Optimistai serga mažiau

Ar optimistinis požiūris į gyvenimą gali padėti išvengti vėžio, AIDS ar širdies ligų? O gal apsaugo nuo peršalimo? Ar psichologinės intervencijos gali sustiprinti imuninę sistemą? Anksčiau nepatikliai vertintą emocijų ir imuninės sistemos bendrumo idėją vis rimčiau nagrinėja pasaulio mokslininkai. Mokslininkų atsakymai į šiuos klausimus tikrai intriguojantys.

Psichoimunologija

Imunologai, bendradarbiaudami su psichologais, įrodė emocinės būklės įtaką imuninei sistemai. Sėk mingas bendradarbiavimas paskatino naujos disciplinos – psichoimunologijos – atsiradimą. Ši nauja sritis tyrinėja žmogaus emocinio gyvenimo įtaką imuninės sistemos slopinimui ar stiprinimui. Kitaip tariant, siekia atrasti, kokiu būdu mūssų emocijos padeda kūnui kovoti su bakterijomis, virusais ar vėžiu.

Jau ir anksčiau atliekant tyrimus pastebėta teigiama mankštos bei atsipalaidavimo pratimų įtaka imuninei sistemai. Tačiau pastaruoju metu atrasti nauji teigiami poveikiai išmokstant optimistiškiau žvelgti į gyvenimą. Tyrėjai dar tiksliai nežino, ar šie imuninės sistemos pokyčiai turi medicininę-praktinę reikšmę. Bet gauti pradiniai duomenys yra tiek daug žadantys, kad dauguma mokslinio tyrimo įstaigų JAV, tarp jų ir Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (angl. National Institute of Mental Health), gilinasi į mokslinius tyrimus psichoimunologijos srityje.

Svarbiausi moksliniai atradimai šiooje srityje yra naujausi duomenys apie imuninių ląstelės receptorių jautrumą galvos smegenų cheminėms medžiagoms bei tiesioginio fiziologinio ryšio tarp nervų sistemos, limfmazgių ir blužnies (organo, kur kai kurios imuninės ląstelės gaminamos ir saugomos) nustatymas.

Praktiniai tyrimai

Nors ryšys tarp psichologinio streso ir imu

uniteto yra gerai žinomas, bet jo įvertinimą sunkina sudėtingas ir individualizuotas streso suvokimo procesas. Tačiau buvo aprašyti tam tikri modeliai, kurie, kaip manoma, galėtų palengvinti šios sąveikos supratimą. Plačiausiai aprašytas trumpo veikimo natūralus stresorius ir jo poveikis imuninei funkcijai – tai akademinio streso poveikis (egzaminai raštu tarp medicinos studentų). Gauti rezultatai koreliavo su pačių studentų pateiktais jų sveikatos pokyčių duomenimis. Šie rezultatai teigia, kad egzaminų stresas sukelia reikšmingus įvairių imuninės sistemos paramet rų – ląstelinio ir humoralinio imuniteto efektyvumo ir citokinų gamybos – slopinimą.

Vienas iš naujausių tyrimų vertino odos melanoma ir ankstyva žarnyno vėžio stadija sergančius ligonius bei asmenis, kuriems buvo šių ligų remisija. Kadangi rizika pakartotinai susirgti vėžiu yra didelė, siekta įvertinti, ar psichologinės intervencijos gali sustiprinti imuninę sistemą.

Tyrimo metu trisdešimt ligonių 8 ssavaites lankė atsipalaidavimo bei kognityvinės terapijos (technika skirta asmenybę žlugdantiems įsitikinimams keisti) seansus. Šių seansų metu nustatytas didesnis skaičius aktyvių imuninės sistemos ląstelių žudikių, saugančių kūną nuo auglio vystymosi. Tuo tarpu taikant tik įprastinę medicininę priežiūrą didesnių imuninės sistemos pokyčių nepastebėta.

Siekta, kad ligoniai optimistiškiau žvelgtų į nemalonius savo gyvenimo įvykius. Seansų metu nebuvo susitelkta ties vėžio problemomis. Jų dalyviai buvo mokomi keisti savo negatyvias mintis ir rasti optimistiškesnį gyvenimo įvykių paaiškinimą.

Kitame tyrime dalyvavo homoseksualūs vyrai, priklausantys AIDS rizikos grupei. Šio tyrimo tik

kslas buvo uždelsti AIDS simptomų atsiradimą. Tiriamieji keletą savaičių dalyvavo mokymo grupėse. Vėliau jiems buvo imami kraujo mėginiai AIDS virusui nustatyti. Taip pat tyrėjai norėjo įvertinti šoko (streso), išgirdus testų rezultatus, įtaką imuninei sistemai. Galutiniai tyrimo rezultatai bus paskelbti netrukus.

Tačiau jau ankstyvosiose šio tyrimo fazėse buvo nustatyta, kad tiek aerobika, tiek atsipalaidavimo pratybos, derinant su streso valdymo mokymais, nulėmė imuninės sistemos T-4 ląstelių, stabdančių AIDS viruso vystymąsi, pagausėjimą nuo 10 iki 14 proc. Nors laimėjimai kol kas kuklūs, jie rodo, kad psichologinė apsauga veiksmingai didina imuninės sistemos aktyvumą. Išlieka pagrindinis klausimas: ar galima imuninį atsaką paveikti tiek, kad pailgėtų periodas iki pirmųjų AIDS simptomų atsiradimo?

Dar vieno tyrimo autoriai tiria, kaip žmonių psichologinės būklės gali paveikti sergamumą peršalimo ligomis. Išankstiniais duomenimis, aiškėja, kad egzistuoja ryšys tarp psichologinių veiksnių – streso bei socialinės paramos ir ligos simptomų išsivystymo sergant peršalimo ligomis.

Suprantama, ne visi stresai kenksmingi imuninei sistemai. Vadinamasis „eustresas“ – susijaudinimas dėl visaverčio aktyvaus gyvenimo, reikšmingų, džiaugsmingų gyvenimo įvykių – yra naudingas sveikatai.

Įdomūs mokslininkų pastebėjimai atliekant tyrimus su laboratorinėmis žiurkėmis. Gyvūnėliai buvo įvairiai lepinami ir vėliau paleidžiami į naują aplinką. Šioje aplinkoje žiurkės patirdavo tris labai švelnius elektros šokus (tai, mokslininkų manymu, yra jaudinanti laboratorinių žiurkių gyvenimo patirtis). Galiausiai ši patirtis sustiprino žiurkių imuninės sistemos funkciją nuo 20 iki 30

proc. Taigi, regis, dėl leng vų stresų įtakos imuninės sistemos atsakas stiprėja. Tuo remdamiesi galime daryti prielaidą, kad natūrali gyvenimo patirtis, nesunkūs išgyvenimai sustiprina mūsų organizmo gynybinę sistemą.

Viena iš tokių patirčių gali būti akistata su traumuojamais/skausmingais prisiminimais. Tyrime dalyvavo savanoriai, sutikę keturias dienas kasdien 20 minučių rašyti apie savo traumuojamas/skausmingas patirtis ir jų sukeltus jausmus. Šiuose rašiniuose buvo pasakojama apie seksualinį išnaudojimą, bandymus nusižudyti bei patirtą smurtą ar agresiją šeimoje. Dauguma patyrusiųjų šiuos liūdnus išgyvenimus niekam niekada nesipasakojo. Atlikus imunologinius tyrimus buvo nustatyta, kad pakartotinis šių sukrečiančių įvykių prisiminimas nulėmė T ląstelių, kovojančių su infekcijomis ir virusais, pagausėjimą, taigi ir gynybinės funkcijos sustiprėjimą.

Šie duomenys perša mintį, kad itin skausmingų gyvenimo įvykių psichoterapinis tyrinėjimas turi tiesioginę teigiamą įtaką imuninei sistemai.

Tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis

Atskirai norisi paminėti tyrimus, kuriuose dalyvavo vyresnio amžiaus asmenys. Šie tyrimai taip pat patvirtino galimybę atsipalaidavimo pratybomis sustiprinti imuninę sistemą. Gauti duomenys atrodė pakankamai reikšmingi, įvertinant metams bėgant natūraliai silpnėjančią imuninę sistemą. Tačiau kai kurie naujausių tyrimų duomenys verčia suabejoti šių teiginių reikšmingumu.

Imuninės sistemos būklė vertinta 400 vyresnio amžiaus vyrų ir moterų, kurių vidutinis amžius – 85 m. Nustatyta, kad asmenys, kurių stipresnė imuninė sistema, beveik du kartus dažniau mirė dvejų metų laikotarpiu nei kiti vyresnio amžiaus žmonės. Ir nors dažniausia jų mir

rties priežastis buvo širdies ligos, o ne su imunine sistema sietinos ligos, tai sukėlė abejonių dėl minėtų duomenų pagrįstumo.

Optimizmo įtaka gerai savijautai sergant širdies ligomis

Lėtinėmis ar ūminėmis širdies ligomis sergančių ligonių emocinė gerovė sietina su optimizmu galbūt todėl, kad optimistai yra labiau linkę kovoti su prob lemomis. Jie randa daugiau būdų iškilusioms problemoms spręsti. Bet tikėtinas ir kitas požiūris. Gal optimizmas – tai gynybinis atsakas, noras pabėgti nuo pernelyg skausmingų išgyvenimų dėl sutrikusios sveikatos?

Daugelis rimtų fizinių ligų sukelia emocinius sutrikimus. Ne išimtis ir širdies ligos. Sergant šiomis ligomis dažnai pasireiškia depresija ar nerimo sutrikimai. Tačiau dauguma ligonių niekuo nesiskundžia. Dažniausiai jie pažymi tik lengvus emocinius sutrikimus. Tuo tarpu emocinis stresas, iš dalies ir depresija, yra nepriklausomi rizikos veiksniai, skatinantys širdies ligų progresavimą. Dėl jų įtakos lėtėja fizinis bei psichologinis sveikimas. Optimizmas, polinkis tikėti palankia esamų ar ateities įvykių baigtimi yra stipriai susiję su gera ligonių savijauta. Optimistiškai nusiteikę širdies ligomis sergantys ligoniai greičiau sveiksta atlikus arterijų šuntavimo operacijas. Juos mažiau vargina skausmai.

Abejingai nusiteikę ligoniai dažniausiai vengia grėsmingos informacijos, jiems būdingas nepasiteisinusių vilčių mąstymas. Toks abejingumas vertinamas kaip viena iš psichologinės gynybos formų.

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu nagrinėtas ryšys tarp optimizmo, abejingumo ir emocinio būklės pagerėjimo. Pirmiausia stengtasi nustatyti, ar tikrai yra sąsajos tarp optimizmo ir abejingumo, kas būtų vertinama optimizmo gynybine dalimi. Antra, siekta įvertinti, ar toks gynybiškumas gerina ligonių emocinę būklę. Tyrime dalyvavo Melburno (Australija) kardiologinės reabilitacijos ligoniai, gydomi ambulatoriškai. Kiekvienam ligoniui buvo paaiškinta, kad siekiama ištirti jausmus, susijusius su emocine būkle, nulemta širdies ligos. Gauti duomenys patvirtina, kad optimizmas turi gynybinį komponentą. Nepakankamas tikėjimas savo jėgomis galimai lemia šį apsauginį optimizmą. Pastebėta, kad širdies ligų pasveikimo atžvilgiu optimizmas buvo veiksmingesnis, kai ligoniai nesitikėjo gauti ypatingus rezultatus.

Nereikia pamiršti, kad buvo vertinamas tik gynybos stilius, bet ne tikrieji ketinimai ir elgsena.

Išsakytas pastebėjimas, kad gynybinis optimizmas neturi neigiamo poveikio. Tyrimo dalyviai galbūt naudoja gynybinį optimizmą, norėdami išvengti neigiamų jausmų, depresijos ar nerimo. Betgi neteisinga manyti, kad optimistai naudojo tik gynybines technikas. Tačiau ryšys tarp gynybos optimizmo ir geros savijautos vis dėlto labai reikšmingas. Mintis, kad gynyba gali trumpam pakeisti emocinę būklę – ne nauja. Optimistinį suvokimą žmonės gali naudoti kaip priemonę saugantis beviltiškumo.

Taigi apsauginis optimizmas gali būti sudėtinis ir subtilus būdas, smarkiai sumažinantis neigiamas ūminės širdies ligos pasekmes.

Apibendrinimas

Apibendrinant galima teigti, kad optimizmas, netgi tuomet, kai jis yra gynybinė reakcija, skatina gerą savijautą, apsaugo nuo virusinių ligų, atitolina vėžio tikimybę. Mokslininkai šiuo metu turi svarių centrinės nervų sistemos ir imuninės sistemos tarpusavio sąveikos įrodymų.

Stresai, atsižvelgiant į jų stiprumo laipsnį bei įvairias asmens charakteristikas (fizinės ir psichikos sveikatos būklę), gali būti ir naudingi, ir kenksmingi imuninei sistemai. Fiziniai pratimai bei psichologinės intervencijos gali sustiprinti imuninę sistemą.

0 thoughts on “Optimistai serga mažiau”

  1. Ir optimistai veziu ir visokiom kitokiom ligom suserga ir gal ne ka reciau uz mazesnius optimistus ar pesimistus.Nesumeluotas optimizmas-gerai.O stai apie dirbtina to nepasakyciau.Versti save sypsotis,iteigineti kad viskas bus gerai,zut but stengtis nesinervinti,neliudeti,zvelgti i nemalonius dalykus su humoro doze…tam tikrais laikotarpiais kaip tik negalima to daryti,bent man tai tikrai.Buna uzsitesia tokie etapai,issekina emociskai ir fiziskai,bet kas geriau uz mus pacius gali suprasti kaip mums tam tikru metu galvoti,jaustis?Mediku,artimuju ir draugu patarimai,remiantis savo ar svetima patirtimi?Patarimus isklausyt verta.Bet svarbiausia isisamoninti kad kitas zmogus i tavo kuna ir siela neilis,todel negali kitas tau irodineti kad tau reikia nesinervint del nieku,neliudet…o jeigu as jauciu kad man kaip tik dabar reikia del nieku pasinervint,paliudet,pykt ant saves ir viso pasaulio…Kas tokiu atveju teisus?As.Nes as zinau kad man to reikia ir kad tai laikina.Bet gerai kai salia esantis,isklausantis zmogus patarimais primena kad reikia kazkuo pasidziaugt,kazkuo tiket.
    Linkiu ir sau ir kitiems optimizmo,bet leiskim sau ir paliudeti,ir pesimistais retkarciais pabuti,juk absoliutindami teigiamus jausmus ir jais maskuodami negatyvius jausmus,kaip tik gal padidinam rizika susirgti…

    Reply

Leave a Comment