Minties galia

2136 33

Nereikia savęs programuoti nesėkmei!

Monika ilgą laiką veikė kaip hipnotizuotoja — įteiginėjo sau vaizdinius bei juos atitinkančias išvadas. Darė tai nesąmoningai, bet efektyviai. Galiausiai pasiekė rezultatą (nenorimą, bet atitinkantį įtaigas). Monika nežinojo, jog visiems ezoteriniams mokymams, burtams ir užkalbėjimams egzistuoja bendra nuostata: energija seka paskui mintį. Įsivaizdavęs save sveiką, energingą, žmogus padidina galimybę tokiam ir būti. Įsivaizdavęs ligotą ir suvargusį, greičiausiai toks ir taps. Kai kompiuterių specialistas rašo programą, jis ne visada žino, ar ji bus panaudota. Ateities vaizdiniai — tai savitas savęs proogramavimo būdas. Kartais jie neveikia, tačiau gali netikėtai lemti mūsų elgesį, pasiekimus ir kone visada darys įtaką mūsų savijautai. Dažniausiai savas gyvenimas gadinamas gana panašiais būdais. JAV psichoterapeute Janette Raimvater rašo apie kenksmingus svarstymų siužetus.

Populiariausi iš jų:

JEIGU AŠ NEBŪČIAU. ištekėjusi, išsiskyrusi, paradusi darbą, pradėjusi dirbti neperspektyvų darbą ir kt. Kiekvienas žmogus ras dėl ko apgailestauti. Tikėtis, jog visas gyvenimas bus vien nenutrūkstamas kilimas į viršūnes, žinoma, galima, bet vargu ar daug mūsų pažįstamų niekada nėra patyrę nesėkmės.

MANĘS NIEKAS NEMYLI, NES AŠ. perr stora, per plona, per jauna, per sena, pernelyg protinga ir t.t. Priežasčių galvoti apie save blogai rasime, jei tik jų ieškosime. Samprotavimai, prasidedantys teiginiais „niekas”, „visi”, „niekada”, yra klaidingi, bet itin padeda graužti save.

JEIGU NE JIS, TAI AŠ. gyvenčiau tur

rtingai, laimingai, kitoje šalyje, turėčiau vaikų, neturėčiau vaikų ir t.t. Įdomiausia, jog taip samprotaujantieji sugeba neigti savo priklausomybę nuo kitų žmonių. Mi. . .

Join the Conversation

33 comments

  1.    Reply

    o kodel man ta itaiga neveikia ?

  2.    Reply

    […] Minties galia    (Gediminas Navaitis 2007 11 10) […]

  3.    Reply

    Apie savo gyvenimo nesėkmes gali mąstyti šimtą metų, ir niekas nepasikeis, jei nesiimsi veiklos. Pati esu iš prigimtie atidėliotoja, -tai giminės bruožas. Su juo stengiuosi kariauti: turiu super aktyvių draugių, kurios mane išjudina ir daug ko pasiekiu. O viena gal visiškai užsisvajočiau, imčiau ne tik vien skaityti knygas, bet ir rašyti, verkšlenti. Tik aktyvi veikla, nesigręžiojimas atgal gali gyvenimą pakeisti į gerąją pusę. Dar reikia atsikratyti verkinčių, piktų ant viso pasaulio draugių, nes tai tikrai neigiamai veikia.

  4.    Reply

    Labai gerai pravalo mintis nuo blogų emocijų… 🙂 Nors, galima būtų pasakyti, labai daug yra panašaus turinio straipsnių, bet čia toks apibendrinantis ir per daug neapkraunantis..
    Taip pat komentaruose labai patiko pasakojimas apie vienuolius bei ta mintis, kad gyvenimą reikia gyventi, o ne apie jį mąstyti …
    P.S. nežinau kaip Jums, bet man padėjo sunkų vakarą atrast savy, atrodė, seniai išsekusių jėgų…. 😉

  5.    Reply

    Agne,kas iesko tas randa, ieskok savyje priezasciu,pasekmiu, susverk viskas,padaryk isvadas ir tikrai pamatysi kaip viskas keicias i tiegiama puse..tyrinedama save,analizuodama poelgius savo,draugu ir kitu kurie su tavimi ir su tavo nusistatymu yra susije atrasi tai ko tau reikia,suprasi kaip tau reikia elgtis…tiesiog isiklausyk i save pacia,isgirsk ir viskas ivyks savaime… man taip buvo,as isgirdau save ir dziaugiuosi kad supratau save…nes tik taip isvengiau dideles klaidos,,,manu reikia nebekt nuo to kas yra aisku,,nebijot susidurt su yda ir kovot su ja, svarbu kad tu zn kokia ta destruktyvi mintis,ir zn kad butent ji kalta del tavo bedu,dbr reikia ja neapeiti,o isspresti,kad tolesniuose tavo zingsniuose nesipainiotu,nesivilktu ir nepridarytu bedu.. 🙂

  6.    Reply

    Gyvenimas yra nuostabus,tereike nusiimti juodus akinius ir aplinkui prasvieses.Ta supratau tik dabar.reike stenktis neziureti i praeiti.nes kuo daugiau apie ja galvoji tuo daugiau ji tave smugdo i nevilti.

  7.    Reply

    Gyvenkime cia ir dabar-tai svarbiausia.Dziaugtis ir isgyventi sia akimirka.Nes rytojaus gali ir nebebuti, o praeitis- jau istorija.
    Si diena kuria rytoju.Koks jis bus-priklauso nuo musu.
    SAULES JUMS VISIEMS:))!

  8.    Reply

    Pataikėt, kaip pirstu į dangų. Man taip ir buvo. 21-rių ruosiausi istekėti. Mano tėvelio pusės giminės susivienijo ir isardė. Ne tik pletkais apie nebūtus dalykus, bet samdė vaikinus, kurie pradėjo rengti dviprasmiskas situacijas. Ten, kur nederėjo taip elgtis tai ir neįpainiojo, bet stengiausi mandagiai bendrauti. Visą jų sąmokslą aiskinausi 40 metų, nes niekas taip paprastai nieko nesakė. Dabar vis galvoju; Jeigu ne jis (organizatorius)… Issiugdžiau depresiją. Sustoti niekaip negalėjau. Tai buvo virs mano jėgų. Sugriautas gyvenimas. Eidama į darbą, pietaudama, pries miegą… kartodavau mantrą kad pamirsciau, bet… Neaisku tik viena: kunigai, psichologai ir kt. kaltina tik kenciantį ir nesu girdėjusi, kad kaltintų skriaudėjus.

  9.    Reply

    Dėkui, Lazuritai 🙂

    Rasa, visai neseniai supratau, kad mano gyvenimo pamatuose yra viena labai destruktyvi mintis… Iš čia turbūt ir prasideda mano bėdos. Aš galiu apsimesti, kad tos minties nematau, bet kritinėse situacijose viskas išlenda… Neįsivaizduoju, kaip pakeisti ją į teigiamą energiją…

  10.    Reply

    Asta, mane stebina žmonės, kurie taip pasitiki likimu…

  11.    Reply

    Audriau,
    ne aš sugalvojau šį terminą. Pasiskolinau iš vieno gerbiamo žmogaus. Tikiuosi nesupyks 😉 Nemąstykit per daug – veikit 😉

  12.    Reply

    Ringaile, gera žiūrėti į gyvenimą kaip į procesą. Nenutrūkstantį, vientisą, kuris nesustoja pasiekus kažkokį tikslą 🙂 Tai ir yra kelias mokytis visą gyvenimą ir visą jį GYVENTI 😉
    Nuo mąstymo būna mąstitas 😉

  13.    Reply

    Ringaile,
    labai Tau pritariu. Bet vis dar mokausi šito meno – būti čia šią akimirką, ne praeityje ir ne ateityje 😉

  14.    Reply

    Vis tik supaprastinta čia labai… O kaip man pasirinkti mąstyti teigiamai, kaip išmokti, jei nuo vaikystės esu pratusi galvoti pesimistiškai? Lengva pasakyti – reikia…

  15.    Reply

    Kad taip būtų paprasta: negalvoti, neprisiminti… O jei tos mintys pačios lenda??:) Taip, kai kuo nors esi užsiėmęs, gal ir pasimiršta, bet juk nevisad esi taip užimtas, kad viskas iš galvos išgaruotų. Tai negi nuo to galvojimo, liūdnų minčių toliau užprogramuoji liūdesį? Nesinorėtų…

  16.    Reply

    Karta vienas man labai svarbus zmogus pasake – gyvenima reikia gyventi, o ne apie ji galvoti. Sie zodziai buvo istarti netycia, bet tokie gilus, kad iki siol juos prisiminusi sudrebu. Is tiesu mes per daug mastome 🙂 Kartais reikia tiesiog dziaugtis gyvenimu, zmones!!!

  17.    Reply

    Na taip. Nereikia savęs programuoti nesėkmei. Bet, manau, kad su programavimais sėkmei taip pat nereiktų persistengti. Dabar kas antras straipsnis bet kokioje populistinėje periodikoje – apie pozityvų mąstymą. (Nekalbu jau apie visokius ezoterinius ir dvasinio tobulėjimo būrelius, bei mokymus, kurių mūsuose ne viena dešimtis). Viskas lyg ir tvarkoje. Bet čia yra vienas niuansas. Žmonės lyg ir įsikala į galvą, kad jie valios pastangomis gali būti laimingi. Ir tada, jei tos laimės vistik jaučia per mažai, įgyja papildomą kompleksą – kodėl aš nelaimiga?-as? (gal aš nevisavertis ir pan.) Taip, lyg laimė ar sėkmė būtų XX amžiaus norma. Manau, kad laimingiausi ir realiai pozytiviausi žmonės tie, kurie apskritai dėl šio klausimo sau galvos nesuka, o tiesiog aktyviai reaguoja į tai, kas vyksta dabartyje.

  18.    Reply

    As labai atsiprasau, jei neteisingai pastebesiu, bet manau, kad nei kunigai, nei psichologai, nei kiti panasus veikejai tikrai neturi tiklso kaltinti. Jie tik nori sustiprinti. Kai zinome, kad tam tikroje situacijoje patys galejome elgtis ryztingiau, gauname pamoka ateiciai. Tik svarbu, kaip ta pamoka priimam.
    Kad ir Jus, Vanda – nors ir per velai supratot visas aplinkybes, esu tikra, kad kita karta tokioje situacijoje butumete daug ryztingesne. Kunigai, ar psichologai, deja neturi galimybes pazinti visu kaltu del konkrecios situacijos. Todel nuskriastiesioms stengiasi ipusti daugiau tikejimo, kad jie patys gali kazka pakeisti.
    Tiesa sakant, paciai man keista skaityti, kad taip rasau… Nes dar pries puse metu galvojau lygiai taip pat, kaip ponia Vanda. Dabar sirdy siek tiek ramiau…

  19.    Reply

    O man patinka, kad pagaliau imanoma kazkam isdestyti savo mintis siame puslapyje. Na gal ir ne is karto atsakymai ar komentarai pasirodo, bet vis teik kazkaip gyviau….

  20.    Reply

    Itaiga ir saviitaiga didele jega,isbandytta savu kailiu

  21.    Reply

    Agne man patinka tavo mintys tai pat kaip ir to autoriaus mintys apie minciu gale. nes jos atspindi ir mano pacio mintys. sekmes tau.

  22.    Reply

    Tikrai pritariu – energija seka paskui mintį. Vienas žmogus išmokė mane tokiu būdu galvos skausmą panaikinti. Dabar mokysiuosi energijos pasikrauti tada, kada man reikia. Jei apie tokius dalykus man būtų papasakoję prieš 5 m., sakyčiau nesąmonė.

  23.    Reply

    labai man patiko:) viskas labai tikslu ir itaigu. taip buna,bet gal tai nera taip jau blogai? kartais narstydami praeiti atrandame atsakyma i dabarti,suvokiame kas buvo netaip ir kaip yra dbr. manau tai nera blogai,aisku nereiktu visko sudviprasminti ir pesimizmu paversti,nereikia perdeti tai tikrai nepades ir kaltinti kita save ar dar neverta,buvo – prazuvo reikia mokytis is klaidu o ne vel ir vel jas kartoti..

  24.    Reply

    Viskas gal ir teisybė, bet planuok-neplanuok, o Aukščiausias viską suplanuoja už mus.Žinoma, pozityvus mąstymas labai gerai ir žmonės, kurie jį turi, laimi daug daugiau negu niurzgekliai ir verkšlentojai.

  25.    Reply

    O, matau jau ir siokiu tokiu diskusiju atsiranda! Idomu… Ypac man patiko sis naujai suzinotas zodis MASTITAS :)Vertas demesio toks.

  26.    Reply

    Agne, manau tam ir gyvename, kad visa laika mokytumemes.. Ir jei iki lemtingos akimirkos – mirties – bent siek tiek sios pamokos isisaviname, turime buti labai laimingi ir uzmerkti akis su sypsena.

  27.    Reply

    Labai naudingai "praplauna" smegenis. Liuks mintys. Vertos demesio.

  28.    Reply

    As gal ir ne visai sutinku, kad vien mintys gali padeti jaustis geriau, taciau esu pastebejusi,kad jeigu buna suniskai liudna diena ir jeigu niekaip nepavyksta to liudesio nuvyti salin, reikia imtis pagalbos. Reikia nupirkti kam nors dovana, nuvaziuoti aplankyti seniai matyta drauga, padeti senesnei kaimynei apsipirkti. Ir tikrai tada pasitaiso nuotaika bei savijauta! isvada – geros mintys padeda! SVARBU, KAD GALVOTUME NE VIEN APIE SAVE… 🙂

  29.    Reply

    Mes esame paprasti mirtingieji ir kiekvienas žmogus yra kada nors nusivylęs, bet visi mes einame į priekį, vieniems tai sunkiau kitiems lengviau . Visa tai ir lemia mūsų savitaiga, optimizmas. Pamirškime skausmą.Iš praeities malonu prisiminti gerus nutikimus ,nes jie skatina pozityviai galvoti tai priartina sėkmę ateityje. Svajokime esamuoju laiku, viskas vyksta čia ir dabar ir tos svajonės taps realybe. Šypsokimės,ir visas pasaulis bus gražus.

  30.    Reply

    Pozityvas :)) kai ismoksime myleti save ir aplinkinius, ismoksime nepavydeti… pozityvus mastymas ateina savaime. tereikia maziau kapstytis kitu gyvenimuose ir nustoti skaiciuoti svetimus pinigus :)) nesu turtuole, bet man uztenka to ka turiu. esu laiminga, nes ismokau gyventi SAVO gyvenima, nesikapstyti praeityje ir kaimynu gyvenimuose.
    joks dvasinis mokytojas to neismokys… reikia kiekvienam ne kalti i galva, ir net nesistengti galvoti pozityviai, o tiesiog… gyventi ir dziaugtis kiekviena diena :))

  31.    Reply

    Prisimenu viena vienuoliu istorija: du vienuoliai susiruose i ilga kelia.Beeidami sutiko jauna grazia moteri prie upes, kuri niekaip negalejo persikelti i kita upes kranta.Vienas vienuolis ciupo grazuole i glebi ir pernese per upe.Antrasis vienuolis ilgai dar priekaistavo pirmajam; "Kaip tu drisai ja nesti, mes gi daveme izadus nepaliesti jokios moters."Pirmasis atsake:"As ja pernesiau tik karta, o tu ja vis dar tebenesi."r
    Taip ir jus, ponia Vanda, tebenesiojate 40-ies metu nuoskauda.Ar jums palengves, jei psichologai, kunigai, komentaru autoriai kaltins jusu tevo gimine, sugriovusia jusu gyvenima.Taip jus teisi, tevai neturi teises kistis i vaiku gyvenima. Taciau klaida jau seniai padaryta.Belieka tik atleisti ir toliau kurti kita , grazesni gyvenima su naujais zmonemis ir nekartoti musu proteviu padarytu klaidu.

  32.    Reply

    Nieko nepadės įtikinėjimai, gerų teiginių kartojimas, jei mes kažko prašome, bet mūsų vidus nori kažko kito. Taip jau yra. Kažkur giliai esantis vidinis noras tiesiog nesąmoningai mus skatina elgtis vienaip ar kitaip, ir laikui bėgant mes pasiekiame to, ko norime. Kalbu tai iš savo gyvenimiškos patirties. Tiesa, yra ir tokių dalykų, kada gaunasi kartais kaip pasakoje „lydekai paliepus, o man panorėjus“. Užtenka kažką pasakyti juokais „och kaip būtų gerai, jei turėčiau…“, pagalvot tiesiog šeip. Ir išsipildo. Kuo tai paaiškint – nežinau. Štai tada prisimenu senolių pasakymą: „Matyt, vaikeli, tokia minutė pasitaikė…“ Taigi. Norėčiau pasveikint visus su praėjusiomis šv.Kalėdomis bei ateinančiais Naujais Metais ir palinkėt kad pildytųsi visi Jūsų geri norai.

  33.    Reply

    As manau, kad va butent ta vidini, pasamonini zmogeli, apie kuri kalba One, ir reiketu kazkaip moketi programuoti sekmei. Nes jei tiesiog kalbame pozityviai, taciau tuo netikime, tai anokia cia ir nauda.. Tik va kaip prisibrauti iki savo vidaus ir pradeti su juo sugyventi taip, kad net galetum iteigti kazka..?

×
×