Kūnas neabejingas jausmams. Jei juokiamės, organizme gaminasi laimės hormonai, jei liūdime, jis „vysta“ kartu su mumis. Kaip skirtingos situacijos atsiliepia mūsų sveikatai?
Kai ką nors mielo šnibždame į ausį…
Mieli žodžiai net tik pamalonina artimųjų širdis, bet ir duoda naudos jūsų sveikatai. Kaip rašoma moksliniame žurnale Human Communication Research, tiriamieji, kurie tris kartus per savaitę turėjo po 20 min. rašyti teigiamus dalykus apie savo partnerį, vėliau džiaugėsi sumažėjusiu cholesterolio kiekiu. Nieko nekainuojantis ir itin malonus vaistas. Viena išimtis – komplimentai turi būti nuoširdūs.
Kai konfliktuojame…
Jei pjaustydami daržoves netyčia įsipjovėte į pirštą ir norite „išsilieti“ ant sutuoktinio, geriau susilaikykite. Kaip rodo Ohajo universitete atliktas tyrimas, 30 min. ginčo gali sulėtinti organizmo gijimo funkcijas bent vienai dienai. Jei pykstatės reguliariai, gijimo laikas padvigubėja.
Nesenai įvyko konfliktas ir negalite jo pamiršti? Verčiau atsitraukite nuo tokių minčių. Kaip rašoma moksliniame žurnale International Journal of Psychophysiology, vien mintis apie nesenai įvykusį ginčą gali padidinti kraujospūdį ir sukelti stresą. Kai patiriame stresą…
Nedidelės streso „dozės“ yra sveikos ir net teigiamai veikia organizmo imuninę sistemą. Tačiau ilgalaikis, chroniškas stresas sukelia priešingas reakcijas. Žmonių, kurie patiria nuolatinę įtampą, pablogėja atmintis, jie sunkiau išlaiko dėmesį, lengviau pavargsta ar net suserga depresija. Tokie asmenys taip pat turi didesnę riziką susirgti širdies ligomis ar diabetu. Ohajo universitete atliktas tyrimas parodė, kad stresas sukelia ir stipresnes alergines reakcijas. Mokslininkai, atlikę tiriamųjų, kalbančių prieš auditoriją, alerginių reakcijų testus, pastebėjo, kad jos po pakalbio buvo net 2–4 kartus didesnės nei įprastai.
Kai pykstame…
Mičigano universitete atliktas longitudinis tyrimas atskleidė, kad moterys, kurios savyje sulaiko pyktį, turi dvigubai didesnę riziką patirti širdies smūgį, insultą ar susirgti vėžiu. Deja, šaukimas supykus taip pat nėra veiksmingas. Pykčio proveržiai gali trukti vos kelias minutes, tačiau to užtenka, kad būtų neigiamai paveikta širdies veikla ir 19 proc. padidėtų rizika patirti širdies smūgį. Subtilesnės pykčio išraiškos, tokios kaip susierzinimas, nekantrumas, niurzgėjimas, irgi atsiliepia mūsų sveikatai, tačiau šiek tiek „subtiliau“ – susilpnina imuninę sistemą, o dėl to padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis.
Kai išgyvename stiprų liūdesį…
Išgyvenančių depresiją žmonių organizmuose aptinkami mažesni serotonino ir dopamino kiekiai. Serotoninas reguliuoja skausmo suvokimą ir tai gali paaiškinti, kodėl 45 proc. depresyvių asmenų nuolat skundžiasi įvairiais skausmais. Taigi jei jums liūdna ir kartu kažkur maudžia, gali būti, kad tai neigiamų emocijų pasekmė.
Kai krykštaujame…
Greičiausias būdas pakelti nuotaiką – pasijuokti. Dr. Lee Berk pastebėjo, kad besijuokiančių žmonių organizmuose pasigamina 27 proc. daugiau vadinamųjų laimės hormonų – beta endorfinų. Toks poveikis pasiektas tiriamiesiems žiūrint komediją.
Kiti tyrimai rodo, kad juokas sumažina streso hormonų kortizolio ir adrenalino kiekį organizme ir sumažina širdies smūgio tikimybę.
Kai verkiame…
Biochemikas dr. Williams Frey, palyginęs svogūno sukeltas ašaras su tikromis emocinėmis ašaromis, pastebėjo, kad jos skiriasi streso hormono lygiu. Pasak Frey, emocinis verkimas padeda atsikratyti streso hormonų pertekliaus. Ašarų sulaikymas kenkia organizmui – pablogėja virškinimas, susilpnėja imuninė sistema, pablogėja atmintis. Todėl, jei jaučiatės prislėgtas, išsiverkite – jums palengvės.
Kai mylime…
Po sunkios darbo dienos paglostykite savo mylimąjį ar prisiglauskite prie jo. Liečiant antrąją pusę organizmas išskiria hormoną oksitociną, kuris mažina stresą ir skatina ląstelių atsinaujinimą.
Kai jaučiame dėkingumą…
Būkite dėkingi kitiems ir kūnas jums atsidėkos. Dėkingumo jausmas pagerina imuninę sistemą, sumažina kraujospūdį bei skatina gijimą. Dr. Rollin McCraty tyrinėdamas emocijų ir fizinės sveikatos ryšį pastebėjo, kad dėkingumas, kaip ir meilė, išskiria hormoną oksitociną, kuris dar vadinamas laimės hormonu.
Straipsnis parašytas remiantis užsienio šaltiniais.
