Emocijos

Pagal visas teorijas gebėjimas žinoti ir per emocijas perduoti tai, ką jaučiame, yra ribotas. Čia svarbi veido ekspresija, psichofiziologiniai rodikliai ir žmogaus, nors ir ribotas, bet svarbus gebėjimas prieiti prie savo paties emocijų ir patyrimų.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie kasdienišką ir natūraliai išmokstamą vaikų emocijų įsisąmoninimą ir supratimą bei to sąsajas su mūsų kuriamais santykiais vėlesniuose gyvenimo tarpsniuose.

Kalbėjimas apie emocijas

Žmogus, skirtingai nei primatai, gali išreikšti emocijas žodžiais. Tai galėtų būti net PSICHOLOGINĖS REVOLIUCIJOS priežastimi, nes leidžia žmogui kalbėti ne tik apie dabartinę situaciją, bet taip pat apie praeitį, ateitį, periodines ir spėjamas situacijas.

Tai suteikia galimybę dalintis emociniais patyrimais ir juos aiškintis, ko negali kitos gyvybės rūšys.

Vaikų pranešimas apie emocijas

EMOCIJŲ ŽODINĖ IŠRAIŠKA atsiranda palyginti ANKSTI. Norint parodyti atrastą vaikų sugebėjimą kalbėti apie emocijas buvo atliktas tyrimas – ištirti vaikų nuo 2 iki 5 metų amžiaus kalbiniai sugebėjimai, koncentruojamas dėmesys į išreiškimus apie emocijas ir vidinių būsenų gretinimus jausmams.

Rezultatai parodė, kad nuo 2 metų vaikai jau gali sistemiškai kalbėti apie emocijas. Jie nurodo nedidelius rinkinius emocinių būsenų – tiek pozityvių (jaustis laimingam arba jaustis gerai), tiek negatyvių (jaustis piktam, liūdnam, bijoti).

Taip pat vaikai kalbėjo apie dažniausias savo emocijas bei kitų žmonių jausmus. Jie pradėjo pasakoti apie savo bei kitų jausmus ir juos projektavo negyviems pavidalams (lėlėms, gėlėms ir t.t.).

Šeimos diskusijos apie emocijas

Šeimos skiriasi lingvistine aplinka, kurią siūlo vaikams emocijoms aptarti ir interpretuoti – vieni kalba apie jausmus, kitiems įprasta nutylėti, nesiaiškinti emocijų.

Nustatyta, kad DISKUSIJŲ APIE EMOCIJAS DAŽNUMAS ikimokykliniame amžiuje tiesiogiai koreliuoja su vėlesniais SUGEBĖJIMAIS SUPRASTI KITO ŽMOGAUS JAUSMUS.

Tokie koreliacijos duomenys aišku yra skirtingai interpretuojami. Viena galima interpretacija, kad koreliacija atspindi vaiko psichologinio pokalbio galimybes ir emocinį jautrumą.

Taip pat tikėtina, kad koreliacija parodo kokį svarbų pamokomą poveikį daro pokalbiai su vaikais. Kartojant diskusijas galima skatinti vaikus kalbėti apie emocijas ir padėti taip jas suprasti.

Buvo pasiūlytas dar vienas vertinimas – kalbėjimas apie emocijas neturi tiesioginės įtakos tolimesnėms emocijoms, bet padeda išsiaiškinti esamų emocijų priežastis, ko pasekoje kinta tolimesnės emocijos.

Taigi pokalbiai apie emociškai ryškius epizodus gali keisti būdą, kuriuo vaikas juos aiškinasi (KODĖL?) ir išmokyti dalintis emocijomis, padėti pažinti savo emocinį pasaulį.

Yra tikėtina, kad vaikų, gyvenančių su tėvais ir diskutuojančių apie savo emocijas, apie emocijas sukeliančius įvykius, emocinis pasaulis bus labiau išvystytas, skirsis nuo vaikų, kurie pasigedo pokalbių apie tai.

Žodinės manipuliacijos emocijomis

Tolesni tyrimai paradė, kad kartais vaikai naudoja “instrumentines būsenas” simpatijoms išsikovoti arba norėdami paveikti aplinkinių būsenas.

Iš tikrųjų ši tendencija ryški tarp 18-24 mėnesių vaikų. Jie pokalbius apie jausmus pirmiausiai naudoja savo emocinėms būsenoms išreikšti, o mamos tokį bendravimą išnaudoja pamokymų ir praktiniame lygmenyje.

Taip pat naudojantis juoku, šypsena ar verksmu sulaukiamas pageidaujamas rezultatas, o abipusis emocijų atkartojimas padeda sukurti tvirtesnį tarpusavio kontaktą.

Iš šių tyrimų rezultatų galime daryti prielaidą, kad jau NUO MAŽENS IŠMOKSTAMA MANIPULIUOTI EMOCIJOMIS ir taip pasiekti trokštamą rezultatą – dėmesį, užuojautą, simpatiją.

Moterys, norėdamos sulaukti šilumos arba užgaidos išpildymo, kaip maži vaikai griebiasi ašarų, o vyrai dažnai leidžiasi tuo paveikiami.

Kaip ir vyrai, nenorėdami gilintis į konfliktą, dažnai pradeda pykti, šaukti ir taip nutolina problemos esmę.

Emocinio jautrumo nauda

Terapeutai siūlo išlaikyti emocinius patyrimus, atnaujinti juos pokalbiuose ir apmąstymuose, apsvarstyti pasėkmes.

Sugebėjimas bendrauti ir apmąstyti perdirbamas į kontekstus, kuriuose ieškoma patvirtinimų, atramos. Tie, kurie gali pranešti ir kalbėti apie savo emocijas, lengviau randa EMOCINĮ PALENGVĖJIMĄ (pvz. po streso nusiraminimą).

Galiausiai, sugebėjimas suprasti ir NUMATYTI savo emocijas paveikia sprendimus, kurie liečia ateities veiksmus. Tuo būdu pasirinkta veiksmų eiga gali padėti išvengti emocinių padarinių.

Pavyzdžiui, paskutiniai tyrimai parodė galimybę nujausti kaltumą ir tai veikia kaip stabdys, įspėjamasis signalas apmąstyti nusižengimą. Šis įspėjamasis signalas pakankamas padėti IŠVENGTI tolimesnio nusikalstamumo.

Nustatyta, kad įsigilinimas į savo emocijas neleidžia tikėti neišvengiamybe, o priešingai, suteikia GALIMYBĘ RINKTIS, pačiam kurti savo emocinį pasaulį.

Emocijos mūsų gyvenime

Dažnai mes negalime pasakyti, ką jaučiame žmogui, bet atpažįstame emociją, kuri nuspalvina mūsų santykius konkrečiu metu.

Tai yra be galo svarbu, nes tų emocijų spektras tam tikriems žmonėms dažnai kartojasi ir sukuriamas tam tikras bendravimo modelis, ko pasekoje gimsta jausmų įsisąmoninimas ir santykių vertinimas.

Darbui su savo emocijomis visai nebūtina gydytojo – terapeuto intervencija, tokią atranką gali daryti pats žmogus. Svarbu ĮSIKLAUSYTI, IŠGIRSTI, SUPRASTI, IEŠKOTI SĄSAJŲ, ĮVERTINTI IR ATSIŽVELGTI.

Ką aš jaučiu šią akimirką? Iš kur gimsta ši emocija? Ar ji man maloni? Ką aš galiu daryti, kad ji liautųsi ar katotųsi? Kodėl tada aš nusiminiau? Kodėl savimi nepasitikiu? Kodėl aš juokiuosi ar verkiu? Ką pajutau priešingos lyties kompanijoje? Kokią emociją parodžiau? Ką tuo norėjau pasiekti? Ar man gera?…

Begalės klausimų, į kuriuos atsakymai slypi giliai viduje. Savo emocijos pagavimas ir supratimas padeda pamatyti pasaulį platesniu “rakursu”, kas padeda siekiant geresnės gyvenimo kokybės įvairiose srityse.

Straipsnis parengtas remiantis užsienio literatūra.

Kristina Leščinskaitė