Nuobodulys – pilkiausia sielos būsena. Atrodo, jog bet kuri kita, net ir neigiama emocija, kur kas geriau nei jausmas, kad gyvenimas – tuščias, o viską, kas įmanoma, jau matei ir patyrei. Štai keletas dalykų, kurie padės geriau suprasti šią būseną, o gal ir jos atsikratyti.
1. Nuobodulys būdingas tik žmonėms
Gyvūnai nejaučia nuobodulio, kai jų visi svarbiausi poreikiai yra patenkinti. Gyvūnams malonumą teikia ir ramybės būsena.
2. Nuobodulys būna normalus ir patologinis
Normalus nuobodulys – tai natūrali reakcija į tam tikrą situaciją. Tačiau egzistuoja ir nuo situacijos nepriklausantis ilgalaikis nuobodulys, kuris gali būti depresijos simptomas. Pirmas depresijos požymis dažniausiai būna ne bloga nuotaika, o susidomėjimo praradimas visa veikla, kuri anksčiau atrodė svarbi ir įdomi. Trečioji nuobodulio rūšis – patologinis nuobodulys, kuris tęsiasi visą gyvenimą.
3. Nuobodulys – šių laikų „atradimas“
Senovės graikai nežinojo, kas yra nuobodulys. Viduramžiais nuobodulys buvo vadinamas „accedia“ – kažkuo tarp tinginystės, abejingumo ir dvasinio pasyvumo: dėl šio jausmo žmogus turėjęs jausti kaltę prieš Viešpatį. Renesanso laikotarpyje atsirado melancholijos sąvoka, kuri labiau atspindėjo kūno, o ne sielos negeroves. Dar vėlesniais amžiais pradėta vartoti spleeno sąvoka, apibūdinanti varginantį nuobodulį. Nuo to laiko ši būsena tapo nuolatine žmonijos palydove.
4. Nuobodulys – tai tuščias laikas
Nuobodulys ateina tuomet, kai svarbiausius poreikius patenkinusiam žmogui lieka laisvo laiko, ir jis nežino, kaip jį „užmušti“. Šis dėsningumas pastebimas ir asmeniniame gyvenime (pavyzdžiui, išėjusio į pensiją ar bedarbio nuobodulys), ir visuomeniniame lygmenyje: neatsitiktinai mūsų laikais žmonės nuobodžiauja kur kas dažniau nei viduramžių valstiečiai, kurie pertraukas tarp darbų darydavo tik tam, kad pavalgytų ar pamiegotų. Psichologai mano, jog viena svarbiausių užduočių, kurią turi išmokti 8-10 metų vaikas – išugdyti gebėjimą rasti sau užsiėmimą ir pramogą. Vis dėlto, daugelis, net ir būdami 80-metų amžiaus, to nesugeba.
5. Nuobodulio priežastis – gebėjimų nerealizavimas
Nuobodulys (o kartu ir prislėgtumas bei apatija) dažnai kyla tuomet, kai žmogaus gebėjimai yra kur kas didesni, nei reikalauja jo aplinka ar konkreti situacija. Dėl to žmogus praranda susidomėjimą tuo, kas vyksta.
6. Nuobodulio priežastis – motyvacijos trūkumas
Tai mėgsta pabrėžti personalo psichologijos specialistai. Anot jų, jei žmogus yra motyvuotas ir turi tikslą, jis niekada nenuobodžiaus. Vis dėlto, kiekvienas biuro darbuotojas pasakys, jog svarbu ne tik turėti tikslą, bet ir matyti savo darbo prasmę. Taigi, motyvacijos trūkumo sąlygotas nuobodulys slepia prasmės nebuvimą.
7. Nuobodulys – kita tikslo siekimo pusė
Moderniame pasaulyje atsiranda vis daugiau nuobodžiaujančių, ne tik todėl, kad turime daugiau laisvo laiko, bet ir todėl, kad nutolome nuo tradicinio pasaulio suvokimo. Kai žmogus gyveno vadovaudamasis tradicijomis, jam net nekilo mintis ieškoti gyvenimo tikslo ir prasmės. Jis tiesiog gyveno taip, kaip jo protėviai, ir nekvaršino sau galvos. Išnykus tradicinei visuomenei paaiškėjo, jog kiekvienas iš mūsų turime suprasti, kas mums svarbiausia, ir rasti individualių tikslų. Tikslo paieškos išvargina, o be tikslo gyventi lyg ir nepriimta.
8. Nuobodulys gali būti suvoktas ir nesuvoktas
Galima gyventi kasdienybės rutinoje ir visai negalvoti apie tai, kaip tau viskas įgriso ir, kad reikia kažką keisti. Taip nutinka gana dažnai, o ir pasiteisinimų galima rasti daug: visi taip gyvena, ką padarysi, reikia kažkaip gyventi.
Kad pripažintum, jog tau iš tiesų nuobodu, reikia nemažai drąsos. Tikriausiai tai turėjo omeny poetas Josifas Brodskis, kai rašė: „Nuobodulys – apnuogintos būties šaknys: švarios, niekuo nepridengtos. Reikia drąsos, kad tai atlaikytum, nepabėgtum nuo to. Kai jus aplanko nuobodulys, pasiduokite jam. Nuobodulys – tai jūsų langas į laiko begalybę, į jūsų nereikšmingumą joje. Žinoma, tai nebus muzika jūsų klausai, tačiau tuštumos ir net kilniausių jūsų poelgių menkumo suvokimas kur kas geriau nei iliuzijos apie jų reikšmę ir pernelyg gera nuomonė apie save“.
9. Nuobodulį galima paslėpti
Ligą galima gydyti įveikiant jos simptomus, o ne priežastį. Taip pat galima ir nuobodulį nuslopinti, o ne ieškoti priežasčių, kodėl jis mus aplankė. Laimei, visuomenė siūlomo visą komplektą priemonių nuoboduliui įveikti. Tai gali būti žiniasklaida, alkoholis, turizmas. Visuomenei labiausiai rūpi, kad tos gydymo priemonės nebūtų destruktyvios, o tai, kad jų suteikiamas palengvėjimas yra laikinas, ne taip ir svarbu.
