Vokietijos politinė struktūra

2599 0

Untitled

TURINYS

VokietijosFederacinė Respublika (vok. Bundesrepublik Deutschland) – valstybė vidurio Europos dalyje (nors kartais priskiriama vakarų Europai). Šalis šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais (žr. 1 pav.). Vokietijos plotas yra 357 121 km² (septinta valstybė pagal dydį Europoje) (Statistische Ämter des Bundes und der Länder, 2013).

0x01 graphic

1 pav. Vokietijos geografinė padėtis (Deutschland in Europa, 2013)

Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,15 mln. gyv.) (CIA Factbook, 2013). Kadangi Vokietijos gimstamumo rodiklis vienas mažžiausių pasaulyje, kasmet šalies gyventojų skaičius mažėja 0,2% (United Nations Population Fund, 2012).

Jungtinės Tautos Vokietiją įvardijo kaip trečią valstybę pagal imigrantų skaičių. Imigrantai ar jų palikuonys sudaro 19,5 %Vokietijos populiacijos. Pagal etninę sudėtį: vokiečiai sudaro 91,5%, turkai 2,4%, kitos tautos 6,1% (lenkai, graikai, italai, rusai). (Statistisches Bundesamt, 2012b). Pasiskirstymas pagal religiją: protestantai 34%, katalikai 34%, musulmonai 3.7%, kitatikiai ir netikintys 28.3%. Protestantai yra susitelkę šalies šiaurėje ir rytuose, o Romos katalikai – pietuose ir vakaruose (REMID, 2013).

Ekonomika. Vokietijos pagal sukuriamą BVP pirmauja Europoje (CIA the World Factbook, 2013). Itin išplėtota pramonė. Pagrindinės ūkiio šakos – chemijos pramonė, metalurgija, mašinų ir automobilių gamyba. Daugiausia dirbančiųjų žmonių Vokietijoje (73,7 %) dirba paslaugų sektoriuje (svarbiausi yra transporto, viešbučių, socialinis ir sveikatos). Gamybos sektoriuje dirba 24,7 % dirbančiųjų; žuvininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 1,6 % (Statistisches Bundesamt, 2012a).

Istorija.Pirmasis Vokietijos valstybingumo etapas siejamas su

Šventąja Romos imperija, kuri buvo sukurta 962 m. buvusiose Rytų Frankų imperijos žemėse. Nuo 1485 m. oficialiai vadinosi Šventąja vokiečių tautos Romos imperija, imperija neturėjo nacionalinės dinastijos ir vieningos valdymo sistemos, o decentralizacijos tendencijos išryškėjo jau XIV-XVa.. XVIII a. Prūsijos karalystė buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. 1871 m. suvienyta valstybė paskelbta Vokietijos imperija, kurios imperatoriumi (Kaiser) tapo Prūsijos karalius Vilhelmas I, o reichskancleriu – Otas fon Bismarkas. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių, bet Trilypė sąjunga, kuriai priklausė Vokietijos imperija, karą pralaimėjo. 1919-1933 m. Veimaro respublikos periodas. 1933 m. po Nacionalsocialistų partijos ir Adolfo Hitlerio iškilimo į valdžią, demokratinė sistema buvo sugriauta. 1939 m. rugsėjo 1 d. Hitleris sulaužė nepuolimo ir gerų santykių paktą, vokiečių kariuomenė įsiveržė į Lenkiją, buvo pradėtas Antrasis pasaulinis karas.

Po Anttrojo Pasaulinio karo Vokietija buvo padalinta į keturias okupacines zonas. 1949 m. buvo sukurtos dvi Vokietijos. Vakarų Vokietiją sudarė Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos okupacinės zonos, o Rytų Vokietiją – Sovietų Sąjungos okupacinė zona. Vakarų Vokietija tapo nepriklausoma (de facto) ir ekonomiškai stipria valstybe, kuriai 1954 m. buvo leista įstoti į NATO, o 1956 m. atkurti savo kariuomenę, dalyvauti Vakarų Europos ekonomikos integraciniuose procesuose. Rytų Vokietija buvo satelitinė SSRS valstybė, nuo 1955 m. priklausiusi vadinamajai Varšuvos pakto organizacijai. 1961 m. buvo pastatytaBerlyno siena, kuri buvo nugriauta 1989 m. Vokietija su

dabartinėmis sienomis buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 d., Europoje žlugus komunizmo sistemai.

1. VOKIETIJOS VALDYMO STRUKTŪRA

1.1. Politinis rėžimas

Politinis režimas yra pagrindinių valstybės vadovavimo ir valdymo metodų visuma, jis gali būti charakterizuojamas kaip politinė galia ir valdžia.

Vokietijos Konstitucija (Pagrindinis įstatymas) apibrėžia Vokietiją kaip demokratinę valstybę (Bundeszentrale für politische Bildung, 2011). Vokietijos politinė sistema remiasi Konstitucijoje įtvirtintais piliečių suverenumo, daugumos valdžios, lygybės prieš įstatymą, visuomeninės, ekonominio ir politinio pliuralizmo, tolerancijos, pragmatizmo, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymo principais. Tai yra pagrindiniai demokratinio valdymo požymiai (Tučas, 2013). Taip pat valdymasgrindžiamas demokratijos pagrindinėmis idėjomis-principais: laisvės, lygybės ir solidarumo principais. Demokratija galima tik savitarpiškai gerbiant kiekvieno laisvę. Tai įmanoma tik teisiškai nustatant valstybės galios ribas ir asmens teisių sritis. Tad demokratijai būdinga teisinė valstybė (Žigaras, 2001). Pagrindinis įstatymas apibrėžia Vokietiją kaip teisinę valstybę: visi valstybinių įstaigų veiksmai turi būti kontroliuojami teismų. Taigi, esant demokratiniam režimui, masės išsaugo savo teises bei įstatymų ginamą galimybę paveikti valdžios priimamus sprendimus. Demokratijai funkcionuojant išryškėja ypatybės: oficialioji valdžia yra supriešinta su alternatyviomis politinėmis partijomis, ginančiomis kitų socialinių grupių interesus (Vokietijos vyriausybėje kaitaliojasi kairioji ir dešinioji koalicijos); Represinių valstybės organų veiksmai kontroliuojami visuomenės; Veikia aiškiai apibrėžtos piliečių teisės ir laisvės; Valdantieji sluoksniai viešai svarsto savo politiką ir nesiekia koncentruoti visos valdžios savo rankose (valstybė yra federacinė). Taip pat Vok

kietijoje egzistuoja veikiančios demokratijos komponentai: laisvi ir teisingi rinkimai, atvira ir atskaitinga vyriausybė, pilietinės ir politinės teisės, demokratinė (pilietinė) visuomenė. Laisvi ir teisingi rinkimai garantuoja politinę lygybę ir piliečių teisę pretenduoti į valstybinius postus, taip pat ir vienodą jų balsų vertę. Vokietijoje įprastai sukuriamos partijų sąjungos. Taigi, pilietis, atiduodamas savo balsą už partiją, iš vienos pusės suteikia pirmenybę vienai partijų sąjungai, o iš kitos pusės nustato jėgų santykius tarp pageidaujamų būsimųjų vyriausybėspartnerių. Be to, vyriausybė yra atvira ir atskaitinga. Pirma juridinio atskaitingumo dalis – teismai prižiūri valstybės tarnautojų veiklą, antra -vyriausybė yra politiškai atskaitinga parlamentui ir visuomenei. Pilietinės visuomenės idėja grindžiama galimybe kurti įvairias nuo valstybės nepriklausomas visuomenines organizacijas. Be to, tai yra efektyvus būdas išvengti autoritarinio valdymo (Bytamas, Boilas, 1997).

Nustatydamas, kad liaudis vykdo valdžią specialių organų pagalba, Pagrindinis įstatymas (Konstitucija) įtvirtina atstovaujamosios (netiesioginės) demokratijos valdymo formą (Bundeszentrale für politische Bildung, 2011). Rinkimų teisę turintys piliečiai išrenka atstovus, kurių pažiūros maksimaliai atitinka daugumos piliečių pažiūras. Nors ypatingais atvejais taikomos ir tam tikros tiesioginės demokratijos formos – referendumai, plebiscitai, piliečių apklausos. Tačiau referendumaivalstybės lygmeniu yra labai reti (vyko balsavimas dėl naujų žemių įkūrimo patvirtinimo). Vokietijos federacinių žemių Konstitucijos numato, tiesioginės demokratijos instrumentus, tad referendumai žemių (federacijos subjektų) lygmenyje yra dažnesni.

Galiausiai Pagrindinis įstatymas apibrėžia Vokietiją kaip soc

cialinę valstybę. Socialinės valstybės principas reikalauja, kad politikai imtųsi priemonių, kurios galėtų piliečiams užtikrinti pakankamas pragyvenimo lėšas nedarbo, neįgalumo, ligos atveju ir senatvėje (Bundeszentrale für politische Bildung, 2011). Tad galima įžvelgti socialdemokratijos bruožų, kurios idealas – „socialinė valstybė” (Žigaras, 2001).

Tad Vokietijos Federacinė Respublika yra valdoma atstovaujamosios demokratijos principu. Tai visuomenės valstybinės politinės santvarkos forma, grindžiama liaudies, kaip valdžios šaltinio, pripažinimu bei politinės teisinės lygybės ir laisvės principais. Išrinkti liaudies atstovai yra įgalioti leisti įstatymus ir atlikti valdymo funkcijas (Žigaras, 2001).

1.2. Vokietijos valdymo forma

Valstybės valdymo forma apibrėžiama kaip aukščiausių valstybės valdžios institucijų sandara ir jų funkcionavimo tvarka (Tučas, 2013).

Vokietija yra respublika, valstybėjesuverenitetas priklauso tautai. Visos aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai įgaliojimus veikti gauna iš piliečių ir yra piliečiams atsakingos. Kadangi Vokietijoje aukščiausia valdžios institucija yra parlamentas, respublika yra parlamentinė.

Parlamentas. Vokietijos Federacinė Respublika turidviejų rūmų parlamentą, kuriame Žemutiniai rūmai (Bundestagas) atstovauja federacijos subjektų interesams, o aukštutiniuose rūmuose (Bundesratas) ginami konkrečių federacijos subjektų interesai.

Bundestagas (Žemieji parlamento rūmai) yra renkama Vokietijos tautos atstovybė. Techniniu požiūriu pusė iš 598 (dabartiniame Bundestage yra 622 mandatai) Bundestago mandatų išdalinama pagal partijų žemių sąrašų rinkimus (antrieji balsai), likusi pusė – pagal kandidatų rinkimus 299 rinkimų apygardose (pirmieji balsai). Sėkmės rinkimuose tikėtis gali tik tie rinkimų apygardų kandidatai, kurie priklauso kuriai nors partijai. Bundestago de

. . .

0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic

0x01 graphic

8 pav. 2009 m. Elektorinis žemėlapis, Kairieji (Electoral Geography, 2013)

0x01 graphic

9 pav. 2009 m. Elektorinis žemėlapis, Žalieji (Electoral Geography, 2013)

0x01 graphic

10 pav. 2009 m. Elektorinis žemėlapis, liberalai (Electoral Geography, 2013)

IŠVADOS

1. Vokietijos Federacinė Respublika (vok. Bundesrepublik Deutschland) – valstybė vidurio Europos dalyje. Vokietija tiek strateginiu, tiek ekonominiu požiūriu yra patogioje vietoje, per ją eina svarbūs transporto ir komunikacijos srautai.

2. Vokietijos Konstitucija apibrėžia Vokietiją kaip demokratinę valstybę. Nustatydamas, kad liaudis vykdo valdžią specialių organų pagalba, Pagrindinis įstatymas (Konstitucija) įtvirtina atstovaujamosios (netiesioginės) demokratijos valdymo formą.

3. Vokietija yra respublika, valstybėjesuverenitetas priklauso tautai. Visos aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai įgaliojimus veikti gauna iš piliečių ir yra piliečiamsatsakingos. Kadangi Vokietijoje aukščiausia valdžios institucija yra parlamentas, respublika yra parlamentinė.

4. Pagal konstitucinę santvarką Vokietija yra federacinė valstybė. Vokietija suskirstyta į 16 žemių. Žemių vyriausybių atstovai sudaro Bundesratą (Aukštuosius parlamento rūmus), žemių mandatų skaičius priklauso nuo jų gyventojų skaičiaus ir ploto. Didžiausias žemes sudaro rajonai, (Regierungsbezirke), kurie yra suskirstyti į apskritis. Apskritis sudaro savivaldybės (Gemeinden), tai pats smulkiausias savarankiškas teritorinis vienetas.

5. Po 1990 m. Vokietijos suvienijimo susidarė stabili daugiapartinė sistema (penkių partijų sąjunga). Bundestage išrinti šių partijų atstovai: Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Aljansas ’90/Žalieji (BÜ/90), Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), Laisvoji demokratijos partija (FDP), Vokietijos socialdemokratųpartija (SPD), Kairiųjų partija (Die Linke).

6. Skirtinga žemių istorija, tradicijos, kultūriniai skirtumai atsispindi elektoriniuose žemėlapiuose, kuriuose matyti žemių palaikoma partijos.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Administrative Gliederung Deutschlands (2013-04-27). http://de.wikipedia.org

Bundestag Darstellung (2013-04-25). http://www.spiegel.de

Bundeszentrale für politische Bildung (2011). Das Grundgesetz der Bundesrepublik Deutschland, Bonn
Bytamas D., Boilas K. (1997). Demokratija: klausimai ir atsakymai. Klaipėda: Savivaldos problemų tyrimo centras

CIA the World Factbook (2013-04-24). https://www.cia.gov

Deutschland in Europa (2013-04-23). http://www.mygeo.info/

Electoral Geography (2013). http://www.electoralgeography.com

Künzel W., Werner R. (2005). Geschichte der deutschen Länder, Münster

Landkarte Deutschland (2013-04-24). http://www.weltkarte.com

Leunig S. (2007). Die Regierungssysteme der deutschen Länder, Opladen

Löser C. (2008). Demokratische Legitimation der Tätigkeit internationaler Organisationen, Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald

Religionswissenschaftlicher Medien- und Informationsdienst (REMID) (2013-04-24). http://www.remid.de

Statistische Ämter des Bundes und der Länder (2013-04-25). http://www.statistik-portal.de

Statistisches Bundesamt (2012a). Statisches Jahrbuch 2012, Arbeitsmarkt, Wiesbaden

Statistisches Bundesamt (2012b). Bevölkerung und Erwerbstätigkeit 2011, Wiesbaden

Tatsachen über Deutschland (2010). J. Schayan (red.). Frankfurt M. : Societäts-Verlag

Tučas R. (2013). Valstybėsvaldymas ir elektorinė geografija, Konspektai

United Nations Population Fund (2012). By choice, not by chance, New York

Žigaras F. (2001). Politologija, Vilnius: Gimtinė

6pav. 2009 m. Elektorinis žemėlapis, SPD (socialdemokratai) (Electoral Geography, 2013)

7 pav. 2009 m. Elektorinis žemėlapis, CDU/CSU (krikščionys demokratai) (Electoral Geography, 2013)

Join the Conversation