Transporto svarba Paklausa ir pasiūla
Transporto paklausa priklauso nuo pramonės, ūkio, bei kitų ūkio šakų plėtotės ir nuo gyventojų skaičiaus augimo. Deja, neužtenka to įvertinti tik makroekonominiais terminais, kadangi tokios transporto investicijos, kaip auto keliams, geležinkelių linijoms, uostams bei oro uostams plėsti yra fiksuotos nustatytos vietovės ir jų negalima pervesti į kitas sritis. Todėl yra reikalinga įvertinti ne tik grynai būsimą gamybą, bet ir tas visumos specifines vietoves. Ryšys tarp gamybos ir vartojimo, ir transporto priklauso nuo transportui įvestų tarifų. Faktiškai, tarifų pasikeitimai vežant vertingas prekes, turi mažesnės įtakos nei, kad mažaverčių prekių vežimui, kadangi transportavimo kaštai vertingoms prekėms sudaro mažesnę galutinės prekės pristatymo kainos proporciją. Laiko atžvilgiu, taip pat egzistuoja kainų lankstumo skirtumai, nes ilgalaikio krovinių pervežimo tarifų pokyčiai gali įtakoti naujų pramonės objektų išdėstymą. Keleivinio transporto paklausa yra gana nelanksti dėl ribotumo intervale, kuriame galima koreguoti bilietų kainas. Bet jeigu stipriai sumažinamos bilietų kainos, tada nebegalima išvengti poveikio paklausai. Nagrinėjant transporto paklausą ir pasiūlą visada reikėtų laikyti šį procesą ilgalaikiu, kadangi transporto politikos įgyvendinimas ir rezultatai užima tam tikrą laiką. Pats transporto politikos procesas yra nepertraukiamo pobūdžio, privalo egzistuoti užsibrėžtos politikos kontrolės bei būtinu jos korekcijų įvedimo, peržiūrėjimo mechanizmas.
Transporto paslaugų konkurencingumas
Akivaizdu, kad iš keleto paslaugų, kurių kaina vienoda, pirmiau bus parduota ta, kuri yra aukštesnės kokybės ir turi geresnes suvartojamąsias savybes. Kiti šios paslaugos gamintojai bus priversti arba pagerinti savo paslaugų vartojamąsias savybes, arba mažinti kainą. Ir viena, ir kita pasiekiama naujais konstrukcijos sprendimais, organizacinėmis bei technologijos inovacijomis. Pasirenkant vienos ar kitos kelių transporto įmonės siūlomas vežimų paslaugas, įvertinami tokie svarbūs faktoriai kaip: vežimo kaina ir paslaugų užtikrinimas. Svarbiausi paslaugų užtikrinimo faktoriai: pristatymo laikas, patikimumas, vežimų galimybės, pasiekiamumas ir saugumas. Ateityje, didėjant automobilių gamybos ir vežimo kainų įvairovei, tarifai turėtų būti svarbiausi renkantis vežėją. Finansinių sąlygų stabilumas turėtų tapti svarbiu kelių transporto vežėjų pasirinkimo veiksniu po tokių kaip stabilumas ir pristatymo kaina. Rinkoje, atsirandant vis daugiau kelių transporto įmonių, vežimų tarifai turės mažėjimo tendenciją, o tarifų mažinimas įmanomas tik sumažinus vežimų savikainą. Dar vienas kelių transporto įmonės atliekamų vežimų konkurencingumo panašumas yra paslaugų specializacija. Specializacija suprantama ne kaip visų kelių transporto įmonės paslaugų sutelkimas nustatytos rūšies paslaugų atlikimui, o kaip sugebėjimas tenkinti naujus, specialius klientų poreikius ir gauti už tai žymiai aukštesnę kainą nei konkurentai.
Ypač vertingas konkurencingumo pranašumas yra įmonės reputacija. Jai pasiekti reikia daug darbo, laiko ir nemažų materialinių sąnaudų. Pasiekti ją sunku, o prarasti labai lengva.Transporto rūšys:
1. Jūrų transportas2. Geležinkelių transportas3. Automobilių transportas4. Oro transportas5. Upių transportas
Transporto ir ryšių indėlis į šalies BVP Lietuvoje yra ketvirtas po pramonės, prekybos bei žemės ūkio ir sudaro 9,6 proc. (1998 m.). Kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje transporto sektoriuje sukuriama virš 14 proc. BVP. Didžiąją dalį transporto sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės sudaro pajamos iš tranzito. Lietuva yra tokioje pačioje geroje tranzitinėje padėtyje kaip ir šiaurinės kaimynės. Be to, Lietuvoje yra geresnės kokybės keliai, neužšąlantis jūrų uostas, geros transporto verslo tradicijos – puikus potencialas tranzitiniams pervežimams.