Trakai, tai miestas Lietuvos pietryčiuose, 23 kilometrai į vakarus nuo
Vilniaus. Trakai yra rajono centras. Ten gyvena apie 6000 gyventojų
(1976m.). Teritorija 1150 ha, iš jų 550 ha užima ežerai (Galvė, Gilūšis,
Luka, Nerespinis, Olauka bei Totoriškių ežerai), 140 – želdiniai (valstybės saugomi parkai : Užtrakio, Rakalnės, Trakai). Šiaurės vakaruose Trakai siekia Akmenos, šiaurės rytuose – Skaisčio, pietuose – Babruko, vakaruose –
Plomėnų ežerus. Trakai su apylinkėmis sudaro Trakų landšaftinį draustinį.
Trakų senamiestis įsikūręs pusiasalyje tarp susisiekiančių Galvės,
Totoriškių ir Lukos ežerų, nauji gyvenamieji kvartalai – palei plentus į
Vilnių ir Aukštadvarį. Per sąsiaurį, jungiantį Galvės ir Totoriškių ežerus, pastatytas gelžbetoninis tiltas. Galvės ežero salas – Pilies ir Karvinę –
su Trakų centru jungia pėsčiųjų tiltas. Plentai į Vilnių, Prienus, geležinkelio šaka – į Vilnių, Gardiną. Restauracinė dirbtuvė (veikianti nuo
1979m.), 205 lovų ligoninė (įkurta 1905m.), tuberkuliozės dispanseris (veikiantis nuo 1960m.), vaistinė, 2 vidurinės mokyklos, internatinė mokykla (veikianti nuo 1957m.), muzikos (veikianti nuo 1967m.) ir sporto mokyklos, kultūros namai, biblioteka (1987m. joje buvo 52 800
egzempliorių). Istorijos muziejus (veikiantis nuo 1948m.). Leidžiamas rajoninis laikraštis “Spartuolis”. Vandens sportas, turizmas. 52 vietų viešbutis, 142 vietų kempingas (veikiantis nuo 1967m.), 300 vietų turistų bazė (veikianti nuo 1959m.), jachtklubas (veikiantis nuo 1934m.), 2
irklavimo bazės. Galvės ežere vyksta vandens sporto rajoninės ir tarptautinės varžybos.
Kultūros paminklai: 2 istorijos ir architektūros (Trakų pilys), 3
istorijos (namas, kuriame 1918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities rev. k-tas, karių kapinės, karaimų kapinės), 2 archeologijos (XIV – XVI a. pilių ir senamiesčio kultūrinis sluoksnis, Alkanis), 33 architektūros ir 1
urbanistikos, 42 dailės (visi bažnyčioje).
Archeologiniai radiniai: titnaginis kirvis lęšio pjūvio šlifuotais ašmenimis, prie Galvės ežero, ties jachtklubu – žalvario amžiaus retušuotos skeltės ir nuoskalos, nežymiai brūkšniuotos keramikos dirbiniai, Skaisčio ežero šiaurės rytų kranto pusiasalyje – žalvario amžiaus titnaginės nuoskalos, pailgi gremžtukai, molio apkratas, nežymiai brūkšniuotos keramikos dirbiniai (dalis radinių laikoma Kauno istorijos, Istorijos ir etnografijos muziejuose).
Architektūra: Trakų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybės saugoma: gatvių tinklas, aikštės tūrinė erdvinė kompozicija. Miesto planas linijinis (iš esmės susiklostęs XIV a.). Tūrinė erdvinė miesto kompozicija iš esmės susiklostė iki XV a. Gatvių tinklas netaisyklingas. Į pietus nuo pusiasalio pilies yra nedidelė trikampė aikštė (XIV a.). Urbanistikos paminklo teritorijoje vyrauja XIX a. antros pusės – XX a. pastatai.
Gatvėse, ežerų pakrantėse gausu želdinių. Žymesnieji architektūros paminklai: salos pilis ir pusiasalio pilies liekanos (XIV a. 2 pusė – XV
a.), bažnyčia (pastatyta 1409m. rekonstruota 1718m.), buvusio bernardinų vienuolyno liekanos (XVIII a.), karaimų senųjų kapinių vartai, tvora ir karaimų kinesė (19 a. pradžia), buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a.
pradžia), XVIII – XIX a. gyvenamieji namai ir sodybos.
XIV a. antroje pusėje Trakų panoramos akcentai buvo 2 pilys (pusiasalio ir medinė ant dabartinės Bernardinų kalvos), kalvos. XV a. pradžioje pastatyta kunigaikščio rūmai, bažnyčia, XV a. pirmoje pusėje – rotušė ir cerkvė, XV a. – maldos namų (karaimų, musulmonų, judėjų), švento Mikalojaus bažnyčia. Apie 1600m. Tomo Maskovskio graviūroje pateikta jau savitas, raiškus susiformavusio miesto vaizdas. XVII a. viduryje per karą Trakai sugriauti. XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje miestas formavosi savaimingai, pastatai buvo taikomi prie reljefo, ežerų, senojo gatvių tinklo. Pagal 1956m. planą (architektas Romas Kazlauskas) 6 – 7
dešimtmetyje pastatyta tipinių pastatų (vidurinė mokykla, vaistinė, paštas, kino teatras, restoranas su viešbučiu). Pagal 1971m. planą (architektas
Kazimieras Bučas) 8 – 9 dešimtmetyje standartiniai statiniais užstatyta pusiasalio pietinė dalis. 1965m. Stanislovas Mikulionis parengė pasiūlymus senamiesčio rekonstrukcijos projektui. Pagal šiuos pasiūlymus 1974m.
sudarytas Trakų senamiesčio regeneravimo projektas (architektai Romualdas
Jurgilas, Antanas Pilypaitis). 1883 Trakus ištyrė Česlovas Kudaba,
Algimantas Miškinis, Marija Purvinienė, Martynas Purvinas. 1984m. naują senamiesčio regeneravimo projektą sudarė Pilypaitis, Genovaitė
Filipavičienė, Romualdas Jurgilas, Algirdas Baliulis. 1985m. sudarytas naujas miesto generalinis planas.
Istorija. Manoma, kad Trakų gyvenvietė atsirado XII a. XIII a.
pradžioje ji buvo miestas. Iki XIV a. 3 ketvirčio išaugo, pastačius pusiasalio mūrinę pilį ir sukūrus Trakų gynybos sistemą (ją sudarė Senųjų
Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kitos pilys). Manoma, kad XIV a.
pradžioje Trakai tvarkėsi Rygos miesto pavyzdžiu. XIV a. 3 – 4 dešimtmetyje apsigyveno vokiečių pirklių ir amatininkų. 1342m. Gediminas Trakus atidavė savo sūnui Kęstučiui. 1377m. 2m. 2d. Trakus puolė kryžiuočiai; nepajėgę paimti pilies (vokiečių kronikoje rašoma, kad tai naujoji pilis, tikriausiai, salos), sudegino miestą ir pasitraukė. 1379m. – 1382m. Trakų kunigaikščiu buvo Kęstutis. Jo valdymo metu Trakuose buvo pinigų kalykla.
1382m. nužudžius Kęstutį, Trakus iki 1392m. valdė Skirgaila; tada juose apsigyveno nemažai rusų; iki 1384m. jie sudarė stačiatikių bendruomenę, pasistatė vienuolyną ir cerkvę. Vytautas 1382m. – 1392m. kovojo dėl savo tėvonijos Trakuose, 1383m. 9m. 11d. – 1383m. 11m. 3d., padedamas kryžiuočių, buvo užėmęs pilį; Astravo sutartimi (1392m.) juos atgavo.
1390m. Skirgaila Trakus sudegino. Vytautui valdant (1392m. – 1430m.),
Trakai buvo viena svarbiausių didžiojo kunigaikščio rezidencijų; čia lankėsi žymūs Europos diplomatai (1412m. B. Makra, 1414m. Gilbertas de
Lanua, 1416m. Livonijos magistras); iki Žygimanto Augusto laikų veikė LDK
kanceliarija, valstybės iždas. 1396m. – 1397m. Trakuose ir jų apylinkėse įkurdinta totorių, o 1398m. ir karaimų; jie saugojo didžiojo kunigaikščio pilį. XIV a. pabaigoje Trakų pirkliai pasiekdavo Tartu, Polocką, Smolenską,
Gdanską, Rygą, Trakų karaimai prekiavo su rytų kraštais ir Juodosios jūros pakrančių miestais. Anglų pirkliai Trakuose turėjo savo krautuvių, laikė sandėlius. Apie 1409m. Trakai gavo Magdeburgo teises. 1409m. Trakuose įsteigta katalikų bažnyčia; prie jos Vytautas įsteigė parapinę mokyklą.
1413m. Trakai tapo Trakų vaivadijos centru. Trakuose 1430m. 10m. 27d.mirė
Vytautas. 1430m. – 1432m. Trakus valdė Švitrigaila, 1432m. – 1440m.
Žygimantas Kęstutaitis (1440m. sąmokslininkų nužudytas Trakų pilyje) Juose su šeima gyveno Kazimieras Jogailaitis. Jo valdymo metu Trakai klestėjo;
miesto pirkliai prekiavo su Vakarų Europos miestais.
Kazimieras Jogailaitis 1441m. suteikė Magdeburgo teises Trakų karaimų bendruomenei, gyvenusiai atskiroje miesto dalyje. Be karaimų, buvo totorių, vaivados, stačiatikių (nuo 1384m.; nuo 1683m. unitų arba bazilijonų), parapijos bažnyčios, bernardinų (nuo 1617m.), dominikonų (nuo 1678m.) ir kitos jurisdikos. XV a. pradžioje buvo pastatyta rotušė (1582m. ar 1583m.
sudegė, 1587m. pastatyta nauja). 1496m. – 1915m. (išskyrus 1839m. – 1842m.)
ir 1918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities centras. XVI a. pabaigoje Trakuose vykdavo Lietuvos vyriausiojo tribunolo sesijos. 1516m. Žygimantas senasis
Trakuose leido rengti 2 metinius prekymečius, per kuriuos pirkliai galėjo prekiauti be rinkliavos; be to, įsakė pirkliams, važiuojantiems iš Vilniaus į Kauną ir atgal, keliauti per Trakus; 1522m. uždraudė vaivados pareigūnams apsigyventi karaimų namuose. 1536m. patvirtino Trakų miestiečių teisę neatlikti pastočių prievolės. Žygimantas Augustas 1552m. totoriams įsakė mokėti sidabrinę kartu su miestu (iš viso 10 kapų grašių) 1570m. patvirtino
Magdeburgo teises. 1579m. Steponas Batoras atleido Trakų pirklius nuo mokesčių. 1603m. siautėjo maras. 1617m. – 1843m. veikė bernardinų, 1638m. –
1794m. bazilijonų, 1678m. – 1864m. dominikonų vienuolynai. Per 1657m. –
1667m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Rusija Trakai buvo apiplėšti ir sudeginti. Miestas ilgai nebuvo atstatytas, gyventojų mažėjo. 1667m.
miesto tvarkymui leista rinkti mokestį nuo į jį įvažiuojančių vežimų. Per
Šiaurės karą (1700m. – 1721m.) XVIII a. pradžioje buvo sugriauti, 1716m.
krikščioniškojoje Trakų dalyje nebuvo likę nė vieno gyventojo. Po karo atstatyti. 1667m. buvo 21 kiemas, 1738m. – 38. Per 1794m. sukilimą caro kariuomenė miestą sudegino. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos
(1795m.), Trakai iš lėto atsikūrė. 1795m. buvo 513 gyventojų. XIX a.
pradžioje ėmė veikti pašto stotis. 1801m. pradėjo veikti dviklasė parapinė mokykla; ją lankė 129 vaikai. 1834m. iškeldinti žydai (mieste apsigyveno
1800m.; 1811m. buvo 17 šeimų); jiems 1862m. leista apsigyventi. Nuo 1812m.
Trakuose kurį laiką stovėjo karinis dalinys. 1831m. sukilėliai dukart buvo užėmę miestą. 1833m. buvo 112 namų (2 mūriniai), 1868m. – 180, 1904m. 373
(11 mūrinių). 1845m. leisti 2 prekymečiai. 1845m. įsteigta ligoninė, 1848m.
buvo 2 ligoninės. 1863m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1864m. įsteigta valdinė pradinė mokykla. 1868m. buvo 24 parduotuvės, 27 smuklės, 2 alaus daryklos, kalėjimas, apskrities ir karaimų mokyklos, ligoninė. 1885m. buvo 2
privačios pašto stotys. 1896m. įvyko 4 mugės, 1914m. – 12. 1904m. prie miesto mokyklos atidaryta trečios eilės metereologijos stotis. 1910m. veikė
4 klasių miesto mokykla ir 2 valdinės mokyklos. 1914m. buvo 340 amatininkų.
1915m. vokiečių artilerija sunaikino miesto centrą.
1919m. – 1939m. Trakai buvo Lenkijos okupuotos Vilniaus krašto dalis;
sudarytos Vilniaus – Trakų apskrities centras buvo Vilnius. 1920m. – 1939m.
Trakuose veikė pradinė mokykla ir mokytojų seminarija; joje kaip disciplinos buvo dėstomos lietuvių ir baltarusių kalbos. Seminarija rengė mokytojus Vilniaus krašto pradinėms mokykloms. Buvo įrengta vandens sporto bazė. 1938m. įsteigtas karaimų muziejus. 1939m., kai Vilniaus kraštas buvo gražintas Lietuvai, į Trakus iš Kaišiadorių buvo atkeltos apskrities centro įstaigos. 1940m. įkurta lietuvių mokytojų seminarija, gimnazija, buriavimo mokykla, 2 vaikų darželiai, įsteigta biblioteka. 1941m. 9m. 30d. Trakuose hitlerininkai sušaudė 1450 žmonių. Per hitlerinę okupaciją nuo 1942m. 8m.
veikė LKP Trakų apskrities pogrindinė organizacija (1943m. turėjo 27
pirmines organizacijas; sekretorius Michailas Afoninas). Nuo 1943m. eina dabartinis rajono laikraštis “Spartuolis”.
Trakų bažnyčia švenčiausiosios Mergelės Marijos aplankymo bažnyčia, XV
a. – XVIII a. kulto pastatas Trakuose; respublikinės reikšmės architektūros ir istorijos paminklas. Yra Trakų centrinėje dalyje, aukštumoje, netoli
Bernardinų ežero. Turi gotikos, baroko architektūros bruožų. Bažnyčia didelė, mūrinė (gotiškai rištų plytų, tinkuota), netaisyklingo stačiakampio plano (navų dalis), trinavė, bazilikavė, 3 travėjų. Centrinę navą pratęsia presbiterija su asimetriška trisiene apsida, šoninių navų galuose –
zakristija ir Remerių koplyčia, pagrindiniame fasade – du 3 tarpsnių lygių sienų bokštai (jų apačia stačiakampė, viršus kvadratinis), dengti piramidiniais stogeliai. Fasado dalis tarp bokštų turi triumfo arkos su trikampiu frontono pavidalu. Šoniniuose fasaduose yra gotikos elementų:
apsidos laiptuotų kontraforsų, smailiaarkių nišų ir portalų fragmentų (matomų atviruose zondažuose). Interjeras barokinis. Jį puošia plastiškų formų altoriai, sakykla, vargonų prospektas. Centrinę navą dengia cilindrai su liunetėmis, šonines navas – kryžminiai skliautai. Sienas ir kvadratinio skerspjūvio piliorius puošia piliastrai (pilioriuose eksponuojami gotiško mūro su profilinių plytų briaunomis fragmentai) bei laužytinis antablementas. Remerių koplyčios sienas skaido sudvejinti piliastrai, originaliai užbaigti nutrūkstančio antablemento atkarpomis. Bažnyčioje yra
40 dailės paminklų, iš jų 21 respublikinės reikšmės (XVI a. – XIX a.).
1409m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suteikė fundaciją Trakų bažnyčiai statyti. XV a. – XVI a. ji buvo gotikinė, halinė, bebokštė, su laiptuotu frontonu. Pagrindinis fasadas turėjo išsikišusį uždarą pasienį.
Per 1655m. – 1662m. karą apgriauta. Atstatant (1718m.) buvo pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo baroko bruožų. Apie
1700m. pristatyta Remerio koplyčia (joje yra dailininko Alfredo Remerio kapas – respublikinės reikšmės istorinis paminklas). Trakų bažnyčia remontuota 1796m., 1840m., 1858m., 1867m., po pirmo ir antro pasaulinių karų apgriovimų. Bažnyčia veikianti.
Trakų pilys. Dvi XIV a. vidurio ar antros pusės – XV a. pradžios pilys
– respublikinės reikšmės architektūros ir istorijos paminklai. Pusiasalio pilis yra pusiasalyje tarp Galvės ir Lukos ežerų. Dabar užima apie 4 ha.
Išliko kelių bokštų (pavyzdžiui bokštas prie Bernardinų ežero keturkampis, keturšlaičiu stogu, iš dalies atstatytas 1963m. – 1965m. pagal architekto
Stanislovo Mikulionio projektą) ir gynybinių sienų griuvėsiai, pastatų ir griovių žymės. Mūrinė pusiasalio pilis pradėta statyti XIV a. viduryje ar antroje pusėje. Ją sudarė priekinė, aukštutinė ir žemutinė dalys. Statyta 6
laikotarpiais. Iš pradžių jos priekinė teritorija buvo pradėta tverti siena be bokštų. Vėliau priekinėje dalyje pietrytinėje sienoje buvo pastatytas vartų bokštas, pietinėje (kampinis) donžonas (manoma, kad jis buvo šešių tarpsnių su keliomis eilėmis šaudymo angų), vakaruose ir šiaurėje (kampiniai) bokštai. Pilį nuo sausumos pradėta juosti aukšto mūro siena su bokštais. Trečiu laikotarpiu baigta šiaurės vakarų siena. Svarbiausias statybos laikotarpis buvo ketvirtasis: baigta pietrytinė siena, pastatytas aukštas rytų bokštas, per griovį iš priekinės pilies į žemutinę nutiestas tiltas, priekinės dalies kieme pastatyta pastatų; žemutinė dalis buvo apjuosta gynybine siena su 3 bokštais. Pilis buvo išplėsta, suformuoti 2
kiemai. Vėliau buvo tobulinama gynybinė sistema: pagilintas ir paplatintas visą pilį lanku juosiantis griovys tarp Galvės ir Lukos ežerų (abu griovio kraštai sustiprinti atraminėmis sienelėmis), apie Aukos kalvą pradėta kasti kitas griovys (nebaigtas), kalvos šlaitai sustiprinti plūkto molio sluoksniu, griovio kraštai – mūrinėmis sienomis. Šeštu laikotarpiu buvo statomas aukštutinės dalies pastatų kompleksas (nebaigtas). Kalvos viršukalnėje buvęs kiemas aptvertas akmens sienomis. Kiemo pietrytiniame gale buvo 2 aukštų pastatas, šiauriniame kampe – kitas statinys (greičiausiai bokštas). Pilis buvo viena iš didžiausių pilių Lietuvoje, aptvarinio tipo, netaisyklingo plano, turėjo 11 bokštų. Ją mini XIV a.
pabaigoje rašytiniai šaltiniai (Rusų miestų sąrašas). 1377m., 1382m.,
1384m. pilį puolė kryžiuočiai ir smarkiai apgriovė. Nebaigtą atstatyti
1390m. sudegino pati įgula, artėjant kryžiuočių kariuomenei. Iš nestoro kultūrinio sluoksnio nustatyta, kad pilis buvo mažai naudojama. Kurį laiką joje gyveno Kęstutis, Skirgaila, Vytautas, Žygimantas Kęstutaitis (pastarąjį 1440m. pilyje nužudė sąmokslininkai). Čia iki 1523m. buvo kalinamas buvęs didžiosios ordos chanas Šich Achmetas, 1503m. įkalinti
Maskvos didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai; didysis kunigaikštis Žygimantas
Senasis kalino didikus Goštautus, įtartus dalyvavusius Glinskio sąmoksle;
didikai Grigalius Astikas ir Mikalojus Radvila priverstinai apgyvendino didžiojo kunigaikščio Aleksandro našlę Elena, įtartą norėjus bėgti į
Maskvą. Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės 1655m. – 1660m. karo su Švedija ir 1654m. – 1667m. karo su Rusija pilis sugriauta ir nebebuvo atstatyta.
Pilies kiemuose XVII a. – XVIII a. rinkdavosi Trakų apskrities bajorų seimeliai, išlikusiuose bokštuose buvo įrengtas bajorų kalėjimas. XVIII a.
pabaigoje priekinės pilies dalies teritorijoje dominikonai pradėjo statyti didelę trinavę bažnyčią. 1822m. – 1823m. nebaigtos statyti bažnyčios šiaurės vakarų navoje dominikonai įrengė koplyčią, o pietrytinėje navoje –
vienuolyną, kurį uždarius (1864m.), pastatai buvo atiduoti administracinėms įstaigoms, teritorija paversta parku. Kai kurie pilies bokštai 1929m.
konservuoti. 1960m. pradėti konservuoti pilies griuvėsiai.
Naudota literatūra:
TARYBŲ LIETUVOS ENCIKLOPEDIJA
Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1985m.
LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA
Leidykla “Mokslas”, Vilnius, 1976m.
MAŽOJI LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA
L leidykla “Mintis”, Vilnius, 1966m.
Lukšių V.Grybo vidurinė mokykla
9a klasė Saulius Čebanauskas
2001m. 04m. 24d.