Trakai

Trakai, tai miestas Lietuvos pietryčiuose, 23 kilometrai į vakarus nuo
Vilniaus. Trakai yra rajono centras. Ten gyvena apie 6000 gyventojų
(1976m.). Teritorija 1150 ha, iš jų 550 ha užima ežerai (Galvė, Gilūšis,
Luka, Nerespinis, Olauka bei Totoriškių ežerai), 140 – želdiniai (valstybės
saugomi parkai : Užtrakio, Rakalnės, Trakai). Šiaurės vakaruose Trakai
siekia Akmenos, šiaurės rytuose – Skaisčio, pietuose – Babruko, vakaruose –
Plomėnų ežerus. Trakai su apylinkėmis sudaro Trakų landšaftinį draustinį.
Trakų senamiestis įsikūręs pusiasalyje tarp susisiekiančių Galvės,
Totoriškių ir Lukos ežerų, nauji gyvenamieji kvartalai – palei plentus į
Vilnių ir Aukštadvarį. Per sąsiaurį, jungiantį Galvės ir Totoriškių ežerus,
pastatytas gelžbetoninis tiiltas. Galvės ežero salas – Pilies ir Karvinę –
su Trakų centru jungia pėsčiųjų tiltas. Plentai į Vilnių, Prienus,
geležinkelio šaka – į Vilnių, Gardiną. Restauracinė dirbtuvė (veikianti nuo
1979m.), 205 lovų ligoninė (įkurta 1905m.), tuberkuliozės dispanseris
(veikiantis nuo 1960m.), vaistinė, 2 vidurinės mokyklos, internatinė
mokykla (veikianti nuo 1957m.), muzikos (veikianti nuo 1967m.) ir sporto
mokyklos, kultūros namai, biblioteka (1987m. joje buvo 52 800
egzempliorių). Istorijos muziejus (veikiantis nuo 1948m.). Leidžiamas
rajoninis laikraštis “Spartuolis”. Vandens sportas, turizmas. 52 vietų
viešbutis, 142 vietų kempingas (veikiantis nuo 1967m.), 300 vietų turistų
bazė (veikianti nuo 1959m.), jachtklubas (veikiantis nuo 1934m.), 2
irklavimo bazės. Galvės eežere vyksta vandens sporto rajoninės ir
tarptautinės varžybos.

Kultūros paminklai: 2 istorijos ir architektūros (Trakų pilys), 3
istorijos (namas, kuriame 1918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities rev. k-tas,
karių kapinės, karaimų kapinės), 2 archeologijos (XIV – XVI a. pilių ir
senamiesčio kultūrinis sluoksnis, Alkanis), 33 architektūros ir 1
urbanistikos, 42 dailės (visi ba

ažnyčioje).

Archeologiniai radiniai: titnaginis kirvis lęšio pjūvio šlifuotais
ašmenimis, prie Galvės ežero, ties jachtklubu – žalvario amžiaus retušuotos
skeltės ir nuoskalos, nežymiai brūkšniuotos keramikos dirbiniai, Skaisčio
ežero šiaurės rytų kranto pusiasalyje – žalvario amžiaus titnaginės
nuoskalos, pailgi gremžtukai, molio apkratas, nežymiai brūkšniuotos
keramikos dirbiniai (dalis radinių laikoma Kauno istorijos, Istorijos ir
etnografijos muziejuose).

Architektūra: Trakų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybės
saugoma: gatvių tinklas, aikštės tūrinė erdvinė kompozicija. Miesto planas
linijinis (iš esmės susiklostęs XIV a.). Tūrinė erdvinė miesto kompozicija
iš esmės susiklostė iki XV a. Gatvių tinklas netaisyklingas. Į pietus nuo
pusiasalio pilies yra nedidelė trikampė aikštė (XIV a.). Urbanistikos
paminklo teritorijoje vyrauja XIX a. antros pusės – XX a. pastatai.
Gatvėse, ežerų pakrantėse gausu želdinių. Žymesnieji architektūros
paminklai: salos pilis ir pusiasalio pilies liekanos (XIV a. 2 pusė – XV
a.), bažnyčia (pastatyta 1409m. rekonstruota 1718m.), buvusio bernardinų
vienuolyno liekanos (XVIII a.), kaaraimų senųjų kapinių vartai, tvora ir
karaimų kinesė (19 a. pradžia), buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a.
pradžia), XVIII – XIX a. gyvenamieji namai ir sodybos.

XIV a. antroje pusėje Trakų panoramos akcentai buvo 2 pilys (pusiasalio
ir medinė ant dabartinės Bernardinų kalvos), kalvos. XV a. pradžioje
pastatyta kunigaikščio rūmai, bažnyčia, XV a. pirmoje pusėje – rotušė ir
cerkvė, XV a. – maldos namų (karaimų, musulmonų, judėjų), švento Mikalojaus
bažnyčia. Apie 1600m. Tomo Maskovskio graviūroje pateikta jau savitas,
raiškus susiformavusio miesto vaizdas. XVII a. viduryje per karą Trakai
sugriauti. XIX a. antroje pusėje –
XX a. pirmoje pusėje miestas formavosi
savaimingai, pastatai buvo taikomi prie reljefo, ežerų, senojo gatvių
tinklo. Pagal 1956m. planą (architektas Romas Kazlauskas) 6 – 7
dešimtmetyje pastatyta tipinių pastatų (vidurinė mokykla, vaistinė, paštas,
kino teatras, restoranas su viešbučiu). Pagal 1971m. planą (architektas
Kazimieras Bučas) 8 – 9 dešimtmetyje standartiniai statiniais užstatyta
pusiasalio pietinė dalis. 1965m. Stanislovas Mikulionis parengė pasiūlymus
senamiesčio rekonstrukcijos projektui. Pagal šiuos pasiūlymus 1974m.
sudarytas Trakų senamiesčio regeneravimo projektas (architektai Romualdas
Jurgilas, Antanas Pilypaitis). 1883 Trakus ištyrė Česlovas Kudaba,
Algimantas Miškinis, Marija Purvinienė, Martynas Purvinas. 1984m. naują
senamiesčio regeneravimo projektą sudarė Pilypaitis, Genovaitė
Filipavičienė, Romualdas Jurgilas, Algirdas Baliulis. 1985m. sudarytas
naujas miesto generalinis planas.

Istorija. Manoma, kad Trakų gyvenvietė atsirado XII a. XIII a.
pradžioje ji buvo miestas. Iki XIV a. 3 ketvirčio išaugo, pastačius
pusiasalio mūrinę pilį ir sukūrus Trakų gynybos sistemą (ją sudarė Senųjų
Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kitos pilys). Manoma, kad XIV a.
pradžioje Trakai tvarkėsi Rygos miesto pavyzdžiu. XIV a. 3 – 4 dešimtmetyje
apsigyveno vokiečių pirklių ir amatininkų. 1342m. Gediminas Trakus atidavė
savo sūnui Kęstučiui. 1377m. 2m. 2d. Trakus puolė kryžiuočiai; nepajėgę
paimti pilies (vokiečių kronikoje rašoma, kad tai naujoji pilis,
tikriausiai, salos), sudegino miestą ir pasitraukė. 1379m. – 1382m. Trakų
kunigaikščiu buvo Kęstutis. Jo valdymo metu Trakuose buvo pinigų kalykla.
1382m. nužudžius Kęstutį, Trakus iki 1392m. valdė Skirgaila; tada juose
apsigyveno nemažai rusų; iki 1384m. jie sudarė stačiatikių bendruomenę,
pasistatė vienuolyną ir cerkvę. Vytautas 1382m. – 1392m. kovojo dėl s
savo
tėvonijos Trakuose, 1383m. 9m. 11d. – 1383m. 11m. 3d., padedamas
kryžiuočių, buvo užėmęs pilį; Astravo sutartimi (1392m.) juos atgavo.
1390m. Skirgaila Trakus sudegino. Vytautui valdant (1392m. – 1430m.),
Trakai buvo viena svarbiausių didžiojo kunigaikščio rezidencijų; čia
lankėsi žymūs Europos diplomatai (1412m. B. Makra, 1414m. Gilbertas de
Lanua, 1416m. Livonijos magistras); iki Žygimanto Augusto laikų veikė LDK
kanceliarija, valstybės iždas. 1396m. – 1397m. Trakuose ir jų apylinkėse
įkurdinta totorių, o 1398m. ir karaimų; jie saugojo didžiojo kunigaikščio
pilį. XIV a. pabaigoje Trakų pirkliai pasiekdavo Tartu, Polocką, Smolenską,
Gdanską, Rygą, Trakų karaimai prekiavo su rytų kraštais ir Juodosios jūros
pakrančių miestais. Anglų pirkliai Trakuose turėjo savo krautuvių, laikė
sandėlius. Apie 1409m. Trakai gavo Magdeburgo teises. 1409m. Trakuose
įsteigta katalikų bažnyčia; prie jos Vytautas įsteigė parapinę mokyklą.
1413m. Trakai tapo Trakų vaivadijos centru. Trakuose 1430m. 10m. 27d.mirė
Vytautas. 1430m. – 1432m. Trakus valdė Švitrigaila, 1432m. – 1440m.
Žygimantas Kęstutaitis (1440m. sąmokslininkų nužudytas Trakų pilyje) Juose
su šeima gyveno Kazimieras Jogailaitis. Jo valdymo metu Trakai klestėjo;
miesto pirkliai prekiavo su Vakarų Europos miestais.

Kazimieras Jogailaitis 1441m. suteikė Magdeburgo teises Trakų karaimų
bendruomenei, gyvenusiai atskiroje miesto dalyje. Be karaimų, buvo totorių,
vaivados, stačiatikių (nuo 1384m.; nuo 1683m. unitų arba bazilijonų),
parapijos bažnyčios, bernardinų (nuo 1617m.), dominikonų (nuo 1678m.) ir
kitos jurisdikos. XV a. pradžioje buvo pastatyta rotušė (1582m. ar 1583m.
sudegė, 1587m. pastatyta nauja). 1496m. – 1915m. (išskyrus 1839m. – 1842m.)
ir 1918m. – 1919m. buvo Trakų ap
pskrities centras. XVI a. pabaigoje Trakuose
vykdavo Lietuvos vyriausiojo tribunolo sesijos. 1516m. Žygimantas senasis
Trakuose leido rengti 2 metinius prekymečius, per kuriuos pirkliai galėjo
prekiauti be rinkliavos; be to, įsakė pirkliams, važiuojantiems iš Vilniaus
į Kauną ir atgal, keliauti per Trakus; 1522m. uždraudė vaivados pareigūnams
apsigyventi karaimų namuose. 1536m. patvirtino Trakų miestiečių teisę
neatlikti pastočių prievolės. Žygimantas Augustas 1552m. totoriams įsakė
mokėti sidabrinę kartu su miestu (iš viso 10 kapų grašių) 1570m. patvirtino
Magdeburgo teises. 1579m. Steponas Batoras atleido Trakų pirklius nuo
mokesčių. 1603m. siautėjo maras. 1617m. – 1843m. veikė bernardinų, 1638m. –
1794m. bazilijonų, 1678m. – 1864m. dominikonų vienuolynai. Per 1657m. –
1667m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Rusija Trakai buvo apiplėšti
ir sudeginti. Miestas ilgai nebuvo atstatytas, gyventojų mažėjo. 1667m.
miesto tvarkymui leista rinkti mokestį nuo į jį įvažiuojančių vežimų. Per
Šiaurės karą (1700m. – 1721m.) XVIII a. pradžioje buvo sugriauti, 1716m.
krikščioniškojoje Trakų dalyje nebuvo likę nė vieno gyventojo. Po karo
atstatyti. 1667m. buvo 21 kiemas, 1738m. – 38. Per 1794m. sukilimą caro
kariuomenė miestą sudegino. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos
(1795m.), Trakai iš lėto atsikūrė. 1795m. buvo 513 gyventojų. XIX a.
pradžioje ėmė veikti pašto stotis. 1801m. pradėjo veikti dviklasė parapinė
mokykla; ją lankė 129 vaikai. 1834m. iškeldinti žydai (mieste apsigyveno
1800m.; 1811m. buvo 17 šeimų); jiems 1862m. leista apsigyventi. Nuo 1812m.
Trakuose kurį laiką stovėjo karinis dalinys. 1831m. sukilėliai dukart buvo
užėmę miestą. 1833m. buvo 112 namų (2 mūriniai), 1868m. – 180, 1904m. 373
(11 mūrinių). 1845m. leisti 2 prekymečiai. 1845m. įsteigta ligoninė, 1848m.
buvo 2 ligoninės. 1863m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1864m. įsteigta valdinė
pradinė mokykla. 1868m. buvo 24 parduotuvės, 27 smuklės, 2 alaus daryklos,
kalėjimas, apskrities ir karaimų mokyklos, ligoninė. 1885m. buvo 2
privačios pašto stotys. 1896m. įvyko 4 mugės, 1914m. – 12. 1904m. prie
miesto mokyklos atidaryta trečios eilės metereologijos stotis. 1910m. veikė
4 klasių miesto mokykla ir 2 valdinės mokyklos. 1914m. buvo 340 amatininkų.
1915m. vokiečių artilerija sunaikino miesto centrą.

1919m. – 1939m. Trakai buvo Lenkijos okupuotos Vilniaus krašto dalis;
sudarytos Vilniaus – Trakų apskrities centras buvo Vilnius. 1920m. – 1939m.
Trakuose veikė pradinė mokykla ir mokytojų seminarija; joje kaip
disciplinos buvo dėstomos lietuvių ir baltarusių kalbos. Seminarija rengė
mokytojus Vilniaus krašto pradinėms mokykloms. Buvo įrengta vandens sporto
bazė. 1938m. įsteigtas karaimų muziejus. 1939m., kai Vilniaus kraštas buvo
gražintas Lietuvai, į Trakus iš Kaišiadorių buvo atkeltos apskrities centro
įstaigos. 1940m. įkurta lietuvių mokytojų seminarija, gimnazija, buriavimo
mokykla, 2 vaikų darželiai, įsteigta biblioteka. 1941m. 9m. 30d. Trakuose
hitlerininkai sušaudė 1450 žmonių. Per hitlerinę okupaciją nuo 1942m. 8m.
veikė LKP Trakų apskrities pogrindinė organizacija (1943m. turėjo 27
pirmines organizacijas; sekretorius Michailas Afoninas). Nuo 1943m. eina
dabartinis rajono laikraštis “Spartuolis”.

Trakų bažnyčia švenčiausiosios Mergelės Marijos aplankymo bažnyčia, XV
a. – XVIII a. kulto pastatas Trakuose; respublikinės reikšmės architektūros
ir istorijos paminklas. Yra Trakų centrinėje dalyje, aukštumoje, netoli
Bernardinų ežero. Turi gotikos, baroko architektūros bruožų. Bažnyčia
didelė, mūrinė (gotiškai rištų plytų, tinkuota), netaisyklingo stačiakampio
plano (navų dalis), trinavė, bazilikavė, 3 travėjų. Centrinę navą pratęsia
presbiterija su asimetriška trisiene apsida, šoninių navų galuose –
zakristija ir Remerių koplyčia, pagrindiniame fasade – du 3 tarpsnių lygių
sienų bokštai (jų apačia stačiakampė, viršus kvadratinis), dengti
piramidiniais stogeliai. Fasado dalis tarp bokštų turi triumfo arkos su
trikampiu frontono pavidalu. Šoniniuose fasaduose yra gotikos elementų:
apsidos laiptuotų kontraforsų, smailiaarkių nišų ir portalų fragmentų
(matomų atviruose zondažuose). Interjeras barokinis. Jį puošia plastiškų
formų altoriai, sakykla, vargonų prospektas. Centrinę navą dengia cilindrai
su liunetėmis, šonines navas – kryžminiai skliautai. Sienas ir kvadratinio
skerspjūvio piliorius puošia piliastrai (pilioriuose eksponuojami gotiško
mūro su profilinių plytų briaunomis fragmentai) bei laužytinis
antablementas. Remerių koplyčios sienas skaido sudvejinti piliastrai,
originaliai užbaigti nutrūkstančio antablemento atkarpomis. Bažnyčioje yra
40 dailės paminklų, iš jų 21 respublikinės reikšmės (XVI a. – XIX a.).

1409m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suteikė fundaciją Trakų
bažnyčiai statyti. XV a. – XVI a. ji buvo gotikinė, halinė, bebokštė, su
laiptuotu frontonu. Pagrindinis fasadas turėjo išsikišusį uždarą pasienį.
Per 1655m. – 1662m. karą apgriauta. Atstatant (1718m.) buvo pristatyti
bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo baroko bruožų. Apie
1700m. pristatyta Remerio koplyčia (joje yra dailininko Alfredo Remerio
kapas – respublikinės reikšmės istorinis paminklas). Trakų bažnyčia
remontuota 1796m., 1840m., 1858m., 1867m., po pirmo ir antro pasaulinių
karų apgriovimų. Bažnyčia veikianti.

Trakų pilys. Dvi XIV a. vidurio ar antros pusės – XV a. pradžios pilys
– respublikinės reikšmės architektūros ir istorijos paminklai. Pusiasalio
pilis yra pusiasalyje tarp Galvės ir Lukos ežerų. Dabar užima apie 4 ha.
Išliko kelių bokštų (pavyzdžiui bokštas prie Bernardinų ežero keturkampis,
keturšlaičiu stogu, iš dalies atstatytas 1963m. – 1965m. pagal architekto
Stanislovo Mikulionio projektą) ir gynybinių sienų griuvėsiai, pastatų ir
griovių žymės. Mūrinė pusiasalio pilis pradėta statyti XIV a. viduryje ar
antroje pusėje. Ją sudarė priekinė, aukštutinė ir žemutinė dalys. Statyta 6
laikotarpiais. Iš pradžių jos priekinė teritorija buvo pradėta tverti siena
be bokštų. Vėliau priekinėje dalyje pietrytinėje sienoje buvo pastatytas
vartų bokštas, pietinėje (kampinis) donžonas (manoma, kad jis buvo šešių
tarpsnių su keliomis eilėmis šaudymo angų), vakaruose ir šiaurėje
(kampiniai) bokštai. Pilį nuo sausumos pradėta juosti aukšto mūro siena su
bokštais. Trečiu laikotarpiu baigta šiaurės vakarų siena. Svarbiausias
statybos laikotarpis buvo ketvirtasis: baigta pietrytinė siena, pastatytas
aukštas rytų bokštas, per griovį iš priekinės pilies į žemutinę nutiestas
tiltas, priekinės dalies kieme pastatyta pastatų; žemutinė dalis buvo
apjuosta gynybine siena su 3 bokštais. Pilis buvo išplėsta, suformuoti 2
kiemai. Vėliau buvo tobulinama gynybinė sistema: pagilintas ir paplatintas
visą pilį lanku juosiantis griovys tarp Galvės ir Lukos ežerų (abu griovio
kraštai sustiprinti atraminėmis sienelėmis), apie Aukos kalvą pradėta kasti
kitas griovys (nebaigtas), kalvos šlaitai sustiprinti plūkto molio
sluoksniu, griovio kraštai – mūrinėmis sienomis. Šeštu laikotarpiu buvo
statomas aukštutinės dalies pastatų kompleksas (nebaigtas). Kalvos
viršukalnėje buvęs kiemas aptvertas akmens sienomis. Kiemo pietrytiniame
gale buvo 2 aukštų pastatas, šiauriniame kampe – kitas statinys
(greičiausiai bokštas). Pilis buvo viena iš didžiausių pilių Lietuvoje,
aptvarinio tipo, netaisyklingo plano, turėjo 11 bokštų. Ją mini XIV a.
pabaigoje rašytiniai šaltiniai (Rusų miestų sąrašas). 1377m., 1382m.,
1384m. pilį puolė kryžiuočiai ir smarkiai apgriovė. Nebaigtą atstatyti
1390m. sudegino pati įgula, artėjant kryžiuočių kariuomenei. Iš nestoro
kultūrinio sluoksnio nustatyta, kad pilis buvo mažai naudojama. Kurį laiką
joje gyveno Kęstutis, Skirgaila, Vytautas, Žygimantas Kęstutaitis
(pastarąjį 1440m. pilyje nužudė sąmokslininkai). Čia iki 1523m. buvo
kalinamas buvęs didžiosios ordos chanas Šich Achmetas, 1503m. įkalinti
Maskvos didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai; didysis kunigaikštis Žygimantas
Senasis kalino didikus Goštautus, įtartus dalyvavusius Glinskio sąmoksle;
didikai Grigalius Astikas ir Mikalojus Radvila priverstinai apgyvendino
didžiojo kunigaikščio Aleksandro našlę Elena, įtartą norėjus bėgti į
Maskvą. Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės 1655m. – 1660m. karo su Švedija
ir 1654m. – 1667m. karo su Rusija pilis sugriauta ir nebebuvo atstatyta.
Pilies kiemuose XVII a. – XVIII a. rinkdavosi Trakų apskrities bajorų
seimeliai, išlikusiuose bokštuose buvo įrengtas bajorų kalėjimas. XVIII a.
pabaigoje priekinės pilies dalies teritorijoje dominikonai pradėjo statyti
didelę trinavę bažnyčią. 1822m. – 1823m. nebaigtos statyti bažnyčios
šiaurės vakarų navoje dominikonai įrengė koplyčią, o pietrytinėje navoje –
vienuolyną, kurį uždarius (1864m.), pastatai buvo atiduoti administracinėms
įstaigoms, teritorija paversta parku. Kai kurie pilies bokštai 1929m.
konservuoti. 1960m. pradėti konservuoti pilies griuvėsiai.

Naudota literatūra:

TARYBŲ LIETUVOS ENCIKLOPEDIJA

Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1985m.

LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA

Leidykla “Mokslas”, Vilnius, 1976m.

MAŽOJI LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA

L leidykla “Mintis”, Vilnius, 1966m.

———————–

Lukšių V.Grybo vidurinė mokykla

9a klasė Saulius Čebanauskas

2001m. 04m. 24d.

Leave a Comment