Trakai

Trakai, tai miestas Lietuvos pietryčiuose, 23 kilometrai į vakarus nuoVilniaus. Trakai yra rajono centras. Ten gyvena apie 6000 gyventojų(1976m.). Teritorija 1150 ha, iš jų 550 ha užima ežerai (Galvė, Gilūšis,Luka, Nerespinis, Olauka bei Totoriškių ežerai), 140 – želdiniai (valstybėssaugomi parkai : Užtrakio, Rakalnės, Trakai). Šiaurės vakaruose Trakaisiekia Akmenos, šiaurės rytuose – Skaisčio, pietuose – Babruko, vakaruose –Plomėnų ežerus. Trakai su apylinkėmis sudaro Trakų landšaftinį draustinį.Trakų senamiestis įsikūręs pusiasalyje tarp susisiekiančių Galvės,Totoriškių ir Lukos ežerų, nauji gyvenamieji kvartalai – palei plentus įVilnių ir Aukštadvarį. Per sąsiaurį, jungiantį Galvės ir Totoriškių ežerus,pastatytas gelžbetoninis tiltas. Galvės ežero salas – Pilies ir Karvinę –su Trakų centru jungia pėsčiųjų tiltas. Plentai į Vilnių, Prienus,geležinkelio šaka – į Vilnių, Gardiną. Restauracinė dirbtuvė (veikianti nuo1979m.), 205 lovų ligoninė (įkurta 1905m.), tuberkuliozės dispanseris(veikiantis nuo 1960m.), vaistinė, 2 vidurinės mokyklos, internatinėmokykla (veikianti nuo 1957m.), muzikos (veikianti nuo 1967m.) ir sportomokyklos, kultūros namai, biblioteka (1987m. joje buvo 52 800egzempliorių). Istorijos muziejus (veikiantis nuo 1948m.). Leidžiamasrajoninis laikraštis “Spartuolis”. Vandens sportas, turizmas. 52 vietųviešbutis, 142 vietų kempingas (veikiantis nuo 1967m.), 300 vietų turistųbazė (veikianti nuo 1959m.), jachtklubas (veikiantis nuo 1934m.), 2irklavimo bazės. Galvės ežere vyksta vandens sporto rajoninės irtarptautinės varžybos. Kultūros paminklai: 2 istorijos ir architektūros (Trakų pilys), 3istorijos (namas, kuriame 1918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities rev. k-tas,karių kapinės, karaimų kapinės), 2 archeologijos (XIV – XVI a. pilių irsenamiesčio kultūrinis sluoksnis, Alkanis), 33 architektūros ir 1urbanistikos, 42 dailės (visi bažnyčioje). Archeologiniai radiniai: titnaginis kirvis lęšio pjūvio šlifuotaisašmenimis, prie Galvės ežero, ties jachtklubu – žalvario amžiaus retušuotosskeltės ir nuoskalos, nežymiai brūkšniuotos keramikos dirbiniai, Skaisčio

ežero šiaurės rytų kranto pusiasalyje – žalvario amžiaus titnaginėsnuoskalos, pailgi gremžtukai, molio apkratas, nežymiai brūkšniuotoskeramikos dirbiniai (dalis radinių laikoma Kauno istorijos, Istorijos iretnografijos muziejuose). Architektūra: Trakų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybėssaugoma: gatvių tinklas, aikštės tūrinė erdvinė kompozicija. Miesto planaslinijinis (iš esmės susiklostęs XIV a.). Tūrinė erdvinė miesto kompozicijaiš esmės susiklostė iki XV a. Gatvių tinklas netaisyklingas. Į pietus nuopusiasalio pilies yra nedidelė trikampė aikštė (XIV a.). Urbanistikospaminklo teritorijoje vyrauja XIX a. antros pusės – XX a. pastatai.Gatvėse, ežerų pakrantėse gausu želdinių. Žymesnieji architektūrospaminklai: salos pilis ir pusiasalio pilies liekanos (XIV a. 2 pusė – XVa.), bažnyčia (pastatyta 1409m. rekonstruota 1718m.), buvusio bernardinųvienuolyno liekanos (XVIII a.), karaimų senųjų kapinių vartai, tvora irkaraimų kinesė (19 a. pradžia), buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a.pradžia), XVIII – XIX a. gyvenamieji namai ir sodybos. XIV a. antroje pusėje Trakų panoramos akcentai buvo 2 pilys (pusiasalioir medinė ant dabartinės Bernardinų kalvos), kalvos. XV a. pradžiojepastatyta kunigaikščio rūmai, bažnyčia, XV a. pirmoje pusėje – rotušė ircerkvė, XV a. – maldos namų (karaimų, musulmonų, judėjų), švento Mikalojausbažnyčia. Apie 1600m. Tomo Maskovskio graviūroje pateikta jau savitas,raiškus susiformavusio miesto vaizdas. XVII a. viduryje per karą Trakaisugriauti. XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje miestas formavosisavaimingai, pastatai buvo taikomi prie reljefo, ežerų, senojo gatviųtinklo. Pagal 1956m. planą (architektas Romas Kazlauskas) 6 – 7dešimtmetyje pastatyta tipinių pastatų (vidurinė mokykla, vaistinė, paštas,kino teatras, restoranas su viešbučiu). Pagal 1971m. planą (architektasKazimieras Bučas) 8 – 9 dešimtmetyje standartiniai statiniais užstatytapusiasalio pietinė dalis. 1965m. Stanislovas Mikulionis parengė pasiūlymussenamiesčio rekonstrukcijos projektui. Pagal šiuos pasiūlymus 1974m.sudarytas Trakų senamiesčio regeneravimo projektas (architektai RomualdasJurgilas, Antanas Pilypaitis). 1883 Trakus ištyrė Česlovas Kudaba,Algimantas Miškinis, Marija Purvinienė, Martynas Purvinas. 1984m. naująsenamiesčio regeneravimo projektą sudarė Pilypaitis, GenovaitėFilipavičienė, Romualdas Jurgilas, Algirdas Baliulis. 1985m. sudarytasnaujas miesto generalinis planas. Istorija. Manoma, kad Trakų gyvenvietė atsirado XII a. XIII a.pradžioje ji buvo miestas. Iki XIV a. 3 ketvirčio išaugo, pastačiuspusiasalio mūrinę pilį ir sukūrus Trakų gynybos sistemą (ją sudarė SenųjųTrakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kitos pilys). Manoma, kad XIV a.pradžioje Trakai tvarkėsi Rygos miesto pavyzdžiu. XIV a. 3 – 4 dešimtmetyjeapsigyveno vokiečių pirklių ir amatininkų. 1342m. Gediminas Trakus atidavėsavo sūnui Kęstučiui. 1377m. 2m. 2d. Trakus puolė kryžiuočiai; nepajėgępaimti pilies (vokiečių kronikoje rašoma, kad tai naujoji pilis,tikriausiai, salos), sudegino miestą ir pasitraukė. 1379m. – 1382m. Trakųkunigaikščiu buvo Kęstutis. Jo valdymo metu Trakuose buvo pinigų kalykla.1382m. nužudžius Kęstutį, Trakus iki 1392m. valdė Skirgaila; tada juoseapsigyveno nemažai rusų; iki 1384m. jie sudarė stačiatikių bendruomenę,pasistatė vienuolyną ir cerkvę. Vytautas 1382m. – 1392m. kovojo dėl savotėvonijos Trakuose, 1383m. 9m. 11d. – 1383m. 11m. 3d., padedamaskryžiuočių, buvo užėmęs pilį; Astravo sutartimi (1392m.) juos atgavo.1390m. Skirgaila Trakus sudegino. Vytautui valdant (1392m. – 1430m.),Trakai buvo viena svarbiausių didžiojo kunigaikščio rezidencijų; čialankėsi žymūs Europos diplomatai (1412m. B. Makra, 1414m. Gilbertas deLanua, 1416m. Livonijos magistras); iki Žygimanto Augusto laikų veikė LDKkanceliarija, valstybės iždas. 1396m. – 1397m. Trakuose ir jų apylinkėseįkurdinta totorių, o 1398m. ir karaimų; jie saugojo didžiojo kunigaikščiopilį. XIV a. pabaigoje Trakų pirkliai pasiekdavo Tartu, Polocką, Smolenską,Gdanską, Rygą, Trakų karaimai prekiavo su rytų kraštais ir Juodosios jūrospakrančių miestais. Anglų pirkliai Trakuose turėjo savo krautuvių, laikėsandėlius. Apie 1409m. Trakai gavo Magdeburgo teises. 1409m. Trakuoseįsteigta katalikų bažnyčia; prie jos Vytautas įsteigė parapinę mokyklą.1413m. Trakai tapo Trakų vaivadijos centru. Trakuose 1430m. 10m. 27d.mirėVytautas. 1430m. – 1432m. Trakus valdė Švitrigaila, 1432m. – 1440m.Žygimantas Kęstutaitis (1440m. sąmokslininkų nužudytas Trakų pilyje) Juosesu šeima gyveno Kazimieras Jogailaitis. Jo valdymo metu Trakai klestėjo;miesto pirkliai prekiavo su Vakarų Europos miestais. Kazimieras Jogailaitis 1441m. suteikė Magdeburgo teises Trakų karaimųbendruomenei, gyvenusiai atskiroje miesto dalyje. Be karaimų, buvo totorių,vaivados, stačiatikių (nuo 1384m.; nuo 1683m. unitų arba bazilijonų),parapijos bažnyčios, bernardinų (nuo 1617m.), dominikonų (nuo 1678m.) irkitos jurisdikos. XV a. pradžioje buvo pastatyta rotušė (1582m. ar 1583m.sudegė, 1587m. pastatyta nauja). 1496m. – 1915m. (išskyrus 1839m. – 1842m.)ir 1918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities centras. XVI a. pabaigoje Trakuosevykdavo Lietuvos vyriausiojo tribunolo sesijos. 1516m. Žygimantas senasisTrakuose leido rengti 2 metinius prekymečius, per kuriuos pirkliai galėjoprekiauti be rinkliavos; be to, įsakė pirkliams, važiuojantiems iš Vilniausį Kauną ir atgal, keliauti per Trakus; 1522m. uždraudė vaivados pareigūnamsapsigyventi karaimų namuose. 1536m. patvirtino Trakų miestiečių teisęneatlikti pastočių prievolės. Žygimantas Augustas 1552m. totoriams įsakėmokėti sidabrinę kartu su miestu (iš viso 10 kapų grašių) 1570m. patvirtinoMagdeburgo teises. 1579m. Steponas Batoras atleido Trakų pirklius nuomokesčių. 1603m. siautėjo maras. 1617m. – 1843m. veikė bernardinų, 1638m. –1794m. bazilijonų, 1678m. – 1864m. dominikonų vienuolynai. Per 1657m. –1667m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Rusija Trakai buvo apiplėštiir sudeginti. Miestas ilgai nebuvo atstatytas, gyventojų mažėjo. 1667m.miesto tvarkymui leista rinkti mokestį nuo į jį įvažiuojančių vežimų. PerŠiaurės karą (1700m. – 1721m.) XVIII a. pradžioje buvo sugriauti, 1716m.krikščioniškojoje Trakų dalyje nebuvo likę nė vieno gyventojo. Po karoatstatyti. 1667m. buvo 21 kiemas, 1738m. – 38. Per 1794m. sukilimą carokariuomenė miestą sudegino. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos(1795m.), Trakai iš lėto atsikūrė. 1795m. buvo 513 gyventojų. XIX a.pradžioje ėmė veikti pašto stotis. 1801m. pradėjo veikti dviklasė parapinėmokykla; ją lankė 129 vaikai. 1834m. iškeldinti žydai (mieste apsigyveno1800m.; 1811m. buvo 17 šeimų); jiems 1862m. leista apsigyventi. Nuo 1812m.Trakuose kurį laiką stovėjo karinis dalinys. 1831m. sukilėliai dukart buvoužėmę miestą. 1833m. buvo 112 namų (2 mūriniai), 1868m. – 180, 1904m. 373(11 mūrinių). 1845m. leisti 2 prekymečiai. 1845m. įsteigta ligoninė, 1848m.buvo 2 ligoninės. 1863m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1864m. įsteigta valdinėpradinė mokykla. 1868m. buvo 24 parduotuvės, 27 smuklės, 2 alaus daryklos,kalėjimas, apskrities ir karaimų mokyklos, ligoninė. 1885m. buvo 2privačios pašto stotys. 1896m. įvyko 4 mugės, 1914m. – 12. 1904m. priemiesto mokyklos atidaryta trečios eilės metereologijos stotis. 1910m. veikė4 klasių miesto mokykla ir 2 valdinės mokyklos. 1914m. buvo 340 amatininkų.1915m. vokiečių artilerija sunaikino miesto centrą. 1919m. – 1939m. Trakai buvo Lenkijos okupuotos Vilniaus krašto dalis;sudarytos Vilniaus – Trakų apskrities centras buvo Vilnius. 1920m. – 1939m.Trakuose veikė pradinė mokykla ir mokytojų seminarija; joje kaipdisciplinos buvo dėstomos lietuvių ir baltarusių kalbos. Seminarija rengėmokytojus Vilniaus krašto pradinėms mokykloms. Buvo įrengta vandens sportobazė. 1938m. įsteigtas karaimų muziejus. 1939m., kai Vilniaus kraštas buvogražintas Lietuvai, į Trakus iš Kaišiadorių buvo atkeltos apskrities centroįstaigos. 1940m. įkurta lietuvių mokytojų seminarija, gimnazija, buriavimomokykla, 2 vaikų darželiai, įsteigta biblioteka. 1941m. 9m. 30d. Trakuosehitlerininkai sušaudė 1450 žmonių. Per hitlerinę okupaciją nuo 1942m. 8m.veikė LKP Trakų apskrities pogrindinė organizacija (1943m. turėjo 27pirmines organizacijas; sekretorius Michailas Afoninas). Nuo 1943m. einadabartinis rajono laikraštis “Spartuolis”. Trakų bažnyčia švenčiausiosios Mergelės Marijos aplankymo bažnyčia, XVa. – XVIII a. kulto pastatas Trakuose; respublikinės reikšmės architektūrosir istorijos paminklas. Yra Trakų centrinėje dalyje, aukštumoje, netoliBernardinų ežero. Turi gotikos, baroko architektūros bruožų. Bažnyčiadidelė, mūrinė (gotiškai rištų plytų, tinkuota), netaisyklingo stačiakampioplano (navų dalis), trinavė, bazilikavė, 3 travėjų. Centrinę navą pratęsiapresbiterija su asimetriška trisiene apsida, šoninių navų galuose –zakristija ir Remerių koplyčia, pagrindiniame fasade – du 3 tarpsnių lygiųsienų bokštai (jų apačia stačiakampė, viršus kvadratinis), dengtipiramidiniais stogeliai. Fasado dalis tarp bokštų turi triumfo arkos sutrikampiu frontono pavidalu. Šoniniuose fasaduose yra gotikos elementų:apsidos laiptuotų kontraforsų, smailiaarkių nišų ir portalų fragmentų(matomų atviruose zondažuose). Interjeras barokinis. Jį puošia plastiškųformų altoriai, sakykla, vargonų prospektas. Centrinę navą dengia cilindraisu liunetėmis, šonines navas – kryžminiai skliautai. Sienas ir kvadratinioskerspjūvio piliorius puošia piliastrai (pilioriuose eksponuojami gotiškomūro su profilinių plytų briaunomis fragmentai) bei laužytinisantablementas. Remerių koplyčios sienas skaido sudvejinti piliastrai,originaliai užbaigti nutrūkstančio antablemento atkarpomis. Bažnyčioje yra40 dailės paminklų, iš jų 21 respublikinės reikšmės (XVI a. – XIX a.). 1409m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suteikė fundaciją Trakųbažnyčiai statyti. XV a. – XVI a. ji buvo gotikinė, halinė, bebokštė, sulaiptuotu frontonu. Pagrindinis fasadas turėjo išsikišusį uždarą pasienį.Per 1655m. – 1662m. karą apgriauta. Atstatant (1718m.) buvo pristatytibokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo baroko bruožų. Apie1700m. pristatyta Remerio koplyčia (joje yra dailininko Alfredo Remeriokapas – respublikinės reikšmės istorinis paminklas). Trakų bažnyčiaremontuota 1796m., 1840m., 1858m., 1867m., po pirmo ir antro pasauliniųkarų apgriovimų. Bažnyčia veikianti. Trakų pilys. Dvi XIV a. vidurio ar antros pusės – XV a. pradžios pilys– respublikinės reikšmės architektūros ir istorijos paminklai. Pusiasaliopilis yra pusiasalyje tarp Galvės ir Lukos ežerų. Dabar užima apie 4 ha.Išliko kelių bokštų (pavyzdžiui bokštas prie Bernardinų ežero keturkampis,keturšlaičiu stogu, iš dalies atstatytas 1963m. – 1965m. pagal architektoStanislovo Mikulionio projektą) ir gynybinių sienų griuvėsiai, pastatų irgriovių žymės. Mūrinė pusiasalio pilis pradėta statyti XIV a. viduryje arantroje pusėje. Ją sudarė priekinė, aukštutinė ir žemutinė dalys. Statyta 6laikotarpiais. Iš pradžių jos priekinė teritorija buvo pradėta tverti sienabe bokštų. Vėliau priekinėje dalyje pietrytinėje sienoje buvo pastatytasvartų bokštas, pietinėje (kampinis) donžonas (manoma, kad jis buvo šešiųtarpsnių su keliomis eilėmis šaudymo angų), vakaruose ir šiaurėje(kampiniai) bokštai. Pilį nuo sausumos pradėta juosti aukšto mūro siena subokštais. Trečiu laikotarpiu baigta šiaurės vakarų siena. Svarbiausiasstatybos laikotarpis buvo ketvirtasis: baigta pietrytinė siena, pastatytasaukštas rytų bokštas, per griovį iš priekinės pilies į žemutinę nutiestastiltas, priekinės dalies kieme pastatyta pastatų; žemutinė dalis buvoapjuosta gynybine siena su 3 bokštais. Pilis buvo išplėsta, suformuoti 2kiemai. Vėliau buvo tobulinama gynybinė sistema: pagilintas ir paplatintasvisą pilį lanku juosiantis griovys tarp Galvės ir Lukos ežerų (abu grioviokraštai sustiprinti atraminėmis sienelėmis), apie Aukos kalvą pradėta kastikitas griovys (nebaigtas), kalvos šlaitai sustiprinti plūkto moliosluoksniu, griovio kraštai – mūrinėmis sienomis. Šeštu laikotarpiu buvostatomas aukštutinės dalies pastatų kompleksas (nebaigtas). Kalvosviršukalnėje buvęs kiemas aptvertas akmens sienomis. Kiemo pietrytiniamegale buvo 2 aukštų pastatas, šiauriniame kampe – kitas statinys(greičiausiai bokštas). Pilis buvo viena iš didžiausių pilių Lietuvoje,aptvarinio tipo, netaisyklingo plano, turėjo 11 bokštų. Ją mini XIV a.pabaigoje rašytiniai šaltiniai (Rusų miestų sąrašas). 1377m., 1382m.,1384m. pilį puolė kryžiuočiai ir smarkiai apgriovė. Nebaigtą atstatyti1390m. sudegino pati įgula, artėjant kryžiuočių kariuomenei. Iš nestorokultūrinio sluoksnio nustatyta, kad pilis buvo mažai naudojama. Kurį laikąjoje gyveno Kęstutis, Skirgaila, Vytautas, Žygimantas Kęstutaitis(pastarąjį 1440m. pilyje nužudė sąmokslininkai). Čia iki 1523m. buvokalinamas buvęs didžiosios ordos chanas Šich Achmetas, 1503m. įkalintiMaskvos didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai; didysis kunigaikštis ŽygimantasSenasis kalino didikus Goštautus, įtartus dalyvavusius Glinskio sąmoksle;didikai Grigalius Astikas ir Mikalojus Radvila priverstinai apgyvendinodidžiojo kunigaikščio Aleksandro našlę Elena, įtartą norėjus bėgti įMaskvą. Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės 1655m. – 1660m. karo su Švedijair 1654m. – 1667m. karo su Rusija pilis sugriauta ir nebebuvo atstatyta.Pilies kiemuose XVII a. – XVIII a. rinkdavosi Trakų apskrities bajorųseimeliai, išlikusiuose bokštuose buvo įrengtas bajorų kalėjimas. XVIII a.pabaigoje priekinės pilies dalies teritorijoje dominikonai pradėjo statytididelę trinavę bažnyčią. 1822m. – 1823m. nebaigtos statyti bažnyčiosšiaurės vakarų navoje dominikonai įrengė koplyčią, o pietrytinėje navoje –vienuolyną, kurį uždarius (1864m.), pastatai buvo atiduoti administracinėmsįstaigoms, teritorija paversta parku. Kai kurie pilies bokštai 1929m.konservuoti. 1960m. pradėti konservuoti pilies griuvėsiai.

Naudota literatūra:

TARYBŲ LIETUVOS ENCIKLOPEDIJA Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1985m. LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA Leidykla “Mokslas”, Vilnius, 1976m. MAŽOJI LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA L leidykla “Mintis”, Vilnius, 1966m.

———————–

Lukšių V.Grybo vidurinė mokykla

9a klasė Saulius Čebanauskas

2001m. 04m. 24d.