Šveicarija
1.Vėliava
Šveicarijos vėliava nėra įprastinė nes jos visos kraštinės lygios ir sudaro kvadratą. Tuo tarpu standartinės vėliavos ilgis dvigubai didesnis už plotį. Šveicarijos vėliava turi religinę prasmę: kryžius simbolizuoja kryžių ant kurio mirė Kristus, o raudonas fonas jo kraują.2.Geografinė padėtisŠveicarija yra centrinėje Europoje ir turi sienas: šiaurėje su Vokietija(334km), rytuose su Lichtenšteinu(41km) ir Austrija(164km), pietuose su Italija(740km) ir vakaruose su Prancūzija(573km). Valstybė užima 41 290kv.km plotą.3.Gamtinės sąlygos ir klimatasŠveicarija yra labai kalnuota valstybė, apsupta sausumos. 3 natūralūs Šveicarijos regionai yra: Alpės, vidurio kraštas ir Jura(Alpių sistemos kalnų eilė, formuojanti natūralią sieną tarp Prancūzijos ir Šveicarijos).Alpės tesiasi nuo Ženevos ežero prie Prancūzijos, palei pietinę Šveicarijos sieną su Italija. Šiose Alpių vietovėse yra aukščiausias Šveicarijos taškas –Duforspitzas 4634m ir yra Monte Rozos dalis. Šveicarija yra vidutinėje klimato juostoje. Temperatūra čia vidutinė, tačiau kinta kylant aukštyn. Šaltos, debesuotos,lietingos/snieguotos žiemos. Iš vėsumo į šilumą pereinančios, debesuotos, drėgnos su atsitiktiniais lietumis vasaros. Šveicarijos klimatą nusako 3 faktoriai tai: vidutinė platuma; tarpinė pozicija tarp vandenynų ir sausumos oro masių rėžimų; aukštis virš jūros lygio siekiantis daugiau nei 4000m. Šalies centre metinis kritulių kiekio vidurkis 1000mm, todėl žiemą vietoves dažnai apsiaučia rūkas. Aukštesni, sausesni ir šaltesni regionai mėgaujasi didesniu Saulės spindulių kiekiu žiemą. Aukščiau 3050m v.j.l. krituliai iškrinta kaip sniegas. Ciūriche temperatūrų vidurkis siekia nuo 0,6 laipsnių C sausį iki 18,6 laipsnių C liepą.4.GamtaApie 66% Šveicarijos ploto užima miškai, ežerai ir kalnai. Apie 25% teritorijos miškai. Šveicarija yra mišriųjų ir plačialapių miškų gamtinėje zonoje, tačiau didelė dalis Alpių, priklausančių valstybei, yra vertikalaus zoniškumo srityse. Bukai ir ąžuolai vyrauja vidurio Šveicarijos miškuose ir žemesniuose Alpių slėniuose. Aukštesnėse ir drėgnose vietose auga melsvosios kanadinės ir paprastosios eglės, pušys ir maumedžiai auga drėgnesnėse pietinėse ir rytinėse Alpių pusėse. Augmenijos elementai iš Viduržemio jūros pakrančių, tarp jų kaštonas, užima pietinius Alpių šlaitus.Laukinės gėlės knibžda plačiose Alpių pievose.
Senovėje aukštose Alpių viršūnėse ir tankiuose miškuose gyveno daug savitų gyvūnų, dabar tai tik liekana turtingos senosios gyvūnijos. Keletas retų Alpių rūšių išliko, iš jų kalnų ožys, kalnų ožka, kalninis švilpikas ir erelis. Daug laukinių gyvūnų vis klajoja centrinėje Šveicarijos dalyje ir Juros miškuose. Iš jų svarbiausi: elnias, lapė ir triušis retkarčiais pasitaiko laukinis šernas bei rudasis lokys.5.Upės ir ežeraiŠveicarija gali pasigirti esanti valstybė iš kurios kalnų išteka vienos ilgiausių Europos upių. Viena iš jų Rona, išteka Šveicarijoje, tęsiasi į pietus per rytinę Prancūziją ir įteka į Viduržemio jūrą. Bendras upės ilgis 812 km. Jos ištakos yra Rono ledynas Šveicarijos Alpėse, 1830m aukštyje. Šveicarijoje ji teka apie 160 km. Reinas, ilgiausia vakarų Europos upė, teka per Šveicariją, vakarų Vokietiją ir Olandiją, kol įteka į Šiaurės jūrą. Upė dengia apie 252 000 kv.km plotą. Ji išteka iš Alpių Šveicarijoje, ir apie 100km teka į Šiaurės rytus, kol pasiekia Bodeno ežerą. Po to Reino vaga pasuka Vakarų link, iki Bazelio. Pasiekęs Bazelį Reinas suka į Šiaurę ir palieka Šveicariją. Ilgiausia Šveicarijos upė yra Arė (295km) ištekanti iš Bernesio Alpių, ir įtekanti į Reiną. Arė užkloja 17,780kv.km plotą. Ženevos ežeras yra pietvakarių Šveicarijos Alpėse ir pietrytinėje Prancūzijos sienos dalyje. Didžiausias Alpių, o kartu ir Šveicarijos ežeras yra 580kv.km ploto, 72km ilgio, 14km pločio, ir jo vidutinis gylis yra 152m. Galima pastebėti, jog ežeras yra pusmėnulio formos. Iš esmės ežeras yra platėjanti Ronos upė įtekanti į jį rytuose ir ištekanti prie Ženevos giliai vakaruose. Kitas didelis Šveicarijos ežeras yra Bodeno ežeras jį dalinasi Šveicarija, Vokietija ir Austrija. Bendras ežero plotas 540kv.km, ilgis 67km, plotis 12 km, didžiausias gylis 252m. Šį ežerą pildo Reinas įtekantis į jį pietuose ir ištekantis šiaurės vakaruose. Trečias didelis ežeras yra šiaurės vakarų Šveicarijoje ir vadinasi Noišatelis. Didžiausias plotis 8 km, ilgis 39km.
6.Gyventojai1998 metais Šveicarijoje gyveno 7,2mln gyventojų. Palyginus su Lietuvos gyventojų tankumas gana didelis 174žm/kv. km. Urbanizacijos lygis 59,8%, apytiksliai tiek gyventojų gyvena miestuose. Šveicarų tautinė sudėtis labai marga 65% vokiečių, 18% prancūzų, 10% italų ir 7% kiti. Valstybėje 4 valstybinės kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. 65%gyventojų kalba vokiškai, 18%-prancūziškai, 12%-itališkai, 1% retoromanų kalba ir 4% kitomis. Šveicarijoje vyrauja dvi religijos tai Romos katalikų ir protestantų, 47,6% gyventojų protestantai, 44,3%-katalikai, 8.1% kitos.Šveicarija yra federacinė raspublika ir susideda iš 23 kantonų arba 20 kantonų ir 6 pusiau kantonų. Kantonas yra nepriklausomas vienetas valdomas vietos valdžios. Federacinė valdžia yra padalinta į tris skyrius: federacinę tarybą(vykdomąją), federacinę asamblėją arba parlamentą(įstatymų leidžiamąjį) ir Federacinį teismą. Federacinė taryba turi 7 narius, išrinktus 4 metams įskaitant kasmet išrenkamą prezidentą, visi jie pirmininkauja septyniems valdžios departamentams. Čia prezidentas tarnauja kaip valdžios galva ir kaip Šveicarijos viršiausiasis. Parlamentas turi du rūmus: Valstybės tarybą, kurios 44 nariai tarnauja 4 metus ir nacionalinė taryba, kurios 200 narių išrenkama kas 4 metus.Šveicarija pasiskelbė nepriklausoma valstybe 1291 rugpjūčio 1. Konstitucija priimta 1874 gegužės 29. Nuo 1815 valstybės teritorijoje neįvyko jokių karų tai ir įtakojo ekonomikos pasisekimą. Vidutinė Šveicarų gyvenimo trukmė 77,5 metai, moterų 80,8 metai, o vyrų 74 metai. Šveicarijos sostinė Bernas_134 629 gyv.(1991m duom.) Kiti miestai Ciūrichas, Bazelis, Ženeva. Didžiausias miestas Ciūrichas 341 276 gyv.(1991m duom.) Piniginis vienetas Šveicarijos frankas. 7. EkonomikaŠveicarai yra tauta kompensavusi natūralių resursų trūkumą savo išradingumu, taupumu ir atkaklumu. Daugiau nei ketvirtadalis valstybės teritorijos yra neproduktyvus, mažiausiai pusė yra arba miškinga arba neariama, laukinėmis žolėmis apaugusi teritorija. Ir išskyrus vandens energiją, jokios kitos energijos ar mineralinių išteklių pelningam išnaudojimui nėra. Visdėlto Šveicarija yra viena iš labiausiai industralizuotų valstybių pasaulyje. Net prieš industrijos įsigalėjimą, Šveicariško darbo produktai buvo žinomi visoje Europoje. Spausdinimas ir grafika, kalvystė, mašinų staklių gamyba, sieninių ir rankinių laikrodžių gamyba, dailidžių amatas, mūrijimas visi buvo naudojami viduramžių Šveicarijos miestuose. Su hidroenergijos pradžia 19 amžiaus viduryje prasidėjo masinė tekstilės gamyba , viskas ko gamybai reikėjo buvo pagaminama čia: ir staklės ir mechanizmai ir cheminiai dažai. Keletas geriausiai žinomų Šveicarijos maisto pramonės produktų tokių kaip Šveicariškas sūris, kondensuotas pienas, kakava ir šokoladas buvo kuriami ir vystomi šimtmečiais, kad padaryti juos ilgai negendančiais ir plačiai vartojamais produktais. Todėl dabar parduotuvėse ir galime išvysti daug Šveicarijos maisto pramonės gaminių. Dar Šveicarija garsėja kaip bankų šalis, joje yra apie 530 bankų ir kitokių finansinių institucijų, tai įrodo didelį bankų patikimumą. Ir iš tikrųjų Šveicarų bankai garsėja kaip patikimi, turintys ilgametes tradicijas ir patirtį. Šiuo metu Šveicarijos ekonomika yra viena stabiliausių ir sėkmingiausių pasaulyje. Didžioji dauguma 60% gyventojų dirba aptarnavimo sferoje ir tai tik dar labiau pabrėžia Šveicarjos ekonomikos pažangą. BVP vienam gyventojui į metus yra 22 400$ ir Lietuvos BVP net iš tolo neprilygsta minėtiesims duomenimis. Nedarbo lygis tesiekia 1,3% ir tai palyginus su Lietuvos duomenimis stulbinančiai mažai. Šveicarija yra labai skurdi naudingomis iškasenomis, nors ir turi didelius kalnus tačiau jie dar tik formuojasi ir nėra sukaupę resursų. Šveicarai išgauna druską, naudoja vandens energiją įvairioms sritims, namus renčia iš savų rąstų. Žemės ūkio pramonė užima 50,8% dirbamos teritorijos, jame dirba apie 132 000 žmonių. Žemės ūkyje dominuoja pienininkystė. Tačiau ji patenkina mažiau 50% valstybės poreikių. Todėl tenka importuoti ir pieno, o su juo importuojama: žuvis, cukrus, riebalai ir aliejai (išskyrus sviestą) grūdai, kiaušiniai, vaisiai, daržovės ir mėsa, nes valstybėje nepalankios sąlygos pasigaminti minėtų produktų. Šalyje gerai išvystytas geležinkelių tinklas, kurio ilgis_5000 km. Šveicarija yra save savotiškai izoliavusi nuo Europos nes iki šiol nėra įstojusi ir neketina stoti nei į ES nei į NATO, tačiau kartu su Islandija ir Norvegija yra EFTA (Europos laisvos prekybos sutarties)narė. Šveicarija eksportuoja įvairius mechanizmus ir įrengimus, tikslius darbo įrankius, metalo produktus, maisto produktus, tekstilę ir drabužius. Didžiausi partneriai Vakarų Europa 64% eksporto(iš jų ES 56% ir kitoms 8%), JAV- 9%, Japonija-4% ir kitoms-23%. 8. Ryšiai su LietuvaLietuvos parduotuvėse galima nusipirkti daug Šveicarijoje pagamintų maisto produktų. Antai kompanija Nestle į Lietuvą importuoja kavos, kakavos, kukurūzų, pieno gaminių. Galima užtikti Šveicariškų vaistų, labai populiarūs Šveicariški laikrodžiai pasižymintys aukšta kokybe. Oro linijų kompanija Swissair pasižyminti komfortabiliais ir saugiais oro laineriais dažnai teikia savo paslaugas lietuviams skrendantiems iš didžiųjų Europos oro uostų.Informacijos šaltiniai:1.The1998 Grolier Multimedia Encyclopedia2.Mindscape World Atlas3.”Kaleidoscope”(LOT Polish Airlines in-flight magazine) August 2001 8(34)