Suvalkija

Suvalkai, miestas Lenkijos š. rytuose, prie Joudosios Ančios upės; vaivadijos centras. 41 000 gyv. (1981). Suvalkuose visą laiką gyvena šiek tiek lietuvių (1985m. jų buvo keli šimtai). XIXa. ir XXa. pradžioje Suvalkuose išspausdinta knygų lietuvių kalba. Po 1863m. Suvalkijoje buvo lietuvių kalbos pamokų; mokydavosi apie 50 lietuvių, tarp jų bovo Jonas Kriaučiūnas, Vincas Pietaris, Tomas Žilinskas, Adomas Lastas. 1872m. grįžęs iš sibiro tremties, Suvalkuose gyveno 1863m. sukilimo veikėjas Jokūbas Geištoras. Kalėjime kalėjo Lietuvos revoliucinio ir nacinio išsivadavimo judėjimo veikėjų, tarp jų Zigmas Angarietis, Vincas Kapsukas, Leonas prūseika. Prieš I pasaulinį karą veikė “Vienybės” d-ja (įkurta 1907m., apie 80 narių); ji rengė Lietuvos vakarus, buvo suorganizavusi suaugusiųjų kursus, turėjo chorą ( jam yra vadovavę Albinas Jasenauskas, J. Marčiukaitis, Stasys Šimkus). 1920m. VII – VIII, per Lietuvos – Lenkijos karinį konfliktą, buvo užėmusi Lietuvos kariuomenė. 1920 spalio 7d. pasirašyta Suvalkų sutartis, nustačiusi Lietuvos ir Lenkijos demarkacinę liniją. 1953 – 1957m.m. viename licėjų veikė pedagoginio profilio klasė su dėstomąja lirtuvių kalba; joje buvo rengiami mokytojai Lenkijos Lietuvių mokykloms. Nuo 1962 veikia Lietuvių visuomeninis kultūros d-jos skyrius.Suvalkiečiai, užnemuniečiai, lietuvių etninė grupė, gyvenanti Užnemunėje, išskyrus jos p. r. dalį. Manoma, kad susidarė XVIa. – XVIIa. iš autochtonų jotvingių (suduvių), gyvenusių Užnemunės centrinėje dalyje, lirtuvių (aukštaičių), gyvenusių pačiame Užnemunės šiariniame ruože (prie Nemuno), o labiausiai iš atsikėlėlių, atsikrausčiusių daugiausia iš Kauno apylinkių ir Žemaitijos XVa. – XVIa. Beto, į etninės grupės sudėtį įėjo šiek tiek XIIIa. – XIVa. sandūroje į Užnemunę atkeltų žiemgalių, vėliau čia apgyvendintų totorių, atvykusių lenkų (mozūrų), Mažosios Lietuvos lietuvių ir vokiečių. Dėl ankstesnio baudžiavos panaikinimo (1807m.) ir spartesnės kapitalizmo raidos XIXa. greičiau nei kitur Lietuvoje susiklostė pasiturinčių valstiečių sluoksnis, iš jo iškilo daugiau inteligentų, šnektos pagrindu susikūrė lietuvių literatūrinė kalba. XIXa. iš gatvinių kaimų išsiskirstė į vienkiemius. Sodybos buvo apželdintos lapuočiais. Trobesius (trobą, svirną, tvartus, klojimą) statė apie keturkampį kiemą. Trobos viduryje buvo virtuvė ir priemenė.

Suvalkų apskritis buvo Lietuvos pietuose ir Lenkijos dabartinėje teritorijoje. Plotas: 1897m. ir 1914m. buvo 1498, 1917 – 1530 kvadratiniai kilometrai. 1897 buvo 92 910, 1914 – 115 800, 1917 – 63 410 gyv. Centras – Suvalkai. Sudaryta 1866m. Iki 1915m. priklausė Suvalkų gubernijai, 1915 – 1916m.m. ir 1918m. Oberosto Suvalkų, 1917 – Vilniaus – Suvalkų, 1917 – 1918m.m. – Lietuvos sričiai, 1919 – 1920 apskrityje buvo Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių susidūrimų. Per Suvalkų apskritį ėjo Lietuvos – Lenkijos demarkacijos linijos. 1923 linija beveik visą Suvalkų apskritį priskyrė Lenkijai. Lietuvai atiteko nedidelė buvusios Suvalkų apskrities dalis.Suvalkų gubernija; 1867 – 1915m.m. Rusijos imperijos administracinis vienetas. Sudaryta, padalijus Augustavo guberniją. Turėjo 7 apskritis: Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio (Vladislavovo), Seinų, Vilkaviškio (Lietuviškos), Augustavo, Suvalkų (Lenkiškos). Centras – Suvalkai Suvalkų gubernija įėjo į Lenkijos karalystę. 1897m. buvo 605000 (miestuose – 72000), 1913m. – 652000 Gyventojų. Plotas 12300 kvadratinių kilometrų. Nepramoninė gubernija, žemės ūkio lygiu viena pirmaujančių imperijoje ( 1897m. buvo 53700 žemės ūkio darbininkų), gyventojai – vieni raštingiausių.