SKOLŲ GEOGRAFIJA (PASAULINĖ SKOLŲ KRIZĖ)

VI PRAKTIKOS DARBAS

SKOLŲ GEOGRAFIJA (PASAULINĖ SKOLŲ KRIZĖ)

Užduotys:
1. Išsiaiškinti prielaidas, nulėmusias pasaulinę paskolų krizę;
2. Breidžio plano (1988m.) esmė;
3. Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko ir tarptautinės valiutos fondo vaidmuo įsiskolinimo geografijoje.
4. Nustatykite didžiausias ,,valstybes – skolintojas” ir ,, valstybes – skolininkes”, pagal statistinius duomenis parenkite žemėlapį bei išnagrinėkite skolų cirkuliavimo priežastis;
5. Panagrinėti skolų geografiją atskirais regionais (Europa be NVS, Azija be NVS, NVS, Lotynų Amerika, JAV, Kanada, Afrika, Australija.);
6. Kaip pakito pinigų srautas po didžiosios paskolų krizės (tiesioginės investicijos į gamybą, ar paskolos?);
7. Lietuvos skolos rodiklių 1998 – 2003m analizė.

Atsakymai:

1. Išsiaiškinti prielaidas, nulėmusias pasaulinę paskolų krizę

Paskolų krrizė prasidėjo 1982 m., kai Meksika nesugebėjo gražinti savo šalies skolas komerciniams užsienio bankams. Yra išskiriamos 10 priežastys, dėl kurių įvyko ši krizė:
1. Iki 7 dešimtmečio vidurio finansinių resursų išsivysčiusių šalių buvo dvipusė šalių pagalba – privatūs tiesioginiai kapitalo indeliai ir eksporto kreditai. Nuo 70-ųjų vid. išaugo bankų kredito dalis. Bankų kreditavimo struktūra buvo pažeista TNB staigiu kreditų augimu. Paskolas suteikdavo individualūs kreditoriai arba sindikatoriai. Sindikuotas kreditas vyko tokiu būdu, keletas organizatorių formavo paskolos pasiūlymą, į kurio dalyvavimą buvo pritraukiami kiti bankai, kurie nebuvo kontakte su skkolintoju. Šis sindikavimo mechanizmas leido mobilizuoti stambias sumas, negu individualūs sandėriai. Valstybinių bankų kreditavimas, valst. bankų, kompanijų plėtra buvo apsaugoti valstybės garantijų. Po 70-ųjų, bankų aktyvumas augo Kanadoje, Japonijoje, Prancūzijoje, nors Amerikos ir Dž.Britanijos bankai išlaikė svarbų vaidmenį, Europos bankai bu

uvo mažiau aktyvūs, išskyrus Dž.Britanijos.
2. Kai 1973 m. naftos kaina išaugo 10 kartų, įvyko mokesčių balansų deficito augimas sekančiomis operacijomis, naftą importuojančių šalių, ypač besivystančių. Todėl TNB pradėjo teigiamo mokesčių balansų saldo reciklinimą OPEC šalių. Naftą eksportuojantys, negalėjo pilnai naudotis lėšomis, kurias gavo už naftą, savo ekonomikoje. Euro rinka leido pirmaujantiems TNB naudoti ne reguliarius trumpalaikius depozitus kreditavimo tikslais, o sindikavimo mechanizmą privilioti ne didelių regioninių bankų kreditavimui. Tuo pačiu metu daugelis tradicinių klientų iš vakarų šalių, sumažino paklausą eurokreditams. Visa tai suteikė galimybes paskolų suteikimo augimui besivystančioms šalims iš TNB pusės.
3. Pernešimas TNK į besivystančias tradicinės pramonės šalis, iššaukė atskiruose Trečiojo pasaulio valstybėse investicinės paklausos išaugimą.
4. Naudojimasis valstybinėmis garantijomis, rizikos perdavimas skolintojui, turint omenyje: komisinių padidinimas, sutrumpintas grąžinimo termino, suteikdavo TNB saugumą nuo kreditavimo rizikos.
5. Nestabilios vaaliutos kurso periodu, stiprios infliacijos ir sumažėjusio paskolų naudojimo aktyvumo metu, silpnino naftą importuojančių šalių prisitaikymo galimybes prie naujos ekonominės padėties.
6. Mobilizuojamos lėšos paskolų kapitalo rinkoje, buvo naudojamos valstybių ir korporacijų išlaidoms finansuoti, ir senų skolų gražinimui.
7. 80 metų pr. daugelio besivystančių šalių procentai ir išmokėtina grąžinimui pagrindinė skolos dalis išaugo nuo 10 iki 40 procentų.
8. Didžioji paskolų dalis buvo suteikiama Amerikos doleriais.
9. Visa tai vėl padidino kreditų paklausą, tačiau jau tam , kad apmokėti skolas. Bet bankai staigiai sumažino paskolų teikimą besivystančioms šalims.
10. kapitalas iškeliavo į užsienį, tą su
umą sudarė apie 50 proc. visų besivystančių šalių skolų 1975-1985 m. laikotarpio.

Apibendrinus:

Prastas finansų valdymas, netinkama investavimo politika, didėlės palūkanos ir milžiniški delspinigiai, kurie tekėjo stiprių valstybių link, sutrukdė ekonomiškai atsilikusioms šalims laiku gražinti skolas ir tai įšaukė didžiulę paskolų krizę.
TNB-transnacionalinis bankas, TNK- transnac. kompanija
OPEC- Термин “корзина” ОПЕК (OPEC Reference Basket of crudes) был официально введен 1 января 1987г. В ОПЕК входят Алжир, Индонезия, Иран, Ирак, Кувейт, Ливия, Нигерия, Катар,Саудовская Аравия, ОАЭ и Венесуэла. В этих странах сосредоточены около двух третей разведанных запасов нефти в мире. Организация стран – экспортеров нефти (ОПЕК)

2. Breidžio plano esmė (1988m.)

Breidis buvo JAV finansų ministru. Tas planas buvo strategija sumažinti skolas besivystančių šalių. Vakarų šalys ryžosi atsisakyti dalies skolų. Jo planas leido sudaryti palankias sąlygas gauti naujų paskolų ir pagyvinti ekonomiką bei pagerinti skolų gražinimo galimybes. Dėl to gerokai sumažėjo Lotynų Amerikos ir Azijos šalių skolos. Tačiau iki šiol yra prasiskolinusi atogrąžų Afrika.
Plane buvo pasiūlyta prasiskolinusioms šalims imtis ekonominių reformų , kad kreditoriai investuotų į tas šalys savo lėšas ir galėtų kurti juose bendras įmones, naudotis tų šalių pigesnę darbo jėga. Bankams suteikusioms besivystančioms šalims kreditą Breidis siūlė sumažinti joms skolas, mainais už kreditų pavertimą jav obligacijomis, mažesne nei rinkos kaina.

3. TRPB ir TVF vaidmuo skolų geografijoje

TRPB įkurtas 1944 m. JAV, jo svarbiausias tikslas –skatinti jam priklausančių šalių gamybos plėtotę.
TVF įkurtas tais pačiais metais JAV. Jis skatina jam priklausančių šalių bendradarbiavimą ,teikia joms paskolų. Jų narės yra beveik visos šalys. 1992 m. į TVF priimta ir Lietuva.
Skolų krizės metu šios organizacijos daug padėjo šalims skolininkėms.

br />TVF kiekvienam skolininkui kūrė stabilizacinę programą, kuri dažniausiai numatydavo liberalizaciją arba valiutos ir importo kontrolės panaikinimą, valiutos kurso sumažinimą, šalies ekonomikos atidarymą, griežtų antiinfliacinių veiksmų priėmimą. Buvo peržiūrėtos skolų sutartis. Nuo 1988 buvo suteikiama daugiau naujų kreditų, tačiau jie koncentravosi daugiausia Meksikoje ir Argentinoje.
Nauji įsipareigojimai po Breidžio plano buvo finansuojami iš šalies-skolininkės valiutos rezervo ir specialiais kreditais TVF ir Pasaulio banko. 1990 m. fondas priemė tikslų mechanizmą išspręsti praterminuotų skolų gražinimo problemas. Daugelis pramoninių Vakarų šalių išskyrė dotacijas arba paskolas šalims su praterminuotu gražinimu joms apmokėti.

4. Nustatykite didžiausias ,,valstybes – skolintojas” ir ,, valstybes – skolininkes”, pagal statistinius duomenis parenkite žemėlapį bei išnagrinėkite skolų cirkuliavimo priežastis
Didžiausios skolininkės:
Eil. Nr. Šalis Gauta BVP proc.
1. Kongo Respublika $215.14 per $100
2. Irakas $172.70 per $100
3. SanTomė ir Principe $148.59 per $100
4. Kuko salos $134 28 per $100
5. Portugalija $132.85 per $100
6. Libanas $110.40 per $100
7. Gvineja – Bisau $93.40 per $100
8. Kataras $89.78 per $100
9. Prancūzu Gviana $77.36 per $100
10. Maršalo salos $75.21 per $100
11. Liberija $72.33 per $100
12. Džibutis $59.12 per $100
13. Nauru $55.5 per $100
14. Olandijos Antilai $55.10 per $100
15. Izraelis $55.01 per $100
16. Cape Verde $54.16 per $100
17. Italija $53.97 per $100
18. Komorai $52.60 per $100
19. Sant Kristoferis ir Nevis $50.44 per $100
20. Šv. Vincentas ir Grenadinai $48.18 per $100
21. Cole d’lvoirc $47.82 per $100
22. Nikaragva $47.26 per $100
23. Kroatija $46.81 per $100
24. Mauritanija S45.17per $100
25. Jamaika $44.58 per $100

Didžiausios skolintojos:
Eil. Nr. Šalis Suteikta paramos viso BVP proc. $
1. Danija 0.93 per $100
2. Norvegija 0.76per $100
3. Olandija 0.68 per $100
4. Liuksemburgas 0.53 per $100
5. Belgija 0.33 per $100
6. Prancūzija 0.31 per $100
7. Suomija 0.25 per $100
8. Vokietija 0.23 per $100
9. Airija 0.22 per $100
10. Austrija 0.20 per $100
11. Japonija 0.18 per $100
12. Australija 0

0.14 per $100
13. Portugalija 0.14 per $100
14. Kanada 0.12 per $100
15. N. Zelandija 0.10 per $100
16. Italija 0.06 per $100
17. Lesotas 0 per $100
18. Saudo Arabija 0 per $100
19. P. Korėja 0 per $100

Užsienio parama – tai vienos šalies (arba organizacijos) išteklių perdavimas kitai šaliai nekomercinėmis (visai ar iš dalies) sąlygomis.
Tie ištekliai būna įvairūs:
1) pinigai – pašalpos ar paskolos, kurias reikia grąžinti, nors ir su mažomis palūkanomis;
2) žemės ūkio, pramonės gaminiai, įrenginiai;
3) gamybos technologijos, mokslo žinios, specialistai.
Paramos tikslas – padėti mažiau turtingoms šalims plėtoti savo ekonomiką, gerinti paslaugas, kelti gyvenimo lygį. Neretai jos teikimą komplikuoja įvairūs politiniai, ūkimai ir kiti veiksniai, ir tuos tikslus ne visada pavyksta pasiekti. Pagalbą teikia ir vyriausybinės, ir nevyriausybinės organizacijos.

Didžiausią paramą telkiančios ir gaunančios šalys
Didžiausią paramą kitoms šalims suteikė Japonija ir JAV, nors toji parama sudarė tik nedidelę dalį šių šalių BVP -žymiai mažesnę nei JTO rekomenduotoji (0,7% viso šalies BVP).
Du trečdaliai užsienio paramos atiteko dviem trečdaliams neturtingiausių pasaulio valstybių, esančių Afrikoje, Sacharos regione. Tačiau tai dar nereiškia, kad paramos dydis tiesiogiai priklauso nuo skurdo lygio.
Dažnai paramą gauna ne skurdžiausios šalys, kurioms jos labiausiai reikia, o turinčios didesnį politinį svorį (pvz., Izraelis, kurį remia įtakinga JAV žydų bendruomenė), padedančios paramą teikiančioms šalims per karinius konfliktus (Egiptas ir Turkija per pirmąjį Persijos įlankos karą), turinčios vertingų gamtinių išteklių (Kuveitas), susijusios tarp savęs stipriais istoriniais ryšiais (Jamaika ir D. Britanija), svarbios strategiškai (Filipinai).
Padėti neturtingiausioms valstybėms, kurių daugelis yra Afrikoje, ir patekusioms į sunkią padėtį šalims (taip atsitiko XX a. pabaigoje finansinės krizės ištiktoms Pietryčių Azijos
šalims) stengiasi ir Tarptautinis valiutos fondas, konkretiems projektams lėšų skolina Pasaulio bankas.
Tik nedaugelis pasisako prieš pagalbą nelaimių atvejais, bet kitokia parama vertinama prieštaringai. Vieni teigia, jog parama teiktina tik gamtinių ar socialinių nelaimių ištiktoms šalims, kitais atvejais ji yra neprasminga, tuo labiau, kad ją teikiančios šalys paprastai paiso savų (politinių, ekonominių) interesų, retai atsižvelgia į aplinką, paramą gaunančios šalies ypatybes, todėl jos gyvenimo kokybė mažai tepagerėja. Be to, parama dažnai naudojama skurdo pasekmėms, o ne priežastims šalinti. Kiti tvirtina, kad tik padedamos ekonomiškai stiprių šalių neturtingos šalys gali sparčiau plėtoti savo ekonomiką, kelti gyvenimo lygį.

5. Panagrinėti skolų geografiją atskirais regionais (Europa be NVS, Azija be NVS, NVS, Lotynų Amerika, JAV, Kanada, Afrika, Australija.)

Šalys Skolintojos Skolininkės
Europos šalys be NVS +
Azijos šalys be NVS +
NVS +
Lotynų Amerikos šalys +
JAV + +
Kanada +
Afrikos šalys +
Australija + +

Europa daugiau skolina, negu pati skolinasi, aišku ne visos Europos šalys. Skolintojos daugiausiai yra V. Europos šalys, o Italija ir Portugalija yra pirmaujančios ir kaip skolintojos, ir kaip skolininkės. Azijos šalys, daugiau skolinasi, nei pačios skolina, išimtis tik Japonija, P.Korėja ir Saudo Arabija – jos yra skolintojos, nes turi stiprią ir gerai išvystytą ekonomiką (Saudo Arabija – naftos išgavimas). NVS (Rusija) yra daug prisiskolinusi, tačiau ir pati skolina neturtingoms Afrikos šalims. Lotynų Amerikos šalys skolinasi, skolinasi ir dar kartą skolinasi. JAV yra skolintoja, tačiau pirmaujančių skolintojų sąraše jos nematyti. Kanada yra skolintoja. Afrikos šalys yra skolininkės ir tiktai skolininkės – neišvystytos Afrikos tautos paskendę skolose, vis dar bando gerinti savo ūkį, ekonomiką, bei gyvenimo sąlygas. Ir Australija užima dvyliktą vietą tarp pirmaujančių valstybių skolintojų.

6. Pinigų srauto kryptis po paskolų krizės

90-jų pradž. Besivystančios šalys pradėjo gauti finansinius resursus, įsivyravo buvusi tendencija kapitalo judėjimo iš Vakarų į Pietus. Padidėjo tiesioginių investicijų srautas į Lot.Ameriką, ypač į Azijos šalis. Tai įšaukė pakitimus gamybos struktūroje, siekimą prie išorinės prekybos aktyvo maksimilizacijos, nesiimant priemonių padidinti pramonės konkurencingumui. Ekonominė erdvė šalių-skolininkių prisitaiko transnacionalinės pramonės organizacijos plėtimuisi.

7. Lietuvos skolos rodiklių 1998 – 2003m analizė

Visa valstybės skola skirstoma į tiesiogini; -įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu, ir netiesiogine -įsipareigojimai, dėl kurių buvo suteiktos valstybės garantijos. Savo ruožtu, tiesioginė ir netiesioginė skolos skirstomos Į vidaus -įsipareigojimai, prisiimti litais, ir užsienio – įsipareigojimai, prisiimti užsienio valiuta. Valstybės vidaus skola per 1995-2000 metus kito nežymiai (tik 1996 metais ji padidėjo 1,122706 tūkst. Lt. arba 88,41 proc., ir 2000 metais buvo 2/827422 tūkst. Lt (padidėjimas – 20,1 proc.). Santykinis pokytis per 1995-2000 metus buvo 113.17 procentų. Valstybės užsienio skola per tą patį laikotarpį augo nuolat ir iki 2000-12-31 ji išaugo iki 194,64 procento. Labiausiai valstybės užsienio skola pakito per 1997 metus – padidėjo 43,34 procento (įtakos turėjo Vyriausybės vertybinių popierių išleidimas užsienio rinkose) bei per 1999 metus – padidėjo 44,2 procento (pagrindinis veiksnys-AB “Mažeikių nafta” pagal investicijų sutartį suteiktos paskolos).
Netiesioginė valstybės skola per Valstybės kontrolės stebimą laikotarpį (1996-2000 m.) augo nuolat, tačiau per 2000 metus ji turėjo tendenciją mažėti (sumažėjo 319954 tūkst. Lt, arba 12,8 procento). Šis rodiklis laikytinas teigiamu, nes tai rodo. kad valstybė suteikia mažiau savo garantijų ūkio subjektams, gaunantiems paskolas. Kartu pažymėtina, kad per visą šį minimą laikotarpį sumažėjo valstybės netiesioginės skolos dalis visoje skoloje.
Per laikotarpį nuo 1996 meru nustatytas sąlyginis visos valstybės skolos augimas lyginant ją su atitinkamų metu bendruoju vidaus produktu: 1996 metais valstybės skola sudarė 23,17 procento, 1997 metais – 21,07 procento, 1998 metais – 22.36 procento, 1999 metais – 28,30 procento ir 2000 metais – 28,32 procento. Šio rodiklio augimas rodo didėjančią skolos naštą šalies ūkiui.
Valstybės kontrolė taip pat įvertino ir valstybės skolinių įsipareigojimų grąžinimą 2001-2030 metais.Bendras valstybės įsiskolinimas už paskolas, gautas iki 2001-06-30, – 1^937,96 mln. Lt (į šią sumą Įtrauktas ir palūkanų mokėjimas), išjos užsienio skola – 14721,84 mln. Lt (73,84 proc.), vidaus skola – 5216.12 mln. Lt
2001 gruodžio 31 d. valstybė buvo įsiskolinusi vidaus ir užsienio kreditoriams 12903,7 mln. litų ir visa skola sudarė 26,9 proc. prognozuojamo BVP (4″J968 mln. litų). Tiesioginė užsienio skola (valstybės įsipareigojimai užsienio valiuta) 2001 metais išaugo tik 15,8 mln. litų ir 2001 m. gruodžio 31 d. siekė J 795.6 mln. litu, arba 60,4 proc. visos valstybės skolos.
2002metais Tiesioginiai valstybes įsipareigojimai (prisiimti valstybės vardu litais ir užsienio valiuta) padidėjo 642,7 min. litų ir buvo 11/366,5 min. litų. Tiesioginė vidaus skola (valstybės įsipareigojimai litais 2002 metų pabaigoje buvo 3830,9 min. litų, arba 29,1 proc. visos valstybės skolos. Tiesioginė užsienio skola (valstybės įsipareigojimai užsienio valiuta) 2002 metais sumažėjo 260 mln. litų ir 2002 m. gruodžio 31 d. siekė 7535.6 mln. litų. arba 57.2 proc. .visos valstybės skolos. Netiesioginiai valstybės įsipareigojimai (paskolos, dėl kurių suteiktos valstybės garantijos litais ir užsienio valiuta) 2002 metais sumažėjo 384.8 mln. litų ir buvo 1795 mln. litų. Netiesioginė vidaus skola (valstybės garantijos, suteiktos litais) 2002 m. gruodžio pabaigoje buvo 152.9 mln. litai ir sudarė 1,2 proc. visos skolos. Netiesioginė užsienio skola (valstybės garantijos, suteiktos užsienio valiuta) per metus sumažėjo 418.4 mln. litų ir 2002 m. gruodžio 31 d. siekė V642.2 mln. litų. arba 12,5 proc. visos valstybės skolos. Per visus 2003 m. visa valstybės skola taip pat sumažėjo melų pabaigoje ji buvo 24.2 mln. Litų mažesnė negu prieš metus. Tokių skolos rodiklių leido pasiekti Finansų ministerijos vykdoma apdairi valstybės skolinimosi politika, griežtas finansų valdymas, geriau nei planuota rinktos valstybės biudžeto pajamos.Tiesioginė vidaus skola padidėjo 28,7 mln. litu – iki 4143,7 mln. litų. Netiesioginė užsienio skola gruodį sumažėjo 74,4 mln. litų ir buvo 1326,2 mln. litų.netiesiogine vidaus skola sumažėjo 8.1 mln. litų – iki 123,4 mln. litų.

Leave a Comment