GAVYBOS ŪKIO ŠAKŲ GEOGRAFIJA

X PRAKTIKOS DARBAS

GAVYBOS ŪKIO ŠAKŲ GEOGRAFIJA

Užduotys:
1. Gavybos pramonės struktūra;
2. Gavybos pramonės paplitimą ir išsidėstymą lemiančios priežastys;
3. Gamtinių išteklių gavybos pagrindiniai būdai: atvirasis ir šachtinis;
4. Gavybos pramonės teritorinės sklaidos ir valstybės išsivystymo lygio priklausomybė (gavybos pramonės dalis išsivysčiusiose valstybėse ir besivystančiose – palyginimas);
5. Sudarykite lentelę, kurioje atsispindėtų valstybės ir jų išgaunami svarbiausi mineralai;
6. Didžiausia gavybos pramonės dalis BVP atskirose valstybėse.

Atsakymai:

1. Gavybos pramonės struktūra:
Pagal svarbiausių išgaunamų mineralų kategorijas gavybos pramonė skirstoma į:
• Rū¬dų;
• Nerūdų;
• Kuro.

Rūdinės naudingosios iškasenos – vieno arba kelių metalų ar jų junginių turinti uoliena. Ji dažniausiai yra naudingoji iškasena. Kartais buuitiškai rūdomis vadinamos ir nemetalų naudingosios iškasenos. Rūdos – tai cinkas, varis, auksas, nikelis, geležis, boksitai, švinas, platina, chromas, alavas, manganas ir kt.
Nerūdinės naudingosios iškasenos – nemetalinės naudingosios iškasenos, nedegios kietos uolienos arba mineralai, vartojami pramonėje ir statyboje natūralūs arba apdoroti. Prie nerūdinių naudingųjų iškasenų priklauso kalnakasybos – chemijos žaliava (druskos, gipsas, baritas, siera, fosforitas, apatitas), karš¬čiui atsparios, elektrotechninės, rūgš¬tinės ir šarminės medžiagos, taip pat statybinės medžiagos, brangakmeniai, dirbtiniai ir techniškieji akmenys.
Kuro naudingosios iškasenos – tai tokios iškasenos, kurios yra naudojamos kurui. Tai – nafta, gaamtinės dujos, anglis.

2. Gavybos pramonės paplitimą ir išsidėstymą lemiančios priežastys:

 Jau nuo bronzos ir geležies amžiaus naudingųjų iškasenų gavyba buvo neatskiriama civilizacijos dalis. Gavyba buvo paplitusi civilizacijų vietose.
 Žaliavos gausą ir kokybę nulemia geologinės sąlygos, todėl gavybos pramonė daugiausia išsidėsčiusi tose vietose kur yr

ra susitelkę naudingųjų iškasenų klodai. Gavyba vyks tik tose teritorijose, kur yra naudingųjų iškasenų.
 Gavybos pramonė intensyviau plėtojama besivystančiose valstybėse, kur didžiąją jų BVP dalį sudaro gavybos pramonė. Tokiose valstybėse kaip Nauru, Brunėjus, Angola ši pramonės šaka sudaro daugiau nei 50 proc. visos pramonės. Tai yra pagrindinis tų valstybių pajamų šaltinis, jos besąlygiškai naudoja savo teritorijos naudingąsias iškasenas.
 Išsivysčiusios valstybės labiau tausoja savo naudingąsias iškasenas, todėl ten gavybos pramonė nėra tokia intensyvi.
 Naujųjų technologijų dėka gavybos pramonė jau gali būti plėtojama atviroje jūroje ir giliai žemėje, kur anksčiau gavyba nevyko.

3. Gamtinių išteklių gavybos pagrindiniai būdai: atvirasis ir šachtinis

Naudingąsias iškasenas patogiausia kasti atviruoju būdu – karjeruose. Tačiau taip kasant pašalinamas visas žaliavą dengiantis augalijos ir dirvožemio sluoksnis, sunaikinami laukinės augalijos ir gyvūnijos biotopai, užkertamas kelias kitokiai ekkonominei veiklai, pavyzdžiui, žemdirbystei. Smėlio ir žvyro karjerai, nors ir negilūs, dažnai pasiekia gruntinio vandens lygį. Akmens anglių ir geležies rūdos
kasiniai dažniausiai būna gilesni, todėl kasama draglainais (ekskavatoriaus atmaina), kurių našumas iki 1500 t/h. Labiausiai kraštovaizdis žalojamas, kai įsikasama į kalvų šlaitus (taip išgaunamos klintys, skalūnai). Atviroji naudingųjų iškasenų gavyba yra pigesnė nei požeminė, todėl ekonominiais ir politiniais sumetimais dažniausiai pageidaujama taip kasti akmens anglis – tai pigiausias būdas gauti strateginių žaliavų. Tačiau atvirajai kasybai labiausiai priešinasi aplinkosaugininkai ir visuomenė.
Požeminei naudingųjų iškasenų gavybai iš

škasamos horizontalios štolnės (jei žaliava slūgso kalno šlaite) arba vertikalios šachtos (jei telkinys yra giliau).
Požeminė žaliavų gavyba taip pat kenkia aplinkai, nes kasybos atliekos – bergždžioji uoliena – pilamos į dideles krūvas, vadinamas terikonais. Paviršiuje kartais susidaro įdubos. Į upes patekusios atliekos gali užpilti vagas ir sukelti potvynius, o jei jose yra nuodingų medžiagų – užnuodyti geriamojo vandens išteklius, išmarinti žuvis, pražudyti augaliją. Tai patvirtino įvykiai l992 m. pradžioje, kai potvynio vandenys iš Kornvalio alavo kasyklos išplovė į upes ir jūros pakrante arseno ir kadmio.
Pagal svarbiausių išgaunamų mineralų kategorijas gavybos pramonė skirstoma į rū¬dų, nerudų ir kuro.

4. Gavybos pramonės teritorinės sklaidos ir valstybės išsivystymo lygio priklausomybė (gavybos pramonės dalis išsivysčiusiose valstybėse ir besivystančiose – palyginimas)

Gavybos pramonės dalis išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse labai skiriasi.
Pvz. Naftai ir gamtinėms dujoms tenka beveik 100 proc. Saudo Arabijos, Kuveito, Irano, Jungtinių Arabų Emyratų, Nigerijos ir kitų naftą ir dujas išgaunančių valstybių gavybos pramonės vertės.
Per 30 pasaulio valstybių gavybos pramonei tenka daugiau kaip 10 proc. BVP, o Nauru, Brunėjaus ir Angolos – daugiau kaip 50 proc. BVP.
Svarbiausias mažytės Mikronezijos valstybėlės atolo Nauru* turtas yra fosforitai, Angolos – nafta ir deimantai. Tuo tarpu Brunėjui, kurio sultonas Hadžis Hasanas Bolkiahas yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, turtus sukrovė nafta gamtinės dujos.
Tračiau metalų rūdas daugiausia išgaunančiai Kanados (cinkas, varis, auksas, nikelis), Australijos (geležis, bo

oksitai, švinas, auksas), PAR (auksas, platina, chromas), Kinijos (geležis, alavas, manganas, švinas) gavybos pramonei tenka apie 5 proc. pramonės ir maždaug 2 proc. BVP vertės.
Išsivysčiusių valstybių gavybos pramonės dalis dažniausiai nesiekia 1 – 2 proc. BVP (JAV – 1,4, Prancūzija – 0,8, Vokietija – 0,5, Austrija – 0,4, Belgija – 0,2). Europoje tik Norvegijos gavybos pramonė duoda daugiau kaip 10 proc. BVP vertės (1995 m. – 11,3. 1996 m. – 14,8). Garsėjančiose savo gelmių turtais Pietų Afrikos Respublikos, Australijos ir Kanados valstybėse šis rodiklis atitinkamai sudaro 7,5, 4,5 ir 4 proc.
Vadinasi, besivystančių valstybių kitos pramonės šakos yra arba visiškai neišvystytos, arba silpnai išvystytos, todėl didžiąją pramonės dalį ir sudaro gavybos pramonė (aišku tik tada kai valstybių teritorijose yra naudingųjų iškasenų telkinių). Išsivysčiusių valstybių pramonę negali sudaryti tik viena pramonės šaka, todėl jų pramonę sudaro ne viena pramonės šaka.

5. Sudarykite lentelę, kurioje atsispindėtų valstybės ir jų išgaunami svarbiausi mineralai
Lentelė: Atskirų valstybių išgaunami svarbiausi mineralai milijardais JAV dolerių:

Valstybė Milijardai JAV dolerių Svarbiausi išgaunami mineralai
1. JAV 110 anglys, gamtinės dujos, nafta
2. Saudo Arabija 50 nafta, gamtinės dujos
3. Rusija 40 gamtinės dujos, nafta
4. Didžioji Britanija 30 nafta, gamtinės dujos, anglys
5. Kanada 25 gamtinės dujos, nafta, metalų rūdos
6. Norvegija 22 naftą, gamtinės dujos
7. Kinija 20 anglys, nafta, geležies rūda
8. Indonezija 17 gamtinės dujos, nafta, anglis
9. Iranas 14 nafta, gamtinės dujos
10. Australija 14 anglys, geležies rūda, boksitai
11. Vokietija 13 anglys, gamtinės dujos, druska
12. JAE 12 nafta, gamtinės dujos
13. Prancūzija 12 anglys, urano rūda
14. Nigerija 11 nafta
15. Kuveitas 10 nafta

6. Didžiausia gavybos pr

ramonės dalis BVP atskirose valstybėse
Lentelė: Didžiausia gavybos pramonės dalis BVP 1994 – 1996 metais atskirose valstybėse procentais
Valstybė Procentai
Nauru 75
Brunėjus 58
Angola 52
Kuveitas 40
Omanas 39
Gabonas 37
Botsvana 36
JAE 33
Saudo Arabija 33
Kongas 33
Kataras 32
Trinidadas ir Tobagas 27
Alžyras 26
Libija 25

Leave a Comment