Pasaulio religijos

Kiek Pasaulyje religijų?

Religijų pasaulyje yra daug. Visos jos atsirado skirtingu laiku irskirtingose vietose. Daugybe pirmykščių religijų išnyko, kaip ir jasišpažinusios tautos ar gentys. Pagal reikšmę religijos skirstomos ipasaulines ir etnines. Svarbiausios šiuolaikinės pasaulines religijos yrakrikščionybė, budizmas ir islamas. Etninės religijos yra induizmas(daugelio Indijos gyventojų), šintoizmas (dalies japonu), judaizmas (žydų),konfucianizmas (kai kurių Kinijos gyventojų), sikizmas (kai kurių Pakistanoir Indijos gyventojų).

Krikščionybė

Krikščionybė atsirado prieš 2 tūkst. metų. buvusioje Romos imperijoje,Judėjos kaimelyje (dabar Izraelyje). Krikščionybė – viena gausiausiųreligijų. Ją išpažįsta trečdalis pasaulio gyventojų. Krikščionybėspagrindas yra Jėzaus Kristaus – Dievo sūnaus garbinimas. Krikščionybęsudaro trys pagrindinės šakos: katalikybė, protestantizmas ir stačiatikybė.Katalikų pasaulyje yra daugiausia apie 20% visų gyventojų. Yra šalių,kuriose katalikai sudaro absoliučią tikinčiųjų daugumą: Ispanija (97%tikinčiųjų), Paragvajus (96%), Lenkija (95%), Venesuela (94%), Airija(93%), Lietuva (90%). Kiekvienas katalikas privalo laikytis 10 Dievoįsakymų. Katalikų bažnyčios vyriausias vadovas-popiežius. Krikščioniai turi savo šventes. Adventas (lapkričio-gruodžio mėn.) –krikščionių metai prasideda pasiruošimu Kalėdoms. Tada krikščionys ypačlaukia antrojo Jėzaus gimimo. Kalėdos (gruodžio mėn.) – džiaugsminga Jėzausgimimo šventė. Gavėnia (kovo-balandžio mėn.) – keturiasdešimt dienųpasiruošti Velykoms. Tai atitinka 40 dienų, kurias Jėzus prieš pradėdamasmokyti žmones praleido dykumoje pasninkaudamas. Didysis penktadienis(balandžio mėn.) – iškilmingas Jėzaus mirties ant kryžiaus paminėjimas.Velykos (balandžio mėn.) – didžiausia krikščionių šventė, Jėzausprisikėlimo diena. Velykų (taip pat Gavėnios, Didžiojo penktadienio,Šeštinių ir Sekminių) data kasmet keičiasi. Šeštinės – Jėzaus dangunžengimo šventė, švenčiama po 40 dienų nuo Velykų. Sekminės / Švč. Trejybės

šventė – diena, kai Dievas atsiuntė apaštalams Šventąją Dvasią, švenčiamapo 10 dienų nuo Jėzaus dangun žengimo. Tai ir Bažnyčios gimimo diena.Vokietijoje XVI a. Susiformavo kita krikščionybės šaka-protestantizmas. Jopradininku laikomas Martynas Liuteris. Jis ir jo pasekėjai kritikavokatalikų bažnyčią, kuri slopina žmogaus polinkius ir troškimus, kaltino jąper didele valdžia, turtais ir aukščiausių dvasininkų savanaudiškumu.Protestantizmas, jo šalininkų nuomone, turėjo tapti artimesne žmonėmsreligija, suteikiančia daugiau laisvės veikti ir kurti. StačiatikybėEuropoje įsitvirtino tose šalyse, kurios priklausė Bizantijos imperijaiarba buvo jos įtakoje. Labiausiai stačiatikybe paplitusi Rusijoje,Graikijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir kt.

Budizmas

Sidarta Gautama, kuris buvo pavadintas Buda („praregėjusysis,nušvitusysis“) ir kuris tapo budizmo religijos pradininku, gimė apie560m.pr.Kr., o mirė sulaukęs aštuoniasdešimt metų. Nuo pirmojotūkstantmečio pabaigos prasidėjo tikrasis budizmo klestėjimas jau užsavosios tėvynės ribų. Gautama buvo auklėjamas kaip princas, anksti vedė irturėjo sūnų. Sulaukęs dvidešimt devynerių, vidinio noro skatinamas, jisiškeitė išorinę rūmų prabangą į benamio šventojo gyvenimą. Tais laikaisIndijoje benamio klajoklio gyvenimas buvo pripažintas kaip tikras būdassiekti dvasinės tiesos ir realybės. Visą likusį gyvenimą jis praleidoklajodamas. Kartais budizmas vadinamas „ateistine“ religija: ji neteikiareikšmės stebuklams, o ir pats Buda tėra žmogiška būtybė, kuri pabudo išpaklydimų tamsos savanaudiškumo, godumo bei nemokšiškumo nevaržomamgyvenimui. Pagal Budą kiekviena visatos dalelė – ne tiktai žmoniškosiosbūtybės – paklūsta kaitos bei irimo procesui. Viskas kas sukurta, privalopražūti. Maža to, nei pasaulis, nei žmonės nėra tobulai savyje užbaigtiesiniai, atskiri nuo viso kito. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno

asmens, žmogaus ar dievo, garbinimo. Visgi Buda nėra nei dievas, nei dievosiųstasis tarpininkas; jis negali nei išganyti, nei atpirkti kitų. Kur kassvarbesnė už patį Budos asmenį šiame tikėjime yra mokymo, dharmos, idėja.Pagal budistų sampratą tai kažkas amžina, nesusiję su istorija, nepavaldukitimui. Keturios tauriosios tiesos ir „aštuongubas kelias“ sudarobudistinio mokymo esmę. Dharma – kelias, kuriuo einama į nirvaną; tai lygir asmens dinamizmas, kuris suteikia individui vidinę stiprybę, o jogyvenimui – naują kokybę. Nirvana – transformuota žmogaus sąmonės būsena,nepriklausoma realybė, turinti savo pačios dinamizmą. Gyvenimo tikslas.Vakarietį paprastai patraukia vis tie patys keli budizmo aspektai: ∙ Budizmas jam atrodo itin tolerantiška religija, bent jau daugtolerantiškesnė ir atlaidesnė negu krikščionybė ∙ Žavi budistinės sistemos teisingumas: ką pasėsi, tą ir pjausi; ∙ Palankiai nuteikia budizmo etika, ypatingas šio tikėjimo moralumas; ∙ Vakarietį ypač masina žadama galimybė pasiekti nirvaną;∙ Budizmo pažiūrų platumo ir tolerancijos nepaneigsi;∙ Budizmo išpažinėjas išganymo siekia tik pats;Keturios tauriosios budizmo tiesos:∙ Gyvenimas neatsiejamas nuo kančios;∙ Kančios priežastis – žemiškų malonumų troškimas ir įjunkimas į juos;∙ Nuo troškimų ir įjunkimo galima išsivaduoti (sumažės kančia);∙ Išsivaduoti nuo žemiškų malonumų galima pasirinktu keliu, kurio tikslas –nirvana (aukščiausia palaimos būsena). Islamas

Islamas pradėtas skelbti Mekoje apie 610m. Šios religijos išpažinėjaivadinami musulmonais. Pasaulyje yra apie milijardas musulmonų ir jų visdaugėja, nes kūdikis pagal Koraną – aukščiausia Alacho dovana. Mahometas gimė Mekoje apie 570m. Apie 610m. jis paskelbia, jog jamapsireiškęs Dievas, kuris jam bylojęs ir prisakęs tai perduoti Mekosgyventojams. Šie Dievo apreiškimai Mahometui vėliau buvo surinkti ir sudarėKorano pagrindą. Mahometas nuoširdžiai tikėjo, kad ne jis pats sukūręs

šiuos apreiškimus, kad juos atsiuntęs Dievas per savo angelą. Tuo tiki irvisi musulmonai. Koranas yra švenčiausioji musulmonų knyga. Ji laikoma tobuliausiuDievo apreiškimu, nepriekaištinga reprodukcija to originalo, kuris peramžių amžius egzistavęs danguje, surašytas ant ypatingų lentelių. Tad visosKorano knygos to originalo kopijos, ir musulmonai laiko jas didžiausiojepagarboje, ima į rankas tik atlikę ritualinį apsišvarinimą. Korano knygospaprastai laikomos rūpestingai suvyniotos į šilką arba kitą puošnų audeklą,padėtos kur nors aukštai, pavyzdžiui, viršum durų namuose. Daugelismusulmonų arabų kalba įsimena visą Koraną, kuris beveik tokio pat ilgumokaip krikščionių Naujasis Testamentas. Tie, kas įsidėmi visą Koraną, pelnoHafizo vardą. Mečetė – musulmonų kulto pastatas. Ją paprastai sudaro išorinis kiemassu baseinu ar fontanu ritualiniam apsiplovimui ir didžiulė erdvi maldųsalė, be jokių baldų, kur musulmonai melsdamiesi atsiklaupia, atsisėda arparpuola kniūbsti. Paprastai mečetėje laikomos vienos pagrindinės pamaldospenktadieniais, tarp vidurdienio ir trečios valandos.Kiekvienas musulmonas privalo laikytis nustatytų penkių svarbiausiųreikalavimų:∙Išpažinti tikėjimą. Kiekvienas musulmonas melsdamasis turi kartoti „Nėrakito Dievo, tik Alachas, o Mahometas yra jo pranašas“.∙Melstis arabiškai penkis kartus per dieną – auštant, tuoj po vidurdienio,popiet, tuoj po saulėlydžio ir sutemus. Prieš maldą musulmonas turinusiprausti, nusiauti batus ir atsisukti į Mekos pusę. Dažniausiai, kadneišsiteptų, klūpi ant maldai skirto kilimėlio. Kai kuriuosešiuolaikiniuose kilimėliuose įtaisyti kompasai, kad būtų lengviau nustatytiMekos kryptį.∙Teikti labdarą. Kiekvienas musulmonas kasmet vargšams turi atiduoti dalįsavo pajamų arba kitokių vertybių.∙Pastininkauti. Devintąjį Mėnulio kalendoriaus mėnesį – ramadaną – nuoaušros iki sutemos privalu nieko nevalgyti ir negerti. Išimtis taikoma tikvaikams iki septynerių metų, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir
keliaujantiems.∙Aplankyti šventas vietas (piligrimo kelionė). Kiekvienas musulmonas norskartą per gyvenimą turi aplankyti Kaabos šventovę Mekoje ir Mahometo kapąMedinoje.Islamiškos aprangos taisyklėsTiek vyrams, tiek ir moterims islame yra nustatytos kai kurios aprangostaisyklės. Jie neturi visuomenėje atvirai rodyti savo grožio. Priemoteriško grožio priskiriami ir plaukai, todėl moterys islame juospridengia skara. Ir savo grožio slėpimas visiškai nereiškia moterspriklausomybės ar pasidavimo ir nusižeminimo vyrams, kaip yra madingamanyti. Kaip kiekvieno teisė yra saugoti savo turtą, taip ir kiekvienoteisė yra saugoti savo grožį. Tai reiškia, kad seksualumas, ypačpabrėžtas,  išstatomas visuomenei veda blogų dalykų ir pirmiausia tai yravešli dirva šeimų ardymui. Negalima teigti, kad islamiškoje visuomenėjenėra skyrybų, bet statistika įrodo, kad jų daug mažiau. Islamiškojevisuomenėje gyvenimas koncentruojamas šeimoje. Musulmonė moteris yragraži savo vyro, vaikų, tėvų akivaizdoje, ką nebūtinai turi matytisvetimi.Moters vieta Islame.Korane nėra nė vienos vietos, kur būtų daromas lyčių skirtumas. Muhamedasvisur kreipiasi į žmones, t.y. vyrus ir moteris. Islamo istorijojeniekada nekilo klausimas apie moters vietą Islame, tai iškilo per“didžiuosius orientalistus”, kurie daug kalbėjo ir rašė apie tai, koniekada nematė, nes niekada ten nebuvo. Pranašas mokė, kad geriausias yratas, kuris geriausias savo žmonai, taip pat sakė, kad Dievas yrapatenkintas žmogumi, jei jo motina yra juo patenkinta, taip pat Koraneparašyta, kad dangus guli po motinos kojomis. Islame motina yralabiausiai gerbiamas asmuo ir tik po jos seka tėvas.

Induizmas

Induizmas – tai seniausia pasaulio religija, atsiradusi 2000m. pr. Kr.Ši religija neurėjo nei vieno įkūrėjo. Induizmas labai įvairialypėreligija, tačiau ją jungia Brahmanas – nesikeičiantis Absoliutas, pradinė

realybė, egzistuojanti virš kasdienio matomo pasaulio. Pagal induizmą visos gyvos būtybės gyvena ne vieną gyvenimą, o mirštair vėl atgimsta – reinkarnuojasi. Jų gyvenimo ciklas neturi pabaigos. Tasciklas vadinamas sansara. Pamatyti galutinį sansaros tašką labai sunku, betinduistai turi vilties, kad jie galų gale išsivaduos iš jos. Ratas –sansaros simbolis. Induistai stengiasi gyventi pagal savo Dharma – elgesio ir pareigoskodeksą, sąlygojantį visą žmogaus gyvenimą. Kiekvieno žmogaus pareigapriklauso nuo jo padėties visuomenėje, amžiaus, t.y. į kokį gyvenimo etapąjis yra įžengęs. Karma – gyvenimo ratą sukanti jėga. Tai veiksmų, individo atliktų pervisą jo gyvenimą, visuma. Geri veiksmai atgimstančiam žmogui padeda pereitiį geresnę dvasinę pakopą, blogi – į blogesnę. Mokša – išsivadavimas išatgimimo ir ciklo kančių. Ją gali pasiekti tada, kai išsivadavę išnemokšiškumo įgyja išminties. Išmintingiems tapti trukdo Maja (taitendencija matyti daiktus ne tokius, kokie jie yra, pavyzdžiui, virvępalaiko gyvate). Reikia įžvelgti daikto esmę, o ne paviršių. Tikra Atmanasir Brahmanas, o visa kita tik iliuzija.Svarbiausi dievai:Atmanas – tai kiekvieno individo siala (aš pats). Manoma, kad tai Brahmanodalis arba jie identiški (vienas ir tas pats).Višnus ir Šyva yra atsakingi už pasaulio kūrimą, saugojimą, naikinimą(cikliškumas), tačiau Višnus yra labiau žinomas, kaip sergėtojas, turintis10 reinkarnacijų, o Šyva – naikintojas, bet kartais išvaduoja bei padedaatsikurti.Brahma – kūrėjas. Jis pats abstrakčiausias (ne tas pats, kas Brahmanas).

Judaizmas

Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuoBabilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristauslaikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukiejai irEstėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai,Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias

grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra jų “etninis žydiškumas”.Sąvoka “žydas” yra kilusi iš hebrajų tautos ir, pirmiausiai, Judo genties,kuri sugrįžo į Izraelį iš Babilono nelaisvės. Pirmasis hebrajus arba žydasbuvo Abraomas. Sąvoka “žydas” paprastai yra taikoma visiems izraelitams.Kadangi išgelbėjimas remiasi Abraomo sandora, krikščionybė betarpiškaiišplaukia ir kyla iš ST biblinio judaizmo (žr. Pr. 12,1-3 ir Gal 3,11-16). Istoriškai ir bibliškai žydai buvo Dievo išrinktas atpirkimoinstrumentas, bet jie atmetė Jėzų Kristų kaip Mesiją ir bendradarbiavo suromėnais, Jį nukryžiuojant. Krikščionybė kėlė ir vis dar tebekelia didelęgrėsmę judaizmui. Kaip atskleidžia Apd, žydai stengėsi sunaikintikrikščionybę ir išsaugoti klasikinę judaistinę religiją ir kultūrą.Dievas žydams yra:∙visagalis sutvėrėjas ir visatos palaikytojas.∙aukščiausiasis Viešpats ir visų žmonių ir tautų valdovas.∙Šventas ir teisus visų žmonių teisėjas.∙Asmeninis žydų Dievas, ypatingu būdu atskleidęs Save tokiems žmonėms, kaipAbraomas ir Mozė.∙Izraelio Atpirkėjas, kaip vaizduojama Išėjimo knygoje.∙Ypatingas, ištikimas sandorai Dievas, kuris davė įstatymą ir aprūpino,išvadavo ir išsaugojo Izraelį.RaštaiDaugeliui žydų Biblija susideda tik iš Senojo Testamento knygų, kuriossuskirstytos į 3 skyrius – Įstatymus, Pranašus ir Knygas. Įstatymas(Torah), kurio pagrindinė dalis yra Penkiaknygė, yra svarbiausioji dalis.Tai yra šventi raštai, Dievo duoti žydams. (Žr. Rom 2,17-29; Rom 9,1-8).Paprastai žydai visai atmeta Naująjį Testamentą arba ignoruoja, laikydamijį skirtu pagonims. Taigi, žydų tikėjimas ir tradicija pirmiausiai remiasiSenuoju Testamentu.Jėzus KristusPaprastai žydai atmeta Jėzų Kristų kaip pažadėtąjį Senojo Testamento Mesijąir Išgelbėtoją. Dauguma žydų šiandien vis dar ieško asmeninio arba tautinioMesijo, kad šis išpildytų ST pranašystę, išvaduotų Izraelį iš priespaudos,
atneštų taiką bei klestėjimą ir teistų visus žmones. Žydai nepajėgėsuderinti ST Mesijo, kaip valdančiojo Karaliaus, paveikslo (Ps 2) sukenčiančio tarno (Iz 53), kuris atneštų taiką ir klestėjimą, išspręstų visųžmonių nuodėmės problemą bei teistų visą žmoniją, paveikslu. Visais amžiaisžydai turėjo daug apsišaukėlių ir netikrų mesijų. Daugeliui žydų JėzusKristus buvo arba klaidingas pranašas, arba suklaidintas, bet dorasmokytojas.IšgelbėjimasIšgelbėjimas žydams siejasi ne tiek su atpirkimu ir nuodėmių atleidimu,kiek su tautos išlaisvinimu ir išvadavimu iš fizinės, politinės irsocialinės priespaudos.“Išgelbėjimas” beveik prilyginamas buvimui žydu – Dievo sandoros tautosnariu. Ir būti žydu reiškia būti “Dievo karalystėje”.Gimimas žydu ir įstatymo laikymasis reiškia išgelbėjimą. Aukos ir darbaisuteiks laikiną atlyginimą už nuodėmes, bet tik Dievo malonė galiausiaileis žydams išvengti griežto Dievo teismo.Be NT judaizmui stinga svarbiausio išgelbėjimo elemento – pasiaukojančio,prisiimančio bausmę atpirkimo, visiškai pakankamos, vienkartinės Kristausmirties ant kryžiaus!Svarbiausios praktikosNors įvairiose sektose jos yra skirtingos, bendrai paėmus, judaizmas visdar apima:∙Daugelio religinių švenčių, festivalių ir šventų dienų laikymąsi∙Daugelis jų skirtos paminėti žydų tradicijai, Izraelio istorijai ir Dievosantykiams su Savo sandoros tauta praeityje∙Įstatymų, mitybos nuostatų ir ritualinių tradicijų laikymąsi∙Tvirtus šeimos ryšius ir vertybes∙Išskirtinį etninį identitetą∙Toros dalių mokymąsi ir citavimą∙žodinio įstatymo ir tradicijos laikymąsi (Mišna)RaštaiPapildomai prie ST, judaizmas apima keletą reikšmingų, sakraliniųdokumentų.Gemara – ankstyvasis rašytinis komentaras, kurio pagrindas – žodinė Mišna.Midrash – hebrajų ST komentarai, sutelkiantys dėmesį į Torą.Talmudas – rašytinė žydų žodinio įstatymo ir tradicijos kompiliacija.
RitualaiŠabas – septintoji šventa savaitės diena (šeštadienis), kuri yra poilsiodiena, minint sukūrimą ir įstatymo davimą. Išėjimas – pavasario šventė,primenanti, kad per Išėjimą Dievas išvedė Izraelį iš Egipto (žr. Iš 12).Jom Kipuras – kasmetinė atpirkimo diena spalio mėn., skirta tautinei irasmeninėms išpažintims bei apsivalymui nuo nuodėmių.Roš Hašana – žydųNaujieji Metai, švenčiami rugsėjo-spalio mėnesį, apmąstant praeitį irviliantis ateitimi. Hanuka – šviesų šventė, švenčiama maždaug Kalėdųlaikotarpiu, minint sėkmingą Makabėjų maištą, kuris 167 prieš K. nuvertėAntiochus Epiphanes IV ir atstatė garbinimą šventykloje.