Paryžius

Kelmės Kražantės pagrindinės mokyklos
Referatas

Darbą parengė

2007-2008m.m.

Paryžiaus miesto įžymiausi pastatai

Luvras
Luvro (Louvre) istorija prasidėjo XII a. pabaigoje. 1190 m. Pilypas Augustas, išvykdamas į III Kryžiaus žygį dešiniajame Senos krante pastatė galingą tvirtovę, kad apgintų Paryžių nuo saksų antplūdžio (Luvro pavadinimas kildinamas iš saksoniško žodžio leovar, kuris reiškia “įtvirtintas statinys”). Pirmoji tvirtovės konstrukcija užėmė ketvirtį dabartinio Luvro Kvadratinio kiemo (Cour Carree), karalius gyveno Sitė saloje, o tvirtovėje buvo laikomi archyvai ir karališkasis iždas. XIV a. Karolio V Išmintingojo laikais tvirtovė buvo paversta gyvenamuoju pastatu. Poo 150 m. karaliaus Pranciškaus I užsakymu ant senosios tvirtovės pamatų architektas Pierre’as Lescot pradėjo statyti naujus renesansinius rūmus, tačiau, mirus karaliui, rūmų statyba sustojo. Valdant Henrikui II, pagal karalienės Kotryna Mediči norą architektas P. Delorme pastatė puošnius Tiuilri rūmus ir sujungė juos su Luvru galerijomis nusitiesusiomis palei Senos upę. Henrikas IV statė Floros pavilijoną, Liudvikas XIII ir Liudvikas XIV –išpuošė rytinį rūmų fasadą, galutinai įrengė Keturkampį kiemą. Tačiau 1682 m. karaliui išsikėlus į Versalį, Luvre įsikūrė meninkai ir įvairios akademijos. Po Revoliucijos Naapoleonas I ėmėsi atnaujinti Luvrą. Architektai Charles’is Percier ir Pierre’as Fontaine’is pradėjo šiaurinio sparno statybas, kurias 1852 m. užbaigė Napoleonas III, užsibrėžęs tikslą baigti visus darbus Luvre. Po didžiojo gaisro Komunos laikais (1871 m.), sunaikinusio Tiuilri rūmus, Luvras išliko toks, kokį matome ši

iandien.
Luvro muziejus (Musee du Louvre) teisėtai vadinamas seniausiu ir turtingiausiu muziejumi pasaulyje. Jo istorija prasidėjo dar 1793 m..Ekspozicijose – per 500 metų karalių, vienuolynų ir privačių kolekcionierių sukauptos kolekcijos. Napoleonas praturtino muziejų archeologiniais radiniais ir meno dirbiniais, parsivežtais po pergalingų žygių. Čia sukaupti Europos meistrų darbai, turtingos Asyrų, Egipto, Etruskų, Graikijos, Koptų, Romėnų ir Islamo meno dirbinių kolekcijos.
Pagrindinis įėjimas yra po stiklo piramide. Iš čia koridoriai išsišakoja į visus muziejaus fligelius. Kūriniai eksponuojami per keturis aukštus. Paveikslai ir skulptūros išdėstytos pagal kilmės šalį. Atskiros salės skiriamos senovės Rytų, Egipto, graikų, etruskų ir romėnų menui, spaudiniams ir piešiniams.

Eliziejaus laukai
Eliziejaus laukai (Champs-Elysees) – beveik dviejų kilometrų ilgio prospektas – jungia Triumfo arką Santarvės aikštę. Graikų ir romėnų mitologijoje Eliziejus – vieta, skirta palaimintoms sieloms. Henriko IV laikais čiia buvo tik laukai ir pelkės. Atlikus nusausinimo darbus architektas Le Notre suprojektavo platų prospektą, pavadintą Grand Cours (Didieji laukai). XIX a. prospekte įrengti fontanai, šaligatviai, dujinis apšvietimas. Antrosios Imperijos metais ši vieta tapo aristokratų gyvenimo simboliu. Dabar tai viena gražiausių ir brangiausių gatvių pasaulyje.
Dievo motinos katedra
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris)
Ji iškilo vietoj senosios bazilikos, kuri, kaip ir daugelis kitų krikščionybės paminklų, buvo pastatyta galų-romėnų šventyklos vietoje. Įkūrus Paryžiaus vyskupiją, vyskupas Morisas de Siuli 1163 m. pradėjo statyti mi

iesto katedrą. Statyba truko beveik (katedra baigta 1345 m.).
Katedros ilgis – 130 m, plotis – 48 m, skliautų aukštis – 35 m, bokšto smailė – 90 m. Vienu metu joje gali tilpti 9 tūkst. maldininkų.
Penkianavės katedros viduje 29 koplyčios, kuriose nemažai XVII-XVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava – 13 m skersmens langų vitražai. Šiaurinės pusės rozetė išlikusi iš XIII a. Centre esančią Dievo Motinos figūrą supa Senojo Testamento personažai. Tai tikras vitražo šedevras. Pietinė rozetė, kurioje vaizduojamas angelų ir šventųjų apsuptas Kristus, restauruota XVIII a. Centrinio altoriaus Pietos autorius – prancūzų skulptorius N.Kustu (1658-1733). Mediniai drožinėti klauptai – Liudviko XIII dovana katedrai.
Katedros lobyne saugomi liturginiai indai, drabužiai, relikvijos (erškėčių vainikas, Šv.Kryžiaus dalelė, vinis).
Katedrą kasmet aplanko apie 15 milijonų žmonių. Skirtingomis savaitės dienomis galima dalyvauti nemokamoje ekskursijoje po bažnyčią, kuri vyksta įvairiomis kalbomis. Galima išsinuomoti ir audiogidą.
Triumfo arka
Arka, statyta Napoleono pergalių garbei (50 m. aukščio) Triumfo Arka (Arc de Triomphe) yra Charles de Gaulle-Etoile aikštėje, kartais vadinamoje didžiausiu Europos žiedu, į kurį susieina dvylika miesto prospektų suteikdami aikštei žvaigždės formą. Napoleonas, svajojęs apie Triumfo arką, taip ir neišvydo jos pastatytos. 1810 m. imperatorienės Marijos Luizos atvykimo iškilmėms buvo baigti tik arkos pamatai ir paskubomis pastatyta medinė arka, padengta drobe. Imperatoriui atsižadėjus sosto, darbai sustojo, ir arka buvo pabaigta tik 1832-1836 m. (archit. Chalgrinas). 50 m aukščio ir 45 m pločio Triumfo arka pr
ranoksta Konstantino arką Romoje. Šimtai dviejų metrų aukščio figūrų aukštutiniame arkos frize vaizduoja Napoleono pergalingų mūšių scenas. Arkos pilonus puošia bareljefai, iš kurių išraiškingiausias – skulptoriaus Francois Rude’o darbas ant dešiniojo pilono iš Eliziejaus laukų pusės, vadinamas Marselietė (Marseillaise) arba Savanorių išėjimas 1792 m.
Nuo 1920 m. ant nežinomo kareivio kapo po arka dega amžinoji ugnis. Arkoje įrengtas nedidelis muziejus, o ant viršaus – apžvalginė aikštelė. Iš ten atsiveria prospektų, vedančių į visas Paryžiaus puses, panorama. Daugelis jų pavadinti Napoleono pergalių vardais. Armijos prospekto (Ave de la Grande Armee) gale iškyla Defanso arkos kubinis siluetas. Kitame ašies gale – Luvro Karuselės arka ir Konkordo aikštės obeliskas.
Eurodisneilendas
Eurodisneilandas tėra dalis Euro Disney poilsiavietės, užimančios 600 ha Marne-la-Vallėe ploto, 32 km į rytus nuo Paryžiaus. Įrengtas pagal Kalifornijos Stebuklų karalystės pavyzdį, šis penkių temų parkas turi europietiškų bruožų (vaikų literatūros herojų Piterio Peno ir Miegančiosios Gražuolės atrakcionai), bet vyrauja amerikietiškas pobūdis, dvasia ir pagrindinės temos: Amerikos miestelis bei Laukiniai Vakarai. Po mažiau nei ketverius metus trukusių statybų 1992 m. buvo atidaryta poilsiavietė su teminiu parku, viešbučiais ir sporto bei stovyklavimo paslaugomis.
Teminio parko plotas (56 ha) suskirstytas į penkias dalis: Pagrindinė gatvė JAV, Fron-tierland (Pasienis), Adventureland (Nuotykių šalis), Fantasyland (Fantazijos šalis), Discovery-land (Atradimų šalis). Kiekviena tema nostalgiškai atkuria legendinę praeitį ar vietą, paryškintą Ho
olivudo folkloro spalvomis. Bendra koncepcija – egzotiškų pastatų imitavimas, pasivažinėjimai traukiniais, technologiniai stebuklai – daug ko pasisėmė iš XIX a. Pasaulinių mugių.

Leave a Comment