Pajūrys

Geografinė padėtis

Pajūrio geografinė padėtis prasideda Lietuvos vakaruose.Ribojasi su Žemaitija.Pajūrio zona skalauja Baltijos jūra bei Kuršių Marios Pajūris ribojasi su dalim Latvijos,Rusijos(Kaliningrado sritim).Pajūrije yra Skuodo,Klaipėdos,Kretingos ir Šilutės rajonai.

Gyventojai
(Skaičius,tautinė sudėtis)

Pajūrio gyveno nuo senovės Kuršiai,Slavai,Prūsai.Anksčiau Klaipėdos kraštas buvo atitekes Prūsijai.Būdami Prūsijos valdžioje lietuvių etnografinė grupė jiems priešinos ir pasivadino lietuvininkais.Net 1925.m. Klaipėdos krašte beveik puse visų gyventojų užsirašė lietuvininkais.Karo metu daug lietuvių buvo išvešta į Sibirą.po karo iš klaipėdos išvyko gyventi dauguma vokiečių,į ištuštėjusį kraštą buvo atgabenta lietuvių iš kitų lietuvos kraštų didžioji jų da alis buvo atvežta iš Dzūkijos.Vėliau į Pajūri atsikėlė rusų ukrainų ir kitų tautų žmonių.

Lietuvos pajūrio
(Klaipėdos apskrities didžiųjų savivaldžių miestų ir rajonų plotai,gyventojų skaičius ir tankumas)

Miestai Plotas km. Gyventojų skaičius tūkst. Gyventojų tankumas gyv/km
Klaipėda 71 202,3 2838
Neringa 90 2,6 29
Palanga 74 19,6 267
Klaipėdos raj. 1366 45,8 35
Kretingos raj. 991 46,7 46
Skuodo raj. 911 27,7 31
Šilutės raj. 2243 415,6 31
Iš viso: 5746 415,6 72

Klaipėdos rajone yra ypač daug rusu kurie yra jurininkai,prekeivei turguose.

Paviršius

Lietuvos Vakaruose,kur Žemaičių aukštumų vakariniai šlaitaj ima leistis žemyn prasideda Pajūrio žemuma.Jos vakarinis pakraštį skalauja Baltijos jūra.Pajūrio žemumos žemiausias taškas žemiau virš jūros lygio 1,3m. Yra Rusnė.Rusnę siaube potvyniai padarydami daug nuostolių žmonėms.Vanduo suardo namų pamatus pūdo pastatus na aikina derlių. Paviršius lygus augalija:Pušynai arba lapuočiai medžiai daug pievų,ežerų yra nedaug labai tankus upių,upelių tinklai.

Ūkis
(Žemės ūkis,pramonė)

Pajūrio regione,ypač jo pietinėje dalyje daugiau plėtojama pieno ir mėsos gyvulininkystė.Palankios sąlygas tam sudaro derlingas užliejamos Nemuno žemupio ir Minijos pievos.Šilutės rajonas turi didžiausius šalyje ga

anyklų plotus.Dėl to Šilutės ir Klaipėdos rajuonuose daug karvių pienui.Abu šie rajonai plėtoja ir kiaulininkyste.Šilutės rajone Veiviržėnų paukštynas.Pajūrio regione daugiausia auginami miežiai,rugiai,iš techninių kultūrų rapsai,o Skuodo rajone cukriniai runkeliai.Bioprodukcinio ūkio Šakas papildo žvejyba ir žuvininkystė.Prie kuršių marių yra įsikurusios žvejų gyvenvietės taj Rusnė,Kintaj,Dreverna,Ventė.Žuvį daugiausia gaudo kuršių mariose Nemune.Klaipėdoje esantys žvejybiniai laivai plaukia toliau į Baltijos jūra ir toliau.

Pramonė

Pajūrio regionuose yra išgaunama Nafta(Vilkyčiuose,Šiūpariuose,Vėžaičiuose,Gargžduose,Kretingoje) Gintaras(Juodkrantė) Apoka(Stoniškei) Durpės(Šilutės raj-Traksėdžiai) Smėlis(Kvėdarna,Vėžaičiai) Žvyras,molis.

Maisto pramonė:pajūrio regione yra gaminama daug maisto mėsa ir jos produktai,alus, nealkoholiniai gėrimai,ledai,nugriebtas pienas ir jo produktia,duona,pyragai ir makaronai,Cigaretės Lietuvoje gaminamos tik Klaipėdoje „PHILIP MORIS LIETUVA‘‘žuvis,saldainiaiišokoladas ir sviestas.Klaipėdoje yra gaminama:mašinų gamybos metalo apdirbimo staklės,miško medžio apdirbimas ir celiuliozės-popieriaus,statybininių medžegų,lengvoji maisto kitos šakos.Gargžduose:statybų medžegų mašinų gamyba ir metalo apdirbimas.Šilutėje maisto ir medžio celiuliozės popierius,Skuode maistas ir r lengvoji.Šilutė yra daugiausiai parduotuvių turintis miestas palei savo miesto dydį lietuvoje.
Sveiki atvykę į Lietuvos Pajūrį

Lietuvos pajūris — tai nuostabus gamtos kampelis, daugelio pamėgtas dėl švelnaus minkšto smėlio, skaidraus jūros vandens ir gaivaus pušynų oro. Atvykstantys čia randa taip trokštamą poilsį, tiek aktyvų, tiek ir pasyvų.

Didelę pajūrio dalį užima gamtos saugomos teritorijos — Kuršių nerijos nacionalinis ir Pajūrio regioninis parkai. Čia yra mažai lankomi ir švarūs paplūdimiai, pėsčiųjų ir dviračių takai, daug retų augalų, didelė paukščių ir drugelių įvairovė. Tai rojus paukščių stebėtojams.

Lietuvos pa

ajūryje yra įsikūręs vienintelis šalies jūrų uostas — Klaipėda (Memel). Tai — senas Hanzos miestas, garsėjantis nuostabiu senamiesčiu ir nepakartojama uostamiesčio dvasia. 2002 metais uostamiestis švenčia 750 metų jubiliejų.

Vos už 25 km nuo Klaipėdos driekiasi Palanga, didžiausias Lietuvos pajūrio kurortas, siūlantis malonų ir turiningą poilsį visai šeimai, sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugas, be to, tai yra puiki dalykinių susitikimų ir konferencijų vieta.

Palangos miesto teritorijai priklauso nedidelė Šventosios gyvenvietė, esanti 12 km į šiaurę. Čia sudarytos sąlygos ilsėtis nedideliuose mediniuose nameliuose visai netoli jūros kranto.

Gerai išvystytas kelių tinklas, veikiantis oro uostas ir geros komunikacijos suteikia teisę Palangai vadintis vakarų Lietuvos turizmo centru.

LANKYTINOS VIETOS
BIRUTĖS KALNO KOPLYČIA

Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 m. pagal architekto K. Majerio projektą. Koplyčios statyba rūpinosi Palangos klebonas kunigas K. Steponavičius. Prieš tai čia stovėjo kryžius, medinė šv. Jurgio koplytėlė. Na, o senovėje. Pagonybės laikais ant šio kalno būta mūsų protėvių mokslinės observatorijos. Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m. įrengti vitražai, kurių autorius –dailininkas Liudas Pocius. Kalno papėdėje Lurdas.
„BIRUTĖS” SKULPTŪRA

Ją sukūrė skulptorė Konstancija Petrikaitė–Tiulienė. Pastatyta 1965 m. simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje, Birutės kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas „Tau, Birute”.
„REBEKA”

Prancūzų skulptoriaus Huberto Luis–Noelio skulptūra „Rebeka” („Vandens nešėja”) į Palangos parko rozariumą perkelta apie 1983-uosius m. iš Vilkėno dvaro parko (Šilutės rajonas). „Rebeka” restauruota Prano Gu

udyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre. Šios skulptūros kopija pastatyta Vilkėnų dvare – skulptūros originalo ankstesnėje vietoje.
MAŽASIS PARTERIS

Jo vietoje anksčiau buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėjė išmūryta siena. Daržas nuolat keitė savo išvaizdą. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentai. Matosi ir buvusio fontano vieta. Nėra surasta mažojo parterio senųjų nuotraukų, todėl pilną jo vaizdą dabar atkurti sudėtinga.
SKULPTŪRA PAGAL M. K. ČIURLIONIO „ZODIAKO ŽENKLŲ” TRIPTIKĄ „ŠAULYS”

Skulptorius Steponas Šarapovas, architektas – Algis Knyva. Ji yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptūra stovi ant Jaunimo kalnelio. Tai ne pramogų objektas, o baltų senkapis, kuriame vėliau buvo laidojami žydų tautybės žmonės.

SKULPTŪRA „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ”

Tai vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai žinomų skulptūrų Lietuvoje. Jos autorius – skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Pastatyta 1960 m. prie pagrindinio tako į rūmus.
PAMINKLAS KARO METAIS NUKANKINTŲ ŽYDŲ ATMINIMUI ĮAMŽINTI

Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje, netoli tako, einančio palei kopas Klaipėdos pusėn. Tai didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų ir lietuvių kalba parašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna šventas šių nekaltų aukų atminimas”. Paminklas pastatytas simbolinėje masinių žudynių vi

ietoje apie 1989-uosius metus.
LURDAS

Lurdą Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus apie 1901-uosius metus. Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė šv. Panelės Marijos skulptūra. Ji neišliko. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Ji pastatyta Lurdo nišoje ir čia tebestovi iki šiol.
SARGO NAMELIS

Stovi jis greta pagrindinio įėjimo į parką. Čia yra pora kambarių. Namelyje veikia parko informacinis centras, suvenyrų, parke išaugintų gėlių parduotuvė.
„LAIMINANČIO KRISTAUS” SKULPTŪRA

1993 m. birželio 14 d. Palangoje, Botanikos parko didžiajame parteryje, priešais grafo Tiškevičiaus rūmus, palangiškio Vitalijaus Litvaičio ir kitų Palangos kultūros žmonių rūpesčiu atstatyta ir Telšių vyskupo J. E. Antano Vaičiaus pašventinta „Laiminančio Kristaus” skulptūra, kurią pagal išlikusius archyvinius dokumentus, nuotraukas atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis. Pirmoji „Laiminančio Kristaus” skulptūra (spėjama, kad ji buvo atvežta iš Paryžiaus, autorius nežinomas), parke buvo pastatyta jau užbaigus kurti parką (XIX-XX amžių sandūroje). Sovietinės valdžios nurodymu ji buvo sunaikinta pokario metais.

Pajūrio regioninio parko gyvūnija

Entomofaunos tyrimų regioninio parko teritorijoje metu konstatuota 123 dieninių bei naktinių drugių (macrolepidoptera) rūšys bei 36 rūšys vabalų (Coleoptera). Nepaisant trumpo tyrimų periodo, šioje teritorijoje buvo užregistruota nemažai šiam regionui būdingų, tačiau kitur retų rūšių. Kai kurios jų įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Didelė paluginus su kitomis Lietuvos pajūrio zonomis čia jūros bestuburių įvairovė, nes parko akvatorijoje esantis jūros dugnas yra akmenuotas, kas sudaro sąlygas įsikurti įvairių bstuburių kolonijoms. Akmenys gausiai apauga valgomųjų midijų kolonijomis, kurios sudaro savitą prieglobstį kitiems jūros dugno bestuburiams.

akmenynas

Stuburiniai

Pajūrio regioniniame parke aptinkamos šios Roplių ir amfibijų rūšys:
Ropliai: Gyvavedis driežas, vikrusis driežas, paprastasis žaltys.

geltonkruostis žaltys Nemirsetoje (foto: E.P)
Amfibijos:Nendrinė, paprastoji rupūžės, česnakė, pievinė, smailiasnukė, kūdrinė, ežerinė varlės, paprastasis tritonas.

Regioninio parko teritorijoje ornitologinių tyrimų metu buvo aptiktos 138 paukščių rūšys, iš jų 65-ios perinčios. Tačiau manoma, kad dar 16 rūšių galėtų čia perėti. Parke stebėta 21 paukščių rūšis yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Įtariama, kad peri pilkoji gervė, kukutis. Stebėti perintys raudonkojai tulikai, mažosios žuvėdros, kukučiai. Kas met peri pelėsakaliai. Pilkųjų kopų zonoje peri apie 20 porų dirvoninių kalviukų. Svarbiausia paukščiams teritorija – europinės svarbos paukščių žiemavietė jūroje tarp Karklės ir Palangos. Žiemos metu jūroje, 1 – 2 km. atstumu nuo kranto susirenka tūkstantiniai vandens paukščių būriai. Tai juodosios, žilosios, ledinės antys, klykuolės, sibirinės gagos, didieji, vidutinieji, mažieji dančiasnapiai, juodakakliai, rudakakliai narai. Ypač pažymėtina sibirinė gaga – globaliai nykstanti rūšis.

Paukščių stebėjimas
Nutirpus ledui, pavasarį, galima pamatyti daug vandens paukščių migracijos metu trumpam apsistojusių parko ežerėliuose. Tai ir gulbių giesmininkių, ir kuoduotųjų ančių būriai, cyplės, kryklės, ir kiti sparnuočiai, kuriuos kitu metų laiku pamatyti yra gana sunku. Tam tikslui, paukščių mylėtojai, prie Plocio ežerėlio yra pastatytas stebėjimo namelis.

Žinduoliai
Iš stambesnių žinduolių Parko pievose galima sutikti stirnaičių, rečiau briedžių. Kiekvienais metais prie kranto atplaukia ruoniai. Prie parkų ežerėlių ir upelių gyvena ūdros, ondatros, bebrai. Parke bebrai saugomi ir vertinami kaip kraštovaizdžio architektai, sugražinantys melioracijos ištiesintus upelius į jų pirmykštę išvaizdą.

Pajūrio regioninis parkas

Tai valstybes saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Kaipėdos iki senosios palangos.Parko plotas užima 5033ha. Sausumoje ir 30km jūros akvatorijoje Lietuvos žemyninio pajūrio yra neilgas bet čia gausu nuostabių akį maloninančių vietų kuriose žmonės atitrūke nuo miesto kasdienybės mėgsta pasilsėti.siekdama išsaugoti puikius kraštovaizdžius gamtines bei kultūros paveldą vertybes,biologinę Baltijos jūros įvairovę atkurti sunaikintus bei pažeistus gamtos kltūros objektus o kartu ir sudaryti pažintinę turizmo ir poilsevimo plėtojimui Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1992 09024d pajūrije (Karklė) regioninį parka
Parke yra gamtinis rezervatas.Olandų kepurė,Nemirseta bei Šaipių kraštovaizdžiai karklės botaninis zoologinis,Karklės jūrinis ir Karklės etnokultūrinis draustiniai rekreacinės bei žemės ūkio teritorija.

Pajūrio regioninio parko kraštovaidis

Prieš 10-15 tūkstančių metų lietuvos pajūrije stuksojes ledynas atsitraukdomas suformavo moreninį gūbrį.Jo aukščiausia viršūnė pajūrije vadinama Olando kepure tai 24m virš jūros lygio iškiles kalnas nuolat ardomas bangų ir pastovei formuojantis 20-22m pajūrio skardį nuo tokio aukščio atsiveria puiki panorama į jūra.

Parke yra ir du ledyninės kilmės ežerai tai Kalotė ir Plocis pastarieji tyvuluioja vos už 200m nuo jūros.Tiap pat parke yra išlikę prie maždaug 8 tūkst.m. tyvuliavusios senovės istoriniai jūros fragmentai.

Baltijos jūra

Baltijos jūra skalauja Lietuvos krantus ji sudaro didžiaja dalį Lietuvos ekonomikos įpač vasara kai į pajūri atvažiuoja daug turistu iš kitų šalių atostogauti.
Baltijos jūra viena jauniausiu jūru pasaulyje.Ji pradėjo formuotis devono periode,tačiau galutinai susidarė kvartere,pasibaigus ledynmečiams.Per ledynmečius Baltija dengė ledynai.Tarp ledynmečiais čia tajp pat buvo jūra.Atsitraukus paskutiniam ledynui,jūros vandens lygis nekarta svyravo.Buvo laikotarpiu,kai jos vanduo nesusisekie su vandenynu,dubumoje telkšojo ežeras.keitėsi jūros konturai,jos dydis,pavadinimas.Ir dabartinėje Baltijoje vyksta tektononiai judesisiai.Susidarė tarsi milžiniškos svarstyklės,kurių ašis eina išilgai Suomijos įlankos:Botnijos įlankos dugnas per metus 1 cm pakyla,pietiniai kramnatai grimzda.Dėl to reikia ilginti šiaurinių uostų prieplaukas raba gilinti jų prieigas.klaipėdos apylinkėse Žemės pluta dumba(pre metus maždaug 2mm).Iš lėto leidžiasi gilėja Danijos sąsiauriai.Kad jūra neužtvindytų pakrantės žemumų,ten krantuose pilemi pylimai.

Baltija giliai įsiterpusi į Europos žemyną.Nuo Atlanto vandenyno ją skiria Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasaliai.Su Šiaurės jūra jungia platūs Skagerako,Kategako bei siauresni Eresuno(Zundo)Didžiojo ir Mažojo Belto sąsiauriai.Daugelis tyrinėtojų gilų Skagerako sąsiauri priskiria Šiaurės jūrai,o seklesni Kategatą ir Danijos sąsiaurius Baltijai.

Jūros plotas be salų yra 422 700 km.Palyginus su kitomis jūromis,Baltija yra nedidelė,tačiau beveik 6,5 karto didesnė už Lietuvą.Jos ilgis yra 1800km.Skersai Baltiją ties Lietuva yra apie 370km.

Dėl vyraujančių pietvakarių vėjų,įtekančių upių,nelygaus dugno vanduo jūros paviršiuje pakrantėmis juda nuolat prieš laikrodžio rodyklę.Tai priekrantinės srovės.Jos ardo krantus,ypač rytinius,perneša smėlį,suplauna seklumas,smėlio papludimius.Jūra gana audringa.Per audra bangų aukštis siekia apie 8 m.O prie krantų iki 4m.Baltijos bangos trumpos dėl to pavojingos už aukštesnes Atlanto vandenyno bangas.Lietuvos pajūrije bangos būna 4-6m aukščio.Per audras jos yra pridariusio daug nuostolių:sudaužė senajį Palangos tilta,nuplovė paplūdimio ir priekrantinių kopų dalį,laužė ir iš šaknų vertė medžius.

Leave a Comment