Oro tarša

Įvadas

Oras – dujų mišinys, esntis stratosferos sluoksnyje. Jį sudaro: 78% N
(azoto), 21% O2 (deguonies) ir 1% kitų dujų. Lietuvoje gyvena maždaug 3,5
milijono žmonių ir kiekvienas iš jų per parą perfiltruoja apie 12 kūbinių
metrų oro, todėl labai svarbu, kad jis būtų kuo mažiau užterštas.

Norint sumažinti taršą:
1. Elektrinės statomos su aukštesniais kaminais, nes tada gali išsklaidyti

vėjas;
2. Rengiami teršalų rinktuvai – filtrai;
3. Atliekos deginamos arba rūšiuojamos;
4. Žmonės renkasi modernesnes šildymo sistemas ir kt.

Kokie yra stacionarūs ir mobilūs taršos šaltiniai, kada susidaro palankios
teršalų kaupimuisi sąlygos, nuo ko priklauso oro kokybė, kokia yra tam
tikrų teršalų ko oncentracija ore įvairiuose miestuose, kas sudaro Vilniaus
miesto oro kokybės kontrolės automatizuotų stočių tinklą bei į daugelį kitų
klausimų padės atsakyti šis referatas.

1. ORO KOKYBĖ

1996 m. oro kokybė Lietuvoje nuolat stebėta 10 miestų ir pramonės
centrų, 22 stacionariose oro kokybės kontrolės stotyse. Spalio mėn.
Kėdainiuose pradėti oro užterštumo tyrimai antroje stotelėje Aristavoje.
Per metus išanalizuota daugiau kaip 76 tūkst. oro bandinių, išmatuota
pagrindinių oro priemaišų – dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido,
anglies monoksido bei specifinių priemaišų – formaldehido, fenolo, azoto
monoksido, sulfatų, amoniako, sieros vandenilio, fluoro vandenilio
koncentracija miestų ore.

Oro kokybė Lietuvos miestuose priklauso nuo stacionarių ir m mobilių
taršos šaltinių emisijos bei nuo meteorologinės sklaidos. Didžiuosiuose
miestuose (daug įvairių taršos šaltinių) palankios teršalų kaupimuisi
sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, mažagradientinis
barinis laukas. Tokiais atvejais paprastai vyrauja ramūs, be kritulių orai,
dažni rūkai, temperatūros inversija, trukdanti teršalams išsisklaidyti
aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Didžiuosiuose m

miestuose 1996 m.
dažniausiai blogos sklaidos sąlygos kartojosi kovo, balandžio, rugpjūčio,
spalio, gruodžio mėnesiais, rečiausiai – birželio ir liepos mėnesiais.
Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybė labiausiai priklauso nuo
vieno stambaus teršėjo (Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje
Akmenėje, Ventos gyvenvietėje), oro užterštumas mieste gali padidėti esant
tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos – teršėjos link
miesto. Sausio, kovo-gegužės, rugpjūčio mėn. Naujojoje Akmenėje, Jonavoje,
Kėdainiuose dažniau nei kitais mėnesiais pūtė rytų krypties vėjai ir
sklaidos sąlygos buvo blogesnės. Naujojoje Akmenėje kovo mėn. azoto
dioksido koncentracija buvo gerokai didesnė negu kitais mėnesiais, vidutinė
koncentracija siekė 0.05 mg/m3, maksimali – 0.32 mg/m3, 20 % per mėnesį
atliktų bandinių viršijo DLK. Kitais mėnesiais viršijimų nebuvo. Balandžio
mėn., kai sklaidos sąlygos taip pat buvo blogos, cemento dulkių vidutinė
koncentracija 2 kartus viršijo DLK, maksimali – beveik 3 kartus viršijo
DLK. Bandinių, viršijusių DLK, skaičius siekė 20 % (kitais mėnesiais iki 3
%). Nepastovūs orai Li ietuvoje, dažna oro masių kaita yra palanki teršalų
sklaidai. Kituose pramonės centruose itin ilgų periodų, kai pūtė
nepalankios krypties vėjas, nebuvo.

Didelę reikšmę oro kokybei šalies miestuose turi azoto dioksidas,
kurio nemažai į atmosferą išmeta tiek stacionarūs, tiek mobilūs taršos
šaltiniai. 1996 m. vidutinė metinė NO2 koncentracija miestuose sudarė 0.02-
0.03 mg/m3 ir neviršijo vidutinės DLK – 0.04 mg/m3 . Maksimali šios
priemaišos koncentracija Vilniuje balandžio mėn. siekė 0.62 mg/m 3, t.y.
viršijo vienkartinę DLK (0.085 mg/m3) 7 kartus (1 pav.). Naujojoje Akmenėje
didžiausia koncentracija kovo mėn. siekė beveik 4 DLK, kituose miestuose
svyravo tarp 1-2.6 DLK, tik Kėdainiuose buvo mažesnė. Vilniuje

3
4.5% per metus a

atliktų NO2 bandinių viršijo leidžiamą dydį, kituose
miestuose tokie atvejai sudarė 1-2%. Daugumoje miestų didžiausi dydžiai
buvo nustatyti tomis dienomis, kai vyravo blogos teršalų išsisklaidymui
sąlygos. Per paskutiniuosius penkerius metus daugumos miestų ore NO2
koncentracija palaipsniui mažėjo, tik Panevėžyje ir Kėdainiuose pastebima
didėjimo tendencija, o Ventos gyvenvietėje beveik nesikeitė (2, 6, 10
pav.).

Dulkių koncentracijos vidurkis Lietuvos miestuose sudarė 0.1 mg/m3 ,
(DLK vid.= 0.15 mg/m3 ), o Panevėžyje ir Mažeikiuose buvo lygus analitiniam
nuliui. Didžiausi nustatyti dydžiai tik Klaipėdoje, Panevėžyje ir
Mažeikiuose buvo mažesni už vienkartinę DLK (0.5 mg/m3) , kituose miestuose
viršijo leidžiamą dydį 1.2 – 2.6 karto. Didesnė dulkių koncentracija už
leidžiamą randama retai – apie 1 % per metus atliktų bandinių. Lyginant su
1995 m. daugumoje miestų dulkių koncentracija sumažėjo (11 pav.). Naujosios
Akmenės ore cemento dulkių taip pat buvo mažiau: metinis vidurkis neviršijo
leidžiamo dydžio (DLK vid.=0.1 mg/m3), o maksimalus dydis viršijo
vienkartinę DLK (0.3 mg/m3) 2.7 karto, 1995 m. – beveik 8 kartus. Viršijimo
atvejų pasikartojimas sumažėjo nuo 18% 1995 m. iki 3.5% 1996 m. Tačiau per
paskutiniuosius penkerius metus Naujojoje Akmenėje ir Ventos gyvenvietėje
nustatyta šios priemaišos koncentracijos didėjimo tendencija, kituose
miestuose užterštumas dulkėmis palaipsniui mažėjo, tik Vilniuje beveik
nesikeitė.
1.1 Oro priemaišų koncentracija kai kuriuose Lietuvos miestuose DLK dalimis

1pav.

2 pav.
[pic] [pic]

3 pav.

4 pav.
[pic] [pic]

5pav.

6 pav.
[pic] [pic]
7 pav.

8 pav.
[pic] [pic]
9 pav.

10 pav.
[pic] [pic]

Sieros dioksido vidutinė koncentracija Lietuvos miestuose svyravo nuo
0.001 iki 0.004 mg/m3, didžiausia – nuo 0.017 iki 0.085 mg/m3, o maksimali
koncentracija nustatyta kovo mėn. Vilniuje siekė 0.348 mg/m3. Kaip ir
ankstesniais metais, nė viename mieste SO2 koncentracija
neviršijo leidžiamų dydžių (DLKvid=0.05 mg/m3, DLKmax=0.5 mg/m3). Tačiau
per paskutiniuosius p

penkerius metus Vilniuje, Panevėžyje, Jonavoje ir
Ventos gyvenvietėje pastebima nors ir nedidelė, bet oro užterštumo sieros
dioksidu didėjimo tendencija. Kituose miestuose SO2 koncentracija
palaipsniui mažėjo arba nesikeitė (12 pav.). Tokius pokyčius kai kuriuose
miestuose iš dalies galima paaiškinti šaltomis paskutiniųjų metų žiemomis,
kai buvo sudeginama daugiau kuro šilumos gamybai ir kuro balanse sumažėjo
dujų bei padidėjo mazuto kiekis.

5

Dėl prietaisų gedimų anglies monoksido koncentracija nuolat matuota
tik Kaune, o nuo rugpjūčio mėn. ir Klaipėdoje. Vidutinė CO koncentracija
šiuose miestuose svyravo nuo analitinio
nulio iki 1 mg/m3 (DLKvid=3mg/m3). Didžiausios koncentracijos Kaune retais
atvejais (0.1 % ištirtų bandinių) viršijo vienkartinę DLK (5 mg/m3) 1.8
karto, o Klaipėdoje svyravo iki leidžiamo dydžio.

Specifinių priemaišų koncentracija Lietuvos miestų ore buvo nedidelė
ir neviršijo leidžiamų dydžių. Formaldehido vidutinės koncentracijos
Vilniuje ir Klaipėdoje svyravo tarp 0.002 – 0.003 mg/m3 (DLKvid=0.003
mg/m3), didžiausia – siekė 0.025 mg/m3 (DLKmax =0.035 mg/m3). Kaune šios
priemaišos buvo gerokai mažiau – per visus metus svyravo nuo analitinio
nulio iki 0.006 mg/m3. Per paskutiniuosius penkerius metus formaldehido
koncentracija palaipsniui mažėjo.

Amoniako, kurio matavimai atliekami Klaipėdoje, Jonavoje ir
Panevėžyje, vidutinės koncentracijos svyravo nuo analitinio nulio iki 0.01
mg/m3, didžiausios – nuo 0.07 iki 0.20 mg/m3 (Panevėžyje siekė 1 DLK) ir
taip pat turėjo mažėjimo tendenciją.

Kitų tiriamų specifinių priemaišų miestų ore taip pat buvo nedaug, jų
koncentracija nesiekė leidžiamų dydžių, o fenolo Vilniuje dažnai aptinkami
tik pėdsakai.

2. Dulkių koncentracija Lietuvos miestuose ir pramonės centruose

(mg/m3)

11 pav.
[pic]

1.3 Sieros dioksido (SO2) koncentracijos kaita didžiausiuose Lietuvos
miestuose

12 pav.
[pic]

2. Automatizuoti Vilniaus miesto oro kokybės tyrimai

Aplinkosaugos projektui “Oro k

kokybės valdymas Vilniaus mieste”
įgyvendinti bendromis Aplinkos apsaugos ministerijos ir Vilniaus
savivaldybės pastangomis 1994 m. lapkrityje buvo suburta Vilniaus m. oro
kokybės valdymo grupė. Įgyvendinant šį projektą 1995 m. kovo mėn. Vilniaus
oro uoste buvo pastatytas specialus meteorologinis bokštas, skirtas
svarbiems teršalų sklaidai meteorologiniams parametrams matuoti, 1995 m.
gruodžio mėn. automatizuotas oro užterštumo matavimo postas Žvėryne, o 1996
m. rugsėjo mėn. – Žirmūnuose (13 pav.). Pasinaudojus Vilniaus regiono
departamente sukauptais emisijos į atmosferą duomenimis, buvo sukurta
išsami Vilniaus m. stacionarių emisijos šaltinių duomenų bazė. Pagal
projekto reikalavimus UAB “Territorium” atliko specialius tyrimus ir jų
pagrindu buvo sukurta Vilniaus m. kompleksinė autotransporto emisijos
duomenų bazė.

Duomenys iš matavimo stočių per telefonines linijas kas valandą
patenka į centrinį kompiuterį, dirbantį “Internet” tinkle
(http://vilnair.gamta.lt), todėl yra betarpiškai prieinami visuomenei.
Nenutrūkstamai atliekami meteorologinių parametrų bei oro teršalų (CO, NO,
NOx, NO2 , SO2 , O3) matavimai leidžia sekti oro užterštumo kitimo dinamiką
, o oro užterštumui viršijus leistinas normas, imtis priemonių teršalų
emisijai apriboti. Remiantis sukurta emisijų ir meteorologinių duomenų baze
buvo sudaryti įvairių teršalų sklaidos žemėlapiai, kiekybiškai įvertintas
Vilniaus m. oro užterštumas bei pagrindiniai teršimo šaltiniai. Informacija
apie Vilniaus oro užterštumą kiekvieną trečiadienį pateikiama laikraštyje
“Vakarinės naujienos”.
2.1 Vilniaus miesto oro kokybės kontrolės automatizuotų stočių tinklas

13 pav.

[pic]

7

Bendras teršalų emisijos kiekis į atmosferą 1996 m. Vilniaus m. sudarė
107.9 tūkst.t. Anglies monoksidas sudarė 77 % bendro kiekio. Pagrindinis
teršalų į atmosferą emisijos šaltinis yra autotransportas (skaičiavimai
atlikti naudojantis natūriniais autotransporto srautų tyrimais; 14 ir 15
pav.). Su išmetamomis automobilių dujomis į atmosferą pateko 94.6 tūkst.t
teršalų, kurie bendrame emisijos balanse sudarė 88 %. Iš stacionarių
emisijos šaltinių į atmosferą pateko 13.3 tūkst.t teršalų (buvo naudojami
duomenys tiktai tų įmonių, kurios turi “Gamtos išteklių naudojimo leidimus”
ir pateikia statistines teršalų emisijos ataskaitas). Didžiausią dalį
stacionarių taršos šaltinių balanse sudarančio SO2 emisija buvo 8.3 tūkst.
t, o pagrindiniai emisijos šaltiniai Vilniaus elektrinės ir katilinės.

Vilniuje 1996 m. vidutinis vėjo greitis pagal meteorologijos duomenis
buvo 2.8 m/s, t.y. mažesnis negu vidutinis daugiametis, kuris Vilniaus
aviacijos meteorologijos stoties duomenimis, yra 4.1 m/s. Vyravo pietų,
pietryčių ir rytų vėjai, kurie paprastai yra silpnesni negu kitų krypčių
vėjai ir nepalankūs teršalų sklaidai. Vyraujant tokiems vėjams teršalų
koncentracijos būna didesnės miesto centre.
2.2 Pagrindinių teršalų emisija tūkst.t per metus į atmosferą Vilniuje iš
autotransporto ir stacionarių teršimo šaltinių

14 pav.

[pic]

2.3 Bendra pagrindinių teršalų emisija į atmosferą Vilniuje

15 pav.

[pic]

8

Nagrinėjant teršalų kitimą per parą ir lyginant su automobilių paros
eismo dinamika (16 ir 17 pav.), galime išskirti du pagrindinius teršalų
koncentracijų maksimumus, kurie paprastai sutampa su autotransporto eismo
intensyvumo padidėjimu ryte ir vakare. Rytinis oro užterštumo
maksimumas idealiai sutampa su autotransporto srauto maksimumu, tuo tarpu
vakarinis – šiek tiek pasislinkęs dėl anksti prasidedančių naktinių
temperatūros inversijų ir dėl to susidarančio teršalų kaupimosi. Apie
vidurdienį teršalai paprastai sklaidosi geriau dėl padidėjusio vėjo greičio
ir didesnių oro sūkurių bei šiek tiek sumažėjusio autotransporto srauto.

2.4 NO2 koncentracijų kitimas per parą

16 pav.
[pic]
2.5 Automobilių paros eismo dinamika darbo dienomis pagrindinėse Vilniaus
gatvėse

17 pav.
[pic]

Atmosferos teršalų metinį kitimą lemia šie pagrindiniai faktoriai –
emisijos kiekis, meteorologinės sąlygos ir miesto infrastruktūra.
Nagrinėjant pateiktus keturių pagrindinių atmosferos teršalų koncentracijų
kitimo grafikus (18, 19, 20, 21 pav.) matome, kad SO2 koncentracijos
padidėja šaltuoju metų laiku, o CO ir NO2 koncentracijų metinis kitimas
didele dalimi priklauso nuo autotransporto eismo dinamikos. 1996 m. spalio
mėnesį buvo stebimas ryškus NO2 koncentracijų maksimumas ypač nepalankiomis
teršalų sklaidai meteorologinėmis sąlygomis. Tada vidutinė spalio mėn. NO2
koncentracija buvo 72.7 mg/m3 (paros DLK 40 mg/m3), o didžiausia vidutinė
24 val. – 160.7 mg/m3 – absoliutus metų maksimumas. Ozono koncentracijų

9
metinė kaita išsiskiria ryškiu pavasariniu maksimumu, kurį lemia ypač
intensyvi pavasarinė Saulės radiacija, taip pat didelis maišymasis prie
žemės paviršiaus patenkančio stratosferinio ozono.

2.6 Pagrindinių oro teršalų koncentracijų kitimas 1996 m. :
18 pav. 19 pav.

[pic] [pic]

20pav.

21 pav.

[pic] [pic]

2.7 Pagrindinių oro teršalų koncentracijos ir kiti rodikliai (1996 m.) :

|. |%|Cv|Cmax/1|Cmax/24|C98 |h |p |
|NO2|9|42|359.6 |160.7 |136.|828 |162|
| |7|.3| | |1 | | |
|O3 |8|34|163.6 |109.5 |104.|1 |163|
| |7|.3| | |1 | | |
|SO2|9|12|393.6 |97.8 |47.4|0 |5 |
| |9|.7| | | | | |
|CO |9|2.|16.5 |6.4 |6.1 |313 |52 |
| |9|1 | | | | | |

Sutartiniai ženklai:

% – sukaupta matavimo duomenų procentais;

Cv – vidutinė metų koncentracija (mg/m3 );

Cmax/1 – didžiausia 1 val. koncentracija (mg/m3 );

Cmax/24 – didžiausia 24 val. koncentracija (mg/m3 );

C98 – 98 procentilės, apskaičiuota per 1 val. matavimo reikšmių

(mg/m3 );

h – valandų skaičius, kai buvo viršyta vienkartinė DLK;

d – parų skaičius, kai buvo viršyta paros DLK;

CO – koncentracijos, mg/m3.

Išvados ir siūlymai

Atmosferos teršimas sukelia lokalinio, regioninio ir globalinio masto
ekologines problemas. Nors Lietuvoje atmosferos teršimas ir sumažėjo,
tačiau problemos, su kuriomis susiduria daugelis Europos valstybių, taip
pat būdingos ir Lietuvai.

Valstybinės atsiskaitomybės duomenimis, 1996 m. kaip ir ankstesniais
metais, iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą daugiausiai pateko
sieros dvideginio (SO2) – 63 tūkst.t., anglies viendeginio (CO) – 26.2
tūkst.t. ir azoto oksidų (NOx) 13,9 tūkst.t.
Lietuvos pramonės įmonėse į valymo įrenginius patekę teršalai (pvz.:
aliuminio fluoridas, amofosas ir t.t.) yra apvalomi iki 98%. Tačiau dar ir
dabar daugeliui teršalų, išsiskiriančių gamybos procesų metu, apskritai
nėra valymo įrangos, ypač dujinių ir skystų fazių teršalams. Valymo
įrenginiuose yra apvaloma tik 47,9% bendro išsiskiriančių teršalų kiekio,
todėl, mano manymu, reiketų kurti ir tokius valymo įrenginius, kurie
dujinius bei skystų fazių teršalus galėtų apvalyti bent iki 80(.

Šiaulių regione yra tokios stambios pramonės įmonės, kaip Mažeikių AB
“Nafta”, Akmenės AB “Akmenės cementas”, kurios į atmosferą išmeta
atitinkamai 28.9 ir 5.8 tūkst.t. teršalų, todėl galima teigti, kad šio
regiono teršalų emisija sudaro net 40% bendro Respublikos kiekio.

Teršalų emisijos pasiskirstymas atskiruose regionuose:

21 pav.
[pic]

Teršalų emisijos sumažėjimas iš esmės buvo dėl gamybos apimčių
mažėjimo. Pvz.:Vilniaus AB “Silikatas” buvo nutraukta akmens vatos dirbinių
gamyba, sumažėjo 30% plytų gamybos apimtys, AB “Ignalinos keramika” nedirbo
keramzito cechas, Klaipėdos AB “Sirijus” nedirbo šarminių elementų gamybos
cechas.
Alytaus AB “Astra” ir Marijampolės rajoninė katilinės dujofikuotos, taip
pat buvo panaudota daugiau dujinio kuro Mikoliškio (Pasvalio raj.)
rajoninėje katilinėje.

Nors įgyvendintos ne visos numatytos gamtosaugos priemonės, tačiau kai
kuriose pramonės įmonėse pradėta eksploatuoti oro teršalų valymo įranga,
kuri leido sumažinti taršą. AB “Utenos elektrotechnika” įdiegtas įrengimų
kompleksas, skirtas dažymui milteliniais dažais elektrokinetiniu būdu.
Įdiegus minėtą priemonę sumažėjo dažų aerozolio ir lakių organinių junginių
išmetimai.
Panevėžio AB “Ekranas” pastatyti du filtrai IF-10 – fluoro vandeniliui
valyti, du ciklonai metalo dulkėms sulaikyti, absorberis azoto rūgšties
garams sugaudyti.

Kai kuriose įmonėse teršalų emisija į atmosferą padidėjo dėl gamybos
apimčių išplėtimo, tarp jų – Kauno AB “Dirbtinis pluoštas”, AB “Panevėžio
Aurida”, AB”Ekranas” ir kitose.

Buvę pagrindiniai OAM vartotojai AB “Vilniaus buitinė chemija” ir
AB”Snaigė” gamyboje nenaudojo CFC-11 ir CFC-12. Pakeista aerozolių gamybos
technologija AB “Vilniaus buitinė chemija” naudojant neardantį ozono
sluoksnį suskystintą azotą (vietoj CFC-11 ir CFC-12). AB “Snaigė” vietoje
CFC-11 izoliacinių plokščių gamyboje naudoja nekenksmingą putodaros agentą
HFC-141b ir ciklopentaną, o vietoje šaldymo agento CFC-12 naudoja HFC-134a.
Kompresorių gamykla “Oruva” nenutraukė CFC-113 panaudojimo valymo tikslais,
tačiau pradėjo gaminti naujo tipo kompresorius, skirtus šaldymo agentams,
kurie nepavojingi ozono sluoksniui. Bendras OAM suvartojimas 1995 metais
buvo 648,3 t. (arba 428.6 OAP – ozoną ardančio potencialo), o 1994 metais –
859.5 t. (675.6 OAP). Stebimas gerokas 1,11 – trichloretano ir anglies
tetrachlorido vartojimo sumažėjimas. Tai sąlygojo gamybos apimčių
sumažėjimas.

Galima padaryti ir tokią išvadą, kad pagrindinis rūgštinantis
atmosferą komponentas mūsų šalyje yra sulfatai, t.y. SO2 darinys ir jų
kritinių apkrovų viršijimas ekosistemoms, netgi neįvertinus iš kitų šalių
atnešamos taršos, yra gana ryškus. Tai pirmiausia Mažeikių, Marijampolės,
Naujosios Akmenės, Utenos, Varėnos, Rokiškio, Kupiškio, Vilniaus rajonai.

Turinys

1. Oro kokybė..............................2

1.1 Oro priemaišų koncentracija kai kuriuose Lietuvos miestuose DLK
dalimis........3

2. Dulkių koncentracija Lietuvos miestuose ir pramonės

centruose...........5

3. SO2 koncentracijos kaita didžiausiuose Lietuvos

miestuose.............5
1. Automatizuoti Vilniaus miesto oro kokybės tyrimai...................6

2.1 Vilniaus miesto oro kokybės kontrolės automatizuotų stočių

tinklas...........6

2. Pagrindinių teršalų emisija tūkst. t. per metus į atmosferą Vilniuje

iš autotransporto ir stacionarių teršimo

šaltinių..........................7

3. Bendra pagrindinių teršalų emisija į atmosfera

Vilniuje................7

4. NO2 koncentracijų kitimas per parą.......................8

5. Automobilių paros eismo dinamika darbo dienomis pagrindinėse Vilniaus

gatvėse....8

6. Pagrindinių oro teršalų koncentracijų kitimas 1996 m............... 9

7. Pagrindinių oro teršalų koncentracijos ir kiti

rodikliai................9
Išvados ir siūlymai..............................
Literatūra..............................

Literatūra

1. http://vilnair.gamta.lt
2. www.orotarsa.lt
3. Stravinskienė V. Ekologijos įvadas, KTU, 2001

Leave a Comment