Graikija

ŽMONĖS

Demografija
Graikijos vietoje žmonės gyveno jau 6000 metų prieš mūsų erą. Jie augino gyvulių bandas, įvairius augalus ( miežius, kviečius, vynuoges, alyvmedžius, pupas ). Tarp 3000 ir 1100 metų p. m. e., šie gyventojai buvo įveikti karingų Indoeuropiečių, atėjusių iš šiaurės. Indoeuropiečiai su savimi atsinešė metalo apdirbimo, buriavimo mokslus, naujus žemdirbystės būdus, o taip pat ir savo kalbą bei sugebėjimą įtvirtinti kolonijas. Miestai pradėjo formuotis apie 800 metus p. m. e.
Šiandien dauguma žmonių yra etniniai graikai. Taip pat yra turkų, slavų, albanų, armėnų bei kitų tautinių maažumų. Du trečdaliai gyventojų gyvena miestuose.

Kalba
Valstybinė kalba yra moderni graikų. Turkiškai šneka tik maža dalis gyventojų. Anglų ir prancūzų kalbas supranta daugelis, o anglų kalba yra antra pagrindinė kalba mokoma mokykloje.

Religija
Dauguma žmonių priklauso graikų ortodoksų bažnyčiai. Musulmonų mažuma Graikijoje daugiausia yra Turkų kilmės. Taip pat yra apie 48000 Romos katalikų ir 5000 žydų.

Vedybos ir šeima
Graikijoje neįprasta porai gyventi kartu iki arba vietoj vedybų. Moterys daugiausia veda sulaukusios 20, o vyrai 25 – 30 metų. Nors moterys pastaraisiais dešimtmečiais ir gavo daugiau įvairių teisių, beet graikų visuomenėje dominuoja vyrai. Senesnei kartai šeima, tradicijos, tikėjimas ir mokslas yra pagrindinės vertybės. Pagyvenę žmonės yra gerbiami ir turi didelį autoritetą.

INFRASTRUKTŪRA

Vyriausybė
Nauja respublikinė konstitucija įsigalėjo 1975. 1986 metais parlamentas nusprendė sumažinti prezidento galias. Graikijos prezidentas, renkamas parlamento penkerių metų la

aikotarpiui, yra valstybės galva. Jis skiria ministrą pirmininką, kuris yra vyriausybės vadovas. Nacionalinį parlamentą (Voulį ) sudaro 300 narių, renkamų keturių metų laikotarpiui. Visi piliečiai, sulaukę 18 metų, privalo balsuoti.

Pastarieji dešimtmečiai
Kurį laiką Graikijos santykiai su Turkija buvo silpni ir jie vargiai pagerės tol, kol nebus išspręsta Kipro, kurį 1974 metų liepą užėmė Turkija, problema. Kipras vis dar lieka padalintas į graikų zoną pietuose ir į turkų zoną šiaurėje. Šias dvi bendruomenes skiria pasienio zona, patruliuojama Jungtinių Tautų būrių.
Santykiai tarp Graikijos ir Albanijos taip pat buvo problematiški, bet šios dvi šalys dirbo kartu, siekdamos išspręsti jų ginčą 1996 metais.

Ekonomika
Graikija, tradiciškai agrokultūrinė šalis, gamina vyną, kviečius, vilną, medvilnę, alyvas (vaisius), razinas ir tabaką. Pramonė sudaro pusę eksporto pajamų. Didžiąją eksporto dalį sudaro pagamintos prekės. Taip pat daug ekksportuojama maisto prekių, gėrimų, naftos produktų. Pagrindinę šalies pajamų dalį sudaro įvairios paslaugos.
Graikija turi vieną silpniausių ekonomikų tarp Europos Sąjungos narių. Ši šalis turi didelę juodąją rinką. Šalies valiuta yra drahma.

Prekyba
Darbo valandos keičiasi priklausomai nuo metų laiko bei veiklos rūšies. Bankai paprastai atidaromi nuo 8 iki 14 valandos ir dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau kai kurie, ypač Atėnuose, dirba ir ilgiau. Parduotuvių darbo laikas nuo 8 – 8.30 iki ankstyvos popietės, o kai kuriomis dienomis gali dar kartą atsidaryti vakare. Jos dirba nuo pi

irmadienio iki šeštadienio. Dideli prekybos centrai bei keletas kitų įstaigų vis dažniau dirba visą parą.

Transportas ir ryšiai
Svarbiausi keliai jungia Atėnus su Tesalonikais( Thessaloniki )ir Patrais ( Patra ), o taip pat yra naujas kelias skersai Peloponeso pusiasalio. Kalnuose keliai yra prasti, todėl kai kurias gyvenvietes galima pasiekti tik prastais žvyrkeliais. Autobusai ir traukiniai yra labiausiai mėgstamos viešojo transporto formos. Vidaus oro linijos jungia pagrindinius miestus bei daugelį gyvenamų salų. Gausu ir keltų, kurie plaukioja tarp salų ir žemyno. Atėnuose žmonės daugiausia keliauja autobusais arba nuosavais automobiliais. Šis miestas turi ir metro liniją, kuri pritaikyta tik tik tam tikram skaičiui žmonių, bet ši sistema plečiama. Kadangi Atėnuose dideli kamščiai bei oro užterštumas, todėl miesto centre porinėmis dienomis gali važinėti tik mašinos, kurių numeriai baigiasi poriniu skaičiumi, neporinėmis dienomis – automobiliai su neporine numerių pabaiga. Pakankamai modernus telefonų tinklas nutiestas į daugelį vietovių. Graikijoje daug televizijos bei radijo kanalų, o taip pat daugiau kaip 100 įvairių laikraščių.

Švietimas
Graikijoje mokslas visąlaik buvo aukštinamas. Mokslas yra nemokamas ir privalomas devyniems metams. Pradinis mokymas prasideda nuo šešerių metų ir trunka šešis metus. Po jo tris metus privaloma lankyti gimnaziją. Vėliau galima tris metus siekti vidurinio mokslo licėjuje. Galima pasirinkti klasikinius arba tiksliuosius mokslus. Moksleiviai gali įgyti techninio ir profesinio iš

šsilavinimo viešojoje arba privačioje vidurinėje mokykloje, techniniame licėjuje arba, jeigu nori aukštesnio mokslo, tam tikrame centre. Privačias mokyklas lanko mažiau kaip 10( moksleivių.
Privačios aukštojo mokymo įstaigos uždraustos Graikijos konstitucijos, taigi visi universitetai yra išlaikomi valstybės. Dėl didelio aukštojo mokslo poreikio pasidarė sunku patekti į graikų universitetus, todėl daug studentų mokosi užsienyje.

MENAS

Menai
Penktame amžiuje prieš mūsų erą graikų civilizacija pasiekė savo viršūnę. Atėnai buvo didžiulės imperijos centras. Daug reikšmingų vyriausybės, įstatymų, įvairių laisvių tyrinėjimų prasidėjo Graikijoje. Jos didelis architektūros, skulptūros, mokslo, dramos, poezijos palikimas daug prisidėjo prie modernios vakarų civilizacijos susikūrimo.

Muziejai ir bibliotekos
Daugelis dėmesio vertų muziejų yra apie graikų antiką ir archeologinius radinius. Tokie yra: Nacionalinis archeologijos muziejus, Bizantijos muziejus, Akropolio muziejus. Jie visi yra Atėnuose. Senasis archeologijos muziejus Olimpijoje, eksponuoja didžiausią pasaulyje senovės graikų bronzinių daiktų kolekciją. Archeologijos muziejus Kretoje turi nepaprastą Minoanų ir ankstyvosios Graikijos senovinių daiktų kolekciją. Nacionalinė Graikijos biblioteka Atėnuose turi apie du milijonus knygų.

Literatūra: “ENCARTA VIRTUAL GLOBE”

Leave a Comment