Naudingosios iškasenos

Naudingosios iškasenos – mineralinės žaliavos, neorganinės arba organinės kilmės, medžiagų sankaupos Žemės plutoje – naudojamos visuomenės reikmėms. Daugelis naudingųjų iškasenų naudojamos kaip pramonės žaliava, taip pat energetikos, papuošalų gamybos ir kitose srityse. Žemės gelmių turtai yra labai svarbus veiksnys atskirų valstybių ir viso pasaulio ūkyje ir ekonomikoje. Naudingųjų iškasenų turėjimas valstybėms leidžia padidinti savo eksportą, pakelti ekonominį lygį, pagerinti gyventojų socialinę padėtį. Tai yra didelė paspirtis valstybės ūkiui. Geriausias to pavyzdys galėtų būti Norvegija – valstybė XIX a. priklausiusi Švedijos karlystei ir XIX, XXX amžių sandūroje išsikovojusi nepriklausomybę. Iš pat pradžių jos ūkis vystėsi gana lėtai: nebuvo nuo seno užsimezgusių prekybos ryšių, kalnuotose ir atšiauriose vietovėse sunkiai vystėsi žemdirbystė. Tokia padėtis išliko iki pat XX a. Vidurio, kada Norvegijai priklausančioje Šiaurės jūros dalyje nebuvo atrasti ir pradėti eksploatuoti naftos telkiniai. Dabar Norvegija yra viena pažangiausių valstybių pasaulyje, kurios bendras gyventojų lygis lenkia ir JAV. Be kita ko ji yra ir daugiausiai naftos eksportuojanti valstybė, jei skaičiuotume pagal tai, kiek eksportuotos naftos tenka vienam gyyventojui. Tai – akivaizdžiausias pavyzdys, kokią įtaką turi naudingosios iškasenos tam tikrai valstybei. Tačiau galima būtų surasti daug kitokių pavyzdžių. Pasaulyje yra daug valstybių turinčių nemažai naudingųjų iškasenų, tačiau dėl įvairių priežasčių nesugebančių tuo pasinaudoti. Puikiausias to pavyzdys Afrikos valstybės: čia ar

rba išvis nekasamos naudingosios iškasenos, dėl investicijų trūkūmo, arba kasamos svetimų kompanijų, kurios tik mažą savo pelno dalį skiria tai šaliai savininkei.

Tad akivaizdu, kad naudingosios iškasenos yra labai svarbios ir viso pasaulio, o ypač atskirų valstybių ekonomikai.

Leave a Comment