Nafta
Naftos gręžinysNafta (gr. ναφθα, turkų kalba – neft; kilmė siejama su akadų napatum — užsiliepsnoti, užsižiebti) – Žemės plutoje susidaręs degus skystis, aliejaus konsistencijos. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienuose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.Turinys• 1 Naftos fizinės savybės o 1.1 Spalva o 1.2 Tankis o 1.3 Tirpumas o 1.4 Liuminescencija • 2 Naftos sudėtis • 3 Naftos kilmės teorijos o 3.1 Biogeninė naftos kilmės teorija o 3.2 Nebiogeninė naftos kilmės teorija • 4 Istorija • 5 Nafta Lietuvoje • 6 Panaudojimas
Naftos fizinės savybėsSpalvaNaftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu (tokios spalvos būna beveik visų kontinentų) nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.TankisTankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir smalų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:• lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³), • vidutinio tankio (0,87 – 0,91 g/cm³), • sunkiąją (daugiau už 0,91 g/cm³).
TirpumasNaftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties smalas ir augalinės kilmės riebalus.
LiuminescencijaDaugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescensine savybe. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, taip pat paveikus radioaktyviu spinduliu arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), smalos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.
Naftos sudėtisNafta susideda iš įvairių komponentų:A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.• Lengvoji angliavandenilių frakcija • Mineralinės alyvos • Kietieji angliavandeniliai B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.• Smalos: o Benzolinė sudėties o Spirito-benzolinės sudėties • Asfaltenai • Karbonai • Karboidai
Naftos kilmės teorijosYra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi tai biogeninė – iš gyvų organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.
Biogeninė naftos kilmės teorijaŠi teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutinu sluoksniu).
Nebiogeninė naftos kilmės teorijaDaug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sitemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.
IstorijaNaftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių.
Nafta LietuvojeLietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje respublikos dalyje. Naftos telkiniai yra šie:• Kretingos, Girkalių, Nausodžio, Plungės (licenziją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB “Geonafta”) • Genčių (licenzija UAB “Genčių nafta”) • Klaipėdos (UAB “Manifoldas”) • Gargždų (UAB “Minijos nafta”) • Platelių (UAB “Troba”) Šiuose telkiniuose nafta kaupiasi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.
PanaudojimasŠiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.LIETUVOS NAFTA – PROGNOZĖS IR REALYBĖOnytė Zdanavičiūtė Geologijos ir geografijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, fizinių mokslų srities geologijos krypties habilituota daktarė, naftos geologijos sektoriaus vadovė. Gimė 1946 m. Kaišiadoryse. Naftos ir dujų telkinių paieškos ir žvalgybos specialybę įsigijo 1971 m. Maskvos naftos chemijos ir dujų pramonės Gubkino vardo institute. Tame pačiame institute apgynė geologijos-mineralogijos mokslų kandidato disertaciją (1983), o 2002 Vilniaus universitete – habilitacinį darbą. Paskelbusi virš 50 mokslinių straipsnių naftos geologijos ir jos cheminės sudėties tyrimų srityje yra vienos monografijos ir penkių kolektyvinių monografijų autorė ir bendraautorė.
Lietuviška nafta yra geros kokybės, slūgso labai negiliai, klimatinės sąlygos ir naftos perdirbimo galimybės naftos verslą Lietuvoje daro labai patrauklų. Todėl palyginus nedidelėje teritorijoje dirba net keturios naftos kompanijos, jau išgavusios iš žemės gelmių apie 2,5 mln. tonų naftos. Pranešime supažindinama su prognoziniais naftos ir dujų ištekliais Lietuvos sausumoje ir jai priklausančioje Baltijos jūros ekonominėje zonoje bei problemomis iškylančiomis naftos paieškų, žvalgybos ir gavybos procese bei siūlomi jų sprendimo būdai. Analizuojama Respublikos įstatyminė bazė ir jos įtaka naftos verslo plėtrai Lietuvoje. Konstatuojama, kad Lietuvoje iki šiolei nėra nacionalinių ekspertų grupės, kuri galėtų vykdyti naftos išteklių naudojimo kontrolę. Tos funkcijos yra išbarstytos po atskiras ministerijas ir žinybas. Nors ir pavėluotai, bet tokia nacionalinių interesų gynimo kontrolės sistema, su teisiniu pagrindu tas funkcijas realiai vykdyti privalo būti sukurta. Respublika turi būti pajėgi suteikti tinkamą išsilavinimą ir remti naftos geologijos ir aplinkosaugos mokslinius tyrimus, jeigu nori išlaikyti nacionalinę šių išteklių priežiūrą, turėti ne tik naudą iš atrastų naftos telkinių, bet ir užtikrinti, kad visa tai niekada nepavirs kokia nors nelaime valstybei. Galimas žemės gelmių užterštumas nafta yra labai opi problema ateities kartoms.