Ukmerge

Turinys:

Titulinis lapas............................1psl.
Ukmergės miesto herbas......................2psl.
Įvadas..............................2psl.
Ukmergės miesto istorija.......................2psl.
Lankomos vietos...........................3psl.
Ukmergės miesto nuotraukos....................4psl.
Turinys..............................5psl.
Informacijos šaltiniai........................6psl.

Ukmergė – tai nedidelis, bet labai įdomus, gražią istorinę praeitį, perspektyvią ateitį turintis Lietuvos lopinėlis.Šimtmečių pėdsakai byloja apie amžinąją šio krašto gyvastį – meilę ir darbą tų, kuriems likimas jį skyrė tėviške. Rajono centras – Ukmergė įkurta 1225 metais. Deltuvos, Pabaisko žemės susiję su Lietuvos valstybės pradžia, svarbiausiais jos gyvenimo įvykiais. Ukmergės kraštas didžiuojasi išauginęs pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, daug kitų iškilių žmonių. Patogi geografinė padėtis lėmė tai, kad Ukmergė visada buvo tradiciniu prramonės centru, garsėjančiu baldų gamintojais, metalo apdirbėjais, lengvosios pramonės darbuotojais, amatininkais. Ukmergiečiai, remdamiesi stipriosiomis rajono pusėmis – istoriškai susiformavusiu administraciniu centru, palankia geografine padėtimi, žmogiškaisiais resursais, gerai išvystyta infrastruktūra, aktyvia visuomeninių organizacijų veikla – siekia išvystyti rajoną taip, kad jame būtų gera ir patogu gyventi.
Ukmergės miesto istorija
1792 m. gegužės 22 d. karalius Stanislovas Augustas patvirtino anksčiau kitų didžiųjų kunigaikščių duotas privilegijas ir vietoje per gaisrus žuvusių dokumentų išdavė Renovacijos (atnaujinimo) diplomą, kurio miesto gyventojai buvo atleisti nuo daugelio prievolių:
“.mes, Karalius,(.) norėdamas minėtam Ukkmergės miestui ir jo piliečiams laisvės ir apsaugą užtikrinti, į gerovę ir tvarką atversti, (.) laisvais pripažįstame visus piliečius (.). (.) minėtą Ukmergės miestą kartu su jo piliečiais iš visų jurisdikcijų (.) išbraukiame, (.) miesto valdymo didesnei garbei jam herbą, to miesto išrinktą, suteikiame.”
Ukmergė (iki ne

epriklausomos Lietuvos laikų vadinosi Likmerė) įkurimo data laikomi 1225 metai. Ukmergės pilis ilgą laiką pastodavo kelią kryžiočiams ir kalavijuočiam į du svarbius Didžiosios lietuvos kunigaikštystės centrus – Vilnių ir Trakus. Jau Vitauo laikais Ukmergė buvo neeilinis punktas. 1435 m. po Pabaisko mūsio Ukmergė, gavusi miesto teises, ėmė augti, išsiplėtė prekyba, atsirado šiokia tokia pramonė, kūrėsi amatininkai, pirkliai. Jie daugiausiai prekiavo su Vilniumi ir Ryga. Vienas transporto kelių buvo navigacija valdžios prižiūrima Šventąja. 1486 m. minimas Vilkmergės miestas, 1528 m. apskritis, 1554 m. – seniūnija. 1685 m. mieste pastatyta sinagoga. XVII a. antroje pusėje minima parapinė mokykla. 1742 m. Ukmergėje įkurdinti pijorai, pastatyta Švenčiausios Trejybės bažnyčia (o pirmoji – Šveto Petro ir Povilo – bažnyčia įsyeigta 1387 m., viena iš pirmųjų Lietuvoje). Prie jų vienuoplyno veikė šešių klasių mokykla. Po 1831 m. sukilimo mokykla ir viienuolynas buvo uždaryti. Dauguma bažnytinių žemių nusavinos ir atiduotos kuriamai provoslavų cerkvei – ji pradėjo veikti 1841 m. XVII a. pradžia buvo nelaiminga Ukmergei: 1700 – 1701 m. miestą nuniokojo sudegė didžioji dalis namų, žuvo daug vertybių, gyventojų turtas buvo išplėštas. 1711 – 1712 m. Ukmergę ištiko maras. Po jo mieste nelikę nė vieno gyventojo – vieni išmirę, kiti išbėgioję. 1733, 1765, 1781, 1782, 1787m. miestą siaubė gaisrai – kai kuriais metais net po kelis kartus, tačiau Ukmergė atkakliai kėlėsi iš griuvėsių ir pelenų ir XVIII a, antroje pusėje ėmė atsigauti.
Prijungus Lietuvą prie Ru
usijos, magdeburgiškoji miesto savivaldos teisė buvo palaipsniui panaikinta. Per 1812 m. karą Ukmergė, buvusi svarbiu strateginiu punktu, vėl nukentėjo. Apskriti palietė 1831 ir 1863 m. sukilimai. XIX a. Ukmergė vėl kelis kartus degė. Tačiau miestas įsikūręs patogioje vietoje, po visų negandų greit atsistatydavo. 1836 m., nutiesus Daugpilio-Kauno plentą, pastatyta 1 kategorijos arklių pašto stotis, 1838 m. mieste buvo 109 krautuvės, 16 smuklių ir viešbučių, 1850 m. veikė 3 plytinės, alaus darykla, 7 odos dirbtuvės. 1857 m. mieste gyveno 97 pirkliai, 337 amatininkai, veikė 235 krautuvės. 1876-1877 m. pradėjo veikti degtukų fabrikas, 1882 m. – spaustuvė. 1865 m. įsteigta valdinė mokykla. XIX a. viduryje mieste jau būta dalinio vandentiekio, 1897 m. mieste gyveno 13532 gyventojai. Iki XIX a. pabaigos iš esmės susiformavo savitos architektūros ir išplanavimo senoji miesto dalis dešiniajame upės krante – urbanistikos paminklas. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pradeda reikštis tautinis judėjimas, kultūrinis gyvenimas. 1907 m. įsteigta berniukų, 1908 m. – mergaičių gimnazija. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ukmergėje buvo 28 pramonės įmonėlės, daug krautuvių ir užeigų. 1915-1918 m. vokieičų okupacija miestui atnešė daugybę nelaimių: sudeginti tiltai, sugriauta daug pastatų, nukentėjo gyventojai.
1919 1. kovose dėl nepriklausomybės Ukmergės kautynės įėjo į Lietuvos istoriją: jas laimėjus, prasidėjo planingas bolševikų vijimas iš Lietuvos. 1918 m. įsteigta “Saulės” gininazija, 1919 m. tapusi valstybine. 1919-1927 m. su pertraukomis veikė mokytojų kursai. Miestas nepriklausomybės metais išaugo ir išgražėjo: išgrįstos gatvės, nutiesti šaligatviai. 1920 m. pastatyta elektros stotis. 1923 m. mi
ieste buvo 41, 1933 m. – 120 pramonės įmonių ir dirbtuvių, 461 krautuvė. Gyvai reiškėsi kooperatinė veikla. Įrengta patogi autobusų stotis, 1936 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Sventąją. 1932 m. pradėta rengti vandentiekį ir kanalizaciją. Veikė 4 gimnazijos (lietuvių, lenkų, žydų), kelios pradžios mokyklos (lietuviškos ir tautinių mažumų), amatų mokykla, mokytojų seminarija, keliosbibliotekos ir knygynai, spaustuvėje buvo leidžiamos knygos, laikraščiai “Ukmergės garsas” (1935 m.) ir “Rytų Lietuva” (1932-1935 m.). 1939 m. įsteigta literatūrinė premija. Gyvai reiškėsi kultūrinės, religinės, ekonominės, jaunimo ir kitokios organizacijos. 1932 m. Ukmergė gavo pirmos eilės miesto teises. Jame, apskrities centre, pastatyta puikių administracinių pastatų. Ukmergėje buvo Lietuvos kariuomenės 1 pėstininkų D.L.K. gedimino pulko nuolatinė būstinė. 1939 m. įrengta internuotų lenkų stovykla. Prieš karą mieste gyveno 12 367 žmonės. 194O-l941 m. daug Ukmergės gyventojų nukentėjo nuo bolševikų, o vokiečiai okupantai išžudė beveik visus žydų tautybės gyventojus. Nuo bombardavimų ir gaisrų per karą smarkiai nukentėjo miestas. Po karo ukmergiškiams vėl teko gydytis širdies žaizdas, kurias paliko karas, trėmimai, rezistenjos aukos, vėl prikelti miestą.
Lankomos vietos

Ukmergės rajonas – turtingą istorinę praeitį ir perspektyvią ateitį turintis Lietuvos regionas – apsuptas ežerais, miškais, jaukiais kaimeliais, piliakalniais, išlikusiomis dvarų sodybomis, išsiskiriančiu gamtovaizdžiu, per kurį lyg mėlynas kaspinas teka Šventoji. Ukmergiečiai, įvertindami turimą padėtį – istoriškai susiformavusiu administraciniu centru – didžiausia Lietuvos kelių kryžkele, palankia geografine padėtimi, žmogiškaisiais resursais, išvystyta infrastruktūra, aktyvia visuomeninių or

rganizacijų veikla, siekia išvystyti Ukmergės rajoną taip, kad jis taptų patraukliu gyventi istoriniu – kultūriniu centru ir galėtų konkuruoti su kitais Lietuvos regionais ekonominiame, socialiniame ir turistiniame gyvenime. Rajono šiaurės vakarų dalis yra Ne¬vėžio žemumoje, kur yra žemiausia rajono vieta – 42 m. Rajono vidurinė dalis išsi¬dėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, rytinė – Aukštaičių aukštumoje. Čia yra aukščiausia rajono vieta – 223 m. Per ra¬joną teka Šventoji su savo intakais Armona ir Siesartimi. 33 ežerai, didžiausi Lėnas, Siesikų, Žirnajų, 2 tvenkiniai. Miškin¬gumas 29,5%, daugiausia mišrūs miškai. Didžiausi – Taujėnų, Siesikų, Šešuolių. Rajone daugiau nei 150 kultūros paminklų.Vienos iš lankomiausių Ukmergės miesto ir rajono vietų yra Ukmergės mieste stovintis piliakalnis, kurio papėdėje yra rengiamos įvairios šventės, poezijos pavasaris ir k.t.Taip pat gausiai lankomas Ukmergės miesto senamiestis, kuris yra laikomas vienu iš seniausių Lietuvoje.Ukmergės senamiestyje yra daugybė lankytinu puikiai restauruotų pastatų.Dabar beveik visas Ukmergės senamiestis atrodo tikrai gražiai.Ukmergės senamiestyje yra daug puikiai išlaikytų pastatų priklausiusių žydams.Taip pat negalima nepaminėti ir Ukmergės bažnyčių, kurios yra lankomos turistų.Tai tik keletas Ukmergės miesto lankomų vietų,o kur dar ežerai, Šventosios upė, Ukmergės rajono dvarai, Deltuvos mūšio vieta ir t.t.Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad Ukmergė gražėja su kiekviena diena, tačiau kartu ir išsaugo miesto tradicijas.

Ukmergės miesto senamiestis ir didžiausia Ukmergės rajono bažnyčia

Ukmergės miesto piliakalnis

Informacijos šaltiniai:
1.http://ukmerge.lt
2.knyga ‘Ukmergė’
3.http://ukmerge.tinkle.lt

Leave a Comment