Lotynų Amerika ir jos kultūra

TURINYS

ĮVADAS ( Lotynų amerika)………………………………………………………………… ……………..2 SENOVĖS LOTYNŲ AMERIKOS KULTŪRA……………………………………………………3 ACTEKAI…………………………………………………. ………………………………….3 MAJAI…………………………………………………… ……………………………………14 MEKSIKA…………………………………………………. ………………………………..22 INKAI…………………………………………………… …………………………………….25 NAUJŲJŲ LAIKŲ LOTYNŲ AMERIKOS KULTŪRA…………………………………….. 33 LOTYNŲ AMERIKOS VALSTYBĖS…………………………………………..33

KUBA……………………………………………………………… …………………………..35

MEKSIKA…………………………………………………………… ………………………38 KOSTA RIKOS RESPUBLIKA…………………………………………………….40BRAZILIJA…………………………………………………………. ………………………42

ĮVADAS ( LOTYNŲ AMERIKA )

LOTYNŲ AMERIKA – Vidurio Amerikoje bei Andų kalnuose europiečiai radopirmykštės bendruomenės genčių, Jų gyventojai augino bulves, kukurūzus,pomidorus, kakavmedžius, ananasus, saulėgrąžas.Jie išgavo naudingąsiasiškasenas, mokėjo apdirbti metalą.Ispanai Lotynų Amerikoje įkūrė Mechiką,Bogotą, pakrantėse įkūrė uostus,įveisė plantacijų, LOTYNŲ AMERIKOS VALSTYBIŲ KŪRIMASIS – metropolijų politika stabdė ūkiopažangą, didino pavergtų tautų nepasitenkinimą. Todėl dažniau kildavosukilimai. Svarbus Ispanijos ir Portugalijos kolonijų likimui buvoNapoleono karai. Napoleono kariuomenei užkariavus Pirėnų pusiasalį,kolonijų valdžia neteko metropolijų pagalbos, tada ir susidarė palankiossąlygos siekti nepriklausomybės.Vėliau jos beveik visos išsikovojonepriklausomybę.

SENOVĖS LOTYNŲ AMERIKOS KULTŪRA

ACTEKAI

IstorijaIki 12-13 a. klajokliai actekai vertėsi medžiokle ir augalinio maistorinkimu. Vėliau iš šiaurės, mitinės protevynės Actlano (Baltoji žemė),atkeliavo į vid. Meksiką ir čia apsigyveno. 1325 m. įkūrė Tenočtitlano(dabartinis Meksikas) miestą. Iki 1348 buvo pavaldūs kaimyniniamsCulhuacano ir 1348-1427 Atzcapotzalco miestams-valstybėms. 1428 taponepriklausomi. Valdant Ickoatli (1428-1440) sudaryta 3 miestų-valstybių-Tenočtitlano, Texcoco bei Tlacopano (Tacubos) sąjunga tapo dominuojančiakarine jėga vidurinėje Meksikoje. Ilgainiui įsivyravo Tenočtitlanas irsusidarė actekų valstybė. Valdovai Montesuma I (valdė 1440-1469),Ašajahatli (1469-1486), Ahuicotlė (1486-1503) nukariavo vid. ir pietųMeksiką. Actekų valstybė galingiausia buvo Montesumos II laikais (1502-1519). 1519m. jai priklausė 200000 km² teritorija su 5-6 mln. žm. SostinėTenočtitlanas buvo 13km², turėjo daugiau kaip 140000 gyv. Aukšč. valdžiapriklausė valdovui, kuris formaliai buvo renkamas, tačiau faktiškai sostąpaveldėdavo. Iš pavaldžių miestų-valstybių buvo imama duoklė. Actekaisukūrė savitą, vieną garsiausių Amerikos vergovinių civilizacijų. Jievertėsi žemdirbyste, augino kukurūzus, ankštinius augalus, pomidorus,kakavą, tabaką, vilnamedžius. Turėjo dirbamųjų žemių drėkinimo ir sausinimosistemas. Aukšta žemdirbystės kultūra buvo jų civilizacijos ekonominispagrindas. Jie taip pat vertėsi amatais. Medžioklė buvo pagalbinis verslas.Daugiausia gyveno dideliuose namuose po 2-3 šeimas. Svarbiausias ginklas –lankas su strėlėmis. Actekai perėmė senųjų Meksikos gyventojų – toltekų,sapotekų ir kištekų tradicijas ir sukūrė turtingą kultūrą; gausi actekųtautosaka, menas. Vartojo piktografinį raštą su hieroglifų elementais.Mokėjo daryti žemėlapius, iš toltekų ir majų buvo perėmę kalendorių.Garsėjo astronomijos ir medicinos žiniomis. 1519-1521 actekus nukariavoispanų konkistadorai.

ReligijaReligija buvo politeistinė, sinkretinė. Pagr. actekų mitologijos motyvai(nuolatinė dviejų pradų – gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos – kova,cikliška visatos raida, gamtos jėgų personifikacija (atsispindi ir jųreligijoje). Actekų dievų panteonas labia gausus, prieštaringas. Perimtasiš anksčiau centr. Amerikoje gyvenusių indėnų genčių. Tie patys dievaivadinti įv. vardais, kito jų funkcijos. Panteoną nuolat papildydavo įv.dievai, atsirasdavo naujų jų garbinimo ritualų. Iš olmekų perimti jaguaroir su juo susiję simboliai, iš toltekų – Saulės ir karaliavimo simboliai,aukojimas, iš majų – dievų daugiafunkciškumas. Actekų dievų panteoną sudarėsenųjų mitologinių, žvaigždžių ir planetų, mirties ir požemio, dievų kūrėjųgrupės. Dievas Huicilopočtli iš pradžių įkūnijo žemės, derlingumo, lietausdievus. Actekų politinės ir karinės ekspancijos metu jis tapo saulės,dangaus, karo ir medžioklės dievu, aristokratijos globėju. Senos kilmėsaukščiausioji dievų pora, Ometekutli ir Tonakasinatla, sukūrė kitus dievus,pasaulį, žmones. Jų kultas nesusiformavo. Vėliau sutapatanti suKecalkoatliu ir Teskatlipoka. Pirmasis buvo nakties, dangaus ir vėjųvaldovas, žynių luomo, kultūros globėjas, antrasis – nakties, mirties,šalčio, blogio, griovimo dievas. Jie sukūrė visatą, turinčią 4 periodus.Dangų ir požemių pasaulį actekai įsivaizdavo kaip piramidę, kuriospakopomis Saulė kyla ir leidžiasi. Požeminio pasaulio valdovas – mirtiesdievas Miktlantekutli. Į kurį pasaulį pateks mirusieji, lemdavo jų mirtiespobūdis. Valdovai, mūšyje kritę kariai, paaukoti žmonės, mirusios gimdyvėsturėjo patekti į vadinamus Saulės namus, skenduoliai, žaibo nutrenkti – pasvandens dievą Tlalokaltekutli, kiti mirusieji sudegsią ir turėsią 4 metuskeliauti pas Miktelantekutli. Actekai įsivaizdavo, kad kas 52 metai Visataigresia sunaikinimas, o jie gyvena pask. 5 istorijos cikle. Ankstesniejiciklai baigėsi visuotinėmis katastrofomis (žmonių virtimu beždžionėmis,gaisru, potvyniu). Jų galima išvengti, jei kosmose būtų palaikomaharmonija, kurią lemti gali tik dievas. Dievų maistas – kraujas, todėlbūtinos žmonių aukos, ypač Saulės dievui. Kad užtektų aukų, vykdavovadinamasis Gėlių karas (pavadinimas perimtas is toltekų, aukojusių tikgėles). Karo tikslas – belaisviai, t.y. būsimosios aukos. Actekai statėdideles, puošnias šventyklas, dažnai piramidžių formų. Ši religija turėjotokių apeigų, kurias pamatęs, kiekvienas nejuokais išsigąstų. Priešaukojimus šventikai išplėšdavo dar plakančią širdį. Šiuo atžvilgiu tokiareligija buvo vienintelė pasaulyje. Actekų religija yra labai savitasreligijų istorijos reiškinys, bent jau dėl to, kad žmonių aukojimas,retkarčiais pasitaikantis ir kitose religijose, čia paverstas pačiureligijos branduoliu, dar daugiau – netgi pasauležiūros ir kosmologijosašimi. Kruvini ir pabaisiški actekų ritualai vis dëlto nebuvo kažkokioprigimtinio jų žiaurumo apraiška (nors be to, žinia, neapsieita). Topaprasčiausiai reikalavo “pasaulio tvarka”, to reikalavo mitai, pagalkuriuos ir organizuojamas religinis ir socialinis gyvenimas.

Kamuolio žaidimas – religijos dalis

Kamuolio žaidimo istorija gana ilga. Iš pradžių jis nebuvo populiarus irį jį nebuvo žiūrima rimtai. Jis buvo laikomas kaip laisvalaikio praleidimobūdas. Vėliau jis tapo religijos dalimi, ritualu, religiniu ar net kultiniužaidimu. Galima būtų išskirti įvairias jo rūšis, bet visos jos buvo ganasudėtingos ir reikalavo įgūdžių. Galima paminėti vieną būdą kaip jis buvožaidžiamas. Kamuolį reikėjo varinėti naudojant klubus, alkūnes arba kelius.Žaidėjai dėvėjo odines apsaugas nuo sumušimų, kurias pašventindavodvasininkai. Po pašventinimo jos buvo paliekamos nakčiai kartu su vaisių irkitokio maisto aukomis, kad dievai ‘pasaugotų’. Naktį prieš žaidimą visprivalėjo pasninkauti ir negalėjo mylėtis. Kamuolys turėjo būti pataikytasį žiedo vidurį. Taip buvo laimimi taškai. Kai kamuolys iškrisdavo išaikštės ribų – taškai buvo prarandami. Pataikydavo taip retai, kadlaimėtojas galėdavo reikalauti visų žiūrovų rūbų ir brangenybių.Pralaimėjęs sumokėdavo savo gyvybe. Buvo rasta skulptūra kur vaizduojamasžaidėjas, vienoje rankoje laikantis peilį, o kitoje žmogaus galvą.Pralaimėję buvo aukojami arba negailestingai nužudomi.

Architektūra

Apie jų architektūrą žinoma iš aprašymų, piešinių, statinių liekanų. Jitęsė toltekų architektūros tradicijas. Sostinė buvo taisyklingo plano,išraižyta kanalų, tinklo. Miesto centre – stačiakampė aikštė, kurios pagr.akcentas – didinga, laiptuota piramidė. Jos masyvumą kiek švelnino laiptųmaršai, vedantys į viršuje įrengtą šventyklą su dievų statulomis. Piramidėspagrindą juosė dekoruota siena (išlikusią Tenajuko piramidę puošiasusirangusių gyvačių frizai). Aplink aikštę buvo sutelktos šventyklos,altoriai, rūmai, gyv. namai, pirtys, toliau – prastuomenės būstai. Pastataidaugiausia mediniai (paprastų formų, kai kurie puošti plytų apdaila,reljefais, tapyba).Actekų dailė, kaip ir architektūra, daugiausia susijusi su valstybėsgalybės ir religijos idėjomis. Išliko apvaliųjų skulptūrų, ornamentuotųaltorių, statinius puošančių reljefų ir tapybos kompozicijų, juvelyriniųdirbinių. Iš akmens iškaltos dievų statulos frontalios, statiškos,masyvios, sąlygiškų, ornamentuotų formų, su gausybe simbolinių elementų(žemės ir mirties deivė Koatlikujė). Tikroviškesnės pomirtinės kaukės,karių galvos, ypač išraiškingos smulkios statulėlės (vergų, vaikų, gyvūnų,iš akmens, molio. Kruopščiai iškaltas actekų kalendorius, vadinamasisSaulės akmuo, zodiako ženklai, piktogramos (daiktų, įvykių ir veiksmųvaizdavimas sutartiniais ženklais), simboliai disko formos monolite). Sienųtapyba vaizduoja dievus, procesijas; ji schemiško piešinio, santūrių spalvųkolorito. Buvo paplitusios mozaikos, aplikacijos. Keramikos dirbiniai(urnos, bokalai, taurės) polichromuoti, puošti realistiškais gyvūnų, gėliųmotyvais. Kapavietėse rasti juvelyriniai dirbiniai (grandinėlės, vėriniai,auskarai, žiedai) kruopščiai padaryti, subtiliai modeliuoti. Išlikorankraščių su piktogramomis, pasižyminčių tapybos, piešinio ir rašto darna.

Actekų dailė, kaip ir architektūra, daugiausia susijusi su valstybėsgalybės ir religijos idėjomis. Išliko apvaliųjų skulptūrų, ornamentuotųaltorių, statinius puošančių reljefų ir tapybos kompozicijų, juvelyriniųdirbinių. Iš akmens iškaltos dievų statulos frontalios, statiškos,masyvios, sąlygiškų, ornamentuotų formų, su gausybe simbolinių elementų(žemės ir mirties deivė Koatlikujė). Tikroviškesnės pomirtinės kaukės,karių galvos, ypač išraiškingos smulkios statulėlės (vergų, vaikų, gyvūnų,iš akmens, molio. Kruopščiai iškaltas actekų kalendorius, vadinamasisSaulės akmuo, zodiako ženklai, piktogramos (daiktų, įvykių ir veiksmųvaizdavimas sutartiniais ženklais), simboliai disko formos monolite). Sienųtapyba vaizduoja dievus, procesijas; ji schemiško piešinio, santūrių spalvųkolorito. Buvo paplitusios mozaikos, aplikacijos. Keramikos dirbiniai(urnos, bokalai, taurės) polichromuoti, puošti realistiškais gyvūnų, gėliųmotyvais. Kapavietėse rasti juvelyriniai dirbiniai (grandinėlės, vėriniai,auskarai, žiedai) kruopščiai padaryti, subtiliai modeliuoti. Išlikorankraščių su piktogramomis, pasižyminčių tapybos, piešinio ir rašto darna.

Actekai – Saulės kariai

Į Mechiko slėnį jie atvyko kaip klajokliai. Juos vadino daugeliu vardų.Vienas iš pirmųjų buvo Čičimekai, Šunų sūnūs – taip juos vadino šiaurėje,kur dabar yra Čihuahua. Jie mito žiurkėmis, kiškiais, laukiniais augalaisir šaknimis. Buvo žinomi Mechikos vardu, o tai davė vardą ir tam kraštui. Jie atėjo tyliai ir buvo laikomi priklausomais nuo kitų genčių, kuriostaip pat gyveno turtingame slėnyje. Šie žmonės buvo samdomi kariai irkartais dėl šios priežasties vadinami lanko ir strėlių žmonėms. Beveikšimtmetį jie klajojo iš vienos vietos į kitą, nepasilikdami ilgam, bet visąlaiką patekdami į vietą, kur nebuvo laukiami. Kartą jie apsistojo antČapultepek kalvos, kur dabar yra Mechiko centrinis parkas. Ten jiepasistatė šventyklą, bet turėjo bėdos su savo kaimynais, kurie juosapkaltino žmonų vagystėmis. Jiems buvo duota nederlingos žemės, kuriojeveisėsi daugybė gyvačių, su viltimi, kad jie ten išmirs. Bet Actekaiišgyveno… Actekai tikėjo, kad jie yra išrinktieji ir Saulės vaikai. Jie ieškojosavo pažadėtosios žemės ir žinojo kaip ją surasti. Jų legendos bylojo, kadkai jie ateis į vietą, kur ant kaktuso tupės erelis su gyvate snape,apsigyvens ir pradės kurti savo imperiją. Iki tol jie buvo pasmerktiieškojimams. Jie ieškojo negailestingai – samdėsi kiekvienai konkuruojančių Mechikoslėnio lordų pusei, kuri tik galėjo laimėti. Jie buvo laukiniai ir žiaurūskovotojai; jiems kraujo liejimas davė gyvybę jų dievui – Saulei. Kai jie buvo paklausti, kodėl jie stato savo šventyklas, jie atsakė, kadten jie atgaiviną širdis ir kraują. Vienas lordas paprašė jų padėtivietiniame kare, kai jie buvo reikalingi. Jie sudarė sandėrį – jų laisvėturi būti iškeista į 8000 belaisvių. Vietoj šių belaisvių lordas gavomaišus jų ausų, kaip medžiotojų ženklą. Actekai vėl pajudėjo. Šį kartą jie apsigyveno Tekskoko ežero negyvenamųsalų grupėje. Tai buvo beveik išdžiūvęs ežeras, į šiaurės rytus nuo Mechikomiesto. Kai actekai užpildė Mechiko slėnį, tai buvo daug turtingesnė irvešlesnė vieta negu yra dabar. Tik Sochi-milko kaimelyje mes galimesuprasti, kaip tai galėjo atrodyti: kanalų labirintai, plaukiojantys sodai,giriomis nusėtos kalvos, marginančios gamtovaizdį ir 2 vulkanai(Popocatepetl ir Ixtachihuatl), lyg apvainikuojantys visa tai. Jų nauja, tiesa, laikina teritorija buvo salos, pelkių viduryje. Betatkakli actekų dvasia nugalėjo ir šias nieko gero nežadančias apylinkes.Savo siauromis kanojomis jie plukdė krovinį po krovinio ančių, varlių iržuvies į aplinkinius miestelius, kur šiuos produktus mainė į vaisius irmedžiagas, kurios buvo reikalingos statant jų šventyklas – medieną, kalkesir akmenis. Jie nebuvo apsaugoti nuo nieko. Visi buvo niekinami kaipkraujo trokštantys kariai, kurie gyveno dievo prakeiktoje žemėje,vadinamoje Zoquitlan, kas reiškė Purvo vieta. Taigi jie užsispyrę tikėjo savo dievu. Jis buvo vadinamas Huicilopočtliu(Huitzilopochli), kas išvertus reiškia kolibrį. Jo kilmė turėjo keistųparalelių susijusių su Olmekų kultūra. Žemės moteris buvo apvaisintaplunksnų kamuolio, kurį ji surado bevalydama šventyklą ir pasidėjo sau antkrūtinės. Jos palikuonis buvo suaugęs karys, apsiginklavęs kalaviju irturintis gyvatės galvą. Huicilopočtlis tapo Karo dievu, medžiojančiu dievuir galiausiai Saulės dievu. Tai jis pasakė actekams, kur jie turiapsistoti. Žmonijos istorijoje daugelis religinių tikėjimų buvo paremti žemės motersir kitos dvasinės būtybės (dvasios arba dievo) kontaktu. Ir net priešbiblijos laikus buvo žmonių, kurie buvo absoliučiai įsitikinę, kad jie yraišrinktieji, ieškantys pažadėtosios žemės. Actekų atveju, mes apie juosžinome tiek daug todėl, kad tuo pačiu metu į tą teritoriją atkeliavoispanai, vadovaujami Hernano Korteso. Tai jų miestą nusiaubė savomuškietomis, tai jų netikėti turtai pritraukė į Mechiko slėnį. Pirminismūsų žinių šaltinis ir yra ispanų rankraščiai, kurie buvo išsaugoti,

perrašyti su paaiškinimais, taip pat išversti išgyvenusių actekų,perduodančių savo istoriją kitoms kartoms. Galiausiai, XII a. pradžioje actekai sulaukė savo pažadėtojo ženklo –erelio su gyvate snape, tupinčio ant kaktuso. Šis erelis yra irdabartiniame Meksikos herbe, monetose, laiškuose, pašto ženkluose,oficialiuose dokumentuose. Jis naudojamas visoje šalyje. Erelis nutūpė mažame drėgname žemės lopynėlyje prie Tekskoko ežero. Šivieta ir tapo actekų širdimi. Ta vieta buvo netvirtos žemės ir galėjo būtipasiekta tik kanoja. Bet ir iš to jie išgavo naudos. Jie naudojo augalųkultūras, kurias jie vadino činamposais. Jie dėdavo molį ir augalussluoksniais tol kol jie suformuodavo turtingus ir vaisingus sodus. Taip patnaudodami savo produkciją ir laukinius gyvunus, kuriuos jie sugaudavo, jietęsė mainus su kaimynais. Vien dėl to, kad jie buvo izoliuoti ežero ir gerai valdė kanojas, jiebuvo beveik nepasiekiami. Negana to, kanoja buvo vienintelė transportopriemonė žinoma senovės Meksikoje, išskyrus vergus. Ratai nebuvo naudojamikaip transporto priemonė, nors jie buvo sutinkami vaikų žaisluose. Bet užvaikų darželio ribų ratas nesugebėjo išeiti ir būti panaudotas. Taip patten niekas niekada nematė arklių. Kai ispanai pirmą kartą atklydo su savo arkliais majai pirmą kartą pamatętuos gyvulius pagalvojo, kad tai dievai. Ta proga kai ispanai palikdavoraišus arklius, majai vieną jų pasiėmė į savo trobelę ir maitinoskaniausiais patiekalais ir padažais. Žinoma, vargšas gyvulėlis nudvėse,bet įtikinti majai pastatė arklio pavidalo statulą ir toliau garbino jį.

Taigi matome, kad tiek majai tiek actekai, nors ir buvo gana išsilavinęir daug pasiekę, buvo prietaringi ir labai religingi. Religija jiems buvoaukščiau visko. Visas valdymas ir asmeninis žmonių gyvenimas buvo paremtastikėjimu dievais, architektūra atspindėjo gilius žmonių įsitikinimus.Tokiems monumentaliems pastatams pastatyti reikėjo daug darbo, ryžto ir,žinoma, pinigų. Bet jų tikrai nestigo.

Ežero miestas – Tenotičlanas

Savo naujai surastoje ir pranašystės nurodytoje vietoje actekai pradėjostatyti miestą, pavadintą Tenotičlanu. Per porą šimtų metų šis miestas tapodidžiausiu metropoliu Naująjame pasaulyje. Jau vien kai Kortesas pamatė šįnuostabų reginį jis pavadino tai antrąja Venecija. Činamposai suvešėjo irįsišaknijo, sužydėjo. Buvo prisodinta gausybė medžių, kurie stabdė gruntąnuo slinkimo. Kanojos tarp sodų slydo plačiais, puikiai pastatytaiskanalais. Trys didžiuliai grįsti keliai jungė salą su žemynu. Pats Tenotičlanas buvo padalintas į 4 didelius sektorius. Vieno aukšto,baltai dažyti, su spalvotomis užuolaidomis namai rikiavosi išilgai gatvių.Kiekvienas namelis turėjo savo sodą ant stogo ir ten dažniausiai augdavogražiausios gėlės. Plačios ir tvarkingos gatvės vedė tarp milžiniškųpastatų iš rausvo akyto akmens. Iš Čapultepeko kalnų vamzdžiais tekėjogėlas ir švarus vanduo.

Kortesą lydėjusio Verdadeira Da La Conquista Bernal Diaz “Istorijoje”rašoma: “Virš vandens mes matėme daug kaimų ir miestelių, – o dar daugiaujų buvo ant žemės. Mes stebėjomės ir, sakyčiau, atrodė paslaptinga visurišvysti tvirtovių bokštus, šventyklas ir piramides, iškylančias tiesiai išvandens. Daugelis karių manė, kad tai yra sapnas…” Pats Kortesas parašė: “Mes matėme vaistines, kur galima nusipirktiįvairių medikamentų – gėrimui, tepimui ar užklijavimui. Kirpyklose galimanusiprausti arba apsikirpti plaukus. Kitose užeigose galite pavalgyti arišgerti”.

Miestas klestėjo. Bet nežiūrint į jų progresą ir nuostabų skonį, gražią aplinką, actekaividuje visiškai nepasikeitė. Ilgus metus jie tęsė savo kovas su kitaislordais, gyvenusiais tame pačiame slėnyje. Jų tikslas buvo užgrobti irišgauti iš to kuo daugiau naudos. Senais laikais, jie kovojo už savo laisvęir laimę, o dabar jie ėmė belaisvius, kad jų širdys galėtų pamalonintidievus.

Actekų kosmologija ir kosmogonija

Visas actekų dangus buvo sudarytas iš 13 sferų. Jo šaknys – sostinėjeTenotičlane. Actekai turi net ir dangaus sukūrimo mita. Jis sako, kadpirmųjų dievų pora – Ometoatl, tryliktajame danguje pagimdo 4 vaikus:Raudonąjį Tekatlipoką, Juodąjį Tekatlipoką, Kekalkoatlį ir Huicilopočtlį. Kekalkoatlis ir Huicilopočtlis sutvarko kosmosą, sukuria ugnį, pusęSaulės (kuri tik ‘truputį šviečia’), žmones ir kalendorių. Po to visisusitinka vėl, sukuria vandenį bei dievus. Bet tai dar ne viskas – saulėnešviečia. Actekai žinojo, kad kosmoso istorijoje yra penkti laikmečiai. Jie patysgyveną penktojoje epochoje. Kiekvieną epochą valdo atitinkama dievybė, ojos pasibaigia katastrofomis. Penktoji, pagal mitus, pasibaigs didžiuliužemės drebėjimu. Epocha sukuriama nepaprastai sunkiai. Taip dievų susirinkimas, tūnodamasprie ugnies, iš savo tarpo išsirenka 2 dievus, Nanhuaciną ir Tekucteatlį,kurie turi pasiaukoti ugnyjem idant sukurtų naują epocha. Jiedu pasiaukojair iš visų keturių pusių sušvinta rytmečio rasa, deja, Saulė neteka.Kekatkoatlis žvelgia į rytus ir regi, jos saulė vos ne vos pakyla, juda įkairę ir dešinę, tačiau taip ir nepateka. Šią tragišką akimirką visi dievainutaria pasiaukoti. Ekatlis perpjauna jiems gerkles. Tačiau ši auka taippat neišjudina saulės – tik vėjas pūsdamas sugeba ją įstumti į orbitą. Taigi kosmosas nestabilus, tik labai didelėmis pastangomis galima jįpalaikyti; mitinis dievų pasiaukojimas tampa žmonių aukojimo provaizdžiu.Tam tikra prasme actekai jautësi atsakingi už visą kosmosą, už kasdieniniSaulës judëjimą dangaus skliautu. Jų ritualai ir buvo skirti palaikytiSaulę. Ir nëra didesnës jëgos, nei ta, kurią teikia žmogaus auka. Actekaikariaudavo karus, idant susirinktų pakankamai belaisvių. O per pagrindiniusmetinius aukojimus būdavo nužudoma apie dešimt tūkstančių žmonių. Tadasaulė galėdavo judėti toliau. Dar metus, dar vieną ciklą.

Ispanų lemtingasis įsiveržimas – istorijos rykštė

Pirmasis ispanas įžengęs į šį paslaptingą žemyną buvo Valdivia. Jolaivelis nuskendo jam bekeliaujant į San Domingo. Su 11 keliautojų jis buvopaimtas į nelaisvę ir paaukotas. Likusieji ispanai, kurie buvo per liesiaukojimui ir valgymui tuo metu buvo įkalinti. Jiems vėliau pavykopasprukti. 2 ispanai sukūrė šeimas ir gyveno toje visuomenėje. Jie dar buvogyvi kai Hernanas Kortesas atkeliavo 1519 metais. Vienas iš ispanų tapoKorteso vertėju. Kortesas su savimi atsivežė 653 karius. Jis nežinojo su kuo tekssusidurti, todėl jam šis skaičius pasirodė ne per mažas. Jį čia atvedėgodulys ir aukso troškimas. Jis pats yra pasakęs, kad ispanai serga tokialiga, kurią galima išgydyti tik auksu. Jis savo tikslą pasiekė per maždaug2 metus, nors jo karių buvo daug kartų mažiau nei actekų. Kortesas buvo lydimas sėkmės. Jis su savo mažyte armija nugalėjo tokiącivilizaciją vien dėl actekų neišmanymo. Jie niekada nebuvo matę arklių,

todėl jie varė jiems panišką baimę. Taip pat jam pasisekė, nes jis suradovertėją – La Malinche, kurios pagalba galėjo susišnekėti su actekais. Kortesui taip pat labai pasisekė, nes Montezuma – tuometinis Imperatoriussupanikavo ir pasidavė. Jis net atidavė Kortesui savo pilį, o tai ir buvodidelės actekų civilizacijos žlugimo pradžia. Vėliau Kortesas sudeginovisus savo laivus, norėdamas įsitikinti, kad jo nepaliks kariai.Užkariautojas išvyko iš Tenočtitlano prie pakrantės ir tai buvo jo klaida.Be vadovavimo jo kariai plėšikavo, reikalavo aukso, moterų ir maisto.Actekai sukilo ir išžudė visus karius religiniame festivalyje. Montezuma,bandęs atstatyti tvarką, buvo nužudytas savo pačio žmonių. Vėliau grįžęsKortesas įsakė likusiems kariams pasiimti aukso ir keliauti namo, betdaugelis jų nuskendo pelkėse, mūšių metu, nes buvo apsikrove auksu. Bėgdamijie prarado 1/3 visų likusių karių. Bet Kortesas ir tada nepasidavė. Jis liko ištikimas indėnams, kuriekovojo prieš actekus ir su jų pagalba užėmė Tenočtitlaną. Ir tada, 1521-aisiais, actekai buvo galutinai pavergti. Įvairuose šaltiniuose Kortesas yra traktuojamas skirtingai. DabartiniaiMeksikos gyventojai į jį žiūri labai neigiamai. Visai Europos istorijai irIspanijai jis suteikė labai daug. Todėl jį reikia vertinti atsargiau, ogeriausia – nešališkai.

MAJAI|  ||Majai viena geriausiai žinomų |[pic] ||civilizacijų pietų amerikoje, |   Majų vandens saugyklos ||susidariusi Jukatano |  ||pusiasalyje apie 2600m.pr.kr. | ||jie gyveno dabartinėje  | ||Meksikos , Gvatemalos ir  | ||šiaurinėje Belizės ir | ||Vakarinėje Honduro | ||teritorijose. Majai gerai | ||išvystė astronomiją, | ||kalendorinę sistemą ir | ||hieroglifus, be metalinių | ||įrankių statė detaliai | ||apgalvotus ir išpuoštus | ||ceremoninius pastatus: | ||piramides-šventyklas, pilis, | ||observatorijas. Majai buvo | ||įgudę žemdirbiai, turėjo įrengę| ||požemines vandens saugyklas,  | ||vystė amatus ir prekybą , | ||žinojo kelius per džiungles.  | ||Apie 300m. įvedė hierarchinę | ||sistemą  ir klasikinio periodo | ||metu (200-900m.) ten buvo | ||karalystės. | ||Visuomenė sudaryta buvo iš | ||nepriklausomų valstybėlių, | ||susietų religiniais ir mainų | ||ryšiais. . | ||Valstybės sudarytos buvo iš žemę dirbančios bendruomenės ir didelių ||miestų , pastatytų aplink ceremonijų centrus. Sakoma, kad majai ||patys išpranašavo civilizacijos žlugimo pabaigą, bet kodėl ji žlugo,||iki šiol yra paslaptis. Apie 900 metus pietiniai Majai apleido savo ||miestus Šiauriniai majai buvo integruoti į Toltekų visuomenę, 1200m.||pasibaigė Majų dinastija. Tačiau kai kurie Majų centrai bandė kovoti||iki pat Ispanų invazijos XVIa. ||Pagrindė problema, su kuria susiduriama tyrinėjant Majų kultūrą – ||rašytinių dokumentų trūkumas. Nors Kolumbui atradus Ameriką ||(1492m.)dar buvo likę gan daug majų civilizacijos liekanų (meno ||dirbinių ir pan.) iš kurių būtų galima sužinoti daug daugiau nei ||žinome dabar,  maždaug XVIa. kolonizuodami Ameriką ispanai norėdami ||nuo žemės nušluoti senosios civilizacijos pėdsakus ėmė ||griauti senuosius miestus ir sudegino gausybę įrašų, sunaikino ||praktiškai viską. Išlikę tik 4 originalūs dokumentai, vienas iš jų ||apie Krištolinę kaukolę. ||XIXa. prancūzų kunigas Čarlzas Braseuras (charles Brasseur) ||besirausdamasis krūvoje dokumentų  Romoje,  netyčia atkasė dar vieną||dokumentą, parašytą Ispanų klierikų ,  dalyvavusių paskutiniuose ||Majų miestų naikinimuose.  Dokumentas – tai išsamus majų ||Kalendoriaus aprašymas. ||Akivaizdu, kad Majai buvo labai stipriai pažengę astronomijoje ir ||matematikoje. Jie turėjo tris, tarpusavyje susietus kalendorius. ||Pirmajame metus sudarė 260 dienų , o mėnesį – 20. Antrajame metai ||buvo sudaryti iš 365 dienų. Kas 52-ejus metus kalendoriai ||sutapdavo,  toks laikotarpis buvo dabartinio “amžiaus”(šimto ||metų) ekvivalentas.  ||Trečiasis kalendorius buvo naudingas ilgiems laiko periodams ||skaičiuoti. Jis skaičiuodavo laiką 5,152 metų blokais. Jų ||kalendorius buvo paremtas Veneros judėjimu, kurio  laiką jie ||nustatė stebinančiu tikslumu, nukrypdami tik 14 sekundžių per metus.|| ||KRIŠTOLINE KAUKOLĖ |[pic] ||1927m. Britų archeologas F.A. Mitšelas-Hedgesas| ||atrado vieną puikiausių majų dirbinių. Tai | ||nepaprastai tiksli žmogaus kaukolės kopija, | ||išskaptuota iš kvarcinio kristalo. niekas | ||nesugeba paaiškinti kaip Majai galėjo pasiekti | ||tokį tikslumą. yra teorijų, sakančių, jog šis | ||darbas toli gražu ne tuometinėms majų | ||galimybėms ir gali būti,kad jį pagamino | ||aukštesnes technologijas išvystę žmonės… pvz.| ||ateiviai Apskaičiuota, kad reikėtų bent | ||300metų, padaryti tokią kaukolę iš kvarco | ||kristalo, poliruojant jį smėlio smiltimis. | ||Kaukolės burnos ertmės viršutinė dalis sudaro | ||prizmę. Kai bet koks šviesos šaltinis atsiduria| ||po kaukole (pvz. liepsna), prizmė nukreipia | ||šviesos srautą ir ji ima sklisti pro akis. | |

 |MAJŲ PIRAMIDĖS ||  ||[pic] |Jukatano pusiasalyje, giliose || |Meksikos ir Gvatemalos || |džiunglėse, stūkso paslaptingos || |Majų šventyklos ir piramidės. Kol || |Europa skendėjo tamsiųjų || |viduramžių rūkuose, šie šviesūs || |žmonės sugebėjo nubraižyti dangų || |žemėlapyje, sukurti šiuolaikinį || |kalendorių , išrasti vienintelį || |vietiniams Amerikiečiams pažįstamą|| |raštą, tiksliai įvaldyti || |matematiką, ir visose džiunglėse || |pastatyti didžiulius miestus ir || |šventyklas. Jų palikimas akmenyse || |išliko iki šių dienų || |tokiuose vietovėse kaip || |Pelenkuenas, Tikal’as, Tulumas, || |Chichen Itza, Kopanas ir Uchmalas || |- dabartinėje  Meksikos , || |Gvatemalos ir  šiaurinėje Belizės || |ir Vakarinėje Honduro || |teritorijose. || | ||Skirtingai nuo daugelio Egiptiečių piramidžių, kurių pagrindinė ||paskirtis buvo faraonų laidojimo vieta (išskyrus Gizą), Majų ||piramidžių pagrindinė paskirtis – šventykla dievams. Majų piramidės ||atliko ne tik religines funkcijas, bet ir buvo naudojamos ||teritorijoms žymėti, jų viršus buvo taip aukštai pakilęs virš ||džiunglių, kad matėsi iš bet kurios vietos. Aukštis simbolizavo dar ||ir buvimą arčiau dievų, ir turėjo priminti apie jų egzistavimą.Nors ||kai kuriose Majų piramidėse laidojo valdovus, tačiau viršuje visada ||stovėjo šventykla dievams, o piramidė tapdavo dar ir savotišku ||atminimo paminklu valdovui. Kad ir kaip pažengusi būtų majų ||civilizacija,nėra abejonių, jog jie buvo kraujo  ištroškę žmonės, ||turėję daugiau nei 166 dievus, kuriems reikėdavo aukoti. Iš pradžių ||pakakę ir gyvūnų kraujo, tačiau daugeliu atveju pereita prie žmonių ||aukojimo. Mes nežinome detalios Majų dievų hierarchijos, daug įrašų ||sudegino ispanai. tačiau žinomi pagrindiniai dievai, kai kurios ||legendos, ir tai, kad Majai tikėjo, jog dievai gyveno danguje. ||Daugelis mitų pasakoja, kad dievai esą atėję iš žvaigždžių gal todėl ||astronomija Majų civilizacijoje užėmė svarbią vietą  ir piramidžių ||išdėstymas susietas su saule, mėnuliu ir žvaigždėmis ||  ||[pic] |Visų Majų piramidžių principas yra||Jeigu atkreipsite dėmesį tai |tas pats – nuo apačios kylantys ||galėsite įžiūrėti ant laiptų  |statūs laiptai, o viršuje aikštelė||žmones. O dabar pabandykit |su šventykla. Kas viduje?   Viduje||įsivaizduoti, kad stovite  prie |siauri koridoriai, viršun vedantys||šios piramidės, ir pažiūrėti į jos|laiptai, keletas nedidelių,siaurų ||viršūnę…įspūdinga, ar ne?! |kambarėlių,  galbūt naudotų |

| |ceremoninėms apeigoms atlikti, bet|| |tikrai ne didelėms, masinėms || |apeigoms (tuo tarpu kai Egipto || |piramidėse, Gizoje yra įrengtos || |didelės salės, galerijos, || |praėjimai ), Egipto piramidės po || |faraonų mirties būdavo uždaromos || |ir neprieinamos, gi majų || |piramidės,  būdavo naudojamos || |ritualams ir ceremonijoms atlikti.|| |Nors ir nemažai žinome apie || |senąsias civilizacijas, tačiau || |didesnė dalis to žinojimo daugiau || |susiveda į spėliojimus, nei || |faktus. Šiuolaikinis mokslas || |atranda vis daugiau, tačiau dar || |liko be galo daug neįmintų mįslių || |ir neatskleistų paslapčių,  kurių || |užteks dar ne vienai ateities || |kartai.             || ||[pic] |Pažintį su Majų piramidėmis || |pradėkim nuo Palenkue vietovės, || |kurią 1773m. atrado meksikietis || |Friar’as Ordonez’as. Tai bene || |įspūdingiausias išlikęs majų || |miestas. Joje aiškiai įžvelgiami, || |kitur neesantys,  kai kurie rytų ,|| |netgi kiniečių motyvai, || |leidžiantys daryti prielaidą, kad || |majai galėjo turėti kontaktą netgi|| |su Rytų Azija! Tai mažai tikėtina,|| |tačiau kažkas tokio Palekueloje || |tikrai egzistuoja. Vietovė || |nuodugniai moksliškai  pradėta || |tyrinėti tik 1837m., kol kas || |ištyrinėti 34 griuvėsiai iš 500 ||Įrašų Šventykla |[pic] ||Viena įdomiausių piramidžių | ||Palenkueloje. Apart to, kad ji čia| ||yra aukščiausia, joje 1952m. rasta| ||Majų šventiko Pa Kal’o kripta, | ||nepaliesta tūkstantį metų. | ||Daugelis radinių išvežta į | ||muziejus arba yra tyrinėjami, | ||įdomiausias radinys – Pa kal’o | ||mozaikinė mirties kaukė iš | ||nefrito. Deja, kaukė iš Meksikos | ||Antropologijos muziejaus buvo | ||pavogta. Tačiau lankytojai gali | ||grožėtis piramide su puikiais | ||tinko reljefais. Neprietaringieji | ||gali leistis į kelionę po | ||požeminius koridorius ir pajusti | ||neatskleistą Palekuelos jėgą ir | ||paslaptį.  | ||[pic] |Saulės Šventykla  || | Jūs tikrai kur nors esate matę || |šios šventyklos nuotrauką! Tai || |viena populiariausių vietų tarp || |turistų kalbant apie Majų || |piramides. Joje geriausiai išlikę || |”stoginės šukos”. stoginės šukos -|| |tai gausiai išpuoštos netikros || |priekinės šventyklos dalys , || |kurios pridėdavo majų šventykloms || |didingumo. Majų laikais šios || |”šukos” buvo spalvingai išpieštos || |ir iki dabar tarnauja kaip || |įkvėpimo šaltinis Meksikos menui || |ir architektūrai. || |  ||Uchmalas |[pic] ||Nuo Palenques vietovės galima | ||pasiekti per naktį važiuojant arba| ||lėktuvu. Uxmale  išlikę du puikūs | ||griuvėsiai.  Ši piramidė vadinama | ||Mago piramide. | ||  | ||                                                                      ||                  (Teotichuankanas) ||  ||Teotichuankano mieste yra visas piramidžių kompleksas. Miesto ||pavadinimas išvertus reikštų “ten, kur susirenka dievai”, “dievų ||vieta”.  ||[pic] |Saulės piramidė   || |Pastatyta IIa. senovės || |Teotihuankano mieste ir yra trečia || |didžiausia piramidė pasaulyje! 700 || |mylių ilgio, 200 pločio. Šventikai,|| |atliekantys apeigas jos viršuje, || |galėjo stebėti pasakiškus vaizdus. || |Į pietus driekėsi “Mirusiųjų aveniu|| |” , o saulei kylant galėjai matyti || |vis toliau. Mirusiųjų alėja || |prasideda ties Mėnulio Aikšte,kuri || |apsupta dar penkiolikos piramidinių|| |struktūrų, įskaitant ir Mėnulio || |piramidę. || |  || | ||Mirusiųjų alėja – didžiausias |[pic] ||piramidžių kompleksas Meksikoje. |  ||[pic] |Mėnulio piramidė   || |Pastatyta šiaurinėje Mirties alėjos|| |dalyje, kaip pagrindinis Mėnulio || |piramidės komplekso statinys. || |Sudaryta iš penkių || |”aukštų”,  1999m. įėjus į || |penktąjį  viduje rasti keturi || |žmogaus skeletai, gyvūnų kaulai, || |dideli sraigių kiautai, papuošalai,|| |obsidiano peiliukai ir įvairūs kiti|| |daiktai.  || |  ||Nuotraukoje – Jaguaro |[pic] ||šventykla | || | ||Visgi, didelė dalis piramidės |[pic] ||vidaus dar nėra galutinai | ||ištyrinėta. Kaip ir Teotihuankano | ||kultūra. civilizacija paliko | ||masyvius griuvėsius, tačiau jokių | ||užrašų kol kas nerasta, apie | ||vietiniu gyventojus taip pat | ||žinoma mažai.    | || | |

 

MEKSIKA

Meksika – kontrastų šalis

Meksika išsiskiria lanšafto – įkaitusio smėlio plažai, snieguotosvulkanų viršūnės, kaktusais apaugusios išdžiūvusios dykumos, drėgnostropinės džiunglės, sūrios lagūnos – įvairove. Ši šalis – įvairiųklimatinių juostų, senųjų civilizacijų griuvėsių, viduramžių iršiuolaikinės civilizacijos mišinys. Meksika – tai spalvų ir garsų, genčiųir etninių grupių kaleidoskopas. Tai didžiulė mistinė savo praeitimi irkartu žemiškai gyva šalis, užimanti beveik 2 mln. km2 plotą, kur įsikūrę 92mln. toltekų, zapotekų, actekų, majų ir daugelio genčių ir tauteliųpalikuonys.

Visame dideliame žemyne susiduria tikrai nemažas skaičius kultūrų.Visos jos vertos dėmesio ir patrauklios, bet pačios didžiausios tai –actekai, majai ir inkai. Jų palikimas ir neišdildoma istorija įsirėžėgiliausiai į mūsų pasaulio istoriją. Kalbedami apie didžiasias mūsųkontinento civilizacijas negalime nepaminėti ir galingų actekų su savopasiekimais ir laimėjimais, kurie stebina ir dabar.

Visa vidurio Amerikos civilizacijos istorija yra skiriama į trispagrindinius periodus: priešklasikinį, klasikinį ir poklasikinį, kurieapima laikotarpį nuo 2000 m. pr. m. e. Priešklasikiniu laikotarpiu klestėjoolmekų kultūra. Antrasis periodas – Tenotičlano ir majų klestėjimolaikotarpis, o poklasikinis – karų ir nesantaikos, karingų toltekų iractekų imperijos metas.

|                                   Čičken Itza    ||  ||[pic] |  Išvertus reikštų “Izos gėrybių burna”.  || |Plačiausiai žinomas, geriausiai || |atrestauruotas ir kaip dažnai sakoma || |įspūdingiausias Majų griuvėsių kompleksas.  || |Miestas išdygo apie 550m. ir  buvo apleistas || |kažkur X-ame amžiuje, iš naujo apgyvendintas || |apie 1000m, vėl ištuštėjęs XIVa., visgi visą || |laiką traukė piligrimus.   || |Apie 800m. Toltekai įsiveržė į miestą, jie || |smarkiai įtakojo architektūrą , statė apvalių|| |formų pastatus ir stulpus, buvo karingesni ir|| |labiau linkę aukoti žmones. Šie ritualai || |įamžinti mene ir Čičkeno || |architektūroje.Toltekai įkūrė ir || |Teotichuakano miestą, kuriame gausu majų || |piramidžių  Šventoji ir pasaulietiška dalis. || |Šventoji dalis skirta aukojimui, narai || |ištraukė daug skeletų ir kitų ritualinių || |objektų || |  ||Iš ispanų kalbos |      El Kastilo (El Castillo)/Kulkuklanas ||išvertus reiškia |[pic] ||pilis.   78 pėdų |  ||aukščio šentovė,  buvo| ||ne kas kita kaip | ||Saulės kalendorius! | ||(siūlau pasiimti | ||skaičiuotuvą :)) – | ||kiekvienoje šventyklos| ||pusėje yra 91 | ||laiptelis ( 4 pusės – | ||keturi metų laikai), | ||plius dar vienas | ||laiptelis viršutinėje | ||platformoje ir | ||gauname  365 | ||-kiekvienam laipteliui| ||po vieną saulės metų  | ||dieną. | ||Ekvinokcijos ( metu  | ||piramidės šešelio | ||forma vaizduodavo | ||gyvatę (velnią? ) | ||lipantį laiptais  | ||viršų (kovo mėn.) ir | ||žemyn (rugsėjo mėn.). | ||Įkopti į šventyklos | ||viršų gan sudėtinga | ||(nulipti, aišku, dar | ||sudėtingiau), bet | ||vaizdas iš viršaus | ||atperka visas kančias!| ||Visiškai priešingą | ||poveikį turi | ||pasivaikščiojimas po | ||drėgnus vidinius | ||koridorius ir kameras,| ||daugelis žmonių to | ||paprasčiausiai negali | ||pakęsti. | || | ||[pic] |El Karacolas (El Caracol)  || |išvertus – didžiulė sraigės kriauklė, || |pastatas turi spiralinį dizainą . Taranvo || |kaip observatorija, langai lygiuodavosi į || |liniją su tam tikromis žvaigždėmis. Čia || |šventikai išleisdavo potvarkius, nustatudavo || |švenčių, sodinimo, derliaus nuėmimo , ritualų|| |datas. Būtent šis pastatas yra vienas || |puikiausių Majų astronomijos žynių pavyzdys || |  |

INKAI

Reikėtų paminėti, jog inkai nebuvo nei gentis nei tauta.Žodis “inkas” išesmės reiškia patį imperijos valdovą, visagalį, neribotos valdžios

,absoliutų imperijos viešpatį, karo vadą, įstatymų leidėją, turintį visąrelią galią ir šlovę, vadinamą sapa (“vienintelis”). Inkų imperijoje jisbuvo tiesioginis saulės dievo palikuonis ir pats dievas.Iš to kilęs irkitas jo vardas Intip Koris (“Saulės sūnus”).Tačiau inkai, ne taip kaippavyzdžiui Rytų despotai, stengėsi atrodyti esą meilūs, išmintingi ir begalo teisingi savo šalies tėvai. Tuantisujuje klestėjimo laikotarpiu gyvenonet 6-7 milijonai gyventojų, juos ir valdė inkas su žmona, kuri tuo pačiubuvo ir jo sesuo arba pusseserė, kad būtų išlaikyta šventa kilmės iš saulėsdievo linija.Inką supdavo didelė prabanga, tiek gyvenime tiek mirus.Pomirties jo mumija būdavo padedama rūmuose, svarbiausioje inkorezidencijoje.Nuo to laiko tie rūmai tapdavo lyg ir šventove, o naujasisinkas statydavosi naujus.Mumija ( kurią nuolat saugodavo moteris baidantimuses) būdavo pasodinama į auksinį sostą, o šalia sosto pastatomanatūralaus dydžio auksinė inko statula..Po inko mirties, jo žmona,sugulovės bei daugybė tarnų būdavo nugirdomi ir nužudomi, tam ,kad didysisinka neprarastų patogumų ir pomirtiniame gyvenime.Savo įpėdiniu inkasskirdavo kurį nors iš savo sūnų -nebūtinai pirmagimį.Prieš įžengdamas įsostą , būsimasis inkas, mokslininkų padedamas, ruošdavosi būsimąjai“profesijai”, o po to laikydavo aristokratiškus “valstybinius” egzaminus-urančikojų. Naujasis inkas , prieš perimdamas valdžią iš savo tėvo,turėdavo tris dienas atsiskyręs pasnikauti ir tik po to būdavo iškilmingaivainikuojams.Inko “karūna” – ljautu- buvo sakytum koks vainikas, nupintasiš daugelio spalvotų vilnonių siūlų ir apvyniotas keletą kartų aplinkgalvą.Be to, inkas turėjo valdžios ženklą-auksines, apie pusės metro ilgioisignijas, ir skeptrą, papuoštą trimis, labai reto kalnų paukščio korakekėsplunksnomis.Inkas sėdėdavo žemame soste , išdrožinėtame iš brangiojoraudonmedžio.Priimdamas lankytojus, inkas nuo jų atsitverdavo užuolaida.Tiklabai retais atvejais užuolaida būdavo atitraukiama, ir tik tada koks norsįpatingai gerbiamas lankytojas išvysdavo paties inko veidą. Inko drabužiaiiš esmės būdavo tokie pat, kaip ir jo valdinių, tik pasiūti iš kur kasgražesnių medžiagų, išaustų saulės mergelių vienuolyne.Inkas niekuometnesivilkdavo to paties rūbo antrą kartą.Valgiai inkui būdavo paduodamiauksiniuose induose.Kas likdavo valdovo nesuvalgyta, žyniai iškilmingaisudegindavo. Be inkų, jų imperijoje gyveno dar kiti, labai privilegijuotižmonės-vadinamojo kapak ailio nariai, inkų gimainaičiai, kildinę save išbendro su inkais protėvio ir priklausę tam pačiam “karališkajam” ailiui-giminei. GYVENTOJAI Eilinis , darbą dirbantis Tuantinsujaus pilietis ,vadinamas atunrunu ( arba puriku ), visą gyvenimą būdavo susijęs su savoailiu: kartu dirbdavo žemę, kartu eidavo į karą. Kiekviename ailyje-senojoje giminės šventykloje, kečuaniškai vadinamojoje uaka,- vykdavo irpagrindinės religinės apeigos.Kiekvienas vyras turėjo vesti, o žmonąreikėjo pasirinkti, jei tik įmanoma iš to paties ailio.Iš bendruomenėsžemių kiekvienam vyrui buvo paskiriams nustatyto dydžio žemės sklypas-tupu. Kiekvienam gimusiam sūnui šeima gaudavo po tupu, o dukteriai-po pusętupu.Visa Tuantinsujuje dirbama žemė buvo padalyta į tris dalis.Pirmojipriklausė dieviškajai saulei, derlius buvo skiriams žynių išlaikymui iraukoms;antroji dalis priklausė valstybei ir inkui, ir tik trečiosios daliesvaisiai atitekdavo liaudžiai. Pagrindinė inkų žemės ūkio kultūra buvokukurūzai (kečuaniškai sara) , nederlingesnėse srytyse bulvės( papa) ,pupelės(tervi), raudonieji pipirai(rekoto),kruopinės balandos(kinoa) irt.t.Tauriausias Andų gyvulys -lama- kinkyti netiko, tad visus lauko darbusžmonės dirbo patys. Lauko darbai prasidėdavo rugpjūtį.Žemės ūkio darbųsezoną auksiniu kauptuku atidarydavo pats inkas “karališkajame laike”Kuske.Kadangi prieškolumbinėje Amerikoje nebuvo plūgo, Andų indėnai rausėžemę tam tikromis lazdomis, ilgio sulig žmogaus ūgiu.Vyrų išraustą žemę sukauptuku išpurendavo moterys. Žemdirbystei visur reikalingas vanduo,Anduose jo dažnai labai trūkdavo, todėl Tuantinsujus turėjo gana tobulądrėkinimo kanalų sistemą.Ties pačiu Kusku iki šiol išliko griuvėsiaimilžiniško vandens rezervuaro, iš kurio sausmečiu vanduo būdavo leidžiamasį tolimiausias imperijos vietas.Inkų žemdirbiai kovojo su vandens trūkumuįregdami ne tik drėkinimo sistemas , bet ir vadinamąsias kabančiasterasas.kalnuotoje Peru, pačiame Tuantinsujaus centre nebuvo lygumų , taigilaukus tekdavo įsirengti kalnų šlaituose.Stačiuose šlaituosse jie iškaldavolaiptą po laipto, sutvirtindavo juos akmenų tvorelėmis, kad lietusneišplautų žemių, o paskui tą laiptuotą lauką apsėdavo.Atrodo daugelį tokiųkabančių terasų projektavo ir įrengė pati imperijosadministracija.Tuantinsujuje žemdirbystė buvo kolektyvinė, o žemės dirbimas-pirmoji kiekvieno piliečio pareiga.taip pat organizuotai inkai auginolamas.Svarbiausia valstybės uždėta moterų pareiga buvo verpti ir austi.Tie,kurie negalėjo dirbti( ligoniai, našlės) gaudavo iš valstybės visąišlaikymą, drabužius , maistą. Liaudis (Atunruna) buvo suskirstyta pagalamžių į dvyliką kategorijų.paskutinė kategorija-žmonės, vyresni kaipšešiasdešimt metų, jie buvo atleidžiami nuo bet kokių darbų,penkiasdešimtmečiai dirbdavo mažiau. Kasmet inkų kaimus aplankydavovalstybės tarnautojas-vertintojas, vadinamas apopanaku , ir apžiūrėdavovisas vietines mergaites, ir atrinkdavo gražiausias ir dailiausiainuaugusias mergaites, kurias veždavo į saulės mergelių vienuolynus, kur jasketuris metus valstybės lėšoms mokydavo namų apyvokos darbų-virti, austi,verpti ir t.t.Po ketverių metų rinktines mergeles vėl vertindavo.Kai kuriosbūdavo paskiriamos nusipelnusių valstybės tarnautojų ir karininkų žmonomisarba sugulovėmis, o likusios tapdavo mama kuna (saulės dievo motinomis-*tarnaitėmis).Jos prisiekdavo visą gyvenimą likti skaisčios.Saulės mergelėsdirbdavo įvairius “šventus” darbus, pavyzdžiui ruošdavo valgį ir gėrimąaukojamiesiems.Iš jų inkas galėdavo išsirinkti suguloves.Didžiausias saulėsmergelių vienuolynas buvo Kuske. Vesti arba tekėti Tuantinsujuje buvopilietinė pareiga.Jei jaunas vyras iki 25 metų, arba jauna mergina iki 18metų neišsirinkdavo gyvenimo draugo, vėl įsikišdavo visagalė Inkųimperija.Paskirtą dieną visi nevedę vyrai ir visos netekėjusios merginosturėdavo atvykti į apskrities miestą, kur atitinkamas valdininkas pats juossuporuodavo.

INKŲ KELIAI

Užvis labiausiai stebina dveji inkų keliai, kurie dar iki praeito šimtmečiopradžios buvo ilgiausi pasaulyje, nors juos ir nutiesė kultūra, nežinojusinei rato , nei vežimo.Pirmasis kelias vadinams karališkuoju keliu buvo net5250 kilometrų ilgio, antrasis , pajūrio kelias , buvo septynių su pusemetro pločio.Abu šiuos kelius kirto daugybe smulkesnių keliukų.Jie lengvinoryšius tarp atskirų Tuantinsujaus sričių, palenvindavo ir kariuomenės

persikėlimus.Keliai nugalėdavo visas gamtos kliūtis-pakildavo net aukščiaudebesų ( vienoje vietoje kelias siekia 5160 metrų aukštį virš jūros lygio),perkopdavo akmenų griūtis, įveikdavo pelkes, perkisdavo džiungles, upes,virš kurių būdavo kabinami tiltai.Seniausias tų tiltų buvo 45 metrų ilgiotiltas per Apurimako upę, statytas jau valdant Inka Rokai.

Inku puolimas

Pavergę actekus ispanai tebesvajojo apie legendinio Eldorado atradimą. 1531m. Pizzaro išsilaipino piečiau Panamos ir 1532 lapkričio /15 d. vakareįžengė į Cajamarca, inkų valdovo Atahualpa rezidenciją. Ispanų laimeiimperiją krėtė vidinių nesantaikų drugys. Imperatorius sėdėjo soste (taikarališkos valdžios požymis kaip ir actekuose, bei majuose) irgi laikėmilžinišką aukso skeptrą, vilkėjo purpuro spalvos (kaip ir actekuose)mantija, jo skydas buvo papuoštas heraldiniu sakalo atvaizdu. Ant galvųdidikai dėvėjo kažką panašaus į tiara, papuoštas aukso Saulėmis (vėliausCuzco sostinėje jie išvydo visus didikus dėvint jiems žinomus tiurbanus –tokius pat, kaip prieš mūsų erą sukurtose hititų statulose ar Babilono irEgipto freskose) Tad ispanų vyskupas inkai atpažino kaip aukščiausiuosiusšventikus.

Pakeliui į inkų sostinė Cuzco ispanai stebėjosi inkų keliais, kurie jiemsatrodė geresniais net už pagarsėjusius senovės Romos kelius. Ir dar – inkaiturėjo tai, ko neturėjo actekai – svarstykles. Matas buvo visų mokslųpagrindas. Svarstyklės buvo nuostabiai panašios į senovės romėnųnaudotasias.

Tačiau panašumai tuo nesibaigė – inkų armija buvo sudalinta į dalinius podešimt, šimtą ir tūkstantį karių (kaip Romos legionai). Inkai naudojadešimtainę skaičiavimo ir senąją šumerų šešiasdešimtainę (su šešių,dvylikos ir 60 vienetais) sistemas. Dešimtainei skaičiavimo sistemai yraapie 4000 metų – ją žinojo Egipte ir vėliau, maždaug 1700 m.pr.m.e. …Kretoje. Iš ten ją pasiėmė graikai, iš jų romėnai ir taip ji atėjo įEuropą. O inkai ją gavo prieš kelis šimtmečius iš ankstesniosios Chimucivilizacijos.

Visur ispanai girdėjo žodį “Virakoča”. Jis kartojosi taip dažnai, kadispanai klaikė tai pasiveikinimu ir nekreipė į jį dėmesio. Tik Cuzco jiesužinojo, kad tai inkų didžiojo dievo vardas. Tai aprašo Pierre Honore:“…užkariautojai išgirdo apie šventyklą už miesto skirtą dievui, didesniamuž kitus. Jie nurūko ten tikėdami rasti kalnus aukso. Jie įžengė į 125×100pėdų dydžio Virakočos šventyklą pro dvylikos siaurų praėjimų labirintą(einančių ratais apie šventyklą). Galų gale pateko į mažą švenčiausiąjįkambarį išgrįstą juodomis plokštėmis. Ant galinės sienos buvo žmogausfigūra, prieš kurią net mėtyti ir vėtyti karo veteranai nusiėmė kepures –jie atpažino tą žmogų. Jie matė jį Ispanijos bažnyčiose ir katedrose. Taibuvo senas barzdotas žmogus laikantis rankoje grandinę su pririštapasakišką būtybe. Tai buvo Šv Bartalomėjaus skulptūra! Atsipeikėję ispanaipasuko atgal – čia nebuvo turtų. Šventykloje nebuvo nieko – tik dievostatula” (“Baltojo dievo ieškant”)

Inku ledo princesė

Sencacingas atradimas

1995 m. Peru, Ampato kalno ledyne (6300 m.aukštyje)JAV tyrinėtojas JohnasReinhardas rado sušalusią inkųmergaitės mumiją. Tai buvo pasaulinio lygiosensacija.

Gerai išsilaikė audiniai, plaukai, drabužiai. Žiniasklaida ją praminė “ledomergaite”, “ledo princese”, “Ampato ledi”,”Chuanita”. Mergaitės amžiusturėjo būti apie 12-14 metų.

Nužudyta ant aukso kalno

Ekspertai galvoja, kad mergaitė buvo paaukota gyva ir nuteikta džiaugtispomirtiniu gyvenimu kalno dievo rūmuose. Kaip manoma, šventikas atvedėnusilpusią ir sužvarbusią

mergaitę į kalną. Tada davė jai, apsvaigusiai nuo aukštumos, išgertialkoholinio gėrimo. Po to jis ją paklupdė ir trenkė stiprų smūgį į galvą.Mergaitė, susukta į lamos vilnos skarą, su nekalta veido išraiška irsulenktomis kojomis mirė. Tokią ją, sustingusią į ledą, ir surado J.Reinhardo ekspedicija. Saugoma muziejuje

Dabar mergaitės mumija specialiomis sąlygomis prie -26° Celsijaustemperatūros yra saugoma Santa Marijos katalikiškame

universitete Arequipos mieste Peru. Manoma, kad jai 500 m.

 

Archeologai vėliau atrado dar daugiau mumijų ir visokiausių daiktų

[pic] [pic] [pic] [pic] [pic]

KUBA| || |[|[pic] || |p|[pic] || |i| || |c| || |]|Kuba – didelė, ilga ir siaura sala, besidriekianti įstrižai || | |Karibų jūros ribų, ji tarsi raktas patekti į Didžiąją įlanką. || | |Tai didžiausia Karibų jūros sala. Jau vien dėl to jos || | |kraštovaizdis yra nepaprastai įvairus, joje yra daugybė || | |skirtingų miestų ir gausybė paplūdimų – tai visos Karibų jūros || | |geografijos atspindys. || | |Gamta apdovanojo Kubą unikaliomis savybėmis, todėl ji – ideali || | |vieta turistams. Stipriausias traukos objektas – tai 5745 km || | |ilgio pakrantės ruožas, kuriame gausu įvairių paplūdimių, || | |galinčių patenkinti pačius įvairiausius reikalavimus. Kai kurių || | |jų, pavyzdžiui, Varadero paplūdimio, smėlynai driekiasi daugiau || | |negu 20 km. Mažesni paplūdimiai – idealūs įsimylėjėliams. || | |Ką jau bekalbėti apie smėlio spalvą ir struktūrą… Baltas ir || | |smulkus lyg steatito milteliai, smėlis būdingas pakrantės || | |ruožams, kuriuos, bėgant šimtmečiams, suformavo bangų mūša, || | |bandanti įveikti koralų rifus. || | |Čia galite išmėginti savo jėgas pajūrio sporte ir, žinoma, || | |pasimėgauti pažintinėmis nardymo ekskursijomis, kurios dėl || | |vandens skaidrumo ir gausių koralinių rifų – primena Australijos|| | |Didįjį koralinį rifą. || | |[pic] || | |Geografinė padėtis. Kubos archipelagas, kurį sudaro Kubos ir || | |Chuventudo salos (senesniuose žemėlapiuose tai – Pino sala) ir || | |apie 4195 pakrantės smėlio ruožas (rifai) bei salelės, yra || | |Karibų jūroje, šalia atogrąžų lygiagretės Meksikos įlankos || | |prieigose, tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos. Tai pagrindinė – || | |Didžiųjų Antilų sala Karibų jūroje. Nuo Bahamų salų ją skiria || | |140 km, Jamaikos – 146 km, Floridos – 180 km, Kankuno – 210 km. || | |Plotas. Tai didžiausia sala Atlanto vandenyne tarp Šiaurės ir || | |Pietų Amerikos, kurios plotas yra 110 922 kvadratiniai || | |kilometrai. || | | || | |Gyventojai. Saloje gyvena apie 11 mln. 56% sudaro baltieji, 28% || | |- metisai, 26% – juodaodžiai. || | | || | |Sostinė. Havana, kurioje gyvena beveik 3 mln. gyventojų. || | | || | |Klimatas. Kuboje vyrauja atogrąžų klimatas, tačiau itin aukštų || | |temperatūrų čia nebūna, nes orą vėsina švelnūs pasatai, ir du || | |metų laikai – lietingasis (gegužės – spalio mėn.). Vidutiniškai || | |per metus būna 330 saulėtų dienų. || | | || | |Kalba.Ispanų. || | | || | |Nacionalinės šventės. Sausio 1d. – Išsilaisvinimo diena. || | |Revoliucijos pergalės metinės. Gegužės 1d. -Tarptautinė || | |darbininkų diena. Liepos 25, 26, ir 27d. – Nacionalinio || | |maištingumo dienos (lipos 26d.) minėjimas. Spalio 10d. – Karų || | |dėl nepriklausomybės pradžios minėjimas. Karnavalai vyksta: || | |Havanoje ir Santiago de Cuba liepos mėnesį, Matanzas ir Pinar || | |del Rio – rugpjūtį, Varadero – sausio mėnesį. || | | || | |Religija. Kuboje egzistuoja visiška religijos laisvė. || | |Plačiausiai veikia Romos katalikų bažnyčia. || | | || | |Pinigai. Kubos pesas yra lygus šimtui sentavų (centų), || | |užsieniečiui jis prilygsta JAV doleriui. Doleris taip pat yra |

| | |teisėta mokėjimo priemonė visoje Kubos Respublikos teritorijoje.|| | |Lietuvoje šios valiutos negalite nei įsigyti, nei grįžę į || | |Lietuvą išsikeisti atgal. Atsiskaityti saloje galima || | |tarptautinėmis kreditinėmis kortelėmis. |

MEKSIKA|[pic] ||[pic] || ||Geografinė padėtis. Valstybė Šiaurės Amerikos pietuose. Šiaurėje ||ribojasi su JAV, pietuose – su Belizu ir Gvatemala. Rytinius ||krantus skalauja Atlanto vandenyno Meksikos įlanka ir Karibų ||jūra, vakarinius – Ramusis vandenynas. Šalies plotas 1 958 200 ||kv.km (tai keturios Ispanijos!). Bendras sienų ilgis – 13 868 km,||iš kurių 9 600 km praeina jūros pakrante. Didumą šalies ||paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropiniai miškai, ir ||saulės išdegintos dykumos. Tik dešimtadalis šalies teritorijos ||tinkamas žemdirbystei. Centrinėje šalies dalyje esančio Meksikos ||kalnyno šiaurėje vyrauja pusdykumės ir dykumos su kserofiline ||augalija (kaktusais, agavomis), mimozų krūmokšniais, pietuose ir ||pakrantėse – savanos. Šalies pietuose ir pietvakariuose auga ||daugiausia tropiniai miškai, rytiniuose šlaituose – drėgni ||visžaliai, vakariniuose – sausi, daugiausia spygliuočių, papėdėse||– lapus metantieji miškai. Miškai užima apie 17 % visos ||teritorijos. Šalies pietryčiuose – Čiapo vulkaninis masyvas ir ||Siera Madrės kalnagūbris. Jukatano pusiasalis – žemuma. || ||Klimatas. Klimato įvairumą apsprendžia didelė teritorija ir ||reljefo įvairumas, bet daugumoje karščiausi ir drėgniausi yra ||gegužės-spalio mėnesiai. Šalies šiaurėje klimatas subtropinis ||kontinentinis su nedideliu kritulių kiekiu ir žymiais ||temperatūros svyravimais (vidutinės temperatūros nuo 13-15 °С ||sausio mėn. iki 28-31 °С liepos mėn.; šalčiai gali siekti –10 °С,||karštis 40 °С). Likusi šalies teritorija yra tropinio klimato ||juostoje. Vidutinės mėnesio temperatūros yra labai aukštos: ||liepos mėn. iki 27-28 °С. Ramiojo vandenyno ir Meksikos įlankos ||pakrantėse klimatas yra karštas ir drėgnas. Akapulke, o taip pat ||ir Jukatano pusiasalio kurortuose – Kankūne ir Rivjera Majoje, ||temperatūra svyruoja nuo 22 laipsnių žiemą iki 35 vasarą. || ||Sostinė. Meksikas – vienas didžiausių pasaulio miestų. || ||Valstybinė santvarka. Šalies pavadinimas – Meksikos Jungtinės ||Valstijos. Tai federacinė respublika, į kurios sudėtį įeina 31 ||valstija ir sostinės federacinė apygarda. Valstybės ir ||vyriausybės vadovas – prezidentas. || ||Valiuta. Piniginis vienetas – pesas, kurį sudaro 100 centų. ||Daugumoje viešbučių, turizmo agentūrų, parduotuvių ir restoranų ||galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis: “Visa”, “American ||Express”, “Diners Club”. ||[pic] ||Sienos. Šiaurėje ribojasi su JAV, pietuose – su Belizu ir ||Gvatemala. Rytinius krantus skalauja Atlanto vandenyno meksikos ||įlanka ir Karibų jūra, vakarinius – Ramusis vandenynas. || ||Transportas. Bendras geležinkelių ilgis yra virš 21 000 km, ||automobilių kelių – 210 000 km, laivuojamų upių – 2900 km. ||Svarbiausi jūros uostai: Mansaniljas, Siudad Madero, Salina ||Krusas, Tuspanas, Verakrusas. Avialinijos jungia visas šalies ||valstijas ir didesniuosius miestus. Didžiausi oro uostai: ||Meksiko, Monterėjaus, Verakruso. || ||Papildoma informacija. || ||Šventės. Meksikiečių švenčių kalendorius yra vienas iš pačių ||įdomiausių. Turbūt Jūsų kelionė sutaps su kokia nors nacionaline ||arba vietine švente. Svarbiausios šalies šventės: Karnavalas ||(vasario arba kovo mėn.), Didžioji savaitė (kovo arba balandžio ||mėn.), Nepriklausomybės diena (rugsėjo 15 ir 16 d.), Vėlinės ||(lapkričio 1 ir 2 d.), Gvadelupos dievo motinos diena (gruodžio ||12 d.), Kalėdos (gruodžio 25 d.). || || |

KOSTA RIKOS RESPUBLIKA

Kosta Rikos respublika – tai valstybė Centrinėje Amerikoje, tarp Ramiojovandenyno ir Karibų jūros. Šiaurėje ribojasi su Nikaragva, pietryčiuose suPanama ir daug kuo skiriasi nuo kaimyninių valstybių. Tai taiki šalis,valdoma demokratiškai išrinktos valdžios ir nuo 1949 m. apsieinanti bejokios kariuomenės. Valstybė gana pasiturinti. Mokslas nemokamas, nesdidelę dalį biudžeto Koata Rika skiria švietimui. Skurdo nedaug, gyvenimotrukmė ilgiausia Centrinėje Amerikoje. Eksportą sudaro kavos pupelės,bananai ir cukrus – derlius, išauginamas našiose vulkaninės kilmėsdirvose.didžiausias uostas yra Limonas Karibų jūros pakrantėje.• Plotas – 50900 km2• Gyventojai – 3, 834, 934 (2002m.)• Valstybinė kalba – ispanų• Sostinė – San Chosė.• Nacionalinė šventė – Rugsėjo 15 – Nepriklausomybės diena (1821)• Indėnai – šiuo metu gyvena 20000• Gyventojų sudėtis – 80% kreolai; 10% metisai; 7% negrai ir mulatai• Religija – krikščionybė 95%, kitų 5%Kavos pupelėsKosta Rika pirmoji Centrinėje Amerikoje pradėjo auginti kavamedžius, irdaugiau kaip šimtas metų kavos pupelės yra pagrindinė eksporo prekė.Pupeles brandinantys kavamedžiai geriausiai auga nusausintose dirvose.Jiems reikia šilumos, bet ne karščio, dažnai jie sodinami medžių pavėsyje.Tie patys kavamedžiai duoda derlių 15 metų. 1890 m.baigtas Atlantogeležinkelis buvo skirtas kavos pupelėms iš plantacijų vežti prie jūros, įlaivus. Šis projektas nebuvo per daug sėkmingas: dėl baisių darbo sąligųmirė tųkstančiai darbininkų, vyriausybė įklimpo į skolas. Miškų gelbėjimasSeniau Kosta Rika buvo apaugusi turtingais miškais, turtingais raudonmedžiųir atogražųkedrų. Bet pastaruoju metu miškų plotų smarkiai sumažėjo, nesjie kertami dėl medienos ir tam, kad galima būtų užveisti daugiau kavosplantacijų. Tačiau vyriausybė supranta, kad naikinant miškus nyksta iraugalija bei gyvūnija, todėl imasi priemonių jiems išsaugoti. Dabar apie23%iškų paversti saugomais draustiniais ir nacionaliniais parkais. Kelias į San ChosėSan Chosė yra kalnuotame šalies centre, prie pat Panamerikos plento. Jofabrikai perdirba aplinkiniuose slėniuose užauginaums produktus. Valdantispanams, šis kraštas virto tabakininkystės rajonu. San Chosė tapo sostine1823 m. Administraciniu atžvilgiu Kosta Rica suskirstyta į 7 provincijas.Didesnioji paviršiaus dalis kalnuota. Yra vulkanų. Aukščiausias taškas –Čiripo Grandės kalnas. Šiaurėje ir pajūryje – žemumos. Musoninissubekvatorinis klimatas. Rytuose auga visžaliai miškai, vakaruose – savanosir lapus metantys miškai.Kosta Rika – agrarinė šalis. Nacionalinis pajamos vidurkis 1000 dol. 1gyventojui. Užsienio šalys, daugiausia JAV į Kosta Rikos žemės ūkįinvestavo 55 mln. dol. Kasamas auksas, sidabras, boksitas, mangano rūda,gaunama druskos (iš jūros vandens), naftos. Yra maisto, tekstilės, odos iravalynės medžio ir metalo apdirbimo, cemento, naftos perdirbimo įmonių.

BRAZILIJA

Didžiausia pietų Amerikos valstybė Brazilija užima beveik puse žemyno. 16-19a. ją valdė portugalai šalį pavadino pagal brazilinę cezalpiniją.Brazilijos šiaurės rytuose- dykumos, šiaurėje ir vakaruose-drėgniejiatogrąžų miškai, pietuose- savanos. Dėl tokios klimato įvairovės galima augintiviską. Brazilijoje esama ir modernių didmiesčių, ir žmogaus dar netyrinėtųvietovių. Pietuose Paranos ir Paragvajaus upių jėgą pažabojo didžiausiapasaulyje Itaipu hidroelktrinės užtvanka.

Brazilijos gyventojai labai mišrūs. Vieni kilę iš indėnų, daug amžiųgyvenusių Brazilijoje, kiti – iš portugalų, valdžiusių šalį prieš 300 metų.Daugelio brazilų protėviai yra afrikiečiai, XVII a atgabenti į cukranendriųplantacijas. Šio amžiaus pradžioje į Brazilija atplaukė daug japonų,pabėgusių nuo nederliaus tėvynėje. Taip pat XX a. šalies pietuose įsikūrėdaug europiečių. Brazilija- didžiausia pasaulyje kavos, vaisių, daržovių augintoja ireksportuotoja. Brazilija pati pasigamina beveik visų reikiamų maisto produktų irpramoninių prekių, bet ją slegia milžiniškos skolos. Pagrindinės eksporto

prekės yra kava, mineralai ir lėktuvai, be to Argentinai parduodama daugybėBraziliškų automobilių. Didžioji dalis pramonės sutelkta trikampyje, kurįsudaro Rio de Žaneiro, San Paulo ir Belo Orizontės didmiesčiai.Brazilija – didžiausia pasaulyje kavos augintoja ir eksportuotoja; kavaauginama didžiulėse plantacijose, daugiausia Paranos ir San Paulovalstijoje. Bet kavamedžiai tėra viena iš svarbiausių žemės 9kio kultūru –be jų, dar plačiai auginama sojos, cukranendrės ir medvilnė. Brazilija yrair viena iš svarbiausių pasaulyje apelsinų, bananų ir kakavoseksportuotojų. Žemės ūkyje dirba apie trečdalį brazilų, nors ūkiai įvairūs:nuo mažų sklypelių iki didžiulių dvarų. Daugybė žmonių pluša laukuose užlabai menka atlygį, o saujelė turtingų žemvaldžių gauna didžiuliusatlyginimus.Brazilijos ekonomiką geriausiai apibūdina žodžiai „bumas“ ir „bankrotas“.Septintu ir aštuntu dešimtmečiais gamyba šalyje sparčiai augo. Paskui bumasbaigėsi, Brazilija bankrutavo ir tapo didžiausia pasaulyje skolininkė.Dabar svarbiausias vyriausybės uždavinys – grąžinti paskolas. TačiauBrazilija turi didžiulių gamtos išteklių (tarp jų aukso ir geležies rūdos),tad kasyba yra iš svarbiausių ūkio šakų. Brazilija yra turtinga, ir skurdi.Dalis žemvaldžių ir verslininkų valdo didžiausius turtus, o kaimogyventojai skęsta skurde. Nors nuo 1985 m. šalyje demokratinė vyriausybė,Brazilijos politikams dar reikia įveikti korupciją.

Augalų galia

Miškuose auga medžių, iš kurių gaunama daug vertingų produktų, kaip antaiguma, lakas, dažai, kosmetikos priemonęs ir, svarbiausia vaistai, pvz., išchininmedžių chininas maliarijai gydyti. Yra augalų, padedančių kovoti suvėžiu.Brazilijos vyriausybė neseniai iškirsdino didžiulius miškų plotus, kadgalėtų įsikurti bežemiai, nusipirkę po sklypelį žemės. Deje, dirvožemiosluoksnis plonas ir greit nualinamas.Apie 30% Brazilijos atogrąžų miškų iškirsta , kad atsirastų vietosgyvuliams auginti. Tačiau ganyklos nuganomos per kelerius metus. Tadagyvulininkai keliasi toliau ir vėl kerta mišką.Kasmet eksportui iškertama tūkstančiai juodmedžių, tikmedžių irraudonmedžių. Dabar žmonės skatinami pirkti baldus iš minkštosios medienos,pvz., pušų, nes jos greičiau atauga.Per pastaruosius 20 metų Amazonės atogrąžų miškuose rasta aukso ir kitųmineralų. Karažaso vietovėje, sudužus geologo lėktuvui, netyčia atrastasdidžiulis geležinis kalnas. Jo uolienoje esama didžiulio kiekio geležiesrūdos, mangano ir vario. Kad ir kokia žala atogrąžų miškams, kasyba tebėrapagrindinė Brazilijos ūkio šaka.

Miestai

Apie 75% brazilų gyvena Atlanto vandenyno pakrantės didmiesčiuose. Perdaugeli metu i juos priplūdo darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų ieškančiųžmonių. Daug metu miestai sparčiai augo, nors dabar augimas sulėtėjo.Didžiausias miestas San Paulas jau turi 16 mln. Gyventojų – daugiau negukartu Paryžius ir Londonas.Būsto stygius Brazilijoje toks, kad 25 mln. Žmonių gyvena miesto pakraščiusaprietuosiuose lušnynuose, vadinamuose favelomis. Dauguma lūšnų suręstospačių šeimų rankomis, kartais iš įvairių atliekų, o dažniausiai iš medžio,plytų ir cemento, įsigytų statybos medžiagų parduotuvėse. Komunalisnėspaslaugos (vandentiekis, kanalizacija) labai menkos.

Amazonė

Amazonė išteka iš Andų Peru teritorijoje ir teka per Pietų Ameriką 6439 km.Įteka į Atlanto vandenyną. Pusė upės ilgio tenka Brazilijai. Ji yrasvarbiausias šalies vandens kelias, dideli laivai ja pasiekia net Manausomiestą, nutolusį nuo vamdenyno apie 1600 km. Kasmet upė patvinsta, dumblupatręšdama laukus.

Religija

Beveik visi brazilai yra katalikai: katalikybę atnešė portugalai;kiekvienas miestas ir kaimas turi savo globėją šventajį. Milijonai brazilųpasinaudodami sąžinės laisve, garbina senųjų Afrikos religijų dievybes irdvasias. Pvz., gruodžio ir sausio mėnesiais žmonės papludymiuose paliekagėlių, muilo ir vaisių – dovanų afrikiečių jūros deivei Jamanža,tikėdamiesi, kad naujaisiais metais ji įvykdys jų norus. Deivė siejama sukataliku Mergele Marija.

Indėnų gentys

Kitados atogražų miškuose gyveno apie 5 mln. Indėnų; šiuo metu likę mažiaunei 200 000. Dauguma jų yra klajojantys žemdirbiai: kuriam lakui apsistojavienoje vietoje, medžioja, užsiaugina ko nors maistui ir keliauja tolyn.Palikta žemė atgauna derlingumą. Maišantis atvykėliams iš už miškų,indėnams gresia užkrečiamosios ligos, pvz., gripas ir timai, kurioms jieneturi atsparumo.

Amazonės aogrąžų miškai

Užimantys Australijos dydžio teritoriją, Amazonės drėgnieji atogrąžų miškaiyra didžiausi žemėje. Jie sudaro apie trečdalį Pietų Amerikos ir augadaugiausia Brazilijoje, Amazonės baseine. Jų medžiai maitina ir globiavisokiausius žvėris, paukščius, vabzdžius ir roplius, taip pat Amazonijosindėnus, gyvenančius čia tūkstančius metų. Bet atogrąžų miškai labaijautrūs, todėl juos iškirtus kenčia ir žmonės, ir gyvūnai.

Brazilija

Brazilijos miestas pastatytas šešto dešimtmečio pabaigoje, įgyvendinantvyriausybės programą, skatinančią žmones keltis į šalies gilumą. Sostine jitapo 1960 m., perėmusi šias funkcijas iš Rio de Žaneiro. Miesto planas yralėktuvo formos: per vidurį sutelktas verslas, sparnuose gyvenamiejirajonai, o priešaky vyriausybė. Šio modernaus miesto bruožas – drąsiarchitektūra, kaip antai iš stiklo katedra.

LITERATŪRA

www.meandra.lthttp://mokslo.centras.ltwww.tingiu.lthttp://sl.wikipedia.orghttp://www.vigvamas.org/a-z/index.php/Actekaihttp://www.elnet.lt/vartiklis.

Lietuvos turistai actekų ir majų žemėje / Bernardas Paukštys // Geologijosakiračiai,1999, Nr. 2, p. 60-68.