Įvadas:
Draustiniai steigiami turint tikslą išsaugoti bei atkurti kurį vieną arbakeletą gamtos komponentų ir išlaikyti bendrąjį ekologinį balansą.Draustiniams nustatoma dalinės gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokiąūkinę bei kitą veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustiniųtikslams bei uždaviniams. Draustinių plotai liekai ankstesnių žemės arvandens naudotojų žinioje, ir jie privalo laikytis nustatytos juosetvarkos.
Draustinių rūšys:
1. Geologiniai
2. Hidrografiniai
3. Pedologiniai
4. Hidrologiniai
5. Botaniniai
6. Zoologiniai
7. Botaniniai – zoologiniai
8. Kraštovaizdžio, arba landšaftiniai
9. Geomorfologiniai
Įvairių rūšių draustiniai turi jų paskirtį atitinkančias taisykles irtvarką, t.y. režimą. Paprastai kiekvienos rūšies draustinių nuostatosenumatyta po keletą draudimų arba apribojimų, padedančių išsaugoti jiemsbūdingas vertybes. Pavyzdžiui, geologiniuose draustiniuose draudžiamagriauti, kasinėti ar užpilti atodangas ir karstines įgriuvas, rinkti beisprogdinti riedulius ir steigti kasinius; botaniniuose – kultūrinti pievas,keisti naudmenas, vartoti pesticidus, kirsti medžius ūkiniais tikslaissklypuose su retųjų rūšių augalais.
Dabartinis valstybinių draustinių tinklas respublikoje ėmė formuotis tiknuo 1959 metų.
Dėstymas:
Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Darviduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriosedrausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip patbuvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio “medžioklės” , t.y. miškai, skirtimedžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiekvėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse . Pažymėtinos Petro I valdant,įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miškoapsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimųšiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijosgausinimui bei apsaugai. Dėl to mūsų šalyje lig šiol labai glaudūs ryšiaitarp draustinių bei rezervatų steigimo ir medžioklės ūkio plėtojimo.
Pagal saugomų teritorijų tinklą dažniausiai sprendžiama apie konkrečiosšalies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug irįvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūdžio teritorijas.1) konservacinės, arba išsaugojamosios, paskirties plotus – juose saugomas esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draudžiant atskirų kraštovaizdžio kompleksų ar vertybių naudojimą.2) Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama žmogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;3) Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus – juose tvarkomasi taip, kad išsilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs gamtos ištekliai. Šios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūšiuojamos pagalsmulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūšiųpavadinimus, arba nomenklatūrą. Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. .Panagrinėkime dabar įvairių rūšių draustinius. Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar1960 metais. Geologiniai draustiniai steigiami apsaugoti pasižyminčiomisįdomia geologine sandara bei turinčioms mokslinę pažintinę reikšmęvietovėms ir kurioms nors geologinės vertybėms. Šiuo metu turime 15 geologinių draustinių, apimančių 1430 ha plotą, arba0,02 % respublikos teritorijos. Pagal saugomų vertybių savitumą išryškėjo3 šių draustinių atmainos (rūšys): 1) atodangos, 2) karstinės , 3) riedulynai.Būginga, kad dauguma mūsų geologinių draustinių yra palyginti nedideli –nuo kelių iki keliasdešimt ha ploto. Iš visų išsiskiria Šauklių draustinis,siekiantis visapusiškos apsaugos tikslų dėl ko ir tampa lygiaverčiukraštovaizdžio draustiniams. Kita negyvosios gamtos vertybių apsaugos forma yra hidrologiniaidraustiniai. Jie steigiami siekiant apsaugoti ir tikslingai naudoti ūkiniu,moksliniu bei kultūriniu atžvilgiu vertingus upių baseinus , kuriuose yratinkamos sąlygos natūraliam paviršiniam nuotekiui susidaryti. Šios rūšiesdraustiniai buvo įkurti 1980 m. Jų turime tris, užimančius bendrą 24121 haplotą, arba 0,32 % respublikos teritorijos. Ypač išsiskiria Skroblausdraustinis , iš esmės visapusiškai apsaugantis kraštovaizdį. Šio draustiniogamtinės vertybės yra tokios retos, kad čia pageidautina taikyti, netgriežtesnę rezervacinės apsaugos tvarką. Hidrosferos apsaugai įsteigtas Klaipėdos kanalo hidrogeologinisdraustinis , kuris apsaugo nuo užteršimo šioje srityje esančius gausiusgamtinio vandens išteklius , naudojamus Klaipėdos ir kitų pajūrio miestogyventojų. Šis 3981 ha ploto draustinis savo paskirtimi aiškiai nesiderinaprie kitų mūsų draustinių ir iš tikrųjų tėra valstybinio draustiniopavadinimu įteisinta vandens ūkio išteklių apsaugos zona.Gyvosios gamtoms vertybėms saugoti respublikoje plėtojamasbotaninių, zoologinių bei mišrių draustinių tinklas. Botaniniaidraustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančių augalų augimvietėms,būdingoms Lietuvos augalų bendrijoms bei ištisų ekologinių sistemų tipams,taip pat tinkamiausioms spanguolių augimvietėms , jų ištekliams beiekologinės sistemoms. Beje, šie draustiniai pagal dabartinius nuostatussudaro net atskirą rūšį, vadinamą botaniniais spanguolynų draustiniais.Pirmieji botaniai draustiniai mūsų respublikoje buvo įkurti dar 1960metais, o spanguolynų draustiniai atsirado tik 1974 metais.Labiausiai įvairuoja gyvūnijos apsauga. Šiam tikslui skirti net keturiųrušių zoologiniai draustiniai Paukščių (ornitologiniai), balinių vėžlių (herpetologiniai), žuvųichtiolohiniai bei vabzdžių entomologiniai. Zoologiniai draustiniaisteigiami apsaugoti retųjų ir nykstančiųjų gyvūnų gyvenamoms arbakilnojimosi ir neršto vietoms, taip pat retoms bei būdingiausioms Lietuvosgyvūnų bendrijoms ar ištisoms ekologinėms sistemoms. Zoologinių draustiniųtinklą respublikoje pradėta kurti dar 1960 metais, kai buvo įsteigtipirmieji ornitologiniai draustiniai. Kitų rūšių draustiniai atsiradovėliau : ichtiologiniai – 1974 , herpetologiniai – 1976 , o entomologiniaitik 1979 metais. Dabartiniu metu turime 24 zoologinius draustinius, apimančiusapie 18038 ha plotą, arba 0,27 %. Tarp jų yra 6 ornitologiniai (5822 ha),13 ichtiologinių ( apie 12 tūkst.ha ), 3 herpetologiniai (87 ha) ir duentomologiniai (57 ha). Deja, iki šiol nėra aiškiai atribota
ichtiologiniams draustiniams skirta respublikos teritorija, todėl jųplotas pateikiamas tik apytikriai, saugomų upių atkarpų ilgį padauginus iš100 metrų pločio juostos. Pagal nuostatus šių draustinių tikslios ribos pakrantėse turėtųbūti nustatomos taip : a) ne arčiau kaip 10 metrų nuo kranto, kai pakrantės nuolydis iki 5 laipsnių. b) ne arčiau kaip 20 metrų nuo kranto , kaip pakrantės nuolydis nuo 5-10 laipsnių. c) ne arčiau kaip 50 metrų nuo kranto, kaip pakrantės nuolydis viršija 10 laipsnių. Skaičiuojama nuo vidutinio vasaros vandens lygio, kai krantailėkšti, ir nuo viršutinės krantų briaunos, kai jie statūs arba griūvantys. Lietuvoje labai svarbūs yra bendrai biologinei apsaugai skirtibotaniniai – zoologiniai draustiniai . Įsteigti dar 1960 metais.Vienuolika tokių draustinių užima gana didelį plotą – 40260 ha, arba 0,62% respublikos teritorijos. Šiuose draustiniuose taikomi botaninių irzoologonių draustinių tvarkos reikalavimai, atsižvelgiant į saugomųvertybių savitumus iš visų botaninių – zoologinių draustinių išsiskiriaNemuno deltos draustinis., kuriame intensyviai vystomas žemės ūkis,laivyba, žuvininkystė, auga Rusnės miestas … Neveltui šiam draustiniuipatvirtinti net ypatingi nuostatai . Šiame savitame respublikos kampelyjesu nepakartojamu gamtovaizdžiu gamtos apsauga išties labai sudėtinga, irbotaninio-zoologinio draustinio statuso jam, matyt, nepakanka. Ateityječia vertėtų reikliau derinti ūkinę veiklą bei gamtosaugos priemones. Sudėtingiausi ir, be abejo, svarbiausi mūsų draustiniai, skirtivisapusiškai aplinkos apsaugai,- tai kraštovaizdžio (landšaftiniai)draustiniai. Jie steigiami apsaugoti vertingiausiems kraštovaizdžiokompleksams, kurių sandarą ir išorę nulėmė tiek gamtiniai procesai, tiekilgaamžė žmogaus veikla, tai pat saugoti vietovėms turinčioms kultūrinę,estetinę bei pažintinę reikšmę ir pasižyminčioms įvairių laikų istorijosbei kultūros paminklais. Pastariesiems tikslams skirti draustiniai pagaldabartinius nuostatus sudaro savarankišką įstorinių kraštovaizdžiodraustinių grupę. Tai savotiškas jau minėtų botaninių spanguolynųdraustinių atitikmuo visoje kraštovaizdžio draustinių šeimoje. Bendrai kraštovaizdžio apsaugai buvo skirtas ypatingas dėmesysjau pačioje mūsų valstybinių draustinių kūrimo pradžioje – šios paskirties draustiniai sudarė 1960 metais pradėto formuoti viso saugomų plotų tinklopagrindą.Ryškėja šios kraštovaizdžio draustinių rūšys : 1) tipiškasis 2)rekreacinis 3) archeologinis bei 4) istorinis. Tipiškieji draustiniaipaprastai saugo būdingus stambių mūsų respublikos kraštovaizdžio kompleksųbruožus, savotiškus jų etalonus, pavyzdžiui, Baravykinės, Maldžiūnų,Ruškio, Pušnies, Kernavės, Girgždūtės ir kt. Rekreaciniai draustiniai, pavyzdžiui, Aukštadvario , Dubingių,Dusetų , Germanto, Kurtuvėnų, Kuršių Nerijos, Lakajų, Platelių, Plinkšių,Rubikių it kiti, skirti vaizdingų gana intensyviai naudojamų kraštovaizdžiokompleksų apsaugai, žmonių poilsiui. Tai bene gausiausia kraštovaizdžiodraustinių grupė, jungianti pačius stambiausius iš jų. Kartu taisudėtingiausi draustiniai, kurių apsauga turi ir konservacinę, ir poilsiobei turizmo plėtojimo paskirtį, – mat juose telkiasi didžioji dalisaukščiausios kokybės rekreacinių gamtos išteklių tipo. Šio tipodraustiniai iš esmės jau virto savotiškais gamtos parkais. Išskirtinę vietą užima Kuršių Nerija, kuri dar 1966 metais buvopaskelbta kraštovaizdžio draustiniu su specialiu režimu, iš esmėsattinkančiu nacionalinio parko apsaugos reikalavimus. Iš esmės mūsų Neringa – tai pavyzdinis nacionalinis parkas. Problematiška ir anksčiau minėtų archeologinio bei istorinio tipokraštovaizdžio draustinių apsauga. Vieni jų (Alytaus, Kurmaičių,Medžionių, Pyplių, Seredžiaus, Utenio ir kt.) saugo piliakalnius,senkapynus senovinių gyvenviečių liekanas, kitus archeloginius paminklusbei jų artimąją aplinką. Matome, kad savo turiniu tokie draustiniai tinkaprie kultūros bei istorijos paminklų ir jų apsauginių zonų plotų. Negalime nepaminėti dar vienos mūsų respublikos saugomų plotų
tinklo ypatybės. Greta įteisintų valstybinių draustinių turime nemažaisava apsaugos tvarka jiems lygiaverčių saugomų teritorijų. Tai saugomoskurtinių tuokvietės , kurioms skirti ypatingos apsaugos miško sklypai,uždraudžiant juose bet kokį miško kirtimą ir kitus miško darbus. Dabartiniumetu turime 24 saugomas kurtinių tuokvietes užimančias beveik 4,7 tūkst. ha, arba 0,07 jos ploto. Mūsų saugomų teritorijų tinkle yra plotų , vadinamųdraustiniais, tačiau su konservaciniai apsaugai skirtais valstybinaisdraustiniais turinčių mažai ką bendro. Vienas jų – jau minėtas Klaipėdoskanalo hidrogeologinis draustinis. Jame rūpinamasi vandens paukščių, visųpirma ančių išteklių atkūrimu bei gausinimu, ištisus metus šiuos paukščiusdraudžiama medžioti. Tai tipški rekuperacinės paskirties saugomi plotai,įsteigti gretimų medžioklės plotų turtinimui. Tokius pat saugomus plotusturi ir mūsų miškų ūkis .Tai vadinamieji sėkliniai draustiniai. Juosedraudžiama visokeriopa ūkinė veikla, išskyrus sanitarinius bei selekcinėsatrankos kirtimus ir sėklų rinkimą. Panašiems tikslams 1983 metais mūsų miškininkai paskyrė trisgenetinius miško rezervatus ( Ažvinčių, Punios, Survilų) apimančius ganadidelį 5,7 tūkst. ha plotą. Beja, didžioji dalis jų yra jau esamuoseaukštesnio apsaugos laipsnio plotuose ir iš esmės tesudaro pastarųjų dalis.Štai ypač saugomų teritorijų tinklo bendras vaizdas. Jų,įskaitant valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybiniusdraustinis bei jų lygmenis, bendras plotas sudaro apie 265 tūkst. ha , arba4,0 % respublikos teritorijos. Matome, kad draustiniams tenka “liūto”dalis – daugiau kaip 80% viso fondo.Saugomų teritorijų pasiskirstymas gananetolygus. Daugiausia jų sutelkta Aukštaičių, Dzūkų, ir Žemaičiųaukštumose bei Dainavos žemomuje. Tuo tarpu Lietuvos vidurio bei Šiaurėsžemumose ir Ašmenos bei Švenčionių aukštumose saugomų teritorijų yra labaimažai. Išsiskiria Anykščių , Klaipėdos, Zarasų, Ignalinos, Varėnos bei
Švenčionių rajonai, kur ypač saugomos teritorijos sudaro 10-14% tų rajonųploto. Daugiau kaip 5 procentai ploto saugoma Molėtų , Alytaus, Plungės,Utenos bei Lazdijų rajonuose.Tačiau Jonavos, Kaišiadorių , Pakruojo,Pasvalio, Raseinių rajonuose konservacinių teritorijų tinklas labai menkas– jos neužima net 0,1 procentų rajonų ploto.Keletas Lietuvos Draustinių:
LAPNUGARIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINISLapnugario kraštovaizdžio draustinio plotas – 2120 ha.Jis žymus kalnapušėmis apsodintu didžiuoju kopagūbriu ir nerijojeaukščiausiu pajūrio apsauginiu kopagūbriu (10-12m).Draustinyje yra: Meilės slėnis, Meškadaubė, Eumo, Lybio, Lapnugario, Meškosgalvos ir Hageno kalvos, originalūs pusketvirto hektaro juodųjų pušųželdiniai.Važiuojant pagrindiniu keliu per draustinį, akį patraukia vešlūs nendriųsąžalynai Kuršių marių pakrantėje. Didžioji jų dalis pasodinta Kuršiųnerijos nacionalinio parko miškininkų. Tai pigiausias ir efektyviausiasbūdas užkirsti kelią krantų erozijai. Kiekvieną pavasarį nendrėmisapsodinamas vis naujas priekrantės ruožas.
JUODKRANTĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINISJuodkrantės kraštovaizdžio draustinio plotas – 260 ha.Jis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtosrezervato.Kraštovaizdžio draustinio teritorijoje yra: gamtos paminklo paraboliniųkopų komplekso pietinė dalis, paprastųjų pušų senieji medynai (sengirėsfragmentai), kuriems jau daugiau kaip 230 metų, Garnių kalnas. Šalia jo –didžiausia Lietuvoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija.Turistų žingeidumui patenkinti, ant Garnių kalno įrengta apžvalgosaikštelė. Nuo jos matyti Avikalnio rago palvės kompleksas bei vienagražiausių nerijos panoramų – Pilkosios (Mirusios) kopos.
KARVAIČIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINISKarvaičių kraštovaizdžio draustinio plotas – 3043 ha. Tai didžiausias irįvairiausias Kuršių nerijos gamtos kompleksas.Jam priklauso kalnine pušimi apaugusios Giedružės, Preilos, Karvaičių,Skirpsto kopos, kurių aukštis apie 60 m, ir aukščiausia visoje nerijoje
(67,2m) Vecekrugo (Senosios smuklės) kopa. Jos pavadinimas kilęs nuokuršiško “vece” – “senas” ir “kruogs” – “smuklė”, primenantis kopospapėdėje buvusią smuklę. Visa kopa apaugusi kalninės pušies masyvais. Nuoviršūnės galima pamatyti taip pat šiam draustiniui priklausančius, į Kuršiųmarias nusitęsusius Didįjį ir Mažąjį Preilos, Ožkos, Pervalkos, Žirgų,Garbės ir Bulvikio ragus.PARNIDŽIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINISParnidžio kraštovaizdžio draustinio plotas – 230 ha.Jį sudaro Parnidžio rago kompleksas, pajūrio ir pamario palvės, kupstynė.Šis draustinis – tai buferinė zona tarp Nidos gyvenvietės ir Grobšto gamtosrezervato.
Draustinis pasižymi estetiškai vertingu kraštovaizdžiu, kuriame išryškėjašiaurinėje dalyje kalnapušėmis apželdintas, pietinėje – pustomas smėliokopagūbris.
Tai vienintelė vieta nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomųkopų grandinė.
Apibendrinimas:
Visais laikais žmogų jaudino didingoji ir paslaptingoji Gamta.Jos grožis buvo ir tebelieka vienas svarbiausių argumentų, mokslininkams irgamtos apsaugos darbuotojams įrodinėjant saugomų plotų plėtojimo svarbą.Bet grožis vis dėl to yra gana reliatyvi sąvoka. Žinoma, yra gamtos vaizdų,užburiančių kiekvieną. Bet yra ir tokių jos kampelių, kurie nepaprastaisvarbūs ir brangūs tik nedaugeliui. Šia prasme kiekvienas kaimas,kiekvienas miškas ir ežeras tam tikram žmogui yra savotiškas draustinis.Įdomu tai, kad po daugelio metų mažos vietinės gamtos vertybės netikėtaiįgauna naują prasmę. Juk nerasime tokios atsiminimų knygos, kur autoriusneprisimintų kokios nors palinkusios obels prie gimtojo kelio artraukduobės, pro kurią baisu būdavo praeiti. Prisiminimai dar glaudesni,jeigu laikas nepailgėjo tos obels ar tos paslaptingos duobės. Visa tai, dėl ko sielojamės vaikystėje ir jaunystėje, ypačbrangu. Jaudina ne tai, kas išmokta, ne tai kas pamatyta, o tai – kas
pajausta. Būtent dėl to kiekviena vieta, kiekvienas mažas mūsų kraštopaminklas – vertingas ir neužmirštamas. Tai todėl vis dėlto kartais taip atsitinka, kad piliakalnis tampapaprasčiausiu tramplinu automėgėjams, padavimais pagrasintas akmuoaptveriamas kartu su karvių ganykla, o aplink ąžuolo galiūno kamienąsukalamos pašiūrės paršeliams ? Gal todė kad to piliakalnio istoriją vaikai išklauso klasėje, o patys jonemato ir juo nesirūpina … Gal todėl, kad renkant gražiausią sodybą pirmoji vieta paskiriama tai,kurios kieme stypso cementiniai baravykai, o baseine riogso atogrąžųaligatoriai… Gal todėl, kad, žavėdamiesi įžymiųjų žmonių prisiminimai, vis dėltonieko nepasimokome, viliamės, kad mūsų niekada neužklups tokios jausmingosvalandėlės. Gal net įtariame, kad tokie rašiniai, jeigu juose minima viengimtoji upė, yra tik maivymasis, o ne nuoširdus, paskutinio saulėlydžiosujaudrintas troškimas ją pamatyti.Literatūros sąrašas: 1. http://mokslo.centras.lt/data/darbai/mc632.shtml 2. http://www.jzum.lt/draustiniai.php 3. http://www.nerija.lt/lt/gamta/draustiniai.php
Skuodo Per. Žadeikio 1d kl. Mok. Martynos Simutytes geografijos referatas
Lietuvos draustiniai
Mokytojas: P. Malūkas
Skuodas- 2004