Lenkija

Turinys

1.Istorija................... 3 psl.
2.Politinė sistema............... 4 psl.
3.Administracinis suskirstymas........ 4 psl.
4.Geografija.................. 5 psl.
5.Geografinės koordinatės........... 6 psl.
6.Plotas.................... 6 psl.
7.Didžiausi miestai............... 7 psl.
8.Gyventojai................. 7 psl.
9.Simbolika.................. 8 psl.
10.Himnas.................. 8 psl.
11.Herbas................... 9 psl.
12.Vėliava................... 9 psl.
13.Lenkų nacionalinės šventės......... 9 psl.
14.Sienų ilgis................. 10 psl.
15.Naudota literatūra.............. 11 psl.

Istorija:

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos “aukso amžius” buvo XVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita po paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.
XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir suu Turkija, Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 Jano Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę. XVIII a. Žečpospolita, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. buvo paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija. Reformų procesą nutraukė Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkai priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napoleno karų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – įsteigta Varšuvos kunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją ir valdoma Ruusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijos valdoma Galicija.
Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vo

okietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m. Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.
Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino jos teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus ekonominius ir gyventojų nuostolius. Po Antrojo pasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžioje aneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo “kompensuota” teritorijomis vakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis, Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta “liaudies respublika” ir tapo Varšuvos sutarties organizacijos nare.
Politinė sistema:

Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. balandžio 2 d. (įsigaliojo 1997 m. spalio 17 d.) priimta Konstitucija.
Įstatymų leidžiamoji valdžia &##8211; Nacionalinė Asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių, žemutinių rūmų (Sejm) ir 100 narių Senato.
Įstatymų leidžiamasis valdžios organas Lenkijoje yra dviejų rūmų Parlamentas (seimas ir senatas), kurio kadencija trunka 4 metus.
Vykdomasis valdžios organas – Ministrų Taryba (vyriausybė), kuriai vadovauja ministras pirmininkas (premieras).
Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose.

Administracinis suskirstymas:

Lenkija suskirstyta į 16 vaivadijų (województwa, vns. województwo):
Didžiosios Lenkijos (Wielkopolskie)
Kujavijos Pamario (Kujawsko-Pomorskie)
Liublino (Lubelskie)
Liubušo (Lubuskie)
Lodzės (Łódzkie)
Mazovijos (Mazowieckie)
Mažosios Lénkijos (Małopolskie)
Opolės (Opolskie)
Pakarpatės (Podkarpackie)
Palenkės (Podlaskie)
Pamario (Pomorskie)
Silezijos (Śląskie)
Švento Kryžiaus (Ś

Świętokrzyskie)
Vakarų Pamario (Zachodnio-Pomorskie)
Varmijos Mozūrų (Warminsko-Mazurskie)
Žemutinės Silezijos (Dolnoşląskie)

Geografija:

Lenkijos kraštovaizdis kinta nuo maižai raižytos pajūrio lygumos šiaurėje, kurią piečiau keičia lyguma su Baltijos kalvagūbriu, Vidurio Lenkijos lyguma, kurią dar piečiau keičia kalnuotas kraštovaizdis, ties Slovakijos siena pasibaigiantis Sudetų ir Karpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų kalnais.
Lenkija yra Vidurio ir Rytų Europoje. Šiaurinė Lenkijos siena ribojasi su Baltijos jūra. Pietuose naturalią sieną sudaro Karpatų grandinė su auščiausiais Tatrų kalnais. Rytuose valstybės siena tęsiasi palei Bugo upę, o vakaruose – palei Odros ir Nysįėsupes.
Lenkijos kaimyninės valstybės – Rusija (Kaliningrado sritis), Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Čekija, Vokietija.
Lenkija – žemumų šalis: vidutinis aukštis virš jūros lygio – 173 m. Aukščiausias taškas – viršukalnė Rysy (2503 m virš jūros lygio) Aukštuosiuose Tatruose. Lenkijos kraštovaizdis labai įvairus: nuo kalnų grandinės šalies pietuose iki vaizdingų ežerynų šiaurėje bei šiaurės rytuose.
Lenkijai priklausančioje Baltijos jūros pakrantės teritorijoje glūdi didžiausi gintaro klodai. 70 % pasaulinės gintaro rinkos sudaro gaminiai iš Lenkijos.
Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis žiemomis ir šiltomis vasaromis. Vidutinė oro temperatūra sausį-apie -1 °C šiaurinėje šalies dalyje ir -5°C -pietrytinėje. Liepos mėn. vidutinė temperatūra nuo +16,5°C prie jūros iki +19° C pietuose. Žemiausia temperatūra (-41 °C) buvo užfiksuota 1940 m. sausio 11d., aukščiausia (+40,2°C) – 1921 m. liepos 29 d.
Aukščiausia viršūnė – Rysy yra Aukštuosiuose Tatruose. Ilgiausios upės – Vysla (Wisła), pasienyje su Vokietija tekantis Od

deris (Odra) ir Varta (Warta).

Geografinės koordinatės: 52 00 N, 20 00 E

Plotas:

Bendras: 312,685 km² (Lietuva mažesnė 4,8 karto)
Sausuma: 304,465 km²
Vandenys: 8,220 km²
Miškai sudaro 28% teritorijos.
Tris ketvirtadalius užima lygumos.

Didžiausi miestai:

Varšuva (Warszawa) – 1 676 600 gyventojų.
Lodzė (Łódź) – 851 700 gyventojų.
Krokuva (Kraków) – 748 000 gyventojų.
Vroclavas (Wrocław) – 642 300 gyventojų.
Poznanė (Poznań) – 588 700 gyventojų.
Gdanskas (Gdańsk) – 464 600 gyventojų.

Gyventojai:

Gyventojų skaičius- apie 39mln.
Gyventojų tankis-124 žm/km2

Lenkijos tikinčiųjų dauguma (95%; praktikuojančių – 75%) yra katalikai.
Be lenkų (2002 metų duomenimis – 96,74%), šalyje dar gyvena vokiečiai, baltarusiai, ukrainiečiai (apie 30 000), lietuviai bei žydai.

Valstybinė kalba-lenkų
Piniginis vienetas-zlotas (złoty) = 100 grošų (groszy)

Simbolika

Himnas:

Himnas sukurtas 1797 metais, jį sukūrė Džozefas Vibickis (Józef Wybicki).

Originalo kalba Lietuviškas vertimas
1. Jeszcze Polska nie zginęła,
Póki my żyjemy.
Co nam obca przemoc wzięła,
Szablą odbierzemy.
Marsz, marsz Dąbrowski !
Z ziemi włoskiej do Polski,
Za twoim przewodem,
Złączym się z narodem.
2. Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakami !
Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy. 1. Dar Lenkija nepradingo,
Kol mes gyvename.
Ką iš mūsų svetimi atėmę,
Atsiimsime kardu.
Pirmyn, pirmyn, Danbrovski!
Nuo Italijos ligi Lenkijos,
Tavo vadovaujami,
Mes suvienysime tautą.
2. Pereisime Vyslą, pereisime Vartę,
Būsime mes lenkai!
Parodė pavyzdį mums Bonapartas
Kaip laimėti mums.

Herbas:

Lenkų nacionalinis herbas yra-baltas erelis su karūna.
Dažniausiai būna raudoname fone.

Vėliava:

Lenkų nacionalinės šventės:

– gegužės 3 d. (1791 m. konstitucijos paskelbimo metinės)
– lapkričio 11 d. (nepriklausomybės šventė).

Sienų ilgis: 3 582 km
Su: Kaliningrado sritimi (210 km), Lietuva (103 km), Baltarusija (416 km), Ukraina (529 km), Slovakija (539 km), Čekija (790 km), Vokietija (467 km), jūros siena (528 km).

Naudota literatūra:

1. http://www.lenkukultura.lt
2. http://www.polandembassy.lt/apie_bendri.html
3. http://www.weh-wilno.lt
4. http://www.akolegija.lt/Uzsienis/Projektas/SEPL/poland.htm
5. http://lt.wikipedia.org
6. http://www.google.lt
7. http://poland.ambasada.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=142
8. 8kl. geografijos vadovėlis 128-130psl.

Leave a Comment