Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vidurinė mokykla
Paruošė 7a kl. mokinė Laura Lubytė
Širvintos
2000
KINIJA
Sostinė: Pekinas
Plotas: 9 560 990 km2
Gyventojų skaičius: 1 205 200 000
Valstybinė kalba: mandarinų ir Kantono kinų, vietinės kalbos ir tarmės
Pagrindinės religijos: išpažįstančių tradicines religijas 20(, budistų
6(, musulmonų 2(, kitų 72(
Valdymas: valdo viena partija
Piniginis vienetas: juanis
Raštingumas: 80(
Gyvenimo trukmė: 71 metai
Žmonių 1 gydytojui: 730
Televizorių tūkstančiui žmonių: 30
Svarbiausi verslai: žemės ūkis, pramonė
Daugiausia eksportuojama: chemikalai, elektros prekės, žemės ūkio produktai, gamtinis kuras
Daugiausia importuojama: įrenginiai, grūdai, geležis
– 1 –
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Kinija yra Azijos žemyne, šiaurės pusrutulyje, į rytus nuo Grinvičo dienovidinio. Ji yra periodiškuose drėgnuose (musoniškuose) miškuose, mišriuose ir plačialapuose miškuose, miškastepėse ir stepėse, pusdykumėse ir dykumose, vertikalaus zoniškumo rajonuose. Ją skalauja Rytų Kinijos jūra ir Pietų Kinijos jūra. Kinijoje yra dvi didesnės upės, tai Jangzė ir
Hvanghė. Aplink Kinija yra tokios valstybės: Mongolija, Kazachija, Indija…
Toliausiai nuo Kinijos valstybės yra Šiaurės Amerikos žemyne esanti valstybė JAV. Štai, kur randasi Kinijos valstybė.
PAVIRŠIUS
Didžiąją Kinijos dalį užima kalnai, kalnynai ir aukštumos. Žemumos užima vos 12( teritorijos. Einant iš rytų į vakarus, paviršius pamažu aukštėja.
Tankiausiai gyvenama Didžioji Kinijos lyguma. Su Šiaurės Rytų
Kinijoje esančia Sungliao žemuma Didžioji Kinijos lyguma jungiasi siaura juosta. Sungliao žemumą supa Didžiojo Chingano ir Mažojo Chingano kalnai.
Į vakarus nuo Didžiojo Chingano plyti Gobio ir Alašano dykumos, įpiečiau pereinančios į Lioso plynaukštę. (Jos šiaurinėje dalyje pastatyta
Didžioji kinų siena.) Liosas – puri, nesluoksniuota uoliena, sudaryta iš smulkių dalelių. Lioso plynaukštę raižo Chvangchės ir jos intakų slėniai.
Plynaukštė labai paveikta vandens erozijos. Nuo kalnų ir aukštumų nuneštos kietos dalelės nusėda žemumose.
Tian Šanio kalnai dalija Šiaurės Vakarų Kiniją į dvi dalis –
Džungariją ir Kašgariją.
Tibetą iš visų pusių supa kalnai: Himalajai, Karakorumas ir Kunlūnas.
Tibeto aukštis 4000 – 5000 m virš jūros lygio. Rytuose Tibetas išraižytas upių slėnių, vakarinėje dalyje jo paviršius lygesnis.
KLIMATAS
Itin didelę klimato įvairovę lemia dideli paviršiaus nelygumai, teritorijos dydis, geografinės platumos ir ilgumos, žemyno poveikis Kinijos klimatui yra mažesnis negu Atlanto Europai, nes pusę metų musonai pučia vandenyno link.
Krituliai pasiskirstę labai netolygiai, būdingi dideli temperatūros skirtumai. – 2 –
Vidutinė sausio mėn. temperatūra pietuose apie +20( C, o šiaurėje ji nukrinta iki -20( C. Yra net daugiamečio įšalo plotų. Vasarą temperatūros svyravimai. Aukščiausia temperatūra šalyje užregistruota Turfano įduboje –
+ 34( C.
Daugiausia kritulių iškrinta Pietų Kinijoje. Šiaurės Rytuose
(Mandžiūrijoje) žiemą nepasninga (žiemos musonas pučia iš žemyno), todėl žiemkenčių auginti negalima. Einant į vakarus, kritulių mažėja. Žemdirbystė įmanoma tik oazėse. Maža kritulių ir Tibete.
TRUPUTIS ISTORIJOS APIE KINIJĄ
Kinijoje šiuo metu gyvena kas penktas pasaulio žmogus. Ši šalis plotu beveik prilygsta Europai ir yra trečia pagal dydį pasaulyje – po Rusijos ir
Kanados. Be to, ji turi vieną iš seniausių pasaulio kultūrų ir 7000 metų senumo istoriją. Valdyta imperatorių, 1911m. Kinija tapo respublika, o
1949m. – komunistine valstybe. Valdant komunistams, visas gyvenimo sritis reguliavo valstybė, Kinijoje išaugo stipri pramonė ir karinis pajėgumas.
Pastaraisiais metais joje pradėta leisti šiokią tokią ekonominę konkurenciją, o tai ima traukti užsienio investuotojus.
KINIJOS CIVILIZACIJA
Kinijos civilizacija gyvavo nepertraukiama ilgiausiai iš visų kitų pasaulio šalių ir dažnai buvo pati pažangiausia. Žmonės Kinijoje gyvena maždaug 500 000 metų. Jie statė miestus jau prieš 5500 metų, t. y. daug anksčiau, negu pirmieji miestai iškilo Afrikoje, abiejose Amerikose ar
Europoje. Kinai išrado popierių, rašalą, raštą, šilko verpimą, knygų spausdinimą ir paraką. Iki šio šimtmečio pradžios didžiulę Kiniją valdė imperatoriai, kilę iš įvairių dinastijų, arba karališkųjų šeimų. Jie laikė
Kiniją visiškai atskirą nuo viso pasaulio. Kinų tauta pasipriešino silpnai valdžiai ir 1911 m. privertė paskutinį imperatorių atsisakyti sosto. Buvo įkurta respublika, bet ją silpnino pilietinis karas ir Japonijos invazija.
1949 m. į valdžią atėjusi komunistų partija pradėjo keisti Kiniją: iš neturtingos valstiečių visuomenės ji virto didele pramonine valstybe.
TERAKOTINĖ ARMIJA
221 m. pr. kr. Cin Ši Hvang-di tapo pirmuoju visos Kinijos imperatoriumi.
Jo milžiniška kariuomenė padėjo jam suvienyti kariaujančias Kinijos karalystes.
– 3 –
Kai Cin Ši Hvang-di 210 m. pr. kr. mirė, 700 000 vergų ir amatininkų pagamino natūralaus dydžio jo kariuomenės kopiją. Per 8000 teraktoninkų laukininkų, karių, karo vežimų ir žirgų buvo sustatyti gretomis ir palaidoti imperatoriaus kape kaip jo apsauga.
HANŲ DINASTIJA
Hanų dinastija valdė Kiniją nuo 206 m. pr. Kr. iki 220 m. po Kr. Tai buvo taikus metas, per kurį Kinija labai išplėtė savo valdas. Buvo steigiamos mokyklos, vystomas mokslas. Tuo metu buvo išrasti popierius ir rašalas. Menininkai sukūrė daug puikių kaip šis žalvarinis “Dangaus žirgas”, sukurtas beveik prieš 2000 metų.
TANGŲ DINASTIJA
Kinija tapo labai galinga ir turtinga Tangų dinastijos valdymo metais
(618 – 906 m. po Kr.). Amatininkai žiedė nuostabią keramiką ir kūrė skulptūras, dailininkai ant šilko liejo nepaprastas akvareles. Tangų imperatorė U Dzetien leido moterims laikyti egzaminus valdininkių pareigoms užimti. Auksiniai tų laikų dirbiniai rodo dinastijos turtingumą.
MINGŲ DINASTIJA
Draudžiamasis miestas Pekine buvo pastatytas Mingų dinastijos (1368 –
1644) laikais. Mingų imperatoriai su šeimomis gyveno tame mieste stovinčiuose rūmuose. Paprastiems žmonėms į miestą įeiti buvo draudžiama.
CINŲ DINASTIJA
Kinijos pavadinimas kilo iš Cinų dinastijos (pradininkas Cin Ši Hvang-
di) vardo. Ji valdė Kiniją 221-206 m. pr. Kr. Dinastija buvo žiauri, o jos armija – nenugalima. Karo vadai dažnai važiuodavo lengvais mediniais karo vežimais, ir pažinti juos galėjai iš ypatingų galvos apdangalų ir šarvų.
– 4 –
IMPERIJOS ŽLUGIMAS
Visą XIX a. daug užsienio šalių bandė paveikti
Kiniją, kad joms būtų suteiktos prekybos teisės ir jų piliečiai galėtų nepaisyti Kinijos įstatymų. Karika-
tūra šone rodo, kaip Didžioji Britanija, Vokietija,
Rusija, Italija ir Japonija raiko kinų “pyragą”. Kinai pasipriešino kišimuisi į jų reikalus ir sukilo prieš nekenčiamus užsieniečius.
ĮŽYMIOS DATOS
Prieš 500 000 m. Kinijoje gyveno plačiai žinomas pirmykštis Pekino žmogus, gaminęs įrankius.
Apie 5000 m. pr. Kr. Atsiranda pirmosios gyvenvietės.
Apie 3500 m. pr. Kr. Pirmasis kinų miestas pastatytas Liangčenčene.
Apie 1632-1027 m. pr. Kr. Šangų dinastija valdo šiaurinę Kiniją.
Išrandamas raštas ir kalendorius, statomi miestai.
551-479 m. pr. Kr. Konfucijaus gyvenimo metai.
221-206 m. pr. Kr. Cinų dinastija suvienyja Kiniją. Pastatoma
Didžioji Kinijos siena.
206 m. pr Kr. – 220 m. po Kr. Hanų dinastija. Ima plisti budistų religija.
Išrandami popierius ir rašalas.
618-906 m. po Kr. Tangų dinastija. Išrandamas parakas, pradedamos spausdinti knygos.
868 m. Išspausdinta seniausia žinoma knyga.
960-1279 m. Sungų dinastija. Išrandamas kompasas.
1279-1368 m. Kiniją užgrobia ir valdo mongolai.
1368-1644 m. Mingų dinastija. Atvyksta pirmieji europiečiai pirkliai ir misionieriai.
1644-1911 m. Mančžu dinastija. Stiprėja užsieniečių valdžia.
1911 m. Imperatorius atsisako sosto.
1912 m. Kinija tampa respublika.
1913 m. Sun Jatsenas laikinai tampa prezidentu.
1921 m. Įkuriama Kinijos komunistų partija.
1931 m. Japonija įsiveržia į Mandžiūriją (šiaurytinę Kiniją).
1937-1945 m. Japonija užgrobia likusią Kinijos dalį.
1945-1949 m. Komunistai įsitvirtina valdžioje. Paskelbiama Kinijos
Liaudies Respublika, vadovaujama Mao Dzedungo.
– 5 –
KINŲ KOMUNIZMAS
Komunistų partija Kiniją užvaldė 1949 m. Vadovaujama Mao Dzedongo, partija tikėjo visuomene, kurios visi nariai lygūs, o nuosavybė bendra.
Žemė buvo atimta iš turtingų žemvaldžių ir atiduota valstiečių grupėms, o šios ją dirbo kolektyviai. Pramonę ėmė kontroliuoti valstybė. Šios pastangos reformuoti Kiniją buvo gan prieštaringos. Nuo Mao mirties 1976 m.
vėl leidžiama privati nuosavybė.
GYVENTOJAI
Kas penktas žmogus Žemėje – Kinijos Gyventojas. Didžiausias šalies turtas – daugiau kaip milijardas žmonių, tačiau tai yra ir viena iš šalies gyventojų skurdo priežasčių.
Kasmet Kinijoje gimsta per 20 mln. vaikų. Gausybei gyventojų reikia daug naujų mokytojų,16 mln. naujų darbo vietų ir 8 mln. naujų butų.
Šaliai kasmet reikia užauginti 6 mln. tonų daugiau grūdų. Dėl to iškyla tokio masto problemos, kurias sunkiai galima suvaldyti. Imta reguliuoti šeimų dydį, gimstamumą.
Šeimai rekomenduojama turėti tik vieną vaiką. Pažeidusieji šią normą moka didesnius mokesčius. Bloginamos tokių šeimų galimybės gauti gyvenamąjį plotą. Vaikams sudaromos blogesnės sąlygos, skirstant mokymo vietas. Tokia demografinė politika gyventojų atžvilgiu kritikuojama užsienyje.
Kinams yra sunku priprasti prie naujų įstatymų, tačiau praeityje daug sūnų rūpindavosi tėvais senatvėje. Pensijų sistema Kinijoje iki šiol tebėra užuomazgoje. Vienam vaikui tėvai ir seneliai skiria daug meilės ir dėmesio.
Atsiranda pavojus “mažajai saulei” užaugti šeimoje egoistu. Šitaip pažeidžiama tradicinė šeimos ir visuomenės tvarka.
Trečdalis žmonių yra jaunesni kaip 14 metų, o vyresni kaip 60 metų tesudaro vieną dešimtadalį.
Kinijos gyventojai labai netolygiai pasiskirstę šalies teritorijoje.
Dauguma gyvena kaime ir tankiai apgyvendintų miestų rytinėje šalies dalyje.
Čia, rytų Azijoje, dėl intensyvaus žemės ūkio susidarė didžiausia tankiai gyvenama teritorija. Kai kuriose Kinijos provincijose gyvena daugiau žmonių nei didelėse Europos šalyse. Priešingai, vakarų Kinija yra gyvenama gana retai. Ten – vienos sausiausių Azijos vietovių. Gyventi tetinka atskiros vandens turinčios oazės, kur žmonės dažniausiai iki šiol tebesiverčia klajokline gyvulininkyste. Čia yra ir keletas naudingųjų iškasenų gavybos centrų.
– 6 –
Tautinė sudėtis. Pagrindinė Kinijoje tauta – chanai. Jie sudaro apie 93(
Kinijos gyventojų. Kitoms 55 tautinėms mažumoms tenka vos 7(. Šalyje yra 15
tautų, turinčių daugiau negu 1 mln. gyventojų. Mažiausia etninė grupė –
lobai, kurie teturi apie 1000 gyventojų.
Chanai gyvena tankiausiai gyvenamuose rajonuose (Pietų, Rytų, Šiaurės
Rytų Kinijoje), kitų tautų žmonės – pasienio arba rečiau gyvenamuosiuose rajonuose (Vidinėje Mongolijos, Tibete, Sincziange).
Kinijos kalbos priklauso šešioms kalbų šeimoms ir daugybei grupių.
Kai kurių kalbų šeima dar nenustatyta.
Kalbų, papročių įvairovę lemia gyvenimo sąlygos ir tradicijos.
Įvairių tautų apranga, pastatai, verslai, šventės gerokai skiriasi.
Tibeto budistai. Tibetas nuo 1950 m. priklauso Kinijai. Tibetiečiai –
karšti budistai, bet komunistų partija persekioja bet kokią religiją. Vis dėlto budizmas Tibete labai stiprus. Budistai visą gyvenimą skiria maldai.
Kad neapleistų laimė ir sėkmė, jie visur kabina vėliavas su maldų tekstais.
Gyventojų tankumas. Vakarų Kinijoje, kuri užima apie trečdalį šalies teritorijos, gyvena vos 15 mln. gyventojų. Tai aukštai iškilęs, atšiaurus , sausas rajonas, kuriame nepatogu gyventi. Pietų ir Rytų Kinijoje gyventojų tankumas vietomis siekia 1000 – 2000 žmonių 1 km2 , tačiau tankiai gyvenama visa pietrytinė šalies dalis. Čia didžiausia gyventojų santalka žemėje.
– 7 –
Gyventojų skaičiaus didėjimas Kinijoje
1950 m. 552 mln. žm. 1990 m. 1134 mln. žm.
1960 m. 662 mln. žm. 1996 m. 1210
mln. žm.
1970 m. 830 mln. žm. 2000 m. 1205 mln. žm.
1980m. 1000 mln. žm.
Buitis. Dėl didelio gyventojų tankumo tiek mieste, tiek kaime statomi maži būstai. Mieste vyrauja maži butai, kaimuose – nedideli namai, dažniausiai moliniai, šilto klimato rajonuose neretai šiaudiniai.
Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Šitiek žmonių galima išmaitinti todėl, kad drėkinamosios žemdirbystės rajone auginami ryžiai.
Juos kinai valgo kiekvieną dieną per pusryčius, pietus ir vakarienę. Be ryžių, maistui nemažai vartojama sojų.
Daugeliui kinų trūksta baltymų, todėl jie dar valgo visa, “kas bėga, skrenda, plaukia, šliaužia, rausiasi”. Maistas ruošiamas labai savitai, vartojama daug prieskonių. Šalti patiekalai pjaustomi nepaprastai plonais griežinėliais. Labai dailiai puošiamas stalas. Šalyje auginama apie 400
veislių arbatmedžių. Kinai mieliau geria žaliąją arbatą. Žalioji arbata ruošiama iš suaugusių arbatmedžių lapų, o juodoji – iš besiskleidžiančių jaunų lapelių.
Maisto gamyba. Kiekvienas lopinėlis derlingos žemės Kinijoje dirbamas.
Apsėtos paplentės ir plotai palei geležinkelius, į tarpueilius dažnai sėjama ar sodinama kita kultūra. Apačioje nurodytų produktų Kinija užaugina daugiausia pasaulyje. Skaičiai rodo jos dydį.
KINŲ VIRTUVĖ
Kinai moka mėgautis valgiu; kiekvienas kraštas turi savo tradicinius patiekalus. Vakaruose, Sičuano provincijoje, mėgstami aštrūs prieskoniai, o
šiaurės Kinijoje, Pekino apylinkėse, gardžiai kepama antis. Pietuose esantis
Kantono kraštas visame pasaulyje garsus žuvų valgiais ir švelniu patiekalų skoniu. Valgyti gaminama verdant ant garų ar kepant didelėje keptuvėje.
Pietuose valgomi ryžiai, šiaurėje – kvietinės bandelės arba makaronai.
Maistas patiekiamas mažuose dubenėliuose, valgoma lazdelėmis.
– 8 –
ŽEMĖS ŪKIS
Kinijos žmės ūkyje ryškiai išsiskiria kelios zonos: Pietų, Šiaurės,
Šiaurės Rytų, Šiaurės Vakarų, Tibeto. Kiekviena jų turi tam tikrų ypatumų, priklausančių nuo teritorijos gamtinių ir istorinių sąlygų. Bendras viso
Kinijos žemės ūkio bruožas – augalininkystė yra daug svarbesnė už gyvulininkystę.
Kiekvieną augalą kinai prižiūri atskirai, panašiai kaip kaip mūsų sodininkai ar daržininkai. Žemė naudojama gerai. Gaunami gausūs derliai, bet menkesni nei Japonijoje, kurios žemės ūkyje taikomas mokslas.
Ryžiai užima penktadalį šalies pasėlių ploto. Kinijoje gaunama trečdalis pasaulio ryžių derliaus. Pagrindinis ryžių pasėlių rajonas –
Pietų Kinija. Šiaurėje ir šiaurės Rytuose sėjami kviečiai, miežiai, avižos.
Pagal pasėlių plotą kviečiai yra antroje vietoje, kukurūzai – trečioje.
Svarbi maistinė, aliejinė, baltyminga kultūra yra soja, auginama visoje Kinijoje, bet daugiausia Šiaurės Rytuose.
Iš techninių kultūrų auginamos pluoštinės: medvilnė, džiutad, kanapės, ramis, kurio pluoštas itin stiprus; aliejinės: žemės riešutai, rapsas, kunžutas; cukringosios: cukrašvendrės, cukriniai runkeliai; be to, tabakas, arbata, vaisiai, šilkamedžiai ir kiti augalai. Iš daugiau nei 40
pasaulyje žinomų vaismedžių rūšių Kinijoje auginamos 37.
Tibeto aukštikalnėse auginami žirniai ir miežiai, laikomi jakai, naudojami nešuliams gabenti, duoda mėsos, pieno, vilnų.
Sindziango ir Vidinės Mongolijos rajonuose vyrauja gyvulininkystė bei
oazinė žemdirbystė.Kituose rajonuose gyvulininkystė ne tokia svarbi, nes
– 9 –
drėkinamosios žemdirbystės rajonuose labai brangi žemė, kurioje labiau apsimoka auginti grūdines ar technines kultūras. Laikoma daug kiaulių, paukščių.
RYŽIŲ AUGINIMAS
Du trečdaliai kinų gyvena ir dirba kaime. Derlingiausi plotai pietuose. Pagrindinė žemės ūkio kultūra – ryžiai, nors auginama ir arbatžolės, medvilnė, vaisiai ir daržovės. Ryžiai sodinami užliejamuose laukuose. Gerais metais nuimami du ryžių derliai ir vienas daržovių ar javų. Šiaurėje ir vakaruose, kur sausiau ir žemės kalnuotesnės, žmonės augina kokius nors vienus javus ir laiko avių ar galvijų.
Sėja
Arimas
Sodinimas
Pjūtis
NAUDINGOSIOS IŠKASENOS IR PRAMONĖ
Kinijos pramonės pagrindas – akmens anglys ir geležies rūda. Anglių yra beveik visose šalies provincijose. Jų atsargos didelės, gavyba nuolat auga. Pagal geležies rūdos gavybą Kinija yra tarp pirmaujančių pasaulio šalių. Yra vidutinių naftos telkinių. Gausesnių rasta Pietų Kinijos jūros vandenyse prie Kantono. Rasta naftos ir Vakarų Kinijoje. Šalis gali tapti naftos eksportuoja.
– 10 –
Kinija pirmauja pagal volframo rūdos gavybą. Be to, kasamos stibio, molibdeno, alavo, vario, cinko, švino rūdos. Yra žaliavų chemijos pramonei.
Geriausiai pramonė išplėtota Rytų Kinijoje. Svarbiausi centrai –
Šenjangas, Šanchajus, Pekinas. Pramonė, ypač sunkioji, sparčiau pradėta plėsti po Antrojo pasaulinio karo. Greitai stiprėjo metalurgija, energetika, mašinų gamyba. Susikūrė visiškai naujos šakos, pavyzdžiui, elektronika. Lengvosios pramonės šakos plėtojamos nuo seno; svarbiausia jų
– medvilnės pramonė. Pagal medvilnių audinių gamybą Kinija pirmauja pasaulyje.
Kinija eksportuoja sojos, ryžius, arbatą, medvilnės gaminius, amatininkų dirbinius, mineralines žaliavas.
Kinijoje gaminama labai daug produkcijos, tačiau vidutiniškai vienam gyventojui jos tenka labai mažai. Taip yra dėl mažo darbo našumo, žemo mechanizacijos lygio, nedidelės darbininkų kvalifikacijos. Didžiosiose
Kinijos statybose dirba milijonai žmonių, neretai naudojančių tik primityvias darbo priemones ir įrankius.
MEDICINA
Kinijos medicina yra Rytų ir Vakarų tradicijų mišinys. Šiuolaikinai chirurgijos ir gydymo vaistais metodai buvo pasiskolinti iš Europos ir
Jungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau gydytojai tebesinaudoja tradiciniais gydymo metodais, kurie buvo populiarūs tūkstančius metų. Jie gydo vaistažolėmis ir kitais vaistais iš gamtinių produktų. Skausmui malšinti kinų daktarai kartais taiko akupunktūrą – metodą, kai plonos adatos susmaigstomos į specialiai parinktas kūno vietas. “Basakojai daktarai”, arba mažamoksliai kaimo gydytojai, gydo žmones gamtoje randamais vaistais.
– 11 –
DRAKONO DRABUŽIAI
Tik imperatorius ir jo šeimos nariai galėjo dėvėti šilkinius geltonos spalvos chalatus. Apačioje matomas chalatas buvo išaustas maždaug prieš 100
metų. Audringos jūros, kalnų, debesų, ir drakonų atvaizdai pabrėžia, kad šį chalatą nešioja visatos valdovas.
KINŲ KALBA
Šiaurės kinų, arba mandarinų, kalba kalbama visur, išskyrus pietrytines pakrantes. Jose kalbama Kantono ir kitomis kinų tarmėmis. Kiekviena tarmė turi daug patarmių, kitaip tariant, regioninių savitumų. Nors kalbų žodžiai skirtingi, visos jos vartoja tą patį raštą.
– 12 –
KINŲ RAŠTAS
Ne taip kaip anglai ar prancūzai, turintys 26
raidžių abėcėlę, kinai raštui vartoja daugiau nei
50 000 ženklų. Kiekvienas toks ženklas reiškia kokį nors žodį ar sąvoką. Paprastai žodžiai, kaip “lietus”
ar “dangus”, yra vienaženkliai.Sudurtiniai žodžiai turi du ar daugiau ženklų, pvz., “telefonas”
išreiškiamas dviem ženklais: “elektrinis”ir “kalba”.
APIE HIEROGLIFUS
Iš pradžių hieroglifais buvo vadinami Egipte naudoti rašmenys.
Hieroglifas, atėjęs iš graikų kalbos žodis, lietuviškai reiškia “šventi, akmenyje iškalti rašmenys”. Tai figūriniai ženklai, žymintys ištisas sąvokas arba atskirus kalbos skiemenis ir garsus. Kinijoje jie naudojami jau keli tūkstančiai. Manoma, kad hieroglifai atsirado iš primityvių piešinėlių – piktogramų, kurie pamažu kito. Dabar jų iš viso yra apie 40
tūkst., dažniausiai vartojamų 5 –6
tūkst. žinantis 1500 hieroglifų žmogus jau laikomas raštingu. Kai kurie hieroglifai yra labai sudėtingi, sudaryti net iš 30-40 brūkšnelių.
– 13 –
Šie rašmenys turi bendrų elemenų, pagal kuriuos jie gali būti grupuojami, pavyzdžiui, hieroglifai, reiškiantys ažuolą, klevą, beržą, pušį ir t.t., turi elementų, kurie rodo, jog tai yra medis.
MIESTAI
Kinijoje yra apie 40 milijoninių miestų. Didžiausi jų – Šanchajus,
Pekinas, Tiendzinas. Prognozuojama, kad 2000 m. tiek Šanchajuje, tiek
Pekine gyvens po 20 mln. ir daugiau žmonių. Daugiausia miestų telkiasi palei Jangdzę ir vandenyno pakarantę. Miestuose gyvena 20( kinų. Kai kurie labai seni, jiems daugiau nei 200 metų. Pavyzdžiui, Pekinas – sena Kinijos sostinė. Senovėje sostinė buvo ir kiti miestai.
ŠANCHAJUS
Didžiausias Kinijos miestas yra Šanchajus. Tai ir vienas didžiausių pasaulyje uostamiesčių. Ilgus šimtmečius Kinija buvo uždara Vakarų pasauliui, bet 1842m. Nankino sutartis tarp Kinijos ir Didžiausios
Britanijos atvėrė uostą prekybai su Vakarais. Nuo to laiko Šanchajus tapo prekybiniu ir pramoniniu
Kinijos centru. Šiandien maždaug pusė Kinijos užsienio prekybos vyksta per šį miestą.
DIDŽIOJI SIENA
Didžioji Kinijos siena yra ilgiausia pasaulyje. Jos ilgis 3460 km, aukštis 12 m, plotis 6-15 m. Siena buvo pastatyta valdant Cin Ši Hvang-di ginti šiaurinei Kinijai nuo priešiškų Centrinės Azijos genčių.
DIDYSIS KANALAS
Kinijoje teka ilgiausias pasaulio kanalas, jo ilgis 1790 km. Jis pradėtas kasti V a. pr. Kr. Kanalas turėjo sujungti šiaurės miestus su ryžių slėniais pietuose. Netoli pietinio jo galo kanalas eina per
Sudžou, vaizdingą miestą, vadinamą “Rytų Venecija”, mat jis visas išraižytas upių ir kanalų.
– 14 –
TRANSPORTAS
Kalnuotoje vakarinėje šalies dalyje yra tik viena geležinkelio šaka.
Pagrindiniai keliai nutiesti šalies rytuose.
Svarbus upių transportas. 2800 km Jangdzės yra laivuojama, o iki
Uchano miesto ja gali plaukioti ir jūriniai laivai. Dėl didelių vandens lygio svyravimų Chvangchės reikšmė transportui mažesnė. Jūrų transportas ne toks svarbus. Šalis turi vidutinio dydžio laivų, kurie plaukioja tarp vietos jūros uostų. Iš 40 jūros uostų žymesni yra Šanchajus, Tiendzinas,
Kantonas.
Kinijos vaizdeliai
– 15 –
Naudota literatūra
Vadovėlis “Pasaulio geografija 7 kl.”
Stanislovo Trumpicko “Pasaulio dalių geografija”
“Vaikų enciklopedija”
Enciklopedija “Pasaulio geografija”
– 16 –
[pic]