Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vidurinė mokykla
Paruošė 7a kl. mokinė Laura Lubytė
Širvintos
2000
KINIJA
Sostinė: Pekinas Plotas: 9 560 990 km2 Gyventojų skaičius: 1 205 200 000 Valstybinė kalba: mandarinų ir Kantono kinų, vietinės kalbos ir tarmės Pagrindinės religijos: išpažįstančių tradicines religijas 20(, budistų 6(, musulmonų 2(, kitų 72( Valdymas: valdo viena partija Piniginis vienetas: juanis Raštingumas: 80( Gyvenimo trukmė: 71 metai Žmonių 1 gydytojui: 730 Televizorių tūkstančiui žmonių: 30 Svarbiausi verslai: žemės ūkis, pramonė Daugiausia eksportuojama: chemikalai, elektros prekės, žemės ūkio produktai, gamtinis kuras Daugiausia importuojama: įrenginiai, grūdai, geležis
– 1 –
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Kinija yra Azijos žemyne, šiaurės pusrutulyje, į rytus nuo Grinvičodienovidinio. Ji yra periodiškuose drėgnuose (musoniškuose) miškuose,mišriuose ir plačialapuose miškuose, miškastepėse ir stepėse, pusdykumėseir dykumose, vertikalaus zoniškumo rajonuose. Ją skalauja Rytų Kinijos jūrair Pietų Kinijos jūra. Kinijoje yra dvi didesnės upės, tai Jangzė irHvanghė. Aplink Kinija yra tokios valstybės: Mongolija, Kazachija, Indija…Toliausiai nuo Kinijos valstybės yra Šiaurės Amerikos žemyne esantivalstybė JAV. Štai, kur randasi Kinijos valstybė.
PAVIRŠIUS
Didžiąją Kinijos dalį užima kalnai, kalnynai ir aukštumos. Žemumosužima vos 12( teritorijos. Einant iš rytų į vakarus, paviršius pamažuaukštėja. Tankiausiai gyvenama Didžioji Kinijos lyguma. Su Šiaurės RytųKinijoje esančia Sungliao žemuma Didžioji Kinijos lyguma jungiasi siaurajuosta. Sungliao žemumą supa Didžiojo Chingano ir Mažojo Chingano kalnai. Į vakarus nuo Didžiojo Chingano plyti Gobio ir Alašano dykumos,įpiečiau pereinančios į Lioso plynaukštę. (Jos šiaurinėje dalyje pastatytaDidžioji kinų siena.) Liosas – puri, nesluoksniuota uoliena, sudaryta išsmulkių dalelių. Lioso plynaukštę raižo Chvangchės ir jos intakų slėniai.Plynaukštė labai paveikta vandens erozijos. Nuo kalnų ir aukštumų nuneštos
kietos dalelės nusėda žemumose. Tian Šanio kalnai dalija Šiaurės Vakarų Kiniją į dvi dalis –Džungariją ir Kašgariją. Tibetą iš visų pusių supa kalnai: Himalajai, Karakorumas ir Kunlūnas.Tibeto aukštis 4000 – 5000 m virš jūros lygio. Rytuose Tibetas išraižytasupių slėnių, vakarinėje dalyje jo paviršius lygesnis.KLIMATAS
Itin didelę klimato įvairovę lemia dideli paviršiaus nelygumai,teritorijos dydis, geografinės platumos ir ilgumos, žemyno poveikis Kinijosklimatui yra mažesnis negu Atlanto Europai, nes pusę metų musonai pučiavandenyno link. Krituliai pasiskirstę labai netolygiai, būdingi dideli temperatūrosskirtumai. – 2 –Vidutinė sausio mėn. temperatūra pietuose apie +20( C, o šiaurėje jinukrinta iki -20( C. Yra net daugiamečio įšalo plotų. Vasarą temperatūrossvyravimai. Aukščiausia temperatūra šalyje užregistruota Turfano įduboje –+ 34( C.
Daugiausia kritulių iškrinta Pietų Kinijoje. Šiaurės Rytuose(Mandžiūrijoje) žiemą nepasninga (žiemos musonas pučia iš žemyno), todėlžiemkenčių auginti negalima. Einant į vakarus, kritulių mažėja. Žemdirbystėįmanoma tik oazėse. Maža kritulių ir Tibete.
TRUPUTIS ISTORIJOS APIE KINIJĄ
Kinijoje šiuo metu gyvena kas penktas pasaulio žmogus. Ši šalis plotubeveik prilygsta Europai ir yra trečia pagal dydį pasaulyje – po Rusijos irKanados. Be to, ji turi vieną iš seniausių pasaulio kultūrų ir 7000 metųsenumo istoriją. Valdyta imperatorių, 1911m. Kinija tapo respublika, o1949m. – komunistine valstybe. Valdant komunistams, visas gyvenimo sritisreguliavovalstybė, Kinijoje išaugo stipri pramonė ir karinis pajėgumas.Pastaraisiais metais joje pradėta leisti šiokią tokią ekonominękonkurenciją, o tai ima traukti užsienio investuotojus.
KINIJOS CIVILIZACIJA
Kinijos civilizacija gyvavo nepertraukiama ilgiausiai iš visų kitųpasaulio šalių ir dažnai buvo pati pažangiausia. Žmonės Kinijoje gyvenamaždaug 500 000 metų. Jie statė miestus jau prieš 5500 metų, t. y. dauganksčiau, negu pirmieji miestai iškilo Afrikoje, abiejose Amerikose ar
Europoje. Kinai išrado popierių, rašalą, raštą, šilko verpimą, knygųspausdinimą ir paraką. Iki šio šimtmečio pradžios didžiulę Kiniją valdėimperatoriai, kilę iš įvairių dinastijų, arba karališkųjų šeimų. Jie laikėKiniją visiškai atskirą nuo viso pasaulio. Kinų tauta pasipriešino silpnaivaldžiai ir 1911 m. privertė paskutinį imperatorių atsisakyti sosto. Buvoįkurta respublika, bet ją silpnino pilietinis karas ir Japonijos invazija.1949 m. į valdžią atėjusi komunistų partija pradėjo keisti Kiniją: išneturtingos valstiečių visuomenės ji virto didele pramonine valstybe.TERAKOTINĖ ARMIJA
221 m. pr. kr. Cin Ši Hvang-di tapo pirmuoju visos Kinijos imperatoriumi.Jo milžiniška kariuomenė padėjo jam suvienyti kariaujančias Kinijoskaralystes. – 3 – Kai Cin Ši Hvang-di 210 m. pr. kr. mirė, 700 000 vergų ir amatininkųpagamino natūralaus dydžio jo kariuomenės kopiją. Per 8000 teraktoninkųlaukininkų, karių, karo vežimų ir žirgų buvo sustatyti gretomis irpalaidoti imperatoriaus kape kaip jo apsauga.
HANŲ DINASTIJA
Hanų dinastija valdė Kiniją nuo 206 m. pr. Kr. iki 220 m. po Kr. Taibuvo taikus metas, per kurį Kinija labai išplėtė savo valdas. Buvosteigiamos mokyklos, vystomas mokslas. Tuo metu buvo išrasti popierius irrašalas. Menininkai sukūrė daug puikių kaip šis žalvarinis “Dangausžirgas”, sukurtas beveik prieš 2000 metų.
TANGŲ DINASTIJA
Kinija tapo labai galinga ir turtinga Tangų dinastijos valdymo metais(618 – 906 m. po Kr.). Amatininkai žiedė nuostabią keramiką ir kūrėskulptūras, dailininkai ant šilko liejo nepaprastas akvareles. Tangųimperatorė U Dzetien leido moterims laikyti egzaminus valdininkių pareigomsužimti. Auksiniai tų laikų dirbiniai rodo dinastijos turtingumą.
MINGŲ DINASTIJA
Draudžiamasis miestas Pekine buvo pastatytas Mingų dinastijos (1368 –1644) laikais. Mingų imperatoriai su šeimomis gyveno tame miestestovinčiuose rūmuose. Paprastiems žmonėms į miestą įeiti buvo draudžiama.
CINŲ DINASTIJA
Kinijos pavadinimas kilo iš Cinų dinastijos (pradininkas Cin Ši Hvang-
di) vardo. Ji valdė Kiniją 221-206 m. pr. Kr. Dinastija buvo žiauri, o josarmija – nenugalima. Karo vadai dažnai važiuodavo lengvais mediniais karovežimais, ir pažinti juos galėjai iš ypatingų galvos apdangalų ir šarvų.– 4 – IMPERIJOS ŽLUGIMAS
Visą XIX a. daug užsienio šalių bandė paveikti
Kiniją, kad joms būtų suteiktos prekybos teisės irjų piliečiai galėtų nepaisyti Kinijos įstatymų. Karika-tūra šone rodo, kaip Didžioji Britanija, Vokietija,Rusija, Italija ir Japonija raiko kinų “pyragą”. Kinaipasipriešino kišimuisi į jų reikalus ir sukilo priešnekenčiamus užsieniečius.
ĮŽYMIOS DATOS
Prieš 500 000 m. Kinijoje gyveno plačiai žinomas pirmykštis Pekinožmogus, gaminęs įrankius. Apie 5000 m. pr. Kr. Atsiranda pirmosios gyvenvietės. Apie 3500 m. pr. Kr. Pirmasis kinų miestas pastatytas Liangčenčene. Apie 1632-1027 m. pr. Kr. Šangų dinastija valdo šiaurinę Kiniją.Išrandamas raštas ir kalendorius, statomi miestai. 551-479 m. pr. Kr. Konfucijaus gyvenimo metai. 221-206 m. pr. Kr. Cinų dinastija suvienyja Kiniją. PastatomaDidžioji Kinijos siena.206 m. pr Kr. – 220 m. po Kr. Hanų dinastija. Ima plisti budistų religija.Išrandami popierius ir rašalas. 618-906 m. po Kr. Tangų dinastija. Išrandamas parakas, pradedamosspausdinti knygos. 868 m. Išspausdinta seniausia žinoma knyga. 960-1279 m. Sungų dinastija. Išrandamas kompasas. 1279-1368 m. Kiniją užgrobia ir valdo mongolai. 1368-1644 m. Mingų dinastija. Atvyksta pirmieji europiečiai pirkliaiir misionieriai. 1644-1911 m. Mančžu dinastija. Stiprėja užsieniečių valdžia. 1911 m. Imperatorius atsisako sosto. 1912 m. Kinija tampa respublika. 1913 m. Sun Jatsenas laikinai tampa prezidentu. 1921 m. Įkuriama Kinijos komunistų partija. 1931 m. Japonija įsiveržia į Mandžiūriją (šiaurytinę Kiniją). 1937-1945 m. Japonija užgrobia likusią Kinijos dalį. 1945-1949 m. Komunistai įsitvirtina valdžioje. Paskelbiama KinijosLiaudies Respublika, vadovaujama Mao Dzedungo. – 5 –
KINŲ KOMUNIZMAS
Komunistų partija Kiniją užvaldė 1949 m. Vadovaujama Mao Dzedongo,
partija tikėjo visuomene, kurios visi nariai lygūs, o nuosavybė bendra.Žemė buvo atimta iš turtingų žemvaldžių ir atiduota valstiečių grupėms, ošios ją dirbo kolektyviai. Pramonę ėmė kontroliuoti valstybė. Šiospastangos reformuoti Kiniją buvo gan prieštaringos. Nuo Mao mirties 1976 m.vėl leidžiama privati nuosavybė.GYVENTOJAI
Kas penktas žmogus Žemėje – Kinijos Gyventojas. Didžiausias šaliesturtas – daugiau kaip milijardas žmonių, tačiau tai yra ir viena iš šaliesgyventojų skurdo priežasčių. Kasmet Kinijoje gimsta per 20 mln. vaikų. Gausybei gyventojų reikiadaug naujų mokytojų,16 mln. naujų darbo vietų ir 8 mln. naujų butų. Šaliai kasmet reikia užauginti 6 mln. tonų daugiau grūdų. Dėl toiškyla tokio masto problemos, kurias sunkiai galima suvaldyti. Imtareguliuoti šeimų dydį, gimstamumą. Šeimai rekomenduojama turėti tik vieną vaiką. Pažeidusieji šią normąmoka didesnius mokesčius. Bloginamos tokių šeimų galimybės gauti gyvenamąjįplotą. Vaikams sudaromos blogesnės sąlygos, skirstant mokymo vietas. Tokiademografinė politika gyventojų atžvilgiu kritikuojama užsienyje. Kinams yra sunku priprasti prie naujų įstatymų, tačiau praeityje daugsūnų rūpindavosi tėvais senatvėje. Pensijų sistema Kinijoje iki šiol tebėraužuomazgoje. Vienam vaikui tėvai ir seneliai skiria daug meilės ir dėmesio.Atsiranda pavojus “mažajai saulei” užaugti šeimoje egoistu. Šitaippažeidžiama tradicinė šeimos ir visuomenės tvarka. Trečdalis žmonių yra jaunesni kaip 14 metų, o vyresni kaip 60 metųtesudaro vieną dešimtadalį. Kinijos gyventojai labai netolygiai pasiskirstę šalies teritorijoje.Dauguma gyvena kaime ir tankiai apgyvendintų miestų rytinėje šalies dalyje.Čia, rytų Azijoje, dėl intensyvaus žemės ūkio susidarė didžiausia tankiaigyvenama teritorija. Kai kuriose Kinijos provincijose gyvena daugiau žmoniųnei didelėse Europos šalyse. Priešingai, vakarų Kinija yra gyvenama ganaretai. Ten – vienos sausiausių Azijos vietovių. Gyventi tetinka atskiros
vandens turinčios oazės, kur žmonės dažniausiai iki šiol tebesiverčiaklajokline gyvulininkyste. Čia yra ir keletas naudingųjų iškasenų gavybos centrų. – 6 –Tautinė sudėtis. Pagrindinė Kinijoje tauta – chanai. Jie sudaro apie 93(Kinijos gyventojų. Kitoms 55 tautinėms mažumoms tenka vos 7(. Šalyje yra 15tautų, turinčių daugiau negu 1 mln. gyventojų. Mažiausia etninė grupė –lobai, kurie teturi apie 1000 gyventojų. Chanai gyvena tankiausiai gyvenamuose rajonuose (Pietų, Rytų, ŠiaurėsRytų Kinijoje), kitų tautų žmonės – pasienio arba rečiau gyvenamuosiuoserajonuose (Vidinėje Mongolijos, Tibete, Sincziange). Kinijos kalbos priklauso šešioms kalbų šeimoms ir daugybei grupių.Kai kurių kalbų šeima dar nenustatyta. Kalbų, papročių įvairovę lemia gyvenimo sąlygos ir tradicijos.Įvairių tautų apranga, pastatai, verslai, šventės gerokai skiriasi.Tibeto budistai. Tibetas nuo 1950 m. priklauso Kinijai. Tibetiečiai –karšti budistai, bet komunistų partija persekioja bet kokią religiją. Visdėlto budizmas Tibete labai stiprus. Budistai visą gyvenimą skiria maldai.Kad neapleistų laimė ir sėkmė, jie visur kabina vėliavas su maldųtekstais.Gyventojų tankumas. Vakarų Kinijoje, kuri užima apie trečdalį šaliesteritorijos, gyvena vos 15 mln. gyventojų. Tai aukštai iškilęs, atšiaurus ,sausas rajonas, kuriame nepatogu gyventi. Pietų ir Rytų Kinijoje gyventojųtankumas vietomis siekia 1000 – 2000 žmonių 1 km2 , tačiau tankiai gyvenamavisa pietrytinė šalies dalis. Čia didžiausia gyventojų santalka žemėje.– 7 – Gyventojų skaičiaus didėjimas Kinijoje
1950 m. 552 mln. žm. 1990 m. 1134 mln. žm.1960 m. 662 mln. žm. 1996 m. 1210mln. žm.1970 m. 830 mln. žm. 2000 m. 1205 mln. žm.1980m. 1000 mln. žm.
Buitis. Dėl didelio gyventojų tankumo tiek mieste, tiek kaime statomi mažibūstai. Mieste vyrauja maži butai, kaimuose – nedideli namai, dažniausiaimoliniai, šilto klimato rajonuose neretai šiaudiniai. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Šitiek žmonių galimaišmaitinti todėl, kad drėkinamosios žemdirbystės rajone auginami ryžiai.
Juos kinai valgo kiekvieną dieną per pusryčius, pietus ir vakarienę. Beryžių, maistui nemažai vartojama sojų. Daugeliui kinų trūksta baltymų, todėl jie dar valgo visa, “kas bėga,skrenda, plaukia, šliaužia, rausiasi”. Maistas ruošiamas labai savitai,vartojama daug prieskonių. Šalti patiekalai pjaustomi nepaprastai plonaisgriežinėliais. Labai dailiai puošiamas stalas. Šalyje auginama apie 400veislių arbatmedžių. Kinai mieliau geria žaliąją arbatą. Žalioji arbataruošiama iš suaugusių arbatmedžių lapų, o juodoji – iš besiskleidžiančiųjaunų lapelių.Maisto gamyba. Kiekvienas lopinėlis derlingos žemės Kinijoje dirbamas.Apsėtos paplentės ir plotai palei geležinkelius, į tarpueilius dažnaisėjama ar sodinama kita kultūra. Apačioje nurodytų produktų Kinija užauginadaugiausia pasaulyje. Skaičiai rodo jos dydį.
KINŲ VIRTUVĖ
Kinai moka mėgautis valgiu; kiekvienas kraštas turi savo tradiciniuspatiekalus. Vakaruose, Sičuano provincijoje, mėgstami aštrūs prieskoniai, o
šiaurės Kinijoje, Pekino apylinkėse, gardžiai kepama antis. PietuoseesantisKantono kraštas visame pasaulyje garsus žuvų valgiais ir švelniu patiekalųskoniu. Valgyti gaminama verdant ant garų ar kepant didelėje keptuvėje.Pietuose valgomi ryžiai, šiaurėje – kvietinės bandelės arba makaronai.Maistas patiekiamas mažuose dubenėliuose, valgoma lazdelėmis.
– 8 –
ŽEMĖS ŪKIS
Kinijos žmės ūkyje ryškiai išsiskiria kelios zonos: Pietų, Šiaurės,Šiaurės Rytų, Šiaurės Vakarų, Tibeto. Kiekviena jų turi tam tikrų ypatumų,priklausančių nuo teritorijos gamtinių ir istorinių sąlygų. Bendras visoKinijos žemės ūkio bruožas – augalininkystė yra daug svarbesnė užgyvulininkystę. Kiekvieną augalą kinai prižiūri atskirai, panašiai kaip kaip mūsųsodininkai ar daržininkai. Žemė naudojama gerai. Gaunami gausūs derliai,bet menkesni nei Japonijoje, kurios žemės ūkyje taikomas mokslas. Ryžiai užima penktadalį šalies pasėlių ploto. Kinijoje gaunama
trečdalis pasaulio ryžių derliaus. Pagrindinis ryžių pasėlių rajonas –Pietų Kinija. Šiaurėje ir šiaurės Rytuose sėjami kviečiai, miežiai, avižos.Pagal pasėlių plotąkviečiai yra antroje vietoje, kukurūzai – trečioje. Svarbi maistinė, aliejinė, baltyminga kultūra yra soja, auginamavisoje Kinijoje, bet daugiausia Šiaurės Rytuose. Iš techninių kultūrų auginamos pluoštinės: medvilnė, džiutad,kanapės, ramis, kurio pluoštas itin stiprus; aliejinės: žemės riešutai,rapsas, kunžutas; cukringosios: cukrašvendrės, cukriniai runkeliai; be to,tabakas, arbata, vaisiai, šilkamedžiai ir kiti augalai. Iš daugiau nei 40pasaulyje žinomų vaismedžių rūšių Kinijoje auginamos 37. Tibeto aukštikalnėse auginami žirniai ir miežiai, laikomi jakai,naudojami nešuliams gabenti, duoda mėsos, pieno, vilnų. Sindziango ir Vidinės Mongolijos rajonuose vyrauja gyvulininkystė beioazinė žemdirbystė.Kituose rajonuose gyvulininkystė ne tokia svarbi, nes – 9 –drėkinamosios žemdirbystės rajonuose labai brangi žemė, kurioje labiauapsimoka auginti grūdines ar technines kultūras. Laikoma daug kiaulių,paukščių.
RYŽIŲ AUGINIMAS
Du trečdaliai kinų gyvena ir dirba kaime. Derlingiausi plotaipietuose. Pagrindinė žemės ūkio kultūra – ryžiai, nors auginama irarbatžolės, medvilnė, vaisiai ir daržovės. Ryžiai sodinami užliejamuoselaukuose. Gerais metais nuimami du ryžių derliai ir vienas daržovių arjavų. Šiaurėje ir vakaruose, kur sausiau ir žemės kalnuotesnės, žmonėsaugina kokius nors vienus javus ir laiko avių ar galvijų.
Sėja Arimas
Sodinimas
Pjūtis
NAUDINGOSIOS IŠKASENOS IR PRAMONĖ
Kinijos pramonės pagrindas – akmens anglys ir geležies rūda. Angliųyra beveik visose šalies provincijose. Jų atsargos didelės, gavyba nuolatauga. Pagal geležies rūdos gavybą Kinija yra tarp pirmaujančių pasauliošalių. Yra vidutinių naftos telkinių. Gausesnių rasta Pietų Kinijos jūros
vandenyse prie Kantono. Rasta naftos ir Vakarų Kinijoje. Šalis gali taptinaftos eksportuoja.– 10 –Kinija pirmauja pagal volframo rūdos gavybą. Be to, kasamos stibio,molibdeno, alavo, vario, cinko, švino rūdos. Yra žaliavų chemijos pramonei. Geriausiai pramonė išplėtota Rytų Kinijoje. Svarbiausi centrai –Šenjangas, Šanchajus, Pekinas. Pramonė, ypač sunkioji, sparčiau pradėtaplėsti po Antrojo pasaulinio karo. Greitai stiprėjo metalurgija,energetika, mašinų gamyba. Susikūrė visiškai naujos šakos, pavyzdžiui,elektronika. Lengvosios pramonės šakos plėtojamos nuo seno; svarbiausia jų– medvilnės pramonė. Pagal medvilnių audinių gamybą Kinija pirmaujapasaulyje. Kinija eksportuoja sojos, ryžius, arbatą, medvilnės gaminius,amatininkų dirbinius, mineralines žaliavas. Kinijoje gaminama labai daug produkcijos, tačiau vidutiniškai vienamgyventojui jos tenka labai mažai. Taip yra dėl mažo darbo našumo, žemomechanizacijos lygio, nedidelės darbininkų kvalifikacijos. DidžiosioseKinijos statybose dirba milijonai žmonių, neretai naudojančių tikprimityvias darbo priemones ir įrankius. MEDICINA
Kinijos medicina yra Rytų ir Vakarų tradicijų mišinys. Šiuolaikinaichirurgijos ir gydymo vaistais metodai buvo pasiskolinti iš Europos irJungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau gydytojai tebesinaudoja tradiciniaisgydymo metodais, kurie buvo populiarūs tūkstančius metų. Jie gydovaistažolėmis ir kitais vaistais iš gamtinių produktų. Skausmui malšintikinų daktarai kartais taiko akupunktūrą – metodą, kai plonos adatossusmaigstomos į specialiai parinktas kūno vietas. “Basakojai daktarai”,arba mažamoksliai kaimo gydytojai, gydo žmones gamtoje randamais vaistais.
– 11 –
DRAKONO DRABUŽIAI
Tik imperatorius ir jo šeimos nariai galėjo dėvėti šilkinius geltonosspalvos chalatus. Apačioje matomas chalatas buvo išaustas maždaug prieš 100metų. Audringos jūros, kalnų, debesų, ir drakonų atvaizdai pabrėžia, kad šįchalatą nešioja visatos valdovas.
. KINŲ KALBA
Šiaurės kinų, arba mandarinų, kalba kalbama visur, išskyrus pietrytines pakrantes. Jose kalbama Kantono ir kitomis kinų
tarmėmis. Kiekviena tarmė turi daug patarmių, kitaip tariant,regioninių savitumų. Nors kalbų žodžiai skirtingi, visos jos vartoja tą patį raštą. – 12 – KINŲ RAŠTASNe taip kaip anglai ar prancūzai, turintys 26 raidžių abėcėlę, kinai raštui vartoja daugiau nei50 000 ženklų. Kiekvienas toks ženklas reiškia kokį nors žodį ar sąvoką. Paprastai žodžiai, kaip “lietus” ar “dangus”, yra vienaženkliai.Sudurtiniai žodžiai turi du ar daugiau ženklų, pvz., “telefonas”išreiškiamas dviem ženklais: “elektrinis”ir “kalba”.
APIE HIEROGLIFUS
Iš pradžių hieroglifais buvo vadinami Egipte naudoti rašmenys.Hieroglifas, atėjęs iš graikų kalbos žodis, lietuviškai reiškia “šventi,akmenyje iškalti rašmenys”. Tai figūriniai ženklai, žymintys ištisassąvokas arba atskirus kalbos skiemenis ir garsus. Kinijoje jie naudojamijau keli tūkstančiai. Manoma, kad hieroglifai atsirado iš primityviųpiešinėlių – piktogramų, kurie pamažu kito. Dabar jų iš viso yra apie 40tūkst., dažniausiai vartojamų 5 –6tūkst. žinantis 1500 hieroglifų žmogus jau laikomas raštingu. Kai kuriehieroglifai yra labai sudėtingi, sudaryti net iš 30-40 brūkšnelių.
– 13 – Šie rašmenys turi bendrų elemenų, pagal kuriuos jie gali būtigrupuojami, pavyzdžiui, hieroglifai, reiškiantys ažuolą, klevą, beržą, pušįir t.t., turi elementų, kurie rodo, jog tai yra medis.
MIESTAI
Kinijoje yra apie 40 milijoninių miestų. Didžiausi jų – Šanchajus,Pekinas, Tiendzinas. Prognozuojama, kad 2000 m. tiek Šanchajuje, tiekPekine gyvens po 20 mln. ir daugiau žmonių. Daugiausia miestų telkiasipalei Jangdzę ir vandenyno pakarantę. Miestuose gyvena 20( kinų. Kai kurielabai seni, jiems daugiau nei 200 metų. Pavyzdžiui, Pekinas – sena Kinijossostinė. Senovėje sostinė buvo ir kiti miestai.
ŠANCHAJUS
Didžiausias Kinijos miestas yra Šanchajus. Tai ir vienas didžiausiųpasaulyje uostamiesčių. Ilgus šimtmečius Kinija buvo uždara Vakarųpasauliui, bet 1842m. Nankino sutartis tarp Kinijos ir Didžiausios
Britanijos atvėrė uostąprekybai su Vakarais. Nuo to laiko Šanchajus tapo prekybiniu ir pramoniniuKinijos centru. Šiandien maždaug pusė Kinijos užsienio prekybos vyksta peršį miestą.DIDŽIOJI SIENA
Didžioji Kinijos siena yra ilgiausia pasaulyje. Jos ilgis 3460 km,aukštis 12 m, plotis 6-15 m. Siena buvo pastatyta valdant Cin Ši Hvang-diginti šiaurinei Kinijai nuo priešiškų Centrinės Azijos genčių.
DIDYSIS KANALAS
Kinijoje teka ilgiausias pasaulio kanalas, jo ilgis 1790 km. Jis pradėtas kasti V a. pr. Kr. Kanalas turėjo sujungti šiaurės miestus su ryžių slėniais pietuose. Netoli pietinio jo galo kanalas eina per Sudžou, vaizdingą miestą, vadinamą “Rytų Venecija”,mat jis visas išraižytas upių ir kanalų. – 14 – TRANSPORTAS
Kalnuotoje vakarinėje šalies dalyje yra tik viena geležinkelio šaka.Pagrindiniai keliai nutiesti šalies rytuose. Svarbus upių transportas. 2800 km Jangdzės yra laivuojama, o ikiUchano miesto ja gali plaukioti ir jūriniai laivai. Dėl didelių vandenslygio svyravimų Chvangchės reikšmė transportui mažesnė. Jūrų transportas netoks svarbus. Šalis turi vidutinio dydžio laivų, kurie plaukioja tarpvietos jūros uostų. Iš 40 jūros uostų žymesni yra Šanchajus, Tiendzinas,Kantonas.
Kinijos vaizdeliai
– 15 –. Naudota literatūra
Vadovėlis “Pasaulio geografija 7 kl.” Stanislovo Trumpicko “Pasaulio dalių geografija” “Vaikų enciklopedija” Enciklopedija “Pasaulio geografija”
– 16 – ———————–[pic]