K.Donelaičio g.

TURINYS:

1. K.Donelaičio gatvės žemėlapis
2. Vytauto Didžiojo Karo muziejus
3. Kauno Technologijos Universitetas
4. Vytauto Didžiojo Universitetas
5. Žemės Ūkio rūmai
6. Kiti objektai

Kauno miesto centre, lygiagrečiai Laisvės alėjos, driekiasi K.Donelaičio gatvė. Šioje gatvėje daug nemažai istorinių ir kultūrinių objektų, švietimo įstaigų

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS

1921 m. Kaune įsteigtas Karo muziejus. Tais pačiais metais pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę. Pastačius naujus Karo muziejaus rūmus, suformuota lygiagreti su Donelaičio gatve kompozicinė ašis, kurios galiniai akcentai – Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas ir Laisvės paminklas. Sodelyje tarp abiejų paminklų, abipus tako, vadinto Tautos gaarbės alėja, stovėjo paminklai įžymiems tautos žmonėms, tarp jų – ir rašytojams, kultūros veikėjams, nacionalinio judėjimo vadams.
Tai yra vienas iš svarbiausių muziejų Lietuvoje kurį vertą buvo pavaizduoti ant 20 Lt kupiūros. Muziejus vaizduoja Lietuvos istoriją per ištisus amžius nuo prieš istorinės Lietuvos iki dabartinės Lietuvos. Ypač didelis susidomėjimas yra „Lituanikos“ nuolaužomis, kuriuo Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas bandė nesustodami perskristi iš New Yourk į Kauną 1933 m. Jų lėktuvas sudužo Vokietijoje, netoli jų tėvynės – jūs galite pamatyti du didvyrius ant 10 Lt kupiūros. Toolimesnės parodos apima Vytauto Didžiojo universiteto istoriją, kuris buvo įkurtas 1922, uždarytas 1940 ir atidarytas 1990 metais.
MUZIEJAUS ISTORIJOS FRAGMENTAI
Muziejus įkurtas 1921 metais mediniame 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže ir yra vienas iš seniausių muziejų Lietuvoje.
Muziejaus įkūrėjas – gen. Vladas Nagevičius (1881-1954). Jis buvo ir ilgametis muziejaus di

irektorius.
1930 m. pašventintas naujo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujas muziejaus pastatas.
1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo.
1990 sausio 29 d. muziejui sugrąžintas tikrasis vardas.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

KTU muziejaus pradžia galima laikyti 1965 m. gegužės mėnesį, kai Rektorato nutarimu buvo atidarytas pirmojo Kauno politechnikos instituto Rektoriaus – Prof. K. Baršausko atminimo kambarys.
Senato Tradicijų komisijos pirmininkas A. Matukonis prisimena , kad ir prieškario universitete buvo kaupiamos choro ir saviveiklininkų dovanos, taurės, kiti daiktai, liudijantys universiteto gyvenimą. Jų dauguma buvo sunaikinta 1947 metais.
1974m. kovo 15d. gretimame kambaryje pradėjo veikti KPI komjaunimo istorijos muziejus, kurį inicijavo tuometinis Rektorius M. Martynaitis. Čia daugėjo eksponatų, buvo rašomi vis nauji puslapiai instituto svečių knygoje. Tuos universiteto istorijos puslapius pildė kanceliarijos veedėja J. Maksimavičienė, R. Laužackienė, na ir “gyvoji universiteto enciklopedija” – Laimutis Vištakis, nors jis buvo įteisintas muziejininku tik nuo 1996 metų rugsėjo pirmosios. Jo gražus braižas, puiki atmintis padėjo rengti sistemines ekspozicijas, kurios ir peraugo į Universiteto muziejų, kuriuo nuoširdžiai rūpinosi ir rūpinasi techniškojo universiteto pirmasis ir antrasis Senatai ir speciali jo komisija – Tradicijų komisija.
Atnaujintoji muziejaus ekspozicija pradėjo veikti 1997 metų vasario 16 dieną, minint mūsų pirmtako – Lietuvos Universiteto 75-metį.

KĄ ČIA GALIMA PAMATYTI?

Nuolatinė muziejaus ekspozicija, tai – daug daugiau nei KTU istorija ir da

abartis. Kompaktiškoje dviejų kambarių erdvėje galima pajusti aukštojo mokslo vystymosi Lietuvoje raidą, susietą ne tik su Lietuvoje dirbusiom mūsų garsenybėmis.
Tą gražiai atspindi parengta graviūrų kompozicija su vienu lietuvių raštijos pradininkų, Karaliaučiaus universiteto steigėju ir profesoriumi – Abraomu Kulviečiu; prūsų raštų kūrėju – Abeliu Viliu, pirmos lietuviškos knygos autoriumi M. Mažvydu, garsiųjų minčių :
“ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą”

skleidėju – Mikalojum Daukša, raketų teorijos ir praktikos pradininku – Kazimieru Simonavičiumi, Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu Žygimantu Augustu, testamentu palikusiu Vilniaus Kolegijai 2500 knygų, kurios tapo garsios Vilniau universiteto bibliotekos pagrindu. Čia galima pamatyti ir M.K. Radvilos 1613 metų KDK žemėlapio fragmento kopiją, senųjų knygų, sukauptų mūsų univesiteto bibliotekos fonduose, titulinių lapų nuotraukas.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Universiteto įkūrimas
Aukštojo mokslo ištakos Lietuvoje siekia XVI amžiaus vidurį, kai Vilniuje jėzuitų įsteigta kolegija 1579 m. tampa aukštąja mokykla – Academia et Universitas Vilnensis. 1832 m. Rusijos caras Nikolajus I uždaro universitetą. 1918 m., susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, Valstybės taryba nutaria atkurti Vilniaus universitetą. Tačiau okupavus Vilnių ir vyriausybei persikėlus į Kauną, šis nutarimas neįgyvendinamas.
1920 m. pradžioje Kaune atidaromi Aukštieji kursai, kurie parengia dirvą universitetui. 1922 m. vasario 13 d. Ministrų kabinetas nutaria atidaryti Kaune Lietuvos universitetą. Universitetas iškilmingai atidaromas vasario 16 d. 1922 m. balandžio 12

2 d. Lietuvos prezidentas patvirtina universiteto statutą su 6 fakultetais: Teologijos filosofijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos gamtos, Medicinos ir Technikos.
1930 m. birželio 7 d. universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu. 1924 m. Matematikos gamtos fakulteto agronomijos ir miškininkystės skyriaus pagrindu įkuriama Žemės ūkio akademija, 1936 m. Medicinos fakulteto veterinarijos skyriaus pagrindu – Veterinarijos akademija.
1949 m. rudenį, perkėlus Filologijos fakultetą į Vilnių, parengta dirva Kauno universiteto uždarymui. 1950 m. spalio 31 d. universitetas reorganizuojamas į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus.
Universiteto atkūrimas
1989 m. balandžio 28 d. paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas. 1989 m. liepos 4 d. Aukščiausioji taryba priima universiteto atkūrimo įstatymą, o liepos 22 d. Ministrų taryba įregistruoja atkuriamojo laikotarpio laikinąjį statutą. 1989 m. rugsėjo 1 d. pradedami pirmieji mokslo metai atkurto universiteto Ekonomikos, Humanitarinių ir Tiksliųjų mokslų fakultetuose.
Atkurtas universitetas – antrasis tuometinėje sovietų okupuotoje Lietuvoje ir pirmoji aukštoji mokykla, nepriklausoma nuo valdžios institucijų. Svarbiausia universiteto veiklos nuostata tampa akademinė laisvė, pagrindinis tikslas – rengti plataus profilio humanistinės orientacijos absolventus Lietuvos mokslui, kultūrai, švietimui ir ūkiui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO RŪMŲ VEIKLA
Žemės ūkio rūmai savo veiklą Lietuvoje pradėjo 1926 m. Karas ir okupacija 1940 m. veiklą nutraukė. 1991 m. Rūmai buvo atkurti, Vyriausybė patvirtino Rūmų nuostatus. 1997m. priimtas Rūmų įstatymas, o penktajame Rūmų suvažiavime – naujas Statutas.
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) – žemės ūkyje ir kaime veikiančių nevyriausybinių savivaldos organizacijų susivienijimas –

svarbiausia žemdirbių savivaldos institucija. Rūmų poziciją formuoja ją sudarančios žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų, gamybinių ir intelektualinių paslaugų žemės ūkiui tiekėjų ir kitų kaimo žmonių interesams atstovaujančios organizacijos. Atstovaudami narių interesus, Rūmai prisideda formuojant žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, atkreipia valdžios atstovų ir visuomenės dėmesį į galimas įvairių sprendimų pasekmes. Rūmai yra tarpininkas tarp žemdirbių ir sprendimus priimančių valdžios institucijų. Šiandien Žemės ūkio rūmai vienija per šimtą teritorinių ir šakinių žemdirbių, žemės ūkio produktų perdirbėjų ir kitų ne pelno organizacijų, turinčių įtaką kaimo ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Rūmai veikia savo narių, o per juos ir kaimo žmonių naudai.
Žemės ūkio rūmų misija – būti pagrindiniu kaimiškosios visuomenės gyvybingumo įkvėpėju, ugdančiu stiprų, savarankišką ir motyvuotą žmogų, kuris sugeba kurti konkurencingą žemės ūkį, išlaikyti saugią ir patrauklią gyvenimo aplinką, tinkamai panaudoti kaimo plėtros galimybes ir priemones.
Žemės ūkio rūmų politiką formuoja ir sprendimus žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimais priima iš narių delegatų sudaryta ŽŪR Taryba ir Prezidiumas. Įgalioti savo narių, Rūmai juos atstovauja derybose su valstybinėmis institucijomis, dalyvauja Vyriausybės sudarytų probleminių komitetų veikloje, teikia pasiūlymus žemės ūkio teisinei bazei tobulinti. Oficialūs įgalioti atstovauti Žemės ūkio rūmus asmenys – suvažiavimo išrinkti Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir vicepirmininkai.
Savo veiklą Rūmai vykdo ir plėtoja bendradarbiaudami su šalies ir užsienio vyriausybinėmis institucijomis, žemės ūkio mokslo bei mokymo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaida. Per 12 veiklos metų Rūmai glaudžiai bendradarbiauja ir yra pasirašę per 10 tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių su Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Amerikos, Lenkijos žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis, mokymo institucijomis. Glaudžiai bendradarbiaujama su kaimyninių Baltijos šalių kaimo organizacijomis. Žemės ūkio rūmai siekia informuoti ir užtikrinti, kad žemdirbius ir kitus kaimo gyventojus pasiektų objektyvi, visapusiška ir išsami informacija apie integracijos į ES procesą.

Kiti K. Donelaičio gatvėje esantys svarbūs objektai:

· Kauno apskrities viešoji biblioteka (8)
· Lopšelis-darželis „Atžalėlė“ (9a)
· Kauno paveikslų galerija (16)
· Maironio lietuvių literatūros muziejus,vaikų literatūros skyrius (13)
· PAREX bankas, Kauno filialas (24)
· Kauno r. OK migracijos poskyris (25)
· Viešbutis „Takioji Neris“ (27)
· Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM, Kauno poskyris (33)
· Vytauto Didžiojo biblioteka (52)
· Kauno m. 6-asis paštas (73)
· PRIE AUKURO, G.K Slavinsko galerija muziejus (75)
· Kauno centro poliklinika, bendrosios praktikos gydytojų kabinetas (70)
· Bankas SNORAS, Kauno filialas (76)

Leave a Comment