JAV pramonės centrai

JAV pramonės centrai

Daugiausia naudingųjų iškasenų (anglių, naftos, rūdų) išgaunama šalies vakarų kalnuose ir Apalačiuose. Daugiausia pramonės yra valstybės pakraščiuose: Atlanto ir Ramiojo vandenynų pakrantėse, prie didžiųjų ežerų ir Meksikos įlankos. Po truputį pramonės centrai kuriasi ir naujose vietose.

Pramonės juosta kartais vadinama JAV ekonomikos “širdimi”. Ji prasideda prie Bostono ir Baltimorės esančių prie Atlanto vandenyno ir tęsiasi iki Sent Luiso, Sent Paulo bei Mineapolio prie misisipės upės. Šiaurėje ši juosta pereina į Kanados Ontarijo pramonės rajoną. Ši pramonės juosta ėmė kurtis nuo paačių pirmųjų naujakurių amatų, audimo fabrikų, lavų statybos. Dėl didelės imigracijos sparčiai daugėjo darbingų žmonių. Reikėjo įrengimų, drabužių ir kitų būtinų prekių ir todėl augo pramonės gaminių paklausa. Pasisavinti vietovę skatino lengvai pasiekiama akmens anglis Pensilvanijos ir Ohajo valstijose kur dar ir dabar iškasama pusė visų JAV akmens anglių. Pasisavinti vietovę skatino ir metalų rūdų telkiniai, o vėliau ir naftos bei gamtinių dujų gavyba.

Tolyn į pietus ir į vakarus buvo tiesiami nauji geležinkeliai. Tai skatino lydyti daug plieno, gaminti automobilius ir kitokias reeikalingas mašinas. Tokiu būdu sunkioji pramonė buvo plečiama. Žemės ūkis sugebėjo ne tik pigiai ir gerai maitinti darbininkus, bet tuo pačiu galėjo eksportuoti savo produkciją. Maisto produktų, bei žemės ūkio mašinų gamyba JAV lenkė Europą dar prieš šimtą penkiasdešimt metų. Ta

arp Bostono ir Vašingtono yra pramonės juostos branduolys – tankiai gyvenama teritorija. Čia patogi geografinė zona, daug įvairiausios pramonės. Mokymo ir mokslininkų tyrimų įstaigos kuria naujausias technologijas. Pramonės juostoje sutelkta daugiau kaip pusė šalies pramonės.

Plėtoti pramonę skatina didžiausia pasaulyje telekomunikacijų sistema, bei finansų rinka. Pagal mokslo tyrimų darbus ir technikos lygį JAV yra viena pirmaujančių valstybių.

Tarp Niujorko ir Vašingtono esančiame Atlanto vandenyno pakrantės ruože buvo įrengtos modernios metalurgijos gamyklos. Plienui lydyti jos naudoja metalo laužą iš tankiai gyvenamo rajono ir importuojamą rūdą. Ohajo slėnyje, akmens anglių telkinių rajone yra seniausias plieno centras. Tobulėja metalo lydymo technologija, o kartu mažėja anglių poreikis. 1879 metais vienai tonai žaliavinio plieno išlydyti JAV sunaudodavo 2,10 tonų akmens anglių, 1924 – 1,45 tonų, o 1989 tik 0,85 tonų akmens anglių, todėl meetalurgijos gamyklos persikėlė prie Didžiųjų ežerų, ten kur sueina anglių ir rudos krovinių keliai.
Detroito miestas yra kitas regioninis Pramonės juostos centras, kuris garsėja savo automobiliais. Čikagos – Milvokio rajonas transporto atžvilgiu yra labai patogiai išsidėstęs. Sunkioji mašinų gamyba, maisto produktų perdirbimas ir chemijos pramonė ten yra gerai išplėtota. Prie svarbiausių pramonės centrų priskiriamas ir Sent Lujis. Sinsinatyje, Indianapolyje ir Mineapolyje perdirbami žemės ūkio produktai, tiekiami daugeliui šalių.
Daugiausia JAV gaminamų prekių yra gaunama iš Pramonės juostos, tačiau jos dalis bendroje gamyboje ma
ažėja. JAV importuoja 42 procentus techninių pramonės gaminių, 26 procentus žaliavos, 28 procentus platus vartojimo prekių ir 4 procentus kitų prekių . Nedaugelis Pramonės juostos vietų yra taip tankiai užstatytos ir apgyvendintos, kaip Europos ir Japonijos pramonės rajonuose, bet ji vis tiek laikoma didžiausia vientisa pramonine erdve žemėje.

Leave a Comment