VITAMINAS C

XV-ame amžiuje iš D. Britanijos pradėjo plaukti keliautojų bei pirklių laivai į viso pasaulio uostus. Daugelis jaunų, sveikų vyrų tapo jūrininkais ir nuolat leisdavosi į ilgas keliones. Gyvenimas laive buvo sunkus, bet lengvesnis už darbą žemės ūkyje. Ir nors standartinis jūreivio atlyginimas buvo menkas, bet už sėkmingas keliones jūreiviai gaudavo premijų.
Tačiau visus baimino viena problema – net drąsiausi jūreiviai bijojo keistos ligos – skorbuto, kuriuo sirgdavo tik išplaukę į jūrą žmonės. Nepaisant tyro oro ir gaivaus vėjelio, po kelių savaičių žmonės pasidarydavo išblyškę ir ligoti. Gaana greitai jų dantenos pradėdavo kraujuoti, oda pasidarydavo dėmėta. Jei kelionė būdavo ilga, jiems ištindavo kojos, atsirasdavo piktžaizdės. Tokius ligonius bekeliaujant neišvengiamai ištikdavo mirtis.
To meto gydytojai buvo suglumę – žmonės jūroje turėdavo pakankamai džiovintos jautienos, sausainių, kartais maistą užsigerdavo net romu. Ligos paslaptis išliko neatskleista dar du šimtmečius, kol ja pradėjo domėtis gydytojas Džeimsas Lindas (1716-1794). Jis buvo dirbęs laivyne, po to, baigęs medicinos mokslus Edinburge, pradėjo dirbti laivyno ligoninėje. Lindas buvo įsitikinęs, kad jūreiviams skorbutą sukelia kažkokio maisto elemento nepakankamumas, ir jiis eksperimentavo, duodamas jūreivių grupėms įvairus kasdienius priedus: vieniems acto, kitiems – jūros vandens, tretiems – po du apelsinus ir vieną citriną. Žmonės, gaudavę citrusinių vaisų, pasveiko nuo skorbuto ir jau po savaitės vėl galėjo plaukti į jūrą. Džeimso Lindo knyga “Traktatas apie sk

korbutą” (1753m.) tapo medicinos literatūros klasika. Nuo tada rūpestingi kapitonai į ilgas keliones pasiimdavo pakankamai citrusinių vaisių. Dabar mes žinome, kad skorbutą sukelia vitamino C trūkumas.
• 1919 metais Džekas Dramondas atrado vitaminą C.

Vitaminas C pirmą kartą buvo išskirtas iš apelsinų ir kopūstų lapų, o vėliau ir iš kitų vaisių bei daržovių.
• 1932 Walteris Havortas nustatė jo cheminę struktūrą
• 1933 m. rūgštis buvo pavadinta askorbino rūgštimi.
• 1933 m. iš Lenkijos kilęs Šveicarijos biochemikas T. Reichsteinas pirmą kartą susintetino vitaminą C.
• 1934 metais Vokietijoje buvo pagaminta pirmoji vitamino C tabletė – rinkoje ji pasirodė “Cebion” vardu.
Kovos dėl vitamino C prasidėjo 1970 metais, kai Nobelio premijos laureatas, genialusis Amerikos chemikas daktaras Linus Karlas Polingas (1901-1994) atliko savo žymiuosius tyrimus ir sukrėtė pasaulį veikalu „Vitaminas C ir paprasčiausias peršalimas”. Jo teiginys, kad vitaminas C (gamtinė, visiems prieinama irr pigi medžiaga) gali apsaugoti žmogų nuo visų peršalimo ligų, sukėlė vaistų gamintojų ir prestižinių medicinos įstaigų protestą. Sutikti su Polingu, vadinasi, prarasti milžiniškas pajamas. Mokslininko priešininkai pradėjo rinkti kompromituojančią medžiagą. Ir kuo tik nekaltino vargšo vitamino C – inkstų akmenų susidarymu, chronišku viduriavimu, skrandžio sienelių erozija. Mokslo vyrai rimtai aiškino, kad prie vitamino C galima priprasti, kaip ir prie narkotikų, o žmogus, negavęs kasdienės jo porcijos, žus. Tačiau daktarui Polingui ir jo bendraminčiams po dvidešimties kovos metų pasisekė apginti gerą „a
askorbinuko” vardą. Neišsigandęs mokslininkas dirbo toliau ir įrodė, kad vitaminas C nepalieka toksinio lygio (bet koks perteklius pašalinamas su šlapimu), kad jis pagerina kraujo apytaką, stimuliuoja reikalingų baltųjų kūnelių gamybą , gali padėti nuo kai kurių degeneracinių susirgimų, yra potencialus antivirusinis agentas.Ir šiandien oficiali medicina pripažįsta – vitaminas C apsaugo ne tik nuo banalaus peršalimo, bet ir nuo kur kas rimtesnių susirgimų.
• 1945m. Vitaminą C pradėta naudoti duonos kepimo pramonėje, miltų kokybei pagerinti.
Įdomių išvadų pateikė daktaras Jungeblutas. Visų pirma jis nustatė, kad žmogus – vienas iš nedaugelio gyvų žemės organizmų, kuris nesugeba savarankiškai sintetinti vitamino C. (To negali daryti ir žmogbeždžionės, dvi rūšys Persijoje gyvenančių čiulbančių paukščių, Indijos šikšnosparniai ir jūrų kiaulytės.) Antra – tirdamas jūrų kiaulytes mokslininkas nustatė, kad jos, kaip ir žmonės, serga skorbutu, anafilaktiniu šoku, difterija, plaučių tuberkulioze, poliomielitu, virusine leukemija tuo metu, kai nė vienas kitas laboratorijos gyvūnas, sintetinantis vitaminą C, šiomis ligomis nesirgo.

VITAMINAS C

Vitaminas C,2,3 – dehidro-L-gulono rūgšties laktonas. Rūgštūs, balti, vandenyje tirpstantys kristalai. Askorbino rūgštis yra neatspari temperatūros ir deguonies poveikiui, ypač šarminėje terpėje. Vitaminas C suyra veikiant:
• Metalui
• Oro deguoniui
• Ultravioletiniams saulės spinduliams
• Aukštai temperatūrai
• Šarminei aplinkai (mėgsta rūgščią aplinką)
Askorbo rūgštis sintetinama augaluose ir gyvūnuose, išskyrus žmogų, beždžiones ir jūrų kiaulytes. Daugiausia vitamino C yra šviežiose daržovėse, vaisiuose, uogose. Tačiau ilgiau laikant jo su

umažėja. Beje, 80 vitamino C galima prarasti ir nemokant tinkamai paruošti valgį, nes vitaminas C lengvai skyla veikiamas deguonies. Skilimą skatina sunkiųjų metalų, ypač vario ir geležies druskos, kurių patenka į organizmą gaminant maistą netinkamuose induose. Askorbino rūgštis skyla veikiant fermentams, kurių yra augaliniuose produktuose. Fermentų aktyvumas padidėja 30-50C temperatūroje, o pasiekus virimo temperatūrą, jie pasidaro visiškai neaktyvūs.

Šaltiniai Vit. C kiekis 100g. produkto
Erškėčių uogos 1250 mg vitamino C
Braškės 66,6 mg vitamino C
Mangai 38,7 mg vitamino C
Kiviai 71 mg vitamino C
Paprika 144 mg vitamino C
Brokoliai 83 mg vitamino C
Žiediniai kopūstai 73 mg vitamino C
Gūžiniai kopūstai 50,0 mg vitamino C
Petražolių lapai 171,3 mg vitamino C
Mandarinai 31,6 mg vitamino C
Citrinos 48,7 mg vitamino C
Greipfrutai 42 mg vitamino C
Raudonieji serbentai 34,5 mg vitamino C
Juodieji serbentai 166,2 mg vitamino C
Svogūnų laiškai 37,2 mg vitamino C
Grietinė (30 riebumo) 0,2 mg vitamino C
Grietinėlė(20 riebumo) 0,5 mg vitamino C
Kepenys (karvės) 33,0 mg vitamino C
Pienas (pasterizuotas) 1,0 mg vitamino C
Varškė (riebi) 0,5 mg vitamino C
Abrikosai 10 mg vitamino C
Agurkai 10 mg vitamino C
Apelsinai 60 mg vitamino C
Avietės 25 mg vitamino C
Švieži baravykai 30 mg vitamino C
Bulvės 20 mg vitamino C
Burokėliai 10 mg vitamino C
Kriaušės 5 mg vitamino C
Morkos 5 mg vitamino C
Obuoliai 13 mg vitamino C
Persikai 10 mg vitamino C
Pomidorai 25 mg vitamino C
Slyvos 10 mg vitamino C
Svogūnai 30 mg vitamino C
Šaltalankio vaisiai 6 mg vitamino C
Vyšnios 60 mg vitamino C
Vynuogės 15 mg vitamino C
Žemuogės 25 mg vitamino C

PAROS NORMA

Rekomenduojama vitamino C paros norma (skirtingoje literatūroje pateikiami skirtingi duomenys):

Amžius Vitamino C mg

g
11-14m. 50
15-18m. 60
35-49m. 60

Mūsų organizmas negamina ir nekaupia vitamino C atsargų, todėl kasdien būtina valgyti kuo daugiau produktų su juo.
Vitamino C paros norma suaugusiam žmogui 55-75 mg (~60 mg). Daugiau askorbo rūgšties reikia nėščioms, maitinančioms moterims, sunkiai dirbantiems, ligoniams. Nėščiosioms reikia 80-100 mg vitamino C per parą, perteklius šalinamas su šlapimu. Vitaminas C kaupiasi antinksčiuose ir jo atsargos išeikvojamos susirgus infekcinėmis ligomis, reumatu, kvėpavimo takų ligomis, nuo per didelio fizinio krūvio, stresų ir apsinuodijus.
Didesnės vitamino C dozės reikia rūkoriams, alkoholikams, diabetikams, valgantiems dešras ir kitus rūkytus gaminius. Vitamino C reikia žmonėms, kur intensyvus eismas, kurie vartoja daug vaistų, patiria stresus. Kiekvienam rūkoriui (surūkančiam iki 20 cigarečių per parą) ir tiems, kurie geria alų ir vyną, reikia 20 padidinti vitamino C kiekį. Tai patvirtino Kanadoje atlikti tyrimai.
Kartu su askorbino rūgštimi reikia vitamino P, nes jie vienas be kito neveikia.

VITAMINO C POVEIKIS ORGANIZMUI

Askorbo rūgštis su kita forma – dehidroaskorbo rūgštimi – sudaro oksidacijos – redukcijos sistemą. Tai labai svarbu organizme kai kurioms hidroksilinimo reakcijoms (prokolageno, katecholaminų, aromatinių aminorūgščių, vaistų), geležies ir laisvųjų radikalų apykaitai.Vitaminas C didina organizmo atsparumą, saugo nuo virusų, bakterijų, onkologinių ligų, stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi, stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą. Vitaminas C būtinas nėščiosioms, jis padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus: šviną, kadmį, gyvsidabrį. Askorbino rūgštis reikalinga tarpląstelinei medžiagai, kuri ląsteles sujungia į audinius, susidaryti. Vitaminas C aktyvina fermentus amilazę ir arginazę, kurie yra svarbūs organizmo oksidacijos ir redukcijos reakcijoms, angliavandenių, baltymų, nukleino rūgščių, aminorūgščių apykaitai, kolagenui ir prokolagenui susidaryti. Aktyvina folinę rūgštį, skatina eritrocitų gamybą. Jis reikalingas normaliai antinksčių, hipofizės, lytinių liaukų ir geltonojo kūno veiklai. Askorbino rūgštis reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje, lėtina aterosklerozės formavimąsi. Nuo jos priklauso tulžies rūgščių santykis, cholesterino tirpumas ir akmenų susidarymas.Vitaminą C reikia vartoti apsinuodijus švinu, jis taip pat didina hemoglobino kiekį kraujyje. Vitaminas C stiprina organizmą, todėl vartojamas profilaktiškai ir infekcinėms ligoms gydyti.
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad vitaminas C:
• palengvina įvairių uždegimų gydymą;
• sumažina žmonių, sergančių glaukoma, akies vidinį spaudimą;
• dalyvauja jungiamųjų kolageno ir elastino audinių biosintezėje ir taip stiprina kremzles, kaulus, kraujagyslių sieneles;
• padeda gyti žaizdoms;
• pašalina iš organizmo cholesterolį, taip apsaugodamas nuo aterosklerozės;
• slopina mikrobų nuodų aktyvumą, kuriuos išskiria patogeniniai mikroorganizmai (tuberkuliozės, difterijos, dizenterijos sukėlėjai);
• neleidžia susidaryti kancerogeninėms medžiagoms, sukeliančioms vėžį;
• padeda pasisavinti geležį ir taip apsaugo nuo mažakraujystės;
• naikina laisvuosius radikalus, apsaugodamas nuo ankstyvos senatvės, ją lydinčių ligų (artrito, Parkinsono ligos);
• stiprina imunitetą;
• kaip antihistaminas jis sušvelnina alergijas;
• jis yra poodinis “cementas”, ir veido raukšlės gali liudyti, kad žmogui ilgą laiką trūko vitamino C;
• pailgina vėžiu sergančių ligonių gyvenimą;
• dalyvauja gaminant daugelį hormonų, veikiančių medžiagų apykaitą;
• stimuliuoja vaikų anginą;
• padeda atsistatyti pažeistiems audiniams;
• gali apsaugoti nuo širdies ligų, vėžio ir diabeto;
• skatina vyriškojo lytinio hormono testosterono gamybą.

Kai vitamino C per daug Jei vitamino C trūksta

Kenkia organizmui ir gali sukelti sunkių komplikacijų, pvz., kepenų akmenligę. Taip pat yra: pykinimas, vėmimas, viduriavimas (taip gali nutikti suvartojus 10 g vitamino C per parą). Gali atsirasti inkstų akmenų. Didelės vitamino C dozės trukdo organizmui pasisavinti seleną ir varį. Organizmo atsparumas ne padidėja, o atvirkščiai, – sumažėja.

Organizme sumažėja vario, cinko, mangano, todėl sutrinka širdies veikla, žmogus greičiau peršąla, mažėja atsparumas ligoms. Vaikui gali sutrikti kaulų ir dantų augimas. Atsiranda skorbuto požymių.

Valgant vitaminingą maistą perdozuoti neįmanoma, tačiau taip gali atsitikti,jeigu imama nesaikingai vartoti vitamino C tabletes.
Dažniausiai šio vitamino trūksta tiems, kurie valgo mažai vaisių ir daržovių.

SKORBUTAS

Skorbutas- tai liga dėl ilgalaikės vitamino C stokos. Skorbutą sukelia vitamino C stoka maiste (daug angliavandenių,mažai baltymų) arba jo nepakankamas įsisavinimas dėl ligos. Skorbutas pasireiškia besiplečiančiu kraujavimu, dantenų gleivinės uždegimu, kraujo gamybos ir regeneracijos sutrikimu.
Pradinei skorbuto stadijai būdingas silpnumas, kojų, juosmens ir krūtinės skausmai, kojų odos smulkus kraujosruvinis bėrimas. Dantenos tampa blyškiai rausvos ir kraujuoja, jų pakraštys – vyšninis. Gleivinėje atsiranda kraujo išsiliejimų. Antroje stadijoje gausu kraujo išsiliejimų odoje, raumenyse, vidaus organuose, todėl skauda ir sunku judėti. Atsiranda dantenų gleivinės uždegimas: ji tampa puri, patinsta. Dantenos labai kraujuoja, dantys kliba, ant liežuvio gausu apnašų. Trečioje stadijoje kraujo išsiliejimai plinta, atsiranda odos opų, burnoje – opinis stomatitas, dantenų nekrozė. Apmirusios gleivinės dalys lengvai atitrūksta, atsidengia kaulas. Dantys išklimba ir iškrinta.
Dėl skorbuto sutrinka skrandžio ir kasos veikla, kartais atsiranda skrandžio opų. Sumažėja arterinis kraujospūdis, atsiranda smarkus širdies plakimas, kraujavimas. Dėl kepenų kraujosruvų gali atsirasti lengva gelta.
Kuo anksčiau pradedama gydyti vitaminu C (askorbino rūgštimi); sergančiam skorbutu jo reikia 5-10 kartų daugiau negu sveikam.

ĮVARDINTOS ANTIVĖŽINĖS VITAMINO C SAVYBĖS (2002.01.23)

Naujas tyrimas tiksliai parodė, kodėl vaisiai ir daržovės yra tokie naudingi vėžio prevencijai. Vitaminas C blokuoja vandenilio peroksidą, kuris neleidžia ląstelėms normaliai sąveikauti tarpusavyje ir augti. Taip pat obuoliuose buvo rasta medžiaga, kuri veikia efektyviau net už vitaminą C. Mokslininkų aptikta cheminė medžiaga, vadinama kvercetinu, natūraliai susidaro obuoliuose ir veikia prieš vėžį dar geriau nei vitaminas C. Vitaminas C nepamainomas gydant skorbutą, skatina gyvybiškai svarbių amino rūgščių susidarymą ir žaizdų gijimą. Tyrimą atliko profesorius CY Lee iš Kornellio (JAV) universiteto ir mokslininkų grupė iš Pietų Korėjos universiteto. Tyrimo rezultatai paskelbti leidinyje “The Lancet”. Profesorius CY Lee kalbėjo: “Galingiausias ginklas kovoje su vėžiu, kurį mes turime yra prevencija. Vėžio riziką labai sumažina fitochemikalais ir vitaminu C praturtintas maistas. Šios medžiagos geriausioje formoje yra mums jau paruoštos – šviežiuose vaisiuose ir daržovėse”.

VITAMINAS C GALI SUARDYTI DNR (2001.06.19)

Ian Blair vadovaujama ekspertų grupė iš Pensilvanijos universiteto Onkofarmakologijos centro (JAV) išsiaiškino, kad vitaminas C gali suardyti DNR – jis gamina genus pažeidžiančius junginius. Išsamiau apie tai galima paskaityti birželio 15 dieną pasirodžiusiame žurnalo “Science” numeryje. Vitaminas C (askorbino rūgštis) yra žinoma kaip viena iš naudingiausių organizmui medžiagų. Jis padeda suardyti laisvuosius radikalus – junginius, kurių sudėtyje yra laisvi deguonies jonai, sukeliantys vėžį ir kitas ligas. I.Blair ir jo kolegos, neatmesdami šių faktų, išsiaiškino naujus, vitaminą C “kompromituojančius” duomenis. Pensilvanijos onkologų atlikti tyrimai rodo, kad askorbino rūgštis dalyvauja kuriant medžiagas, vadinamas lipidų hiperoksidais. Dėl jų organizme susidaro metalų jonai, formuojantys taip vadinamus genų toksinus – medžiagas, galinčias sukelianti DNR mutacijas. Tolesnis I.Blair grupės žingsnis – išsiaiškinti, kokia dėl askorbino rūgšties atsirandančių toksinų koncentracija ir ar jie gali sukelti genų pasikeitimus, būdingus vėžinėms ląstelėms.

KAIP RUOŠTI MAISTĄ SU VITAMINU C

Vitaminas C skyla veikiant tiesioginiams saulės spinduliams (pavyzdžiui, piene esantis vitaminas C suskyla per 5-6 minutes). Tiesioginiai saulės spinduliai per kelias minutes suskaldo iki 30 vitamino C. Rauginant pieną tamsioje vietoje per 3 dienas prarandama 70-80 viso vitamino C. Bandymais nustatyta, kad visuose džiovintuose vaisiuose ir uogose, išskyrus erškėtuoges ir juoduosius serbentus, vitamino C išlieka tik pėdsakai. Džiovintuose erškėtrožės vaisiuose vitamino C yra ne daugiau kaip 200 mg, o kai kurių veislių – iki 15 000 mg. daugiau askorbino rūgšties yra tuose vaisiuose, kurie yra rausvai oranžinės spalvos. Fermentai, esantys produktuose, pamažu šildant labai greitai skaido vit.C. Todėl produktus, turinčius vitamino C, reikia dėti į karštą vandenį. Užšaldant produktus vitamino C žūva labai mažai. Bet lėtai atšildant netenkame jo labai daug. Negalima merkti į vandenį. Galima neatšildytus dėti į karštą vandenį.
Kopūstai – viena seniausių Europoje auginamų daržovių. Šviežiuose kopūstuose yra 50mg vitamino C. Tačiau jo kiekis priklauso nuo saugojimo laiko ir sąlygų. Daug vitamino C išlieka raugintuose kopūstuose. Raugiant kopūstus reikia juos taip sudėti į indą, kad neliktų oro tarpų, o paviršių apsemtų atsiradusios sultys. Nuplovus raugintus kopūstus šaltu vandeniu, vitamino C lieka du penktadaliai, o karštu vandeniu – vienas penktadalis. Išimti iš sulčių rauginti kopūstai per 3 valandas netenka trečdalio, po 12 valandų – pusės, o po paros – beveik trijų ketvirtadalių vitamino C.
Nemažai vitamino C prarandama verdant ir kepant daržoves. Nuluptos bulvės jo netenka 22. Supjaustytus vaisius, daržoves ir žalumynus reikėtų laikyti ne ilgiau kaip 2-3 valandas ir ne aukštesnėje kaip 12C temperatūroje. Produktai, įdėti virti į šaltą vandenį, praranda vitamino C vidutiniškai 40, o įdėti į verdantį vandenį – vos 10. Kai puodas pilnas ir uždengtas dangčiu, vitamino C nuostoliai esti mažesni, negu verdant atidengtame puode. Mažiau vitamino C netenkama , kai į verdamus vaisius ir daržoves įdedama riebalų. Pavyzdžiui, riebaluose kepant bulves, vitamino lieka 70-80. Atminkite: kuo ilgiau virsime ar kepsime, tuo daugiau vitamino C prarasime. Pavyzdžiui, verdant kopūstus vieną valandą, vitamino C suskyla 50, juos troškinant – 85. Bulvių sriuba, virta vieną valandą, netenka 50, bulvių piurė – 85, troškintos bulvės – 80, virtos morkos – 60 vitamino C. Nepatariama į išvirusią daržovių sriubą pilti šalto ar virto vandens, nes patenka deguonies, kuris naikina vitaminą C. Paruošto maisto nereikia ilgai laikyti. Kopūstų sriuboje po 3 valandų liks 20 vitamino C, o po 6 valandų – vos 10 vitamino C. Askorbino rūgštis ilgiau neskyla tirštuose patiekaluose.
Išvirtos ir supjaustytos bulvės per keturias valandas netenka 40, o pašildytos – beveik viso vitamino C. Manoma, kad vitamino C skilimą mažina miltai, kruopos, gliukozė, kiaušinių miltai. Įdėjus į daržovių sriubą kvietinių miltų, vitamino C suskyla tik 20. Patvaresnė askorbino rūgštis esti patiekaluose, pagamintuose su pupelėmis, sojomis, žirniais. Šiuose maisto produktuose baltymai ir aminorūgštys susijungia su metalų jonais ir neleidžia jiems susijungti su askorbino rūgštimi.
Taigi vitamino C produktuose ir paruoštame maiste išlieka trumpai. Kad organizmui jo netrūktų, turime tinkamai saugoti maisto produktus ir laikytis kulinarijos reikalavimų.
Taisyklės, kad mažiau prarastume vitamino C:
1. Ruošti produktus prieš pat vartojimą.
2. Nelaikyti nevalytų ar supjaustytų produktų ore ar vandenyje.
3. Raugintų produktų nelaikyti be rasalo.
4. Virti produktus uždengtuose induose, kuo mažiau maišyti.
5. Nepilti į verdančius patiekalus šalto vandens.
6. Dėti daržoves į patiekalą tokia eilės tvarka, kad jos vienu metu išvirtų.
7. Pagamintus patiekalus laikyti ne ilgiau 1,5 val.
8. Nelaikyti patiekalų. Naudoti ką tik pagamintus.
9. Daržoves ir vaisius valyti nerūdijančio plieno įrankiais.
10. Virti nerūdijančio plieno arba emaliuotuose induose.
11. Krakmolo turintys produktai sulaiko vit. C irimą. Galima patirštinti juo sriubas.

KAIP NUSTATYTI VITAMINO C TRŪKUMĄ

Visų pirma, apžiūrėkite savo liežuvį. Jau prieš 200 metų J. Lindas, kuris pirmasis į jūrininkų valgiaraštį įtraukė citrusinius vaisius, aprašė ant apatinės liežuvio pusės atsirandančius kraujagyslių išsiplėtimus: jie rodo, kad žmogus serga skorbutu. Kitas požymis – tai dėmelės, tiksliau, mažų raudonų šlakų arba žvynelių grupės ant pečių odos
Dar vienas kiek vėliau išryškėjantis simptomas – dantenų kraujavimas valantis dantis, kramtant kietą maistą. Pasitaiko, kad tokių simptomų gana dažnai atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms arba persirgus tam tikromis ligomis. Dažniausiai tai atsitinka todėl, kad vitamino trūksta maiste, o vitamino C tablečių vartojama arba pernelyg mažai, arba organizmas jas sunkiai pasisavina.

ASKORBINO RŪGŠTIS FARMACIJOJE

Daug vitamino C gamina farmacijos pramonė. Mokslininkai teigia, kad nereikėtų per daug žavėtis ir daug vartoti sintetinio vitamino C. Manoma, kad organizmas vitamino C perteklių paverčia oksalatais, kurie gali padėti susiformuoti akmenims šlapimtakiuose. Bandymais nustatyta, kad žiurkės, maitintos dideliu vitamino C kiekiu, susirgo cukriniu diabetu. Užsienyje atlikti nėščių moterų tyrimai parodė, kad labai didelis vitamino C kiekis gali sukelti persileidimą.
Būna vitaminas C1 (askorbino rūgštis) ir vitaminas C2 (pentaoksiflavonas). Pastarojo yra citrusiniuose vaisiuose ir jis, be vitamino C1, būtinas skorbutui gydyti. Todėl natūralus vitamino C ekstraktas, pagamintas iš augalų, yra efektyvesnis negu sintetinė askorbino rūgštis. Vitaminas C2 kol kas nesusintetintas.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

• Algimantas Raugalė. Klinikinė pediatrinė farmakologija.-V.,1987
• Klaus Oberbeile. Vitaminų jėga.- K., 2001
• Šeimos daktaras.- K., 1994 m.
• Medicinos enciklopedija 1.- V., 1991
• Medicinos enciklopedija 2.- V., 1993
• Geri patarimai. 2002 m. Rugpjūtis Nr.8
• Iliustruotas biologijos žinynas.- K., 1998
• Gareth Price / Jane Taylor. Biologija. Vadovėlis 10 klasei.- V., 1999
• Rimantas Vaitkus. Chemija. Vadovėlis 10 klasei.- K., 1999
• J. Vorobjova / A. Gabar / J. Safjamkova. Anatomija ir fiziologija.- V., 1978
• Visuotinė lietuvių enciklopedija 2.- V., 2002
• Lietuvos rytas. Stilius. Nr. 41.- 2002
• Namų ūkio enciklopedija.- V., 1987
• Antanina Stepaitienė. Sveika gyvensena.- V., 1999
• Mišrainės – vitaminų šaltinis.- V., 1998
• Julian Aleksandrowicz / Irena Gumowska. Virtuvė ir medicina.- V., 2001
• Dr. Michael Sharon. Maisto medžiagos nuo A iki Ž.- K., 2001
• www.medicine.lt
• www.pagalmus.lt
• www.takas.lt
• Lass.osf.lt
• www.eunet.lt
• www.svetaine.de
• www.joga.lt

IŠVADOS

1. Atliekant šį darbą mes sužinojome, kad:
• Sintetinis vitaminas C gali pakenkti sveikatai.
• Kartu su vitaminu C būtina gauti vitamino P, nes jie vienas be kito neveikia.
• Daugiausia vitamino C yra šviežiose daržovėse, vaisiuose ir uogose.
• 80 askorbino rūgšties galima prarasti nemokant tinkamai paruošti valgio.
• Vitamino trūkumas sukelia skorbutą.
• Žmogaus organizmas negamina ir nesintetina.
• Bet koks vitamino C perteklius pašalinamas su šlapimu.
• Askorbino rūgštis gali suardyti DNR.
• Vitaminas C turi antivėžinių savybių.
• Askorbino rūgštis didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms.

2. Svarbiausi maisto produktai, iš kurių žmogus gauna vitaminą C, yra bulvės ir kopūstai. Rudenį nukastose bulvėse vitamino C esti 25-30 mg, o gruodžio mėnesį – 15-20 mg, kovo-balandžio – tik 10 mg. Laikant bulves aštuonis mėnesius, jo prarandama 60. Bulvės, kaip vitamino C šaltinis, mūsų mityboje turi svarbią reikšmę, nes jų daugiausia sunaudojama. Kitose daržovėse (morkose, burokėliuose, agurkuose) vitamino C yra mažai.Vaisiai ir uogos, ypač obuoliai, spanguolės, surinkti rudenį, mums teikia mažai vitamino C. Daugiau jo yra antaniniuose obuoliuose, bet po 2-4 savaičių laikymo jie netenka 60-80 vitamino C.

3. Ištyrę vitamino C kiekį vaisiuose ir daržovėse nustatėme, kad pavasarį vitamino C yra mažiausia, o rudenį daugiausia. Didžiausią vitamino C kiekį pavasarį radome apelsinuose ir citrinose, rudenį ir žiemą – kivi. Pastebėjom, kad vitamino C kiekis skirtingais metų laikais išsilaiko nevienodai. (Rudenį naudojome savo vaisius ir daržoves, o pavasarį pirktines, atvežtines.) Praradom vitamino C tarkuojant, todėl rezultatai gali būti šiek tiek netikslūs. Vitamino C kiekis priklauso nuo saugojimo laiko ir sąlygų.

3. Atlikus 6,8,10 kl. mergaičių mitybos tyrimą paaiškėjo, kad dauguma 6 – 10 kl. mokinių su maistu gauna nepakankamą kiekį askorbino rūgšties arba gauna jo gerokai per didelį kiekį. (Galimi netikslumai, nes kiekvieną dieną valgome skirtingą maistą.) Tai rodo, kad mūsų mitybos įpročiai prasti, mūsų maistas blogai subalansuotas.

4. Mums reikia būtinai keisti mitybos įpročius, nes esama situacija gali sutrikdyti mūsų augimą. Kad gautume būtiną vitamino C dienos normą, per dieną rekomenduotina suvalgyti: 17g erškėčių uogų, 100g braškių, 90g kivių, 40g petražolių lapų, 220g mandarinų, 160g greipfrutų, 110g apelsinų, 120g vyšnių, 36g juodųjų serbentų, 72g brokolių, 82g žiedinių kopūstų, 118g citrinų, 272g pomidorų, arba 750g obuolių.

Leave a Comment