Iranas

Irano vizitinė kortelė:
Sostinė:Teheranas; Plotas: 1.648.000km²; Valstybinė kalba: persų; Pagrindinės religijos: musulmonų 99% ,kitų 1% ; Valdymas: islamo respublika; Piniginis vienetas: rialas; Raštingumas: 56% ;Gyvenimo trukmė: 67metai.
Iranas

Iranas tai valstybė V.Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Rusija, vakaruose su Turkija ir Iraku, rytuose su Afganistanu ir Pakistanu. Šiaurėje ji prieina prie Kaspijos jūros, pietuose – prie Persijos ir Omano įlankų, kuriose Iranui priklauso Kešmo, Ormūzo, Charko ir kt. salos. Plotas 1 648 000 kvadratinių kilometrų. 34,6 mln. gyventojų (1977). Oficiali kalba – persų. Sostinė – Teheranas.

GAMTA
Didesniąją kalnų dalį užima Irano kalnynas. Jo vidiniai rajonai – plokščiakalniai irr aukštosios lygumos su Dešte Keviro, Dešte Luto ir kitomis dykumomis. Irano kalnyno šiaurėje yra Elburso kalnai (aukšč. taškas – Demavendo vulkanas, 5604 metrų). Nuo Kaspijos jūros, juos skiria Pietų Kaspijos žemuma. Šiaurės Rytuose – Turkmėnijos-Chorasano kalnai, rytuose – Rytų Irano kalnai. Pietvakariuose ir pietuose yra Zagro ir Pietų Irano kalnai, kurie skiria vidinius rajonus nuo Mesopotamijos žemumos. Prie Persijos ir Omanų įlankų yra dykuminė Germezyro lyguma.

Klimatas didesniojoje kalnų dalyje kontinentinis, subtropinis su karšta vasara ir šalta šiaurėje bei šilta pietuose žiema; prie Persijos irr Omanų įlankų yra kontinentinis tropinis.

Upės nevandeningos. Vienintelė laivybinė upė – Karūnas (Šalt al Arabo intakas). Didžiausi ežerai – Rezaijė, Derjačeje Nemekas, Hamūras (visi nenuotakūs). Daugelis ežerų vasarą išdžiūsta ir virsta druskos dykumomis arba druskožemių liūnais.

Dirvožemiai – daugiausia dykumų pilkžemiai. Reljefo pažemėjimuose –

druskožemiai. Vidinių rajonų kalnuose – tamsiai rudi kalnų dirvožemiai, kuriuose auga kserofitiniai augalai. Elburso šiauriniuose šlaituose yra plačialapiai bukų, skrodlų, kaštonlapių ąžuolų, parotijų miškai ruduosiuose miškų dirvožemiuose.

Gyvūnai: dykumose ir pusdykumėse – graužikai, ropliai; vidinių rajonų kalnuose ir priekalniuose – kalnų ožiai ir avinai, vilkai, lapės korsakai, hienos, leopardai; šiaurėje yra rudieji lokiai, šernai taurieji elniai.

GYVENTOJAI
Irane gyvena 30 tautų. 50% gyventojų persai, kiti – azerbaidžaniečiai, kurdai, lūrai, beludžiai, bachtiarai, turkmėnai, kaškajai, arabai. Tikinčiųjų dauguma yra musulmonai (iš jų 90% yra šiitai); yra krikčionių, judėjų. Vidutinis tankumas – 21 žmogus kvadratiniame kilometre (1977). 50% gyventojų gyvena šiaurėje ir šiaurės vakaruose. 0,5 mln. žmonių yra klajokliai. Miestų gyventojų – 44% (1975). Didžiausi miestai matyti iš pirmos lentelės. Ekonomiškai aktyvių gyventojų – 8,1 mln. (1971), iš jų žemės ūkyje dirba 42%, pramonėje ir amatuose 16,7%.

2 lentelė. Didžiausi Irano miestai

Irano didžiausi miestai Gyventojų skaičius (tūkst. gyyv.1974)
TeheranasIsfahanasMešhedasTebridasŠirazasAbadanasAhvazasKermanšahas 4500601586559410361350253

ŽEMĖS ŪKIS
Žemės ūkyje nuo 1962 etapais daroma žemės reforma. Dideli dvarininkų ūkiai apribojami iki 30 – 150 ha. Žemės perteklių išperka valstybė ir parduoda valstiečiams išsimokėtinai per 25 metus. Kuriami agropramoniniai kompleksai (1975 jų buvo 60). 1975/76 buvo 2860 žemės ūkio kooperatyvų su 2,7 mln. narių. Dirbama žemė užima 10% kalnų teritorijos (25% jos drėkinama). 1970m. Irane buvo 26 800 traktorių, 1950 kombainų. 1970m. suvartota 120 000 tonų mineralinių trąšų. Žemdirbystė duoda 60% žemės ūkio produkcijos vertės. Svarbiausias maistinis augalas – kviečiai (5,3 mln. ha., 1970/71m.). Augi-nami miežiai (1,4 mln. ha., 1970/71), ryžiai, ankštiniai augalai, medvilnė, cukriniai runkeliai, cukranendrės, arbatmedžiai, tabakas. Sodininkystė (c

citrusai, abrikosai, persikai, figmedžiai, pistacijos, churmos, svarainiai, granatai), vynuogininkystė, daržininkystė. Pietuose auginamos datulės. Svarbiausiųjų žemės ūkio augalų derlius parodytas antroje lentelėje. Gyvulininkystė ekstensyvi, klajoklinė.

2 lentelė.Svarbiausiųjų žemės ūkio augalų derlius

(tūkst. tonų)

AUGALAI METAI

1963/64 1970/71 1975/76
KviečiaiMiežiaiRyžiai (nevalyti)MedvilnėCukriniai runkeliai* Pluoštas 3000740860115*1191 426210831350153*3800 5500140014304704670

VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ SANTVARKA.

Aktyviąją rinkimo teisę turi piliečiai, sulaukia 18 metų, pasyviąją – 20 metų, išskyrus kariškius, netikinčius, elgetas, politinius ir krimi-nalinius nusikaltėlius. Valstybės vadovas yra šachas. Jis turi teisę paleisti parlamentą, tvirtina parlamento priimtus įstatymus, skiria ministrą pirmininką ir tvirtina jo siūlomą vyriausybę, yra vyriausiasis ginkluotų pajėgų vadas. Įstatymus leidžia šachas ir parlamentas, susidedantis iš Senato (60 senatorių, iš kurių 30 skiria šachas, 30 renka gyventojai 4 metams) ir Medžliso (Nacionalinio susirinkimo; 268 deputatai, gyventojų renkami 4 metams). Vykdomąją valdžią turi vyriausybė. Vietos valdžios organai yra ostanai (provincijų), ostandarai ir general – gubernatorysčių gubernatoriai bei ostanų, kaimų ir miestų renkamos tarybos. Teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis kasacinis teismas, apeliaciniai, gubernijų, taikos teismai ir specialūs teismai – prekybos, administraciniai, drausminiai, karo tribunolai, policijos tribunolai, nepilnamečių teismai. Veikia vienintelė legali politinė partija – Nacionalinė atgimimo partija.

Leave a Comment