GRAIKIJA
VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ Graikija (Hellas), Graikijos Respublika (Dėm okratia tės Hellados) – valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų (19% visos teritorijos). Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose — Viduržemio, rytuose — Egėjo jūros. Plotas – 132 000 km 2 (su salomis); gyventojų – 10 046000. Valstybinė kalba — graikų. Sostinė — Atėnai. Ginkluotąsias pajėgas sudaro sausumos kariuomenė (~ 170 000 žm.), karinės oro (~ 25 000 žm., ~290 kovos lėktuvų) ir jūrų (~ 19 500 žm., ~93 kovos laivai) pajėgos. Iš viso — 199500. Sulaukus 21 metų atliekama žmonių Visuotinė karo prievolė. Tarnybos trukmė 28—32 mėn. Švietimas ir mokslo įstaigos. Pirmasis pradinio privalomojo mokslo įstatymas priimtas 1834m. 1929m. įvestas nemokamas 6 metų pradinis mokslas 6—12 m. vaikams. 1964m. pradėta demokratinė švietimo reforma, kuria buvo siekiama pailginti pradinio mokslo laiką ir įvesti modernią prof. lavinimo sistemą. Po 1967m. fašistinio perversmo demokratinė reforma nutraukta, privalomojo mokslo įstatymus faktiškai nustota vykdyti. 12% gyventojų buvo beraščiai. Bendrasis ir specialusis vidurinis mokslas mokamas. Į darželius priimami 3,5—5,5 metų vaikai. Pradinė mokykla — šešiametė. Vidurinė mokykla (valstybinė ir privati) 2 tipų: 3 metų gimnazija (nepilnoji vidurinė mokykla) ir 3 metų licėjus (pilnoji vidurinė mokykla), į kurį priimami baigusieji gimnaziją. Veikia 2—6 metų profesinės mokyklos, į kurias priimami baigusieji l—3 gimnazijos klases. Yra Atėnų (įkurtas 1837m.), Salonikų (įkurtas 1925m.), Patrų (įkurtas 1966m.), Janinos (įkurtas 1964m.) universitetai, Atėnų politechnikos institutas (įkurtas 1836m.). Graikijos aukštosiose mokyklose studijavo 85000 studentų. Mokslinio tyrimo darbams vadovauja Koordinavimo mokykla (įkurta 1926m.), leidžianti moksleiviškus žurnalus ir knygas, konsultuojanti vyriausybę mokslo klausimais. Gamtos ir humanitarinių mokslų darbus universitetuose organizuoja ir finansuoja Mokslinių tyrimų fondas. Svarbiausios mokslo tyrimo įstaigos: Brandos tyrimų centras “Demokritas” (įkurtas 1961m.), Atėnų higienos institutas, Pastero institutas (įkurtas 1919m.), Onkologijos institutas (įkurtas 1938m.), Vidurinių amžių ir Nacionalinė dailės galerija (įkurta 1900m.). Olimpijoje, Delfuose, Korinte, Rodo ir Kretos salose veikia archeologinia i muziejai. Politika. Graikijos Respublika yra parlamentinė demokratija. Įstatymus leidžia sostinėje Atėnuose. Įstatymus aprobuoja Prezidentas. 300 Parlamento narių, išskyrus 12 valstybės deputatų, skiria politinės partijos, proporcingai balsų skaičiui, gautam per rinkimus. Parlamentas renka Prezidentą penkeriems metams. Šalis yra suskirstyta į 3 Administracinius Regionus ir 51 prefektūrą. PRAMONĖ IR TRANSPORTAS PRAMONĖS produkcija sudaro ~30% bendrojo nacionalinio produkto. Pramonė daugiausia naudoja atvežtinę žaliavą ir kurą. Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: spalvotoji metalurgija, tekstilės, maisto, chemijos pramonė. Rusvųjų anglių iškasama prie Atėnų, Ptolemajo, Florinos, Eubojos saloje ir Peloponeso pusiasalyje. Didelė jų dalis sunaudojama elektros energijos gamybai. Geležies rūda kasama prie Lavrijo, Larimnos, Stratonikėjos ir Egėjo jūros salose, piritas — Makedonijoje ir Peloponese, magnezitas — Chalkidikės pusiasalyje, Eubojos ir Lesbo salose, chromo rūda — prie Haliakmono upės ir Tėbų, baritas — Milo saloje, boksitas — Korinto įlankos pakrantėje, mangano rūda (nedaug) — Peloponeso pusiasalyje, prie Dramos ir Andro saloje, marmuras gaunamas Peloponese, Egėjo jūros salose. Elektrinių galia 2252 MW. 59% elektros energijos tiekia šiluminės elektrinės, naudojančios vietines rusvąsias anglis ir atvežtinį kurą. Larimnoje lydomas plienas, ketus, nikelis, prie Dėlių — aliuminis. Laivai statomi Skaiamangoje, Eleusine; automobiliai ir traktoriai iš importinių dalių surenkami Atėnuose, Pirėjyje ir Salonikuose. Chemijos pramonėje gaminama: mineralinės trąšos, gumos gaminiai, vaistai, skalbimo priemonės, sieros rūgštis, plastikas, terpentinas, dažai, sintetinis pluoštas. Seniausia yra tekstilės ir maisto pramonė. Audžiami vilnoniai, medvilniniai, sintetiniai audiniai, kilimai. Maisto pramonė gamina vyną, aliejų, cukrų, vaisių konservus, sultis. Pagal aliejaus gamybą Graikija užima III vietą pasaulyje (po Italijos ir Ispanijos). Tabakas apdirbamas daugiausia Makedonijoje, Tesalijoje, Atėnuose, Pirėjyje. Atėnų aglomeracija gamina ~70% Graikijos pramonės produkcijos. TRANSPORTAS. Geležinkelių yra 2600 km; iš jų 1600 km priklauso valstybei. Automobilių kelių ~ 36 000 km, iš jų 14000 km plentų . Automobilių ~720 000, iš jų ~ 620 000 lengvųjų . Svarbiausia transporto šaka — jūrų transportas. Graikijos jūrų laivynas turėjo 3500 laivų. Be to, graikai savininkai kontroliuoja 1296 kt. valstybių laivus.
Kreta – ne tik pati piečiausia Graikijos sala, bet ir pats piečiausias Europos taškas. Nepaprastai kontrastingas kraštovaizdis, besidriekiantis 300 km. ilgyje, palieka neišdildomą įspūdį. Čia ir sniego kepurėmis pasipuošę didžiuliai kalnai, ir kvapą gniaužiantys tarpekliai, ir derlingos žemės bei smėlėti paplūdimiai, įvairiausių smaragdo atspalvių krištolinis vanduo.Švelnus Viduržemio klimatas ir 300 dienų per metus šviečianti saulė, pakankamas drėgmės kiekis užtikrina kelis derlius metuose.Didžiausia Graikijos sala siūlo tiek įdomybių, kad vienų atostogų ikrai neužteks aplankyti visas patraukliausias vietas. Didžiulis vaisių, daržovių, jūros gėrybių bei vynų pasirinkimas patenkins išrankiausio gurmano poreikius. O kur dar geriausiu pasaulyje pripažintas medus, jogurtas ir alyvų aliejus… Kretos sostinė Heraklionas yra vienas didžiausių Graikijos miestų. Jį sudaro dvi dalys. Pirmoji – Naujoji – su šiuolaikinėmis parduotuvėmis, parkais ir daugybe aikščių. Antroji – Senamiestis su Venecijiečių fontanais, Lodzija, turgumi, senomis ir šiuolaikinėmis gražiomis gatvėmis. Didelį susidomėjimą kelia archeologinis Herakliono muziejus.Kažkada miestas buvo pačiu svarbiausiu Venecijos gyventojų uostu Viduržemio jūros rytuose. Galingos XVI a. gynybinės sienos, pastatytos aplink miestą, išliko iki šių dienų. Šiandien Heraklionas – didelis jūros uostas, prekybos ir turizmo centras.
LANKYTINOS VIETOS IR PRAMOGOS
Ramaus poilsio mėgėjams – puikios sąlygos mėgautis paplūdimio malonumais kone aštuonis mėnesius per metus, o tiems, kas renkasi aktyvų poilsį – didžiulė pasiūla maršrutu tiek automobiliu, tiek laivais, tiek pėsčiomis. Kretos sala – tikras rojus mitologijos ir istorijos mėgėjams. Garsios vietovės, vienuolynai, bažnyčios ir nepaprastai jaukūs vietos kaimeliai, kurių ypatinga atmosfera, sukuriama temperamentingųjų Kretos gyventojų, suteikia ypatingą amžinos šventės ir vasaros jausmą.Knoso rūmai. 16 000 kv.m. ploto rūmai buvo trijų ar keturių aukštų kompleksas su paradiniais ir gyvenamaisiais kambariais, koridoriais, sandėliais. Įspūdingos griuvėsių liekanos perkelia į karaliaus Mino civilizaciją
Samarijos tarpeklis. Tik apsilankius viename ilgiausių Europos tarpeklių galima pamatyti visą Kretos kalnų grožį. Tai viena įspūdingiausių mūsų planetos vietų. Pasigrožėsite Samarijos kiparisų miškais, pereisite išdžiūvusią upę ir atsigaivinsite prie švariausių kalnų šaltinių, akmenuotu taku nusileisite prie pat Libijos jūros kranto.Spinalonga – kadaise buvęs fortas, praėjusiame amžiuje naudotas kaip kolonija raupsuotiesiems.Lasičio plokštikalnis. Jo oloje, kaip byloja legendos, gimė vyriausiasis graikų dievas Dzeusas. Pėsčiomis ar ant asiliukų pasiekus aukštai kalnuose esančią Dikčio olą, galima nusileisti į jos vidų ir pasižvalgyti į stalaktitus ir stalagmitus. Čia vinguriuoja ir požeminė upė. Ant plokštikalnio sukasi 10 000 vėjo malūnų. Kretos folklorinis vakaras. Jame tiesiog būtina apsilankyti 🙂Kurortai
Rethymno atsiskleidžia XVI a. venecijos architektūros grožis – Didieji vartai. Loggija – kadaise buvęs miesto didikų poilsio ir susitikimų klubas, dabar archeologijos muziejus, Rimondi fontanas, fortas ant Paleokastro kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus miesto vaizdas. Miesto krantinėje įsikūrę daugybė jaukių kavinukių, tradicinių tavernų. Ir dienomis, ir vakarais čia verda gyvenimas.Skaleta – idiliškas ir ramus kaimelis su keletu barų, tavernų ir puikių paplūdimių.Panormas – nedidelis miestelis, per paskutiniuosius metus tapęs puikiu kurortu vakarinėje Kretos dalyje. Tai puiki vieta ne tik ramaus poilsio ieškotojams, bet ir pramogų mėgėjams.Stalida – modernus turistinis kurortas, mėgstamas dėl puikių ilgų smėlio paplūdimių.Malija – gyvas ir jaukus miestelis, įsikūręs to paties pavadinimo įlankoje tik Kretai būdingame kraštovaizdyje. Būtent čia gražiausi salos paplūdimiai. Šiandien Malija – gerai žinomas ir ypač jaunimo mėgstamas kurortas su daugybe tavernų, krautuvėlių, naktinių klubų, barų. Rytinėje miesto dalyje yra išlikusios Mino rūmų liekanos.Chersonissos – buvęs tradicinis žvejų kaimelis, šiandien tapęs labai populiariu atostogų centru. Tai kosmopolitiškiausias kurortas saloje. Vakarais, kai duris atveria naktiniai barai ir diskotekos, čia kunkuliuoja gyvenimas. Šalia kurorto yra vandens pramogų parkas.
Elunda. Čia įsikūrę prabangiausi salos viešbučiai. Agios Nikolaos – ko gero vienas elegantiškiausių ir moderniausių miestų visoje saloje. Čia driekiasi krantinės su kerinčiu jūros ir kalnų vaizdu, graikų tavernomis ir suvenyrų krautuvėlėmis. Pasak legendos, šiame mieste esančiame ežere maudėsi deivė Atėnė.
Nacionalinė virtuvė
Rekomenduojame būtinai paragauti graikiškų salotų, suvlakjos – keptų ant žarijų kiaulienos gabalėlių, pagardintų citrina, žolelėmis ir alyvuogių aliejumi su skrudintomis bulvytėmis, musakos – sluoksniais sudėtų keptų baklažanų, bulvių griežinėlių, mėsos faršo su prieskoniais, sūrio ir pikantiško padažo, tsadzikio – jogurto, smulkiai tarkuotų agurkų, česnako ir mėtos mišinio, pastitsio – patiekalo iš makaronų, pomidorų ir keptos mėsos, lukumadeso – gerai iškeptų spurgų, išmirkytų medaus sirupe ir pabarstytų cinamonu. Siūlomas didelis žuvų pasirinkimas, įvairios jūrų gėrybės – jūros ežiai, sepijos, kalmarai, omarai, krevetės ir sraigės.
Chalkidikės pusiasalis, esantis Makedonijoje, didžiausioje Graikijos provincijoje, yra viena gražiausių ir ekologiškai švariausių Graikijos vietų. VIII a. pr. Kr. į šį pusiasalį atvykę etruskai iš Eubėjos salos pavadino bevardį pusiasalį savo salos sostinės Chalkidikės vardu, ir senosios Graikijos istorijos arenoje atsirado Chalkidikės valstybės vardas. 348 m. pr.Kr. Makedonijos karalius Pilypas II, Aleksandro Didžiojo tėvas, jėga užgrobia Chalkidikės valstybę ir prijungia prie vis stiprėjančios Makedonijos valstybės.Chalkidikės pusiasalis dar yra vadinamas „Poseidono trišakiu“. Legenda byloja, kad mitiniai gigantai Sitonas ir Atonas, besivaržydami ir negalėdami nuspręsti, kuriam iš jų atiteks dieviško grožio undinė, užrūstino jūrų dievą Poseidoną, kuris, pykčio pagautas, sviedė savo trišakį į Chalkidikės pusiasalį ir padalino jį į tris dalis – tris milžiniškus „pirštus“, vėliau pavadintus Kasandros, Sitonijos ir Atono vardais.
Kasandros, Sitonijos ir Atono iškyšulius jungia ir skiria skaidrūs, smaragdo spalvos Egėjo jūros vandenys. Nedideli jaukūs kurortiniai miestukai su barais, tavernomis, restoranais, idiliškos įlankėlės, kalvos su kvepiančiais pušynais, sodri vynuogynų, citrusinių augalų bei pistacijų žaluma maloniai nuteikia poilsiui. Čia pailsės kiekvienas, ieškantis ramybės ar trokštantis pažinti, norintis patinginiauti ar pašėlti.Kasandros pusiasalis, skendintis pušų žalumoje, skalaujamas krištolo skaidrumo dviejų Egėjo jūros įlankų, kasmet pritraukia tūkstančius turistų. Čia sukurta tobula turizmo infrastruktūra, gausu turizmo centrų, siūlančių įvairiausių vandens sporto rūšių ir pramogų. Populiari transporto priemonė – dviračiai ir motociklai, kuriuos galima išsinuomoti kelioms valandoms, dienai ar savaitei.Sitonijos pusiasalis žavi savo gamta ir ramybe. Atrodo, jog šis kraštas nepaliestas šiuolaikinės civilizacijos ir žmogaus rankų. Pušynai, alyvmedžių giraitės, nedidelės įlankėlės, krištolinio skaidrumo vanduo ir ramybė – tai Sitonija, vidurinysis Chalkidikės „pirštas“.Atono pusiasalis pasižymi vaizdingu gamtovaizdžiu ir legendų apgaubtu Atono kalnu, kurio papėdėje nuo 885 m. gyvena tik vienuoliai ir atsiskyrėliai. Tai dvasinio susikaupimo bei atsiribojimo vieta.Salonikai – antrasis pagal dydį Graikijos miestas, Makedonijos sostinė. Miesto įkūrimo data – 315 m. pr. Kr. Makedonijos karalius Kasandras pavadino jį savo žmonos Thessaloniki, Aleksandro Didžiojo sesers, vardu. Šis miestas visada buvo mėgstamas Makedonijos karalių ir niekada neprarado savo svarbos bei įtakos. Nuo 148 m. pr. Kr. Salonikai – romėnų provincijos dalis, o vėliau, Bizantijos imperijos laikotarpiu, – antrasis po Konstantinopolio miestas pagal svarbą galingoje imperijoje.Šiandien Salonikai – klestintis, triukšmingas, medžių žalumoje paskendęs didmiestis su daugybe modernių pastatų ir prekybos centrų, restoranų ir tavernų. Čia kasmet vyksta pripažinimo susilaukusi tarptautinė prekybos mugė. Šlovingą praeitį saugo Venecijos meistrų XV a. statinys – Baltasis bokštas – miesto simbolis, Šv. Demetrijaus bazilika, menanti ankstyvosios krikščionybės laikus. Ši miesto patrono bažnyčia – vienas įspūdingiausių graikų ortodoksų tikėjimo monumentų, pasižyminčių puikia freskų tapyba ir unikaliomis mozaikomis. Sofijos bazilika (VI a.), Dvylikos Apaštalų bažnyčia (XIII a.), imperatoriaus Galerijaus triumfo arka (303 m.), pastatyta pergalės prieš persus Mesopotamijoje ir Armėnijoje atminimui, Rotonda – Galerijaus III mauzoliejus, vėliau paverstas krikščionių šventykla, viduramžių tvirtovės sienos, nuo kurių atsiveria miesto ir įlankos panorama, – tai vieni iš labiausiai lankomų miesto istorijos ir kultūros paminklų. Salonikų archeologijos muziejus lankytojams pateikia įdomių bei turtingų antikos ir romėnų periodų ekspozicijų. Muziejaus pasididžiavimas – unikalūs aukso papuošalai ir dirbiniai iš Pilypo II Makedoniečio kapo, kuris buvo atrastas 1977 m. senovinėje Makedonijos sostinėje – Verginoje. M. Andronikos vadovaujamos ekspedicijos atrasti lobiai tapo tikra sensacija.Olimpas – Dionas. Olimpo kalnas – aukščiausia Graikijos vieta, šventa dvylikos antikos dievų mitinė buveinė. Kerinčio grožio vaizdai ir nuostabi Egėjo jūros panorama, atsiverianti nuo šio kalno, ypatinga atmosfera, supanti vietovę, padeda suprasti, kodėl dievai išsirinko būtent šią vietą.Legendinio kalno papėdėje išsidėstęs antikos miestas Dionas, kuriame kadaise buvo garbinamas Dzeusas ir kiti Olimpo dievai, aukojamos aukos, aikštėse vykdavo debatai ir miestelėnų susirinkimai, teatro spektakliai ir azartiški sporto renginiai. Daug amžių miestas klestėjo ir gyveno darnoje ir vienybėje su dievais. Čia Olimpo dievų užtarimo ir palaiminimo prašė ir Aleksandras Didysis prieš savo kariuomenės žygį į rytus. Šiandien Dione galima pamatyti įvairių laikotarpių pastatų liekanų: Izidės, Artemidės šventyklų, graikų ir romėnų amfiteatrų, romėnų pirčių, ankstyvosios krikščionybės bazilikos, įvairių visuomeninių pastatų.Atėnai – išminties ir karo deivės Atėnės vardu pavadinta Graikijos sostinė. Žymiausias ir ryškiausias antikos paminklas – Akropolis su savo šventyklų (Partenonu, Atėnų Nikės šventykla, Erechtenonu su Kariatidžių portiku) kompleksu sužavi ir palieka nepamirštamą įspūdį kiekvienam, pasiekusiam Akropolio kalvos viršūnę. Nė vienas nelieka abejingas šiam žmonijos laisvės, demokratijos ir meno simboliui. Čia daug ir kitų įdomių vietų, kuriose visada gausu turistų iš viso pasaulio: Akropolio archeologijos muziejus, kuriame saugoma dalis Akropolio meno kūrinių ir skulptūrų originalų, Olimpinis stadionas ( čia 1896 m. vyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės), Graikijos parlamentas su originalia graikų gvardiečių sargybos keitimosi ceremonija, Dzeuso šventykla, Adriano arka, Atėnų senamiestis, vadinamas Plaka, garsi prekybos ir pasivaikščiojimų vieta.Meteoros vienuolynai. Kalambaka – miestelis slėnyje, greta kurio stūkso milžiniškos uolos, kurių viršūnėse it nepasiekiami erelių lizdai glaudžiasi Meteoros vienuolynai. Pirmieji iš jų buvo pastatyti XIV a. Legenda byloja, kad pirmojo vienuolyno įkūrėją Šv. Atanazą nuskraidino kalno viršūnėn erelis. XVI a. vidurys – vienuolynų klestėjimo laikotarpis. Tada net ant 24 uolų buvo vienuolynai ir šventyklos. Šiandien tik keli iš jų atviri lankytojams. Vienuolynai stebina unikalių freskų, ikonų bei drožinių kolekcijomis ir svaiginančiais bei užburiančiais kalnų vaizdais.Petralono arba „Raudonųjų akmenų“ ola. Kacikos kalno papėdėje, Petralono oloje, buvo rasti senovės žmogaus – neandertaliečio, gyvenusio daugiau kaip prieš 700 tūkstančių metų, palaikai. Šiuo metu čia įkurtas muziejus. Oloje galima pasigėrėti nuostabiais stalaktitais ir stalagmitais (turistinis maršrutas tęsiasi apie 600 m).Kruizas aplink šventąjį Atono kalną. Laivas išplaukia iš nedidelės Sitonijos iškyšulio prieplaukos. Kruizo metu galima grožėtis gamta, smaragdine jūra ir bizantiškais vienuolynų ir šventyklų kupolais.963 m. imperatorius Fokas atidavė kalną vienuoliams, ir čia įsikūrė vienuolių gyvenvietė. Imperatoriaus Konstantino 1060 m. išleistas dekretas uždraudė įėjimą į šventosios bendruomenės kalną moterims, naminių gyvūnų patelėms bei berniukams. Šio dekreto griežtai laikomasi ir šiandien. Atono kalno valstybės klestėjimo metais čia gyveno net 40 000 vienuolių. Šiuo metu Atono vienuolynuose yra tik apie 1500 vienuolių. Dažni užpuolimai ir gaisrai nepakeitė viduramžiškos šios vietovės dvasios. Iki šiol nėra elektros, gerų kelių, transporto, bet yra didžiulis turtas – bizantiškos bažnyčios, šventyklos, pilnos ikonų ir liturginių reikmenų, bibliotekos su vertingais rankraščiais.Sustojimas mažame ir gražiame Uranopolio mieste paįvairina kelionę laivu.Kastorija. Vakarinėje Makedonijoje, tarp Vitsi ir Grammo kalnų, Orestiados pusiasalyje, išsidėstęs Kastorijos miestas.Turistus miestas traukia ne tik turtinga istorija, architektūros paminklais, bet ir kailio bei odos dirbinių prekybos centrais. Šis verslas mieste pradėtas vystyti dar Bizantijos imperijos laikais. Dabar Kastorija – kailių pramonės ir prekybos centras. Parodoje „Edika” ir kailių fabrikuose galima įsigyti įvairių odos ir kailių dirbinių.Chalkidikė (Graikija) / Kurortai
Kurortas Hanioti / Kasandros pusiasalis
Nedidelis, bet judrus ir spalvingas kurortas Kasandros iškyšulyje. Smulkaus žvyro paplūdimys – gera vieta maudytis ir degintis. Miestelyje yra daug barų, tavernų, restoranų, suvenyrų parduotuvėlių. Šiltais vakarais malonu pasivaikščioti ar pasėdėti tavernose po atviru dangumi.
Kurortas Kalitėja / Kasandros pusiasalis
Tai judri kurortinė vietovė Kasandros iškyšulyje. Miestelio centre yra keli bankai, keletas suvenyrų parduotuvių, nedidelis vaisių ir daržovių turgus. Kurorto paplūdimio zonoje daug barų, tavernų, restoranų. 500 m į pietus nuo miestelio – diskoteka po atviru dangumi. Vandens sporto mėgėjams – nardymo centras ir įvairios vandens sporto pramogos. Šalia jūros yra Amono – Dzeuso šventyklos liekanos.Kurortas Afitos / Kasandros pusiasalis
Tai nedidelis, gražus, žavintis nacionaliniu architektūros stiliumi, siauromis gatvelėmis kurortinis Kasandros iškyšulio miestelis, įsikūręs aukštai ant kalvos. Apačioje – smulkaus žvyro paplūdimys. Vakarais poilsiautojams atviros tavernų, kavinių, barų, suvenyrų parduotuvėlių durys.
Kurortas Nea Potidea / Kasandros pusiasalis
Tai mažas kurortas Kasandros iškyšulio pradžioje. Ši vietovė – lyg siauras tiltas, jungiantis Kasandros iškyšulį su Chalkidikės pusiasaliu. Miestelis garsėja puikiomis žuvies patiekalų tavernomis.
Kurortas Kriopigi / Kasandros pusiasalis
Tai mažas jaukus miestukas Kasandros iškyšulyje. Čia yra prekybos centras, keletas paplūdimio barų bei tavernų. Pakrantę skalauja skaidri jūra, o paplūdimys čia – rupaus smėlio.
Kurortas Pefkohori / Kasandros pusiasalis
Tai nedidelis kurortinis miestukas pietinėje Kasandros iškyšulio pusėje. Čia puikiai dera kalnai, pušų giraitės, šilta jūra ir įvairiausių pramogų gausa.
Kurortas Sitonijos pusiasalis
Sitonijos pusiasalis žavi savo gamta ir ramybe. Atrodo, jog šis kraštas nepaliestas šiuolaikinės civilizacijos ir žmogaus rankų. Pušynai, alyvmedžių giraitės, nedidelės įlankėlės, krištolinio skaidrumo vanduo ir ramybė – tai Sitonija, vidurinysis Chalkidikės „pirštas“.
Metamorfosi. Nedidelis, ramus, apsuptas pušų giraitėmis žvejų miestukas Sitonijos pusiasalio pradžioje. Miestelio centre gausu tavernų, suvenyrų parduotuvių, paplūdimyje – vandens sporto pramogų. Nuo šios vietovės tik valanda kelio iki šventojo Atono kalno.
Kurortas Possidi / Kasandros pusiasalis
Nedidelis, bet labai jaukus miestukas vakarinėje Kasandros iškyšulio pusėje. Čia yra prekybos centras, keletas barų, tavernų. Skaidri jūra, rupaus smėlio paplūdimys, vandens sporto pramogos.
Kurortas Paralija Katerini / Olimpinė rivjera
Paralija Katerini – judri kurortinė vietovė, už 10 km nuo Katerini miesto, besitęsianti Egėjo jūros pakrante, turinti ilgą, smėlėtą paplūdimį su jaukiais viešbučiais, parduotuvėmis, daugybe tavernų, siūlančių įvairiausių graikų virtuvės patiekalų. Dieną – vandens sporto įvairovė paplūdimyje, vakarais – smagios diskotekos, barai. Netoliese, už 30 km, – didingas Olimpo kalnas – puiki galimybė paklaidžioti kalnų takais ar įkopti į jo viršūnę (2917,9 m). Papėdėje – antikinis miestas Dionas, stebinantis įvairių laikotarpių pastatų liekanomis. Už 200 km milžiniškų uolų viršūnėse rymo pribloškiantys viduramžių Meteoros vienuolynai.
Kurortas Sani / Kasandros pusiasalis
SANI BEACH HOLIDAY RESORT- tai viešbučių kompleksas, kuriam priklauso „Sani Beach Hotel“, „Sani Beach Club“, „Porto Sani Village“ ir prabangus viešbutis „Asterias Suites“, kuris bus atidarytas 2003 m. gegužę. Gyvenant bet kuriame iš šių viešbučių, galima naudotis visomis Sani Beach Holiday Resort komplekso, užimančio 7 km plotą smėlėtame Sani iškyšulyje, paslaugomis. Komplekso ribose nemokamai kursuoja autobusas nuo 9 val. ryto iki 1 val. nakties.
Senovės Graikijos istorijaStraipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spartos karalius Leonidas, Termopilų didvyrisApie 1200-uosius dorėnų įsiveržimas sugriovė Mikėnų civilizaciją ir Graikijoje prasidėjo vadinamieji “Graikijos tamsieji amžiai”, iš kurių išliko labai mažia žinių, išskyrus kai kurias Homero ir Hesiodo kūrybos dalis.Tamsiųjų laikų pabaiga tradiciškai laikoma pirmoji olimpiada 776 m. pr. m. e. suorganizuota gaikų mitologijos dievų valdovo Dzeuso garbei.Mikėnu civilizacijaMikėnai, Senovės Graikijos miestas šiaurės rytų Peloponese. II tūkstantmečio pr. m. e. antrojoje pusėje buvo Mikėnų kultūros centras. Miestas buvo apgyvendintas achajų, po dorėnų įsiveržimo prarado savo reikšmę. Mitinis Mikėnų karalius buvo Agamemnonas.Senojo miesto griuvėsiuose vykdyti archeologiniai kasinėjimai. Pirmuosius tyrimus dalinai atliko Heinrichas Šlymanas 1874 – 1876 m., tęsė jo bendradarbis Wilhelmas Dörpfeldas (1885 – 1887). Nuo 1920 m. kasinėjimams vadovavo A.J.B Wace, kuris nustatė archeologinių radinių Mikėnuose chronologiją. Paskutiniais metais čia dirba graikų archeologai (J. Papademetriu, G. Mylonas ir kt.). Tarp svarbiausių radinių yra akropolio griuvėsiai ir rūmų liekanos, taip pat yra daug kitų svarbių radinių – papuošalai, ginklai, indai, 50 lentelių su įrašais linijiniu B raštu ir pan.
Homeras ir HesiodasHomeras – pirmasis Europos poetas. Išmintingas, senas, aklas dainius – tokį jo paveikslą buvo susikūrę Antikos žmonės ir perdavė jį vėlesnėms kartoms. Graikai labai gerbė poetą: net septyni jų miestai ginčijosi dėl teisės vadintis Homero tėvyne. Homeras sukūrė du epus: „Iliadą“ ir „Odisėją“, kurie yra svarbūs senovės graikų mitologijos šaltiniai. XVIII amžiuje suabejota jo autoryste, poemų vieningumu ir net poeto egzistavimu. Taip atsirado vadinamasis Homero klausimas. Vėliau būta įvairių nuomonių. Paskutiniais mūsų amžiaus dešimtmečiais dauguma tyrinėtojų įsitikinę, jog abi poemos sukurtos to paties autoriaus pagal vieningą planą, o kai kurie mano, kad poemos užrašytos paties Homero, kad jos nėra sakytinės kūrybos rezultatas. Jokių žinių apie Homero gyvenimą neišliko. Manoma, kad jis gyveno VIII a. pr. m. e.
Hesiodas – graikų poetas ir rapsodas, gyvenęs 700 m.pr. m. e. Istorikai ginčijosi dėl Homero ir Hesiodo pirmenybės. Bet, visgi, dabar manoma, kad Homeras gyveno dar prieš Hesiodą. Hesiodas buvo graikų labai mėgstamas. Ne tik jo kūriniai buvo skaitomi ir sekami, kaip ir Homero, bet ir pats poeto asmuo apipintas legendomis, kurios Hesiodą vaizduoja, kaip žmonių geradarį ir švietėją.
DzeusasGraikų mitologijoje Dzeusas — Krono ir Rėjos sūnus, vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų. Galingesnės už jį buvo tik likimas personifikacijos, jo dukterys deivės moiros.Romėniškas Dzeuso atitikmuo — dievas Jupiteris, induizmo — Djausas.
Dzeuso statula – vienas iš septynių pasaulio stebuklų
Olimpo dievaiDvylika olimpiečių arba Olimpo dievai graikų mitologijoje, buvo vyriausi graikų panteono dievai, gyvenę Olimpo kalno viršūnėje. Iš viso 14 skirtingų dievų buvo vadinami olimpiečiais, tačiau ant Olimpo niekada nebūdavo daugiau kaip 12 dievų vienu metu. Dešimt dievų nuolatos būdavo ant Olimpo. Likę keturi – nebuvo nuolatiniai Olimpo dievai. Hestija užimdavo Dioniso vietą, kai šis būdavo nusileidęs pas žmones, Demetra 6 mėn. per metus palikdavo Olimpą, kad susitikti su savo dukterimi Persefone, kuri buvo Hado karalystėje. Hadas buvo vienas iš vyriausių graikų dievų, bet jis gyveno požeminiame pasaulyje ir ryšys su Olimpu buvo netiesioginis. Šie dievai išsikovojo vietą Olimpo viršūnėje Dzeuso dėka, nes jie vienaip ar kitaip buvo susiję su juo giminystės ryšiais – Dzeusas, Hera, Poseidonas, Demetra, Hestija ir Hadas buvo susieti brolystės ryšiais ir kovėsi su titanais; kiti olimpiečiai buvo Dzeuso ir įvairių moterų vaikai.
Dešimt nuolatinių Olimpo dievų:• Dzeusas, vyriausias, dangaus ir griaustinio dievas; • Hera, santuokos ir vyriausia deivė; • Poseidonas, jūrų dievas; • Arėjas, karo dievas; • Hermis, keliautojų, piemenų, tarpininkas tarp žmonių ir dievų; • Hefaistas, kalvių, amatininkų ir ugnies dievas; • Afroditė, meilės ir grožio deivė; • Atėnė, išminties, strategijos ir karo deivė; • Apolonas, šviesos, gyvybės, medicinos, šaudymo iš lanko, menų, pranašyščių; • Artemidė, medžioklės ir laukinių žvėrių. Kiti keturi Olimpo dievai:• Hestija, šeimos židinio deivė; • Demetra, žemdirbystės deivė; • Dionisas, vyno ir ekstazės dievas; • Hadas, požeminio pasaulio valdovas. Olimpo dievaiViską surinkti padėjo www.google.lt www.vadovėlis.lt www.holidayservis.lt www.jaunimas.lt ir http://lt.wikipedia.org