Kreditas

Eliza7. KREDITO RIZIKA· Įžanga· Abejotini aktyvai· Rizikos nustatymo kriterijai· Skolininko būklė· Paskolų grupavimas· Specialieji atidėjimai

7.1. ĮŽANGAAktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (APVK), valdydamas kredito riziką, veikia kitaip negu kreditų departamentai. Pagal aktyvų ir pasyvų valdymo technologiją jis analizuoja visą banko aktyvų ir pasyvų būklę bei galimą rizikos atsiradimą, o ne atskiros jų dalies situaciją. Savaime aišku, kad kredito projekto analizę, sutarčių parengimą, konkrečių sutarčių kontrolę ir pan. atlieka banko kreditų departamentas.Aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto tikslas – atlikti kreditų portfelio analizę atsižvelgiant į kaštų kainą. Visada reikia prisiminti, kad kalbėdami apie kreditų portfelį, paprastai turime omenyje pačią didžiausią banko aktyvų dalį.APVK užduotis – analizuoti ir įvertinti visą kreditų portfelio riziką, galimus nuostolius bei parinkti pelno ir rizikos santykį. Labai rizikingas kreditų portfelis turės lemiamos reikšmės ir bankas taps nestabilus, nes kreditų dalis visoje aktyvų struktūroje dažnai labai didelė. Paprastai didesnę kreditų riziką gali prisiimti tie bankai, kurių stipresnės kapitalo pozicijos.Kredito rizikos analizė nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Aišku, kad kredito gavėjas savo padėtį ir perspektyvas žino geriau, nei banko analitikas, kuris remiasi ataskaitomis, kitais formaliais dokumentais. Gali nepadėti ir trečiųjų šalių įvertinimai (auditorių ataskaitos, rinkos analitikų prognozės ir pan.), nes ateities požiūriu rezultatas visada išlieka nedeterminuotas. Čia kalbama tik apie objektyviąją reikalo pusę, tačiau egzistuoja ir subjektyvioji (sąmoningas neteisingos informacijos pateikimas, slėpimas ir pan.), ji taip pat labai reikšminga.7.2. ABEJOTINI AKTYVAIFinansinių įsipareigojimų nevykdymas padaro bankams nuostolių. Kai kreditas išduotas, toks sandėris banko atžvilgiu vadinamas neužbaigtu. Tik tuo atveju, jei kredito suma yra grąžinta ir sumokėtos visos palūkanos, laikoma, kad sandėris yra baigtas. Rizikos valdymo tikslas – įvertinti galimų nuostolių atsiradimą, numatyti jų dydį, pateikti informaciją banko vadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis. Galimiems nuostoliams amortizuoti kuriami specialieji atidėjimai. Tai kartu ir būdas, kuriuo komercinių bankų veiklą gali kontroliuoti tiek priežiūros organai, tiek ir akcininkai, taip pat tai labai svarbi informacija investuotojams. APVK, atlikdamas kredito rizikos įvertinimą, analizuoja visus banko aktyvus, susijusius su kredito rizika. Lietuvoje vartojama abejotinų aktyvų sąvoka; abejotini aktyvai tai:

· banko suteiktos paskolos bet kuriems klientams, rezidentams ir nerezidentams, bet kurios nuosavybės formos įmonėms ir fiziniams asmenims, bankams ir finansinėms institucijoms tiek šalyje, tiek užsienyje, už šias paskolas priskaičiuotos palūkanos, jei dėl šių lėšų (paskolų ir palūkanų) grąžinimo kyla abejonių ar bus laikomasi sutartyje numatytų terminų arba pagal tam tikrus nustatytus kriterijus numatoma galima rizika;· banko nebalansiniai įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.), jei yra požymių, kad bankui gali tekti juos įvykdyti.7.3. RIZIKOS NUSTATYMO KRITERIJAIAtliekant rizikos analizę, abejotini aktyvai suskirstomi į grupes:1 grupė – standartinė2 grupė – galimos rizikos3 grupė – padidėjusios rizikos4 grupė – abejotina5 grupė – nuostolingojiSudarant specialiųjų atidėjimų sumas galimiems nuostoliams padengti ir įtraukiant šias sumas į bankų balansus įvairiose šalyse laikomasi kiek skirtingų rizikos normų ir grupavimo kriterijų. Lietuvoje nustatytos tokios rizikos normos:1 – standartinė grupė – 0 procentų2 – galimos rizikos grupė – 0 procentų3 – padidėjusios rizikos grupė – 20 procentų4 – abejotinos grupės – 40 procentų5 – nuostolingos grupės-100 procentų

Rizikos nustatymo kriterijai yra šie:· paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis;· paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktai;· skolininko ūkinės ir finansinės veiklos būklė;· ilgalaikės (investicinės) paskolos gavėjo investicinio projekto faktinis vykdymas.

Nustatant konkrečios paskolos grupę, laikomasi tokios tvarkos:pirmiausia įvertinama, kaip laikomasi paskolos (ar jos dalies) grąžinimo bei palūkanų mokėjimų terminų. Pagal šį kriterijų nustačius paskolos grupę ją galima koreguoti atsižvelgiant į paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus bei į skolininko būklę. Nustatyta ilgalaikių (investicinių) paskolų grupė yra koreguojama atsižvelgiant į paskolos tikslinį panaudojimą ir faktinį investicinio projekto vykdymą.Atsižvelgiant į paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi paskolos grupuojamos:· standartinė grupė – jei terminai praleisti mažiau kaip 7 dienas;· galimos rizikos grupė – jei terminai praleisti nuo 7 iki 30 dienų;· padidėjusios rizikos grupė – jei terminai praleisti nuo 31 iki 90 dienų;

· abejotina grupė – jei terminai praleisti nuo 91 iki 180 dienų ;· nuostolinga grupė – jei terminai praleisti daugiau kaip 180 dienų.

Paskolos pertvarkymas yra paskolos sutarties sąlygų pakeitimas. Paskola laikoma pertvarkyta, jei paskolos sutartyje buvo pakeista:· paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminai;· palūkanų norma;· kapitalizuotos sukauptos palūkanos, kai sukauptų palūkanų suma didinama paskolos suma.Paskolos refinansavimas – tai vienos ar kelių ankščiau išduotų paskolų bei už jas sukauptų palūkanų padengimas naujai išduota paskola arba naujos paskolos sutarties sudarymas nutraukus ankščiau galiojusias sutartis tame pačiame arba kitame banke.7.4. SKOLININKO BŪKLĖSkolininko būklė vertinama pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus.

Objektyvūs kriterijai:· įvairūs finansiniai rodikliai, nusakantys įmonės finansinę padėtį;· įmonės verslo istorija;· fizinių asmenų darbo užmokesčio dydis, jų turto dydis, darbovietės finansinė būklė, ankstesniųjų finansinių įsipareigojimų vykdymo istorija.

Lietuvos bankas yra nustatęs privalomus skolininko ūkinės ir finansinės veiklos įvertinimo rodiklius:· veiklos srities perspektyva, galinti konkuruoti produkcija, vadovavimo profesionalumas ir vadovų kvalifikacija;· veiklos (verslo) plano įvertinimas;· mokumo bei likvidumo būklės, pinigų srautų bei įsipareigojimų įvertinimas;· pelningumo (rentabilumo) įvertinimas;· nuosavybės įvertinimas.· Įvertinimo skalė – nuo 1 (geriausias) iki 5 (blogiausias) balas.

Subjektyvūs kriterijai:· įmonės vadovų kvalifikacija;· konkurencinė aplinka;· priklausomybė nuo keleto pirkėjų ar pardavėjų ir pan.

Kiekvieno skolininko būklė vertinama nuo labai geros iki blogos.

Labai gera būklė – skolininko finansinė būklė visais atžvilgiais yra pavyzdinė; plečiasi verslas ir auga pelningumas, gerėja finansiniai rodikliai; žemas įsiskolinimų lygis; piniginiai srautai pakankami paskolai ir palūkanoms grąžinti ir verslui plėtoti; nėra jokių abejonių, kad finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku; perspektyvi veiklos sritis; galinti konkuruoti produkcija; didelė produkto paklausa;kvalifikuoti ir profesionalūs vadovai; aiški strategija; vykdomas verslo planas; patikima informacija; nepriklausomų auditorių patvirtintos finansinės ataskaitos;

gera būklė – skolininko finansinė būklė yra stabili, tačiau yra tam tikrų požymių, kad patiriama laikinų finansinių sunkumų;finansiniai rodikliai stabilūs; vidutinis įsiskolinimų lygis; piniginiai srautai pakankami paskolai ir palūkanoms grąžinti nėra jokių abejonių, kad finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku; yra nepriklausomų auditorių patvirtintos finansinės ataskaitos; blogėja konkurencingumas; nepakankamas strateginis planavimas;

patenkinama būklė – skolininko veikloje pastebima tam tikrų finansinių sunkumų, kurie nieko nedarant gali peraugti į rimtas finansines problemas; finansiniai rodikliai blogėja; aukštas įsiskolinimų lygis arba jis nuolat auga; gali būti nepakankami pinigų srautai paskolai ir palūkanoms grąžinti; kelia abejonių skolininko galimybės laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus; mažėja pelningumas; mažėja produkto paklausa; produkcija negali konkuruoti; nepatikima informacija; nėra nepriklausomų auditorių išvadų; nepatyrę vadovai; nenumatyta strategija; nevykdomas verslo planas;

nepatenkinama būklė – skolininkas turi rimtų finansinių problemų; nuostolinga veikla; tolesnis verslo gyvavimas kelia rimtų abejonių; pinigų srautai nepakankami; skolininkas neturi galimybių įvykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų; parduodamas turtas skoloms padengti; paskola panaudota ne pagal paskirtį; pasenusi technologija; nekvalifikuoti ar abejotinos reputacijos vadovai;

bloga būklė – skolininkas yra nemokus, įmonė bankrutuoja arba yra likviduojama, pareikšti ieškiniai arba yra kitų faktų, liudijančių, kad skolininkas nebeturi realių galimybių tęsti savo veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais; neperspektyvi veiklos sritis, nėra rinkos produktui.Įvertinant skolininko būklę visi skaičiavimai turi būti atliekami tik įsitikinus duomenų patikimumu. Jei duomenų pateikimas kelia abejonių arba jie neišsamūs, tokiu atveju skolininko būklė yra vertinama tik kaip bloga.Visų vieno skolininko įsipareigojimų rizika yra vienoda. Jei vienas skolininkas turi keletą paskolų ar kitų, susijusių su jo rizika įsipareigojimų, tai atlikus kiekvieno jo įsipareigojimo įvertinimą atskirai nustatoma didžiausia rizika ir šiai rizikos grupei priskiriami kiti jo įsipareigojimai.7.5. PASKOLŲ GRUPAVIMASPalūkanų sumos, kurias privalo sumokėti skolininkas,priskiriamos tai pačiai grupei kaip ir išduota paskola.

Po to, kai atsižvelgiant į paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi, galima atlikti korekcijas. Jei paskola buvo pertvarkyta ir pratęstas ar pakeistas paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminas, tai:· paskola turi būti priskirta ne mažesnei kaip prieš pertvarkymą rizikos grupei;· paskola turi būti priskirta ne mažesnei kaip trečioji, t.y. padidėjusios rizikos grupei.

Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta du ar tris kartus, tai ji turi būti priskirta ne mažesnei kaip abejotinai rizikos grupei. Leidžiama tokias paskolas perkelti į mažesnės rizikos grupę, išskyrus standartinę, jei skolininkas po paskolos pertvarkymo tris paskolos sutartyje mokėjimo laikotarpius atsiskaitė laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebės atsiskaityti ateityje.Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta daugiau kaip tris kartus ir skolininko įsiskolinimas per tą laiką nesumažėjo arba padidėjo, paskola priskiriama nuostolingai grupei. Tokios paskolos gali būti perkeliamos į abejotiną grupę, jei skolininkas po paskolos pertvarkymo tris paskolos sutartyje nustatytus mokėjimo laikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebės atsiskaityti ateityje.Jei paskola buvo pertvarkyta pakeičiant palūkanų normą, tai ji gali būti priskiriama tai pačiai grupei, kaip ir prieš pertvarkymą, išskyrus tuos atvejus, kai paskola priklausė standartinei grupei.Tokiu atveju ji priskiriama galimos rizikos grupei.Jei paskola buvo pertvarkyta kapitalizuojant sukauptas palūkanas ir taip padidinta paskolos suma, tai ji priskiriama abejotinai grupei.Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta du ir daugiau kartų, ji turi būti priskirta nuostolingai grupei.Atsižvelgiant į paskolos refinansavimą paskolos grupuojamos taip:· paskola turi būti priskiriama ne mažesnei kaip prieš refinansavimą rizikos grupei ir ne mažesnei kaip padidėjusios rizikos grupei;· jei prieš refinansavimą paskolos grąžinimo terminai buvo praleisti, naujoji paskola vertinama pagal pirminės išduotos paskolos grąžinimo terminus neatsižvelgiant į refinansavimą, t.y. delsimo terminas skaičiuojamas toliau skaičiuojant nuo seniausio įsiskolinimo.

Paskola gali būti perkeliama į mažesnės rizikos grupę, jei skolininkas po paskolos refinansavimo tris paskos sutartyje nustatytus mokėjimo laikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebės atsiskaityti ateityje.Grupuojant paskolas, į paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus neatsižvelgiama, jeigu tie faktai įvyko ne dėl skolininko finansinių sunkumų.Atsižvelgiant į skolininko būklės įvertinimą, paskolos perkeliamos į mažesnės rizikos grupes tokia tvarka:· labai gera būklė – paskola iš abejotinos grupės perkeliama į padidėjusios rizikos grupę, iš padidėjusios rizikos grupės – į galimos rizikos grupę ir iš galimos rizikos grupės – į standartinę grupę;· gera būklė – paskola iš abejotinos grupės perkeliama į padidėjusios rizikos grupę, iš padidėjusios rizikos grupės – į galimos rizikos grupę.· įvertinus skolininko būklę patenkinamai, nepatenkinamai ar blogai paskolos perkeliamos tik į didesnės rizikos grupes:· patenkinama būklė – paskolos iš standartinės ir galimos rizikos grupės perkeliamos į padidėjusios rizikos grupę, o iš padidėjusios rizikos grupės – į abejotiną;· nepatenkinama būklė – paskolos iš standartinės, galimos rizikos ir padidėjusios rizikos grupių perkeliamos į abejotiną grupę;· bloga būklė – paskolos perkeliamos į nuostolingą grupę.

Ilgalaikė (investicinė) paskola, priskirta atitinkamai grupei pagal tai, kaip laikomasi mokėjimo terminų, perkeliama į didesnės rizikos grupę, jei skolininkas nevykdo investicinio projekto reikalavimų, jei paskolos sutartyje numatyta mokėti palūkanas grąžinant paskolą, jei paskola naudojama ne pagal paskirtį.Banko nebalansiniai įsipareigojimai įtraukiami į banko balansą, jei jie yra įvykdomi. Tuo atveju bet kuris įvykdytas banko nebalansinis įsipareigojimas, perkeltas į jo aktyvus, priskiriamas nuostolingai grupei.Banko nebalansiniai įsipareigojimai grupuojami taip:· klientui, jau gavusiam paskolą tame pačiame banke, garantijos ar laidavimai bei kiti įsipareigojimai, priskiriami tai pačiai grupei kaip ir išduota paskola;· klientui, neėmusiam paskolų tame banke, tokie įsipareigojimai grupuojami atsižvelgiant į kliento būklę:labai gera būklė – standartinė grupė;

gera būklė – galimos rizikos grupė;patenkinama būklė – padidėjusios rizikos grupė;nepatenkinama būklė – abejotina grupė;bloga būklė – nuostolinga grupė.7.6. SPECIALIEJI ATIDĖJIMAISugrupavus abejotinus aktyvus nustatomas specialiųjų atidėjimų poreikis galimiems nuostoliams padengti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šių specialiųjų atidėjimų suma pateks į banko pelno (nuostolio) ataskaitą ir gali iš esmės pakeisti banko finansinės veiklos rezultatą. Ši problema ypač aktuali visoms be išimties pereinamosios ekonomikos šalims. Įvairiose šalyse specialiųjų atidėjimų poreikio normatyvai ir skaičiavimo metodikos nėra vienodos. Lietuvoje galioja tokia tvarka, kad specialiųjų atidėjimų poreikis skaičiuojamas padidėjusios rizikos, abejotinų ir nuostolingų aktyvų grupėms. Pirmosios ir antrosios grupės aktyvams šis poreikis nėra skaičiuojamas. Lietuvos bankas tvirtina apskaičiavimo normas. Dabartiniu metu nustatyta, kad specialiųjų atidėjimų normos yra tokios: 20 proc. – padidėjusios rizikos grupės aktyvams; 40 proc. – abejotinos grupės aktyvams; 100 proc. – nuostolingos grupės aktyvams.

Išlaidų padidėjimas dėl sudarytų specialiųjų atidėjimų akivaizdžiai parodo banko kredito riziką. Ir nors negalima vienareikšmiškai teigti, kad net nuostolingi banko aktyvai yra beviltiški ir niekada nebebus gaunama jokių pajamų, vis dėlto panašių bankų specialiųjų atidėjimų sumų palyginimas yra geras ir akivaizdus kredito rizikos dydžio įvertinimas.Apskaičiuojant kiekvienos paskolos specialiųjų atidėjimų poreikį atsižvelgiama į paskolos užtikrinimą. Iš paskolos likučio atimama paskolos užtikrinimo priemonės (garantijos, laidavimo, įkeisto turto ir kt.) vertė ar dalis vertės, o gautas skirtumas dauginamas iš atitinkamos grupės specialiųjų atidėjimų normos. Gautas rezultatas ir bus konkrečios paskolos specialiųjų atidėjimų poreikis. Taip pat apskaičiuojami ir specialieji atidėjimai nebalansiniams įsipareigojimams.Paskolos užtikrinimas turi didelę reikšmę apskaičiuojant specialiųjų atidėjimų poreikį. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų šalių, kurioms taikoma mažesnė turto rizika, vyriausybių garantijos ar laidavimai, taip pat įkeisti jų vertybiniai popieriai ar jų indėliai paskolą išdavusiame banke, šimtu procentų užtikrina paskolą ir apskaičiuojant specialiųjų atidėjimų poreikį jis bus lygus nuliui. Lietuvos bankas nustato konkrečią specialiųjų atidėjimų apskaičiavimo tvarką.

Siekdami sumažinti galimų nuostolių dydžius, komerciniai bankai turi teisę sudaryti papildomus bendrosios paskirties rezervus. Esminė sąlyga – šie bendrosios paskirties rezervai nuostoliams padengti yra sudaromi iš pelno. Kriterijai gali būti įvairūs, dažniausia atsižvelgiama į nepriklausomų auditorių reikalavimus.Šiame skyriuje kredito rizikos įvertinimas pateikiamas kaip APVK uždavinys. Kadangi kredito portfelio būklė lemia stabilią banko veiklą, didžiulis darbas atliekamas bankų kreditų departamentuose nustatant įmonių ir kitų banko klientų patikimumą, – ar asmenys nėra tarpusavyje susiję, ar paskolos nėra koncentruojamos vienoje ūkio šakoje ir pan. Plačiau apie tai kitų mūsų kolegų parengtose knygose.Kartojimo klausimai1. Apibrėžkite abejotinų aktyvų sąvoką.2. Į kokias grupes skirstomi abejotini aktyvai?3. Kokie yra rizikos nustatymo kriterijai?4. Paaiškinkite, kaip suprantate paskolos pertvarkymą ir refinansavimą.5. Kaip vertinama skolininko būklė?6. Kada ir kaip galima koreguoti paskolų grupavimą?7. Kaip atliekamas nebalansinių įsipareigojimų grupavimas?8. Kuo bankams aktualus specialiųjų atidėjimų apskaičiavimas?