Jauriniai – tai rūgštūs, neturtingi maisto medžiagų išplaunamieji dirvožemiai. Paplitę lengvos mechaninės sudėties (smėlis, priesmėlis, priemoliai) lygumose bei aukštumose. Šios grupės dirvožemius būtina gausiai trešti organinėmis bei neorganinėmis medžiagomis ir dažnai kalkinti.Jauriniai pelkiniai – tai jauriniai dirvožemiai. Jauriniai pelkiniai dirvožemiai paplitę sunkesnės mechaninės sudėties lygumose, kur blogos infiltravimosi ir kritulių sąlygos. Šių dirvožemių gausu Žemaičių aukštumose, Baltijos aukštumų vakariniuose šlaituose, Vidurio lygumoje. Juos reikia ne tik gausiai tręšti, kalkinti, bet ir sausinti.Velėniniai karbonatiniai – patys derlingiausi dirvožemiai. Jie paplitę iškilesnėse Vidurio lygumos vietovėse. Derlinguose dirvožemiuose gerai auga kviečiai, cukriniai runkeliai, linai.Velėniniai glėjiniai – įvairaus įmirkimo laipsnio velėniniai karbonatiniai dirvožemiai. Šiuos derlingus dirvožemius būtina sausinti. VG paplitę Vidurio lygumoje, Užnemunėje. Gerai auga visos kultūros (kviečiai, c.runkeliai, linai).Pelkiniai dirvožemiai – itin drėgnose vietose susidarantys dirvožemiai. Dirvodarinė uoliena – įvairaus mineralizacijos laipsnio durpės. Pelkes nusausinus galima įrengti puikias pievas ir kultūrines ganyklas.Aliuviniai (arba upių salpų dirvožemiai) – tai dirvožemiai, kurie formuojasi upių užliejamosiose dalyse (salpose). Mechaninė sudėtis labai įvairi – priklauso nuo nuotolio iki upės vagos. Šie dirvožemiai gana derlingi, nes patvinusi upė patręšia juos savo nešmenimis. Šie dirvožemiai dažniausiai būna apaugę savaime augančiomis pievomis.