Latvija

LATVIJA
PLOTAS 64 589 km2
GYVENTOJAI 2,7 mln. (42 žm./km2)
VALDYMO FORMA Prezidentinė respublika
KALBA Latvių
TIKYBA Evangelikų liuteronų
PINIGINIS VIENETAS Latas
SOSTINĖ Ryga (917 000 gyv.)
KITI MIESTAI Daugpilis, Liepoja
GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA
Žemės ūkis 20%
Pramonė 68%
Aptarnavimo sfera 12%
Latvija – šiaurinė Lietuvos kaimynė. Bendra siena tęsiasi 610 km. Vakaruose Latvijos krantus skalauja Baltijos jūra, šiaurėje ji turi sieną su Estija, rytuose – su Rusija ir Baltarusija.Latvijos gamta labai panaši į mūsų krašto gamtą, nors esama ir savitų kraštovaizdžių. Baltiška kilmė, aktyvus abiejų tautų bendravimas praeityje ir bendri siekiai atkuriant nepriklausomybę įpareigoja mus geriau pažinti šiuos arrtimuosius kaimynus.
ISTORINĖ PRAEITIS. Maždaug prieš 4000 metų baltų gentys kėlėsi iš pietų į šiaurę ir pasiekė dabartinės Latvijos teritoriją. Jos išstūmė į šiaurę ten gyvenusias finougrų gentis arba ilgainiui su jomis sumišo. Kuršiai įsikūrė vakaruose prie Baltijos, sėliai – Dauguvos vidurupyje, žiemgaliai – prie Lielupės ir Dauguvos žemupyje ir latgaliai – rytuose. Jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, mokėjo gaminti įrankius iš pelkių geležies.Tačiau tose žemėse, platindami krikščionybę, panoro įsigalėti kalavijuočiai ir kryžiuočiai. Latviai kartu su žemaičiais, lietuviais ir estais bandė priešintis užkariautojams. Buvolaimėti Saulės (1236 m.), Durbės (11260 m.), Ašeradės (1279 m.) mūšiai. Vis dėlto vokiečių feodalai jau XIII a. užkariavo ir pavergė dabartinėje Latvijos teritorijoje gyvenusias gentis, įkūrė ten Livonijos valstybę. Ilgam, iki XV-XVI a., įsivyravo tautinė ir socialinė priespauda, trukdžiusi latvių tautybės formavimąsi ir kultūros raidą.Apie šimtą me

etų trukusių XVI-XVII a. Livonijos, Žečpospolitos-Švedijos, Šiaurės karų padariniai latviams buvo liūdni: jų žemes dalijosi ir persidalijo karuose dalyvavusios valstybės. XVIII a. latvių žemės įėjo į Rusijos imperiją. XIX a. pabaigoje Latvija pasidarė viena iš pirmaujančių pramoninių Rusijos sričių. Joje kilo tautinis nepriklausomybės sąjūdis. Vėliau Latvija išgyveno dramatiškus 1905 ir 1917 m. revoliucijų įvykius, įveikė Pirmojo pasaulinio karo verpetus, kai valdžia ėjo iš rankų į rankas, ir tik 1920 m. sausio mėn. įgijo nepriklausomybę. Ją 1920 m. rugpjūčio 11 d. Taikos sutartimi pripažino ir Rusijos vyriausybė.Paskutiniųjų penkių dešimtmečių Latvijos įvykiai klostėsi panašiai kaip Lietuvos ir Estijos. 1989 m. vėl kilo tautinis sąjūdis dėl nepriklausomybės, kurią atkurtą pasaulis oficialiai pripažino 1991 m.
GAMTA. Latvija yra Rytu Europos platformos šiaurės vakaruose. Jos teritoriją sudaro moreninė lyguma. Tik prieš 12-13 tūkst. metų pasitraukę ledynai suuformavo dabartinį krašto paviršių.Apie 26% krašto teritorijos užima aukštumos, pakilusios daugiau kaip 120 m virš jūros lygio, tarp jų driekiasi žemumos ir pereinamųjų formų kraštovaizdžiai. Prie Baltijos jūros ir jos Rygos įlankos yra Pajūrio žemumos. Krantai žemi ir smėlėti, nelabai vingiuoti. Kai kur yra neaukštų smėlio kopų. Jūros ir įlankos pakrantė smėlėta ir sekli.Per krašto vidurį iš šiaurės į pietus tęsiasi Vidurio Latvijos žemuma, pietuose pereinanti į Vidurio Lietuvos žemumą. Iš vakarų ją juosia Kuršo aukštuma (184 m), o iš rytų -Centrinė Vidžemės aukštuma, kurios piietuoseyra aukščiausias Latvijos taškas – Gaizinkalnis (311 m). Tarp Vidžemės (Vidzemės) aukštumos ir pačiuose pietryčiuose esančios Latgalos aukštumos (289 m) yra nedidelė Rytų Latvijos žemuma.• Paviršiaus susiskaldymas į palyginti nedideles žemumas ir aukštumas formuoja kraštovaizdžių įvairovę.Kristalinis pamatas yra giliai: šiaurės rytuose 300-400 m, o pietvakariuose – net 2200 m gylyje. Todėl eksploatuojamos nuosėdinių uolienų naudingosios iškasenos, tarp kurių gausu statybinių medžiagų. Didelės smėlio, molio, dolomitų atsargos. Prie Rygos yra gipso, prie Saldaus esančios klintys naudojamos labai geros kokybės cemento gamybai. Rygos įlankos krantuose yra vertingų mineralinių vandenų ir gydomojo purvo. Ten įsikūrę toli už Latvijos ribų žinomi Jūrmalos kurortai.
Krašto KLIMATAS yra vidutinių platumų, pereinamasis išjūrinio į žemyninį, laipsniškai tolstant nuo jūros. Kritulių pasiskirstymui nemažą įtaką daro paviršius. Vakarų ir Vidurio aukštumose iškrinta iki 800 mm, o žemumose – 500-550 mm kritulių. Jų maksimumas būna vasarą ir rudenį, o sausiausias ir giedriausias – gegužės mėnuo. Nuojūros poveikio labai priklauso ir temperatūrų kaita. Pajūryje metinė temperatūros amplitudė apie 20°, o krašto rytuose – apie 25°. Sausio vidutinė temperatūra prie jūros -3°, o krašto gilumoje – apie -7°. Pajūryje ne kasmet susidaro ilgiau išsilaikanti sniego danga. Žiema vakaruose paprastai trunka 110-120, o rytuose 130-140 dienų. Prie jūros ir aukštumose vasaros vėsios. Vidutinė liepos temperatūra apie 17°. Beveik pusę vasaros laiko dažnai lyja.
Upės krašto teritorijoje pasiskirsčiusios gana tolygiai. Yra 777 upės, ilgesnės kaip 10 km, visos jos teeka į Baltijos jūrą. Upių maitinimas mišrus: lietaus ir sniego. Paprastai upės užšąla gruodžio mėnesį ir būna ledo sukaustytos iki balandžio. Pavasarį jos smarkiai patvinsta, dažnai susidaro ledų sangrūdos. Ilgiausios upės – Dauguva (ilgis 1020 km), Gauja, Venta, Nemunėlis-Lielupė. Ši paskutinė apie 100 km tinka laivybai. Ant Dauguvos pastatytos trys hidroelektrinės – Kegumo, Pliavinių ir Rygos.Latvijoje yra daugiau kaip 3000 ežerų, kurie užima apie 1,6% krašto ploto. Dauguma jų ledyninės kilmės. Didžiausias yra Lubanas (80,7 km2), giliausias – Drydzis (65 m). Didžiuma ežerų telkšo Latgalos aukštumoje.Maždaug pusėje krašto ploto paplitę velėniniai jauriniai dirvožemiai, kitur – daugiausia užpelkėję ir pelkiniai. Žemės ūkio naudmenos užima apie 40% krašto ploto, o arimai – 27%. Dėl drėgmės pertekliaus apie pusę ariamosios žemės reikia sausinti. Šiuo metu jau nusausinta 2/3 to žemės ūkio naudmenų ploto.Latvija yra mišriųjų miškų pazonyje. Miškai auga prastame dirvožemyje, kurio yra apie 40%. Didžiausi miškų masyvai yra Kurše (Kurzemėje), Dauguvos pakrantėse ir krašto šiaurės rytuose. Pušynai sudaro apie 50% visų miškų. Padaugėjo beržynų – 24% – ir sumažėjo eglynų – 17%. Intensyviai sausinant pelkes klevų, liepų, ąžuolų sumažėjo tris kartus, ir jie dabar sudaro apie 5% miškų.Latvijoje yra maždaug 13 000 rūšių gyvūnų. Iš jų – apie 300 rūšių perinčių paukščių, 60 rūšių žinduolių ir maždaug 70 rūšių žuvų. Iš paukščių labiausiai paplitę vieversiai, gegutės, geniai, pelėdos, kurapkos, tetervinai, kurtiniai, gervės, gulbės, antys. Miškuose gyvena tokie pat žvėrys kaip Lietuvoje: brriedžiai, stirnos, elniai, šernai, voverės, kiškiai ir kt. Priekrantėje gausu žuvies: ešerių, strimėlių, kilkių, menkių, plekšnių. Vis mažiau sugaunama lašišų, žiobrių, ungurių.Latvijoje veikia vientisa gamtos apsaugos sistema. Įsteigta draustinių, rezervatų. Uolėtų su urvais krantų suspausta giliu ir plačiu slėniu teka Gauja, formuojanti labai vaizdingą ir nepakartojamą kraštovaizdį. Šios upės pakrantėse 1973 m. įkurtas nacionalinis parkas.
GYVENTOJAI. Tik 54% Latvijos gyventojų yra latviai. Pastaraisiais dešimtmečiais joje tolydžio daugėjo rusų (33%), ukrainiečių, baltarusių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje apie 0,3 mln. latvių pasitraukė į Vakarus, beveik tiek pat buvo ištremta į Rusiją. Latvijoje dar gyvena lenkų, lietuvių, žydų ir kitų tautybių žmonių. Latvių kalba priklauso indoeuropiečių šeimos baltų grupei.Latviai nuo seno gyveno vienkiemiuose – iš rąstų suręstose, šiaudais dengtose trobose su plūktine asla – istabose. Etnografinių sričių – Kuršo, Vidzemės ir Latgalos – tautiniai drabužiai, kai kurie papročiai skiriasi. Tie skirtumai susiformavo per pastaruosius 100-150 metų. Vyrai dėvėjo mėlynas, pilkas ar baltas sermėgas, drobinius marškinius, mūvėjo languotomis ar vienspalvėmis kelnėmis. Moterys vilkėjo puošnius marškinius, languotus ar dryžuotus sijonus, ant krūtinės ar ties petim segdavo didelę metalinę apskritą sagę. Senovėje avėta naginėmis.Pagrindinis latvių maistas buvo žuvis, ruginė duona, įvairios kruopos. Tik XIX a. labiau paplito bulvės. Šiais laikais latviai buvo pradėję vartoti daug pieno produktų ir mėsos, ypač rūkytos. Anksčiau šviežią mėsą kaimiečiai valgydavo tik rudenį ir per šventes. Latvių labai mėgstamos košės. Kurše verdama pieniška parauginta sriuba su kruopomis – skabputra. Nuo seno geriamas alus. Naminis alus specialiai daromas populiariausiai tautos šventei Lyguo, kuri sutampa su Rasų švente, arba Joninėmis, ir yra panašiai švenčiama.Vakaronėse, per Lyguo ir dainų šventes dainuojamos senos melodingos liaudies dainos, šokami senoviniai šokiai. Pirmoji dainų šventė Latvijoje įvyko 1873 m. Ir dabar gyvi senieji verslai: mezgimas, pynimas, odos ir gintaro apdirbimas bei kita. Tarp žymių latvių tautos žmonių įsimintini literatūros klasikas J. Rainis, tautosakininkas ir etnografas K. Baronas, skulptorius R. Zalkalnis.Beveik 70% žmonių gyvena miestuose, vien Rygoje telkiasi 1/3 krašto gyventojų.Dauguvos upės žiotyse yra Latvijos sostinė Ryga, minima nuo XII a. pradžios. Jos pavadinimas kilęs, matyt, nuo protakos vingio – Rydzinės – vardo. Žinoma Šv. Petro bažnyčia, kurios bokštas, iškylantis 120 m, buvo vienas aukščiausių Europoje, Didžiosios gildijos namas, Domo katedra (pradėta statyti 1211 m.) su vienais galingiausių Rytų Europoje vargonais.Lietuviai Latvijoje gyveno jau prieš daug šimtų metų. Būta ištisų jų kaimų. Šiame šimtmetyje lietuvių gyventa nuo 95 000 1914 m. iki 37 000 ir daugiau 1980 m. Jie yra įsteigę mokyklų, įkūrę kultūros organizacijų, leidžia laikraščius. Daugiausia lietuvių gyvena Rygoje.
ŪKIS. Latvijoje kur kas anksčiau (1817- 1819 m.) negu Lietuvoje buvo panaikinta baudžiava, ir tai labai skatino pramonės plėtotę. Daug lietuvių bėgo nuo baudžiavos į Rygą dirbti ar mokytis. Sujungus Rygos uostą geležinkeliu su Vidurio Rusija, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje šis miestas tapo vienu stambiausių Rusijos pramonės centrų ir uostų vakaruose.Latvija, neturėdama naudingųjų iškasenų, beveik visas pramonės žaliavas turi įsivežti. Šiandien Latvija gamina ir eksportuoja mašinas, elektrotėchnikos, elektronikos, chemijos ir maisto pramonės gaminius. Mikroautobusai “Latvija”, tramvajų ir geležinkelio keleiviniai vagonai, elektrovežiai, telefono aparatai ir telefono stotys, radijo imtuvai, mopedai, dyzeliniai varikliai, elektros lemputės, parfumerijos, tekstilės, trikotažo ir daugelis kitų gaminių turi pripažinimą už šalies ribų. Užsienyje žinomos VEF, “Radiotehnika”, “Dzintars” ir daugelis kitų firmų. Didžiausias pramonės centras yra Ryga, chemijos pramonė sutelkta Daugpilyje, o Liepojoje plėtojama medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Latvija turi tris uostus: Rygą, Liepoją ir Ventspilį, iš kurių antrasis ir trečiasis žiemą neužšąla. Ryga yra stambus oro linijų, geležinkelių ir automobilių kelių mazgas, žvejybos uostas.Lietuva įsiveža daugelį čia suminėtų gaminių, o į Latviją eksportuoja šaldytuvus, televizorius, dulkių siurblius, stakles, magnetofonus, kilimus, įvairių įrenginių dalis.
Latvijos ŽEMĖS ŪKIS yra orientuotas į pieno ir mėsos gamybą, todėl maždaug vienodą plotą užima javai (miežiai, avižos, rugiai, kviečiai) ir pašariniai augalai. Auginami cukriniai runkeliai ir linai, bulvės. Žemė dabar privatizuojama, todėl keičiasi gyvulininkystės ir augalininkystės struktūra ir mastai.