Kengūros ir valabės
Iš viso yra apie 50 kengūrų rūšių. Valabės ir kengūros priklauso tai pačiai šeimai. Jos paplitusios Australijoje ir Tasmanijoje, žole ir krūmynais apaugusiuose plotuose, maitinasi žole. Yra dar laipiojančių kengūrų, kurios gyvena Australijoje ir Naujosios Gvinėjos saloje, miškais apaugusiuose plotuose. Jos turi tvirtus nagus, kuriais kabindamosi laipioja po medžius ir sotinasi jų lapais. Raudonosios kengūros gyvena daugiausiai Centrinės Australijos krūmynuose ir daug dienų gali išbūti be vandens. Pilkosios kengūros laikosi Rytų Australijos stepėse. Kengūros gyvena nedidėlėmis grupėmis- bandomis. Bandai vadovauja stiprus patinas. Didžiają dienos dalį kengūros praleidžia gulėdamos pavėsyje. Vakare, kai oras atvėsta, ieško maisto ir vandens. Kengūros įspėja vienos kitas apie pavojų, užpakalinėmis kojomis daužydamos žemę. Didelės suaugusios kengūros turi stiprias užpakalines kojas ir uodegas. Jos gali pašokti aukštyn 3m ir nušokti į tolį 9m. Uodega joms padeda išlaikyti pusiausvyrą. Kengūros gali bėgti 60 km/h greičiu. Ganosi ar šiaip vaikštinėja keturpėsčios.
Koalos
Koalos yra sterbliniai žinduoliai, gyvenantys Rytų Australijos miškuose. Jos minta eukaliptų lapais ir žieve. Koalos labai išrankios- iš 350 ten augančių eukaliptų rūšių jos ėda tik penkių rūšių eukaliptų lapus. Koalos maitinasi naktį, o didžiają dienos dalį praleidžia miegodamos medžių viršūnėse, ant šakų. Australijoje aborigenų kalba “koala” reiškia “negeriantis”. Koalos iš tiesų beveik niekada negeria ir visą reikiamo skysčio kiekį gauna su lapais. Ką tik gimę koalų mažyliai būna maždaug pupos dydžio. Jie nuropoja į motinos sterblę, atsiveriančią į užpakalio pusę, prisitvirtina prie spenelio ir vystosi toliau. Būdamas maždaug šešių mėnesių mažylis palieka motinos sterblę, užsiropsčia jai ant nugaros ir įsikimba į kailį. Koala maitina jį sukramtytais lapais tol, kol jis pradeda ėsti savarankiškai.
Ančiasnapis
Ančiasnapis yra kloakinis žinduolis, gyvenantis Australijoje ir Tasmanijoje. Patelė upės krante išsikasa ilgą tunelį, kurio gale iš lapų bei žolių susisuka lizdą. Jame padeda du kiaušinius. Kiaušinių kevalai minkšti. Išsiritę mažyliai atropoja prie motinos ir laižo pieną, tekantį iš jos odoje esančių liaukų. Anšiasnapiai spenelių neturi. Ančiasnapis yra geras plaukikas. Jo kojos su plėvėmis, o uodega stipri. Snapą dengia jautri oda, kuri padeda ančiasnapiui dumblėtame upės dugne rasti kirmėlių ir krevečių. Maistą ančiasnapis susikiča į skruostuose esančius maišelius, paskui suėda. Ančiasnapiai patinai ant kojų turi nuodingus dyglius.
Vombatas
Vombatai gyvena urvuose, Australijos ir Tasmanijos stepėse. Jų kojos trumpos, stiprios, su ilgais ir tvirtais nagais urvams rausti. Vombatai- sterbliniai gyvūnai. Patelės sterblė atsiveria ties užpakaliu, taigi jai judant urvo tuneliais, žemių į sterblę nepatenka. Vombatai laikosi grupėmis. Jie yra naktiniai gyvūnai: dieną miega urvuose, o naktį išlenda ėsti žolės. Vombatų regėjimas silpnas, tačiau uoslė ir klausa puiki.
Echindos
Echindos yra kloakiniai žinduoliai. Patelė padeda vieną kiaušinį ir jį saugo ant pilvo esančioje sterblėje. Vos tik jauniklis išsirita, ima laižyti pieną, lašantį iš motinos odoje esančių liaukų. Spenelių echindos neturi. Yra dvi echindų rūšys. Trumpasnapės echindos gyvena Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir Tasmanijoje. Jos minta skruzdėlėmis ir termitais. Echindos vabzdžius laižo ilgu liežuviu. Jų nagai aštrūs ir stiprūs, jais echindos lengvai iškasa skruzdėles ir termitus. Gindamosi jos susiriečia į kamuolį arba greitai įsirausia į smėlį.
Posumai
Posumai gyvena Australijos, Tasmanijos ir Naujosios Gvinėjos miškuose, medžiuose, minta nektaru ir vabzdžiais. Jie yra prityrę laipiotojai ir į šakas gali įsikibti nagais ir uodega. Posumai- sterbliniai gyvūnai. Jų yra daug rūšių: nykštukiniai, medėdžiai, žieduotieji posumai, cukriniai skraiduokliai ir t. t.
Cukriniai skraiduokliai šonuose turi odos raukšles. Ištiesę priekines ir užpakalines kojas, jie tarp medžių gali sklęsti iki 45 m. Savo jauniklius posumai nešioja sterblėje tol, kol tie sulaukia dviejų mėnesių. Medėdžiai posumai ilgu, į šepetį panašiu liežuviu laižo nektarą ir žiedadulkes. Tai-jų maistas.Sterblinė voverė skraiduoklė
Sterblinė voverė skraiduoklė minta pumpurais ir žiedais. Ji gali sklęsti žemyn nuo medžio ant medžio apie 45 m. Šokdama ji tarsi parašiutą išskleidžia odos raukšles, kurios jungia priekines ir užpakalines kojas. Labai tiksliai nutūpusi ji greitai užlipa medžiu aukštyn kitam šuoliui.
Dingas
Laukinis Australijos šuo dingas turbūt atkeliavo į Australiją prieš 40000 metų drauge su naujakuriais aborigenais. Dingas minta įvairiausiu maistu- triušiais, paukščiais, ropliais ir vabalėliais. Jie pjauna ir avis, ūkininkai jų nemėgsta.
Rojaus paukščiai
Rojaus paukščiai taip pavadinti dėl savo gražių plunksnų. Jie vieni iš įspūdingiausių paukščių. Kai kurių beveik visos plunksnos juodos, tik atskiri ploteliai žėri vaivorykštės spalvom. Kiti yra puikios mėlynos, raudonos ir geltonos spalvos. Daugelio iš jų uodegas ar galvas puošia ilgos, keistų formų plunksnos. Rojaus paukščių yra daugiau nei 40 skirtingų rūšių, kūno ilgis nuo maždaug 13 cm iki 107 cm. Dauguma jų gyvena Naujosios Gvinėjos drėgnuosiuose miškuose, tačiau kelios rojaus paukščių rūšys aptinkamos netolimose Molukų salose, bei Šiaurės Australijos miškuose. Pagrindinis jų maistas yra vaisiai, tačiau jie gaudo ir vabzdžius, kartais vorus, taip pat varles ir driežus. Spalvingas ir puošnias galvos ir uodegos plunksnas, kuriomis garsėja rojaus paukščiai turi patinai. Patelės atrodo visai kitaip, jų plunksnos neryškios, paprastai rusvos.
Emu
2 metrų, antras pagal dydį paukštis pasaulyje. Jis kaip ir afrikinis strutis, negali skraidyti. Australijos krūmynuose ieškodamas maisto jis savo ilgomis kojomis bėgioja iki 48 km per valandą greičiu. Pagrindinis emu maistas yra vaisiai, uogos ir vabzdžiai, tačiau jis taip pat lesa žolę ir kitus augalus. Patelė sudeda nuo 7 iki 10 kiaušinių, kuriuos šildo(peri) patinas.
Taškuotoji vandeninė gyvatė
Taškuotoji vandeninė gyvatė – greitai juda tiek vandenyje, tiek sausumoje. Ji medžioja tokius gyvūnus, kaip žuvys ir varlės. Jos mažos akys nukreiptos į viršų, taip pat ir šnervės yra viršutiniame galvos paviršiuje. Gyvatei neriant po vandeniu, odos pagalvėlės sandariai užveria šnerves. Ji yra nestipriai nuodinga. Dydis 30 – 50 cm .