ĮvadasRengimo narystei strategija: tiesiamas kelias Europos Sąjungos narystei. Šiandien rengimo narystei strategija yra pirminis Europos Sąjungos prioritetas, kuris savo išskirtinę svarbą išsaugos ir ateinančiais metais. Europos Komisija laikosi tokios nuostatos dėl to, kad strategija yra gyvybiškai svarbi tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Europos Sąjungą. Strategija – tai rūpestingai parengtas veiksmų planas, kurio įgyvendinimas išskirtinis sėkminga integracija. Europos Sąjunga prisiėmė istorinį įsipareigojimą visų šių Vidurio Europos šalių, kurios yra pasirašiusios Europos sutartis, atžvilgiu. Tuo pat metu buvo apribotos ekonominės ir politinės narystės Europos Sąjungoje sąlygos. 1993 metais Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjunga, atsižvelgdama į būsimąją narystę, patvirtino, kad Vidurio Europos šalys gali tapti Sąjungos narėmis. Ji suformulavo Asocijuotų Vidurio Europos valstybių rengimo narystei strategiją, kurioje nustatyta, kad Europos Sąjunga padės asocijuotoms šalims integruotis į ją.Pagrindinis strategijos elementas yra asocijuotų šalių rengimas integracijai į Sąjungos vidaus rinką. Nepaisant to, kad visos šalys pasieks tam tikrų laimėjimų, įgyvendins politines, ekonomines ir socialines reformas, asocijuosis tarp Vidurio Europos šalių. Rengimo narystei strategijos tikslas yra jų rėmimas, nutiesiant kelią, kuris Europos Sąjungą ir asocijuotas šalis turės atvesti į integraciją. Ši Europos Sąjungos strategija paremta trimis pagrindinėmis priemonėmis. Europos sutartimis, komunikacijos sąranga ir PHARE programa.
Rengimo narystei strategijos priemonės. Pagrindinės šios strategijos priemonės yra Europos sutartys, vadinamasis struktūruotas dialogas, ir PHARE programa. Be to, Europos Sąjunga per PHARE programą teikia Finansines subsidijas, kurios naudojamos kartu su Europos investicijų banko, Europos anglių ir plieno bendrijos paskolomis. PHARE programa yra akivaizdžiausias Europos Sąjungos indėlis į reformų procesą.
Europos sutartys. Europos Sąjunga 1991 metais pasirašė Europos sutartis su Lenkija ir Vengrija, 1993 metais su Čekija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir 1995 metais su Estija, Latvija, Lietuva. Visos šalys, kurios su Europos Sąjunga pasirašė Europos sutartį, tapo pripažintomis šalimis – kandidatėmis ir buvo įtrauktos į rengimo narystei strategiją.
Susitikimai. Vienas iš pagrindinių Europos sutarčių elementų – Asociacijos tarybos. Tai nuolatiniai dvišaliai Europos Sąjungos ir kiekvienos šalies – partnerės susitikimai, kuriuose nagrinėjami vis aktualesni klausimai.1995 metais Asociacijos tarybų veiklą dar papildė Asociacijos komitetai, kuriuose buvo nagrinėjami konkretūs prekybos klausimai, bei Jungtiniai parlamentiniai komitetai.
Platesnis Europos Sąjungos rinkų atvėrimas prekybai. Europos sutartyse numatyta palaipsniui įvesti laisvą prekybą pramonės gaminiais, kurie turėtų pilnai pradėti funkcionuoti, pasibaigus asimetrijos principu pagrįstam pereinamajam laikotarpiui. Europos Sąjunga iš pat pradžių pagal tarpines ir Europos sutartis akivaizdžiai gerokai liberalizavo savo prekybą. Pradinis Europos Sąjungos tarifinių ir kiekybinių apribojimų daugeliui pramonės gaminių šalinimo grafikas, apskaičiuotas penkeriems metams, buvo sutrumpintas. Nuo 1995 metų pradžios asocijuotoms šalims buvo suteikta galimybė laisvai prekiauti savo pramonės gaminiais Europos Sąjungoje. Šalys sutarė tobulinti ir laisvo darbininkų judėjimo taisykles. Abi pusės pasilieka sau teisę taikyti apsaugines ir antidempingo priemones. PHARE programa, kuri skirta į Europos sutartyse numatytų tikslų įgyvendinimui, yra ypač svarbi minėti sričių plėtotei.
Struktūruotas dialogas. Struktūruotas dialogas Europos Sąjungos santykiuose su būsimaisiais nariais yra novacija, kuri sudaro sąlygas labiau įsitraukti į Europos Sąjungos veiklą dar net neprasidėjus stojimo deryboms. Kaip tik tam tikslui Kopenhagoje Europos Sąjunga ir nutarė sukurti daugiau nuolatinių bendrų Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių ministrų lygio susitikimų sąrangą. Specialiai sukurta sąranga, kurioje diskutuojami bendrai rūpimi dalykai, pavyzdžiui, susijusių tomis sritimis, kurių problemų sprendimas reikalauja veiksmų visos Europos lygmenyje. Struktūruotas dialogas asocijuotas šalis supažindina ir su sprendimų priėmimo procesu bei Europos Sąjungos institucijomis. Europos Sąjunga 1994 metais nusprendė suintensyvinti dialogą visuose lygmenyse ir sudaryti galimybę asocijuotoms šalims prisijungti prie pareiškimų, iniciatyvų ir bendrų veiksmų, kurių imasi Europos Sąjunga BUSP kontekste.
PHARE programa. Programa yra Europos Sąjungos iniciatyva, pagal kurią šalims – partnerėms teikiamos finansinės subsidijos rems jose vykstančiai ekonominei transformacijai ir demokratijos stiprinimui. Ji veikia kaip savotiškas multiplikatorius, kuris atveria įvairius fondus svarbiems tyrinėjimų, subsidijų, garantinių schemų, kredito linijų projektams ir kartu su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą. PHARE ilgainiui turės išsiplėtoti į vidutinės trukmės Finansinės paramos teikimo sistemą, kuri ypatingą dėmesį skirs infrastruktūros vystymui ir bendradarbiavimo regionų viduje rėmimui. PHARE taip pat įgyvendins priemones, kurios skatins bendradarbiavimą tarp šalių – partnerių ir ypatingą dėmesį skirs investicijų rėmimui. Atsižvelgdama į šį naują vaidmenį, Europos Sąjunga 1995 metų birželio mėnesio aukščiausiojo lygio susitikime Kanuose nusprendė PHARE programai 1995– 1999 metams skirti maždaug 6.7 milijardo ECU.
Parama permainų procesui
Demokratija ir pilietinė visuomenė. Egzistuoja daugybė nedidelių, bet vis dėlto labai reikšmingų PHARE programų. Galima išskirti dvejopo pobūdžio programas: viena grupė – tai pilietinės visuomenės plėtotės programos; kita – tai iš Briuselio valdomos programos, kurios taip pat teikia tiesiogines subsidijas ir Rytų, ir Vakarų Europos NVO bei panašioms organizacijoms. Demokratijos programa koncentruojasi į tokias veiklos sritis, kaip parlamentinė praktika ir organizacija. Viešosios administracijos ir viešųjų reikalų tvarkymo atvirumas, NVO ir atstovaujamų struktūrų plėtotė.
Visos į bendrąją rinką įstojusios į Europos Sąjungą šalys – partnerės taps jos vidaus rinkos dalimi. Vidaus rinka yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų. Tai rinka be vidinių sienų: joje gali laisvai judėti prekės, žmonės, paslaugos ir kapitalas. Šiam tikslui visos Europos Sąjungos teritorijoje buvo pradėtos taikyti bendros konkurencijos taisyklės, politika, bendri minimalūs aplinkos ir vartotojų apsaugos standartai. Šalys – partnerės turi suderinti savo įstatymus su vidaus rinką reguliuojančiais teises aktais ir sukurti struktūras, kurios įgyvendintų ir taikytų šiuos naujus įstatymus.
Baltoji knyga. Pagal Europos sutartis šalys – partnerės turi pradėti savo teisės derinimą su tomis ekonominėmis laisvėmis, kuriomis paremta Europos Sąjungos vidaus rinka. Baltoji knyga yra pagrindinis informacinis dokumentas, kuris turi padėti šalims – partnerėms susiorientuoti vidaus rinkos funkcionavimui esminių teisės aktų, struktūrų ir kitų ekonominių sąlygų labirinte. Baltoji knyga sudaro vidaus rinką reguliuojančių šalies aktų apibūdinimas 23 sektoriuose. Baltoji Knyga apibūdina ir tas struktūras, kurios yra sukūrusios Europos Sąjunga ir valstybės – nares tam, kad būtų užtikrintas efektyvus vidaus rinkos teisės taikymas. Taip tarnyba rems PHARE ir kilų valstybinio ir privataus sektorių šaltinių pastangas kuo efektyviau reaguoti į šalių – partnerių poreikius.
Baltoji knyga: proceso tąsa. Baltoji knyga žymi proceso, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka šalims – partnerėms, pradžią. Įstatymų priėmimą, įgyvendinimą ir taikymą sėkmingai gali realizuoti tiktai pačios šalys – partnerės. Baltoji knyga nėra nei teisiškai privaloma, nei bus stojimo derybų objektai. Jos paskirtis padėti šalims – partnerėms pasirengti vidaus rinkai.
Europos Bendrijos programų atvėrimas asocijuotoms valstybėms. Pagal Europos sutartis arba jų papildomus protokolus programos, kurios buvo anksčiau prieinamos tik valstybėms – narėms, dabar bus atviros ir šalims – partnerėms. Buvo manoma, kad programų atvėrimas Vidurio Europos šalims bus ne tik efektyvus metodas padėti toms šalims spręsti daugelį sudėtingų klausimų, bet ir tinkamas būdas daugeliui tų institucijų įsisavinti vieną kurią Europos Sąjungai būdingos dialogo ir darbinio konsensuso kultūros dalį. Kita, Baltoji knyga, kuri yra skirta ekonominiam vystymuisi, konkurencijai ir užimtumui, taip pat rekomenduoja įsileisti šalis – partneres į tas programas, kurios yra specialiai pritaikytos vidaus rinkos veikimo sustiprinimui.
Investicijų skatinimasAsocijuotų šalių ekonomikoms, kad jos galėtų tęsti reformų procesą, reikia stambių užsienio investicijų.
Prekyba – konkurencija ir valstybė – paramos politika. Vidaus rinka negali funkcionuoti be atviros ir sąžiningos konkurencijos. Egzistuoja nuolatinė rizika, kad valstybiniai ir privatūs ūkio subjektai gali susigundyti ir pradėti plėtoti antikonkurencinę elgseną, pavyzdžiui, tokiose srityse, kaip kompanijų susiliejimas ir įsigijimas, valstybinė parama ar monopolijos. Kai šalys – partnerės sukurs konkurencingą ekonominę aplinką, panašią į tą, kuri yra vidaus rinkoje, Europos Sąjungos komercinės gynybos priemonių reikšmė pramoniniams gaminiams vis mažės ir mažės.Transeuropinis ryšių tinklas. Efektyvus transporto ir komunikacijų tinklas, kuris jungia visą Europos Sąjungos teritoriją, yra gyvybinis vidaus rinkos komponentas. Atskirų nacionalinių ryšių sistemų siaurumas ir perkrovimas sąlygojo neišnaudotas galimybes, resursų pereikvojimą ir rinkas, kurios nebuvo pakankamai išsivysčiusios efektyvumo ir užimtumo požiūriu.
Valstybių–narių ir Vidurio Europos šalių bendradarbiavimas, regioninis bendradarbiavimas. Pastaraisiais metais buvo sukurta nemažai daugiašalių struktūrų, kurios plėtoja regioninį bendradarbiavimą. Šie dariniai apjungia kaimynines šalis, kurios jau ir anksčiau tradiciškai palaikė tarpusavio ryšius. Dažna sąveika šių darinių rėmuose gerina kaimyninių valstybių santykius ir skatina regioninį ekonominį bendradarbiavimą. Be to, Europos Sąjunga įsteigė regioninio bendradarbiavimo programą, kuri rems daugiametį ir daugiašalį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos. PHARE pasienio bendradarbiavimo programa taip pat rengiama pačių Vidurio Europos šalių ir Vidurio Europos bei naujų nepriklausomų valstybių pasienio regionams. Esene Europos Sąjunga nutarė kaupti ne tik Vyšegrado šalių, bet ir Rumunijos bei Bulgarijos prekių kilmės nustatymo taisykles tam, kad vėliau galėtų išplisti taikoma kitose asocijuotose šalyse. Pagal Eseno rengimo stojimui strategiją Europos Sąjunga per PHARE programą imsis naujos iniciatyvos remti prekyba regione. Europos Sąjunga taip pat vystys programą, nukreiptą į tai, kad būtų eliminuoti trukdymai, susiję su sienų kontrole. Prekybos politika, kurią Europos Sąjunga pasiūlė asocijuotoms šalims, yra paremta asimetriška stambaus masto mainų liberalizacija. Ypač svarbu, kad būtų palaikomas deficitas, kas reikštų ne skolos didėjimą, bet prekybos augimą, kaip kad buvo ir iki šiol.
Daugiašalio bendradarbiavimo skatinimas. Daugiašalis bendradarbiavimas yra laikomas labai svarbia sudėtine rengimo stojimui strategijos sėkmės sąlyga, todėl į jį krypsta daugelio PHARE programos projekto dėmesys.
PHARE daugiašalė programa. Ji buvo sukurta 1991 metais ir numato paramą programoms, kuriose dalyvauja trys ar daugiau Vidurio Europos valstybių ir kurios skatina regioninį bendradarbiavimą. Bendras programos tikslas – ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi kliūčių, kurios atsiranda dėl regionus skiriančių valstybinių sienų, eliminavimas. Svarbiausias Stabilumo pakto tikslas yra gerų kaimyninių santykių tarp dalyvaujančių šalių skatinimas ir stabilumo Europoje stiprinimas. Stabilumo paktas įsipareigojo ESBO būti atsakingai už jos iniciatyvos tąsa ir įgyvendinimo priežiūra. Taip Stabilumo paktas, pabrėždamas taikų sienų klausimų sureguliavimą, mažumų teises ir remdamas daugiašalį bendradarbiavimą apskritai, iš esmės remia rengimo narystei strategijos tikslus.
PabaigaKelias pirmyn. Europos Sąjungai pritaria Vidurio Europos šalių siekiui susigrąžinti vieta Europos kultūroje bei civilizacijoje ir sugrįžti į Europos ekonomikas bei visuomenes. Rengimo stojimui strategija, padedama šalims – partnerėms pasirengti narystei Europos Sąjungoje, turės padėti šiuos siekius įgyvendinti. Jokia šalis, pasiryžusi tapti Europos Sąjungos nare, neturėjo vengti tokio didžiulio žingsnio, kokį ketina žengti šalys – partnerės. Vidurio Europos ir Baltijos regiono tautos, ne taip seniai atsisveikinusios su totalitariniu režimu, dabar siekia jau visapusiškai dalyvauti būsimojoje Europos Sąjungos plėtotėje. Europos Sąjunga ir jos valstybės – narės rems šias pastangas visomis savo išgalėmis.