TEIGIAMAS IR NEIGIAMAS ULTRAVIOLETINIŲ SPINDULIŲ POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

TEIGIAMAS IR NEIGIAMAS ULTRAVIOLETINIŲ SPINDULIŲ POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI: KĄ REIKIA ŽINOTI IR KAIP TURIME SPRĘSTI PROBLEMAS

Klaipėdos valstybinė kolegija

ANOTACIJA

Remdamiesi antruoju nagrinėjamu šaltiniu, norime atskleisti priemones, kurios padeda apsisaugoti nuo kenksmingų UV spindulių. Bet čia taip pat reikalinga kompetencija ir išmanymas, nes reikia išmanyti, kokia turi būti apsauginio kremo sudėtis, kur ir kaip jis sukurtas, kad vietoje naudos neturėtume dar didesnio žalingo poveikio. Šiame darbe pateikta nedidelė atsitiktinių respondentų apklausa, padės giliau suprasti problemas, kurios žmogui kyla dėl jo paties nežinojimo ar informacijos stokos.

Pagrindiniai raktiniai žodžiai: Saulė ,spinduliuotė , ultravioletiniai spinduliai , ligos .

ĮVADAS

Saulės šviesa visada vaidino svarbų vaidmenį gamtoje ir jau 4,6 mlrd. metų daro įtaką beveik visiems mus supantiems gyviems organizmams, juose vykstantiems procesams. Saulės šviesa yra būtina gerai sveikatai palaikyti, tačiau labai svarbu suprasti ir jos neigiamą poveikį. Saulės spinduliuojama energija – įvairaus spektro bangos. Jos skirstomos į ultravioletinius spindulius (UV, bangų ilgis – iki 400 nm), matomąją šviesą (bangų ilgis – nuo 400 iki 700 nm) ir infraraudonuosius spindulius (IR, bangų ilgis – per 700 nm), jaučiamus šilumos pavidalu. Kuo trumpesnė banga, tuo daugiau energijos ji spinduliuoja ir tuo didesnė galima žala sveikatai. Ultravioletinė spinduliuotė skirstoma į UVA, UVB ir UVC bangas. Ilgiausios UVA bangos yra 320–400 nm (1 nanometras (nm) = 0,000 000 001 metro). Jos yra būtinos vitamino D sintezei žmogaus odoje, tačiau per didelis kiekis gali lemti odos nudegimus, kataraktą ir kitus pažeidimus. Trumpesnės UVB bangos (ilgis – 290–320 nm) sukelia pakitimus molekuliniu lygmeniu – pažeidžia ląstelių DNR. Trumpiausias UVC bangas (ilgis – iki 290 nm) sugeria ozono sluoksnis, tad jos nepasiekia žemės. Straipsnio tikslas – analizuoti literatūroje pateiktą ultravioletinių spindulių poveikį žmogui, galimus padarinius ir esamas grėsmes. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: literatūros analizė ir atsitiktinių respondentų apklausa, kiek jie turi informacijos apie ultravioletinius spindulius ir jų daromą žalą organizmui. Pirmame nagrinėtame šaltinyje atsklisime ultravioletinių spindulių naudą ir žalą organizmui. Reikia prisiminti, kad jei Saulės šviesos trūksta, odoje nesintezuojamas vitaminas D, kuris reikalingas kaulams, raumenims ir imuninei sistemai. UV spinduliuotė padeda gydyti kai kurias ligas: rachitą, žvynelinę, egzemą. Bet piktnaudžiavimas saule ar soliariumo paslaugomis gali sukelti kai kurias odos vėžio formas – piktybinę melanomą. Tokių susirgimų Europoje daugėja. Pvz., Švedijoje kasmet ūgteli 5 proc., Lietuvoje kasmet padaugėja: 12,2 proc. – moterys, 14 proc. – vyrai. Remdamiesi antruoju nagrinėjamu šaltiniu, norime atskleisti priemones, kurios padeda apsisaugoti nuo kenksmingų UV spindulių. Bet čia taip pat reikalinga kompetencija ir išmanymas, nes reikia išmanyti, kokia turi būti apsauginio kremo sudėtis, kur ir kaip jis sukurtas, kad vietoje naudos neturėtume dar didesnio žalingo poveikio. Šiame darbe pateikta nedidelė atsitiktinių respondentų apklausa, padės giliau suprasti problemas, kurios žmogui kyla dėl jo paties nežinojimo ar informacijos stokos. Kuo žmonių žinios bus platesnės, tuo efektyviau jie gebės apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius nuo galimos UV žalos jų sveikatai.

Darbo objektas: Teigiami ir Neigiami ultravioletiniai spinduliai.

Darbo tikslas: išanalizuoti literatūroje pateiktą ultravioletinių spindulių poveikį žmogui, galimus padarinius ir esamas grėsmes.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti UV spindulių rizika žmogaus sveikatai.

Išanalizuoti atsitiktinių respondentų apklausą.

Įvertinti sąsajas tarp deginimosi įpročių ir žinių apie ultravioletinės spinduliuotės įtaką sveikatai.

1. ULTRAVIOLETINIAI SPINDULIAI POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Ultravioletiniai spinduliai ir jų daromas poveikis žmogui. Daugelis iš mūsų yra gulėjas paplūdimyje ir deginęsis saulėje. Mūsų oda įdega dėka saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės. Bet ar visi mes žinome viso to nauda ir žala? Todėl straipsnyje pateiksime daug naudingos informacijos apie šia, šiomis dienomis, labai aktualia tema. Būtina ugdyti žmonių žinias apie grėsme keliančius aplinkos veiksnius mūsų sveikatai, šiuo atveju visa dėmėsi skiriant – odai .Ultravioletinė spinduliuotė – saulės radiacijos išdava. Manoma, kad plonėjant ozono sluoksniui jos aktyvumas didėja. Soliariumai – dirbtinės saulės irgi veikia tuo pačiu principu. Piktnaudžiavimas saule ar soliariumo paslaugomis gali sukelti kai kurias odos vėžio formas – piktybinę melanomą. Tokių susirgimų Europoje daugėja. Pvz., Švedijoje kasmet ūgteli 5 proc., Lietuvoje kasmet padaugėja: 12,2 proc. – moterys, 14 proc. – vyrai. Sveikas žmogus gali saikingai naudotis soliariumu. Tik labai svarbu, kad ši paslauga būtų atliekama kokybiškai. Jeigu jums tikrai rūpi sveikata, atėjusios į soliariumą būtinai paprašykite techninio paso. Jame būna pažymėta, kiek vidutiniškai tarnauja lempos, tvarkingame soliariume turi būti pažymėta, kada jos keistos. Jei žmogus važiuoja atostogauti į šiltus kraštus, netgi rekomenduojama prieš tokį poilsį kiek pagrūdinti odą: kūnas nepatirs tokio didelio saulės šoko. UV (Ultravioletiniai spinduliai) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 mm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 mm) Ultravioletiniai spinduliai yra biologiškai aktyviausi Saulės spektro spinduliai. Tai – didelės energijos saulės spektro spindulių ruožas, pasižymintis stipriu poveikiu. Energijos masė, judanti nuo Saulės link mūsų šviesos greičiu, turi bendrą pavadinimą elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa. Nešamą energijos kiekį lemia bangos ilgis (dažnis) – kuo mažesnis bangos ilgis, tuo didesnė energija. Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai (400–700 mm), vadinamai matomąja šviesa (1 mm =10-9 m). Spektro dalis, pagal bangos ilgį esanti už mėlynosios dalies, vadinama ultravioletine (UV). Ji paprastai dalijama į:

UVA, bangos ilgis 315–400 mm;

UVB, bangos ilgis 280–315 mm;

UVC, bangos ilgis 100–280 mm.

Iš jų pavojingiausia dalis, pasiekianti Žemės paviršių, yra UVB. Ji turi poveikio žmogaus sveikatai, t. y. gali būti tam tikrų vėžio rūšių priežastis, veikia augalų ir gyvūnų DNR.

Potencialiai pavojingiausia yra UVC energija, bet ji beveik nepasiekia Žemės paviršiaus. UVB irgi yra labai stipriai sugeriama atmosferoje, o Žemę pasiekia tik maža jos dalis. UVA ozonas absorbuoja silpniau, išsklaido arti Žemės paviršiaus. Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94% yra UVA ir 6% UVB.

Atmosferos ozonas – tai gyvybės apsauga nuo pavojingų UV spinduliuotės komponentų. Atmosferos procesai gali veikti apsaugos lygį aukštutinėje atmosferoje. Ozonas atmosferoje mažėja dėl:

cheminių procesų, vykstančių dėl ozoną ardančių medžiagų;

stratosferos meteorologijos pokyčių, t. y. klimato pasikeitimų ir dujų (natrio junginių) būsenos.

Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UVB lygiui prie Žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1%, UVB kiekis gali padidėti 2%. Todėl labai svarbi UV spinduliuotės stebėseną Žemės paviršiuje. Viena iš tam skirtų priemonių yra UV indeksas (UVI).

UV spinduliuotės poveikis sveikatai. Mažų UV spinduliuotės kiekių žmonėms reikia vitamino D gamybai. Ji taip pat naudojama kai kurioms ligoms (pvz., rachitui, žvynelinei ar egzemai) gydyti. Tai daroma esant griežtai medicininei kontrolei, apie gydymo naudą su mažiausia neigiamo poveikio rizika sprendžia specialistai. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra apdegimas. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. UV taip pat gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos uždegimo) priežastis.

Chroniški (ilgalaikiai) efektai jungia dvi dideles visuomenės sveikatos problemas – odos vėžį ir kataraktą. Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų. Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos įvertinimą daugiau kaip 20% kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo. Augantis žmonių aktyvumas lauke ir pasikeitusi deginimosi kokybė yra per ilgo buvimo saulėje priežastis. Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu. Nelaimei, ne tik vaikai ir jaunuoliai, bet ir tėvai supranta įdegimą kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį. Turime žinoti apie galimą UV pavojų sveikatai ir siekti gyvenimo būdo pokyčių, kurie sustabdytų dabartinį odos vėžio atvejų didėjimą. Efektyvios švietimo programos, skiriant finansavimą sveikatos apsaugos sistemai (ypač odos vėžio ir kataraktos gydymui, kuriam pasaulyje išleidžiami milijardai), gali stiprinti nacionalinę ekonomiką.

UV indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį.

0-2 – UVI žemas, apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);

3-5 – UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažiau kaip 20;

6-7 – UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o tarp 11–15 val. geriau būti pavėsyje.

8-10 – UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti.

Visuomenės sveikatos požiūriu ypač svarbu apsaugoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Remiantis tyrimų išvadomis, daugiau kaip 90% nemelanominio odos vėžio konstatuojama I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Todėl bazinės UV apsaugos priemonės, susijusios su UV indeksu, pirmiausia yra skirtos šviesiaodžiams, linkusiems apdegti žmonėms, kurie yra ypač jautrūs UV spinduliuotei. Laikoma, kad odos vėžys retesnis tarp tamsiaodžių žmonių, tačiau UV jiems irgi pavojinga poveikiu akims ir imuninei sistemai.

Norint praktiškai naudotis UVI, reikia žinoti, kuriam iš 6 tipų (pagal žemiau duotą lentelę) priklauso Jūsų oda:

I tipas. Oda ypač šviesi, strazdanota, akys mėlynos, plaukai rusvi, sunkiai įdega, nudega (pūslės).

II tipas. Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą.

III tipas. Oda šviesi iki šviesiai ruda, plaukai rudi, akys pilkos ar žalios, gerai įdega, nudega retai.

IV tipas. Oda šviesiai ruda iki alyvos spalvos, plaukai juodi, akys rudos, labai gerai įdega, niekada nenudega.

V tipas. Natūraliai ruda oda.

VI tipas. Natūraliai juoda oda.

Saulės apsaugos faktorius (SAF). Norint pailginti buvimo saulėje laiką, galima naudotis vadinamaisiais saulės ekranais, t. y. apsauginiais kremais, losjonais ir pan. SAF parodo, kiek efektyvus šis produktas. Saulės ekranas neturi būti naudojamas deginimosi laiko ilginimui. Žemiau esanti lentelė rodo, kokios SAF reikšmės tinka įvairiems odos tipams ir UV lygiams. Papildomai reikia apsaugoti akis akiniais su UVA ir UVB filtrais.

Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo darbą, reikia teisingai jais naudotis ir laiku atnaujinti. Pasimaudžius, nusitrynus ar nusišluosčius, rankšluosčiu , losjonas dingsta nuo mūsų kūno ir tikrasis apsaugos faktorius lieka mažesnis, nei parašyta etiketėje. Todėl jį reikia nuolat atnaujinti. Nors pirminei vėžio prevencijai svarbu išvengti nudegimo saulėje, sukaupta UV spinduliuotė vaidina labai svarbų vaidmenį odos vėžio vystymuisi ir didina pavojų akims ir imuninei sistemai.

UVI visada pateikiamas vietos saulės vidurdieniui, t. y. momentui, kai Saulė yra aukščiausiai danguje (zenite), tačiau šis momentas nėra vidurdienis vietos laiku. Lietuvoje vietos saulės vidurdienis yra apie 13:30 val.

UV intensyvumą lemia šie veiksniai:

bendras ozono sluoksnio storis – kuo jis didesnis, tuo daugiau UV sugeria. Sumažėjus ozono kiekiui 1%, UVB kiekis gali padidėti 2%;

Saulės aukštis – kuo jis didesnis, tuo trumpesnis spindulio kelias atmosferoje ir tuo mažiau UV absorbuojama;

aukštis virš jūros lygio – kuo jis didesnis, tuo daugiau UV mus pasiekia;

debesuotumas – kuo storesnis debesų sluoksnis, tuo daugiau jis sulaiko UV spinduliuotės. Ploni persišviečiantys debesys dėl išsklaidymo gali dar padidinti UV.

Taigi, didžiausias UV kiekis mus pasiekia giedrą vasaros vidurdienį.

2. RESPONDENTŲ GRUPIŲ CHARAKTERISTIKA

Studentų bendros charakteristikos rezultatai pateikti 3.1 lentelėje. Teisingai buvo užpildytos 387 anketos (100 proc.) ir visos įtrauktos į duomenų analizę. Tyrime dalyvavo 100 vyrų (25,8 proc.) ir 287 moterys (74,2 proc.). Dalyvių amžius svyravo nuo 19 iki 32 metų, iš jų dauguma 52,7 proc. buvo 19 – 20 metų amžiaus ir 21 metų amžiaus 35,7 proc. Amžiaus vidurkis buvo 20,62 metai. Amžiaus mediana buvo 20 (moterų 20, vyrų 20,5). 386 (99,7 proc.) dalyviai buvo su nebaigtu aukštuoju išsilavinimu, o 1 dalyvis buvo baigęs kolegiją. Dažniausia tyrimo dalyvių pateikta gyvenamoji vieta iki studijų buvo viename iš didžiųjų Lietuvos miestų 48,6 proc.

Apklaustų studentų bendros charakteristikos duomenys:

Dauguma respondentų (54 proc.) buvo priskirti III odos tipui ir II odos tipui (30,7 proc.), pagal Fitzpatrick skalę (18). Iš 387 apklaustų respondentų, 230 (59,4 proc.) atsakė, kad jų artimiesiems giminaičiams buvo diagnozuoti onkologiniai susirgimai, o 27 (7 proc.) patvirtino, kad jų giminaičiams buvo diagnozuotas odos vėžys.

Studentų deginimosi saulėje įpročiai ir požiūris į saulės poveikį sveikatai

Nagrinėjant studentų deginimosi saulėje įpročius ir požiūrį į saulės poveikį sveikatai, pateikiame tyrimo duomenis pagal pagrindinius tiriamuosius komponentus: laiką praleistą saulėje, deginimosi vietą, saulės nudegimus, apsaugos priemonių nuo saulės poveikio naudojimą, elgesį vasaros metu ir požiūrį į apsauginių priemonių naudojimą bei deginimąsi.

Didžioji dalis respondentų, vasaros metu saulėje praleidžia daugiau nei 3 val. Tačiau statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp praleidžiamo laiko saulėje, vasaros metu ir amžiaus nebuvo rasta (χ2= 7,430, lls= 4, p= 0,115) (3.2.1 pav.). Taip pat nebuvo rasta statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp praleidžiamo laiko saulėje, vasaros metu ir odos tipo (3.2.1 lentelė).

pav. Studentų praleidžiamo laiko dalis saulėje, vasaros metu, pagal amžiaus grupes (proc.).

Studentų praleidžiamo laiko dalis saulėje, vasaros metu, pagal odos tipą.

Dažniau nei kartą per savaitę, vasaros metu lauke deginasi dauguma apklaustų studentų. Tačiau respondentų odos tipas (χ2= 2,490, lls= 2, p= 0,288) ir skirtingos amžiaus grupės (χ2= 6,214, lls= 6, p= 0,400) atsakymų statistiškai reikšmingai neįtakojo (3.2.2 pav.).

3.2.2 pav. Studentų deginimosi dažnis vasaros metu lauke, pagal amžiaus grupes (proc.).

Dažniausiai respondentų nurodyta deginimosi vieta buvo prie ežero, upės ir tvenkinio arba pajūrio, mažiausia apklaustųjų dalis nurodė kitas deginimosi vietas. Nebuvo rasta statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp deginimosi vietos ir apklaustųjų amžiaus (pajūrys χ2= 1,629, lls= 2, p= 0,443; ežeras, tvenkinys, upė χ2= 2,406, lls= 2, p= 0,300; kita χ2= 0,137, lls= 2, p= 0,934). Odos tipas ir respondentų deginimosi vietos taip pat neturėjo statistiškai reikšmingos priklausomybės (3.2.2 lentelė). Be pateiktų deginimosi vietų klausimyne, dažniausiai apklaustųjų paminėtos deginimosi vietos prie punkto „kita“ buvo kieme, parke, sode, dirbant lauko darbus, darbo vietoje.

Rasta statistiškai patikima priklausomybė tarp deginimosi vietos ir respondentų gyvenamosios vietos. Dažniau prie ežero, upės ar tvenkinio deginosi respondentai gyvenantys miestelyje ir beveik vienoda dalis, gyvenančių kaime arba nedideliame mieste. Pajūryje dažniau deginosi respondentai, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rečiau gyvenantys nedideliame Lietuvos mieste arba miestelyje, o mažiausiai gyvenančių kaime .Respondentai dažniausiai išsakė tokią nuomonę apie deginimąsi saulėje, jog jie niekada negalvojo apie deginimosi trukmės sumažinimą arba deginosi labai trumpai, o visos kitos nuomonės apie deginimąsi buvo paminėtos daug rečiau. Respondentų nuomonė apie deginimąsi saulėje ir amžius buvo statistiškai reikšmingai nepriklausomi (χ2= 9,140, lls= 10, p= 0,519). Respondentų išsakyta nuomonė apie deginimąsi saulėje statistiškai reikšmingai priklausė nuo jų odos tipo (χ2= 14,237; lls= 5; p= 0,014). Didesnė dalis respondentų turinčių III ir IV odos tipą niekada negalvojo apie deginimosi trukmės sumažinimą, o turintys I ir II odos tipą, nurodė, kad saulėje deginasi trumpai (3.2.3 pav.).

3.2.3 pav. Studentų nuomonė apie deginimąsi saulėje, pagal odos tipą (proc.).

Respondentai, kurie galvojo sumažinti deginimosi trukmę saulėje dažniausiai nurodė, kad degintis nėra sveika. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp deginimosi saulėje trukmės sumažinimo ir amžiaus nebuvo rasta (χ2= 3,693; lls= 4; p= 0,449). Tačiau deginimosi saulėje trukmės sumažinimas ir odos tipas buvo statistiškai reikšmingai priklausomi. Respondentai turintys III ir IV odos tipą dažniau nei turintys I ir II odos tipą, deginimosi trukmę galvojo sumažinti, nes manė, kad degintis nėra sveika .

3.SOLIARIUMŲ IR ULTAVIOLETINIŲ SPINDULIŲ POVEIKIS SVEIKATAI

Šiame poskyriuje pateiki tyrimo rezultatai, pagal anketos 37 klausimo atsakymus ir 38 klausimo teiginius. Teiginiai buvo suskirstyti į keturias grupes, pagal žinias ir požiūrius. Pagrindinį informacijos šaltinį iš kurio gauna informaciją apie ultravioletinių spindulių įtaka sveikatai, dažniausiai respondentai nurodė internetą arba mokymo įstaigą. Daugiau nei pusė respondentų informaciją gauna iš spaudos ir televizijos, o iš gydytojų ir tėvų – informacijos gauna mažiau. Ir tik apie 21 proc. respondentų nurodė, kad informaciją gauna iš radijos arba kitų informacijos šaltinių. Prie punkto „kita“ respondentai paminėjo tokius informacijos šaltinius, kaip draugai ir dėstytojai. Nebuvo rasta statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp gaunamos informacijos šaltinio ir respondentų amžiaus (3.4.1 pav.).

3.4.1 pav. Studentų atsakymai, apibūdinantys, iš kur daugiausiai gauna informacijos apie ultravioletinių spindulių įtaką sveikatai (proc.).

Didžioji dalis respondentų nurodė, kad jų požiūriu įdegusi oda atrodo gražiau. Panaši dalis respondentų nurodė, kad įdegusi oda atrodo patraukliau, seksualiau arba, kad įdegusi oda neatrodo jaunesnė. Mažiausia dalis respondentų nurodė, kad rusva, įdegusi oda yra madinga arba, kad nesidrovi baltos odos vasaros laikotarpiu, dėvint atvirus drabužius (3.4.2 pav.). Nebuvo rasta statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp požiūrio į įdegusią odą ir amžiaus, taip pat tarp požiūrio į įdegusią odą ir odos tipo.

3.4.2 pav. Studentų požiūris į įdegusią odą (proc.).

Analizuojant sąsajas tarp požiūrio į įdegusią odą ir lyties nustatėme, kad statistiškai reikšmingai patikimai dažniau moterys nurodė, kad įdegusi oda yra gražesnė (χ2= 9,293, lls= 2, p= 0,009) (3.4.3 pav.).

3.4.3 pav. Studentų požiūris į įdegusią odą, priklausomai nuo lyties (proc.).

Respondentų žinios apie saulės spindulių poveikį buvo gana išsamios. Dažniausiai apklaustieji paminėjo, kad saulės spinduliai skatina vitamino D gamybą. Mažiau respondentų nurodė, kad saulės nuolat veikiama oda sensta greičiau. Dar mažesnė dalis respondentų teigė, kad saulės spindulių poveikyje atsiranda pigmentinės dėmės ir saulės spinduliai gali sukelti akių pažeidimus. Statistiškai reikšmingą priklausomybę turėjo respondentų žinios, kad saulės nuolat veikiama oda sensta greičiau (χ2= 14,300, lls= 4, p= 0,011) ir respondentų amžiaus. 19 – 20 metų respondentai dažniau nei 22 metų ir vyresni bei 21 metų respondentai nurodė, kad saulės nuolat veikiama oda sensta greičiau (3.4.4 pav.).

3.4.4 pav. Studentų žinios apie saulės spindulių poveikį, pagal amžiaus grupes (proc.).

Nustatyta, kad moterys statistiškai reikšmingai geriau žino negu vyrai, kad saulės spindulių poveikyje oda raukšlėjasi (χ2= 26,671, lls= 2, p= 0,001), atsiranda pigmentinės dėmės (χ2= 18,764, lls= 2, p= 0,001) ir nuolat saulės veikiama oda sensta greičiau (χ2= 17,352, lls= 2, p= 0,001) (3.4.5 pav.).

3.4.5 pav. Studentų žinios apie saulės spindulių poveikį, priklausomai nuo lyties (proc.).

Analizuojant studentų žinias apie soliariumų spindulius ir įdegį pastebėta, kad apklaustieji turėjo neigiamą požiūrį į deginimąsi soliariume. Dauguma respondentų manė, kad soliariumo įranga spinduliuoja kenksmingus spindulius, o soliariume įgautas įdegis neapsaugo nuo saulės spindulių keliamo pavojaus sveikatai. Mažiau apklaustųjų nurodė, kad soliariumo įdegis nepalaiko geros odos būklės ir nėra saugesnis nei saulės. Moterys statistiškai reikšmingai geriau žinojo, kad soliariumo įdegis neapsaugo nuo saulės ultravioletinių spindulių (χ2= 12,943, lls= 2, p= 0,007) (3.4.6 pav.).

Respondentai, kurie deginasi soliariumuose statistiškai reikšmingai patikimai dažniau nurodė, kad soliariumo spinduliai nepadeda apsisaugoti nuo spuogų (χ2= 18,537, lls= 2, p= 0,019). O respondentai nesilankantys soliariumuose statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad soliariumo įdegis nepalaiko geros odos būklės (χ2= 26,696, lls= 2, p= 0,019) (3.4.7 pav.).

3.4.7 pav. Besilankančių ir nesilankančių soliariumuose studentų žinios apie soliariumų spindulius ir įdegį (proc.).

Žinios apie soliariumus ir ultravioletinius spindulius nebuvo gilios, tačiau respondentai apie soliariumus žinojo daugiau. Moterys statistiškai reikšmingai geriau žinojo negu vyrai, kad soliariumai gali sukeli vėžį (χ2= 6,412, lls= 2, p= 0,05) ir skatinti odos pakitimus (χ2= 23,971, lls= 2, p= 0,001) (3.4.8 pav.).

3.4.8 pav. Studentų žinios apie soliariumus ir ultravioletinius spindulius, pagal lytį (proc.).

Respondentai besilankantys soliariumuose, statistiškai reikšmingai patikimai geriau žinojo, kad soliariumai skatina odos pakitimus (χ2= 11,676, lls= 2, p= 0,003) (3.4.9 pav.).

3.4.9 pav. Besilankančių ir nesilankančių soliariumuose studentų žinios apie soliariumus ir ultravioletinius spindulius (proc.).

IŠVADOS

Niekas nuo nieko mūsų neapsaugos, jei patys nesisaugosime ir neskirsime tam laiko ir dėmesio: norint apsaugoti akis nuo ultravioletinių spindulių reikia naudoti akinius su UV spindulių filtrais; kūno apsaugai – drabužius, ypač šviesių spalvų; siekiant apsaugoti odą nuo nudegimų, reikia naudoti apsauginius kremus; bendrai profilaktikai reikėtų riboti buvimo saulėje laiką. Kad nesutriktų elektrolitų, kalio, natrio, kalcio pusiausvyra, patartina vartoti daug skysčių.

Soliariumais naudojasi apie trečdalis respondentų, iš jų 61,1 proc. soliariumais naudojasi, nes nori atrodyti patraukliai. Daugiau negu trečdalis respondentų niekada negalvojo apie deginimosi saulėje trukmės sumažinimą. III ir IV odos tipą turintys respondentai ketino sumažinti deginimosi trukmę, todėl, kad deginimasis saulėje jiems atrodė nesveika.

Moterys dažniau nei vyrai mano, kad įdegusi oda gražesnė, tačiau jos taip pat geriau žino, kad saulės spindulių poveikyje oda raukšlėjasi, atsiranda pigmentinės dėmės ir nuolat saulės veikiama oda sensta greičiau, o soliariumo įdegis neapsaugo nuo saulės ultravioletinių spindulių bei gali sukelti vėžį ir skatinti odos pakitimus. Respondentai, kurie naudojasi soliariumais turi geresnes žinias, kad soliariumo spinduliai nepadeda apsisaugoti nuo spuogų ir skatina odos pakitimus. Nesilankantys soliariumuose geriau žino, kad soliariumo įdegis nepalaiko geros odos funkcinės bei estetinės būklės. Jaunesni (19 – 20 m.) respondentai geriau žino nei vyresni, kad saulės nuolat veikiama oda sensta greičiau.

SUMMARY

Based on the second source, we want to reveal the measures which help to protect against harmful UV rays. But here as well as the necessary expertise and knowledge is needed, because you need to know what must be the composition of protective cream, where and how it is designed to be placed to get the benefits and should not be even more harmful effects. In this paper, the small random respondents poll creates a deeper understanding of the problems that arise from a person’s own ignorance or lack of information.

Main keywords: Sun, radiation, ultraviolet rays, illnesses.

LITERATŪRA

1. Ultravioletinii spinduliai: [Interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-20]. Priega per internetą: https://mokslai.lt/referatai/fizika/ultravioletiniai-spinduliai-3.html/ .

2. Apsaugos priemonės nuo UV: [Interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-20]. Priega per internetą: http://kosmetika-zurnalas.lt/jazukevi.htm/ .

3. Ultravioletinii spinduliai jų poveikis : [Interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-20]. Priega per internetą: http://old.meteo.lt/ivair_ultra_spind.php .

4.Autier P. Perspectives in melanoma prevention: the case of sunbeds. European Journal of Cancer 2004; 40: 2367-2376.