Plungės rajono analizė

841 0

PLUNGĖS RAJONO ANALIZĖ

Plungė yra įsikūrusi šalies šiaurės vakaruose, Telšių apskrityje. Teritorijoje vyrauja kalvotas reljefas, kurį formuoja Vakarų Žemaičių plynaukštė ir Žemaičių aukštuma. Vaizdingais slėniais teka Minija su intakais Sausdravu, Babrungu, Mišupe, Karkluoja. Tarpukalviuose mėlynai spindi ežerai ežerėliai. Didžiausi jų Platelių (1210 ha), Ilgio, Beržoro, Iešnalio, Alsėdžių. Didžiausi miškai Plokštinės-Stirbaičių, Milašaičių. Penkiolika kilometrų į šiaurę nuo Plungės prasideda šalyje ir už jos ribų gerai žinomas Žemaitijos nacionalinis parkas, apimantis ir Platelių ežerą. Rajone yra Aukštojo tyro ir Reiskių tyro geomorfologiniai, Gandingos, Minijos pralaužos irr Ruškio kraštovaizdžio draustiniai. Žemės ūkio naudmenos sudaro 50,9 % visos savivaldybės teritorijos, miškai – 34,6 %, keliai – 1,7 %, užstatyta teritorija – 2 %, vandenys – 3,2 %, kita žemė – 7,6 %.

Plungės rajone yra vienas miestas – Plungė – rajono administracinis centras, ir 4 miesteliai – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai ir Žemaičių Kalvarija. Plungė yra patogių automobilių kelių ir geležinkelio sankirtoje, abipus Babrungo upės. Nuo XIV iki XVI a. antros pusės Plungė buvo eilinė gyvenvietė, 1567 m. ji paminėta kaip miestelis, o 1792 m. gavo Magdeburgo miesto teises. Didelę įtaką kuriantis miestui padarė jį valdę grafai Zubovai ir kunigaikščiai Oginskiai. Iššlikę Oginskių dvaro rūmai ir parkas – vieni gražiausių Lietuvoje. Juose kunigaikštis apie 1875 m. įkūrė vieną pirmųjų Lietuvos muzikos mokyklų, kurioje mokėsi ir M. K. Čiurlionis. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje dvare buvo rengiamos žemės ūkio parodos.

Plungėje plėtojama lengvoji (ypač li

ininių audinių), maisto pramonė. Tai svarbus turizmo, žemės ir miškų ūkio rajonas. Didžiausias Plungės rajono turtas – nuostabūs gamtovaizdžiai ir ežerai. Unikaliausia saugotina rajono teritorija yra Žemaitijos nacionalinis parkas, kurio didžioji dalis yra būtent Plungės rajone. Lankytojus stebina Mingėlos ąžuolas prie Plungės–Kulių kelio, Perkūno ąžuolas Plungės parke ir Raganos uosis Platelių parke. Plungės rajoną garsina Plungės, Rietavo, Šateikių ir Platelių parkai. Jie pasižymi reta augalija, unikaliu išplanavimu, įdomia istorija. Rajone gausu archeologijos paminklų – Šarnelės akmens amžiaus stovykla, Gandingos, Gintališkės, Lapaičių, Pūčkorių piliakalniai, Platelių piliavietė ir kt. Alsėdžių ir Žemaitijos Kalvarijos miesteliai su istoriškai susiformavusiu gatvių tinklu, aikštėmis, erdvinėmis kompozicijomis saugomi kaip urbanistikos paminklai. Ypatingai svarbus katalikams Žemaičių Kalvarijos miestelis, garsus savo liepos mėnesio atlaidais ir piligrimyste. XVI a. čia buvo pastatyta Švvč. M. Marijos Apsilankymo Bazilika ir 19 Kristaus kryžiaus kelio stočių. Įdomią istorinę praeitį ir didelę architektūrinę vertę turi Plungės bei Šateikių buvusių dvaro pastatų ansambliai ir parkai.

Meninė, edukacinė bei sociokultūrinė veikla, leidžianti bendruomenės nariams tenkinti savo poreikius bei užtikrinanti rajono kultūrinį savitumą ir daranti jį patrauklų ne tik kultūrine, bet ir ekonomine prasme, plėtojama Žemaičių dailės muziejuje, viešojoje bibliotekoje veikla ir kultūros centruose.

1. Užduotis. Analizė visos privačios ir asmenų žemės ploto pagal naudmenas.

1.1. Privati žemė

Didžiausią dalį privačios žemės pagal naudmenas su

udaro ariamoji žemė – 60%, toliau seka miškai – 24%, kita žemė bei pievos ir ganyklos pasiskirstę po 6%, užstatyta teritorija – 2%, o vandenys ir sodai apie 1%, mažiausia dalis lieka keliams.

Fizinių ir juridinių asmenų žemės

Palyginę fizinių ir juridinių asmenų žemes, matome, kad fizinių asmenų turima žemė didesnė nei juridinių. Didžiausi turimi plotai fizinių asmenų yra ariamoji žemė, pievos ir ganyklos, miškas bei kita žemė. Tuo tarpu juridinių asmenų žemė turi daugiausiai ariamosios žemės, kiek mažiau miško.

1.2. Privati žemės ūkio paskirties žemė

Kaip matosi iš diagramos, privačios žemės ūkio paskirties žemėje didžiausią dalį užima ariama žemė – 72%, miškas apima 12%, kita žemė, pievos ir natūralios ganyklos pasiskirstę po 7%, užstatyta teritorija ir vandenys apytiksliai apie 1%, ir mažiausia dalis sodų ir kelių užimama žemė.

Fizinių ir juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė

Palyginę fizinių ir juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemes matome, kad daugiausia žemės turi fiziniai asmenys. Kurioje didžiausią dalį užima ariamoji žemė 43870,82 ha, miškas 7375,25 ha, pievos ir ganyklos 4004,59 ha ir kita žemė 4137,23 ha. Sodai, keliai, užstatyta teritorija bei vandenys užima nedidelė dalį bendros fizinių asmenų žemės dalį. Juridinių asmenų žemė kur kas mažesnė, čia didžiausią dalį lyginant su fizinių asmenų žeme užima ariamoji žemė 662,63 ha, likusi naudojama žemė užima labai mažą dalį visos naudojamos žemės, mažiausia išskirta žemė – keliai 0,87 ha.

Sodininkų bendrijų na

arių žemė žemės ūkio paskirties žemėje

Sodininkų bendrijų narių žemė žemės ūkio paskirties žemėje didžiausia dalį užima sodai – 118,24 ha, taip pat užstatyta teritorija – 1,51 ha, tik labai mažą dalį sudaro ariamoji žemė, pievos ir natūralios ganyklos, vandenys ir kita žemė.

1.3. Privati miškų ūkio paskirties žemė

Privačios miškų ūkio paskirties žemėje didžiausią dalį užima miškas – 29871,59 ha, sekančioje vietoje kita žemė – 1667,84 ha. Keliai ir vandenys užima trečią vietą 185,94 – 194,6 ha. Ir nesiekia 100 ha ariamoji žemė, pievos ir natūralios ganyklos, sodai bei užstatyta teritorija.

Fizinių ir juridinių asmenų privati miškų ūkio paskirties žemė

Lyginant fizinių ir juridinių asmenų turimas žemes, matome, kad fiziniai asmenys turi daugiau žemės nei pastarieji. Didžiąją dalį sudaro miškas – 10317,09 ha, mažiau kita žemė – 446,46 ha, ir 100 ha nesiekiančios ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, keliai bei vandenys. Tuo tarpu juridinių asmenų žemė didžiausią dalį užima taip pat miškas – 247,3 ha. Ariama žemė, pievos ir natūralios ganyklos, keliai, vandenys ir kita žemė užima nežymų plotą. Tačiau užstatytos teritorijos ir sodų juridiniai asmenys neturi.

1.4. Privati vandens ūkio paskirties žemė

Privačios vandens ūkio paskirties žemėje pagal žemės naudmenas tėra tik pievos ir natūralios ganyklos kurias sudaro – 0,01ha, vandenys – 4,9ha ir kita žemė kurią sudaro 0,44ha, ir visa tai priklauso fizinių asmenų grupei. Juridiniai asmenys vandens ūkio paskirties žemių neturi. Taigi, Plungės ra

ajone mažiausią dalį sudaro vandens ūkio paskirties žemė.

1.5. Privati koncervacinės paskirties žemė

Privačios koncervacinės paskirties žemės Plungės rajone nėra.

1.6. Privati kitos paskirties žemė

Privačios kitos paskirties žemėje daugiausiai vyrauja užstatyta teritorija – 40%, kiek mažiau miškas – 31%, sodai – 18%. Iki 4% užima kita žemė, pievos ir natūralios ganyklos,vandenys, keliai. Mažiausią plotą užima miškas.

Fizinių ir juridinių asmenų kitos paskirties žemė

Palyginus fizinių ir juridinių asmenų turimas žemės, matome, kad fizinių asmenų grupė kitos paskirties žemės turi kurkas daugiau. Pastarųjų didžiausią plotą užima užstatyta teritorija – 711,09ha, kiek mažiau ariamoji žemė – 548,81ha, taip pat sodai – 329,14ha. Pievos ir natūralios ganyklos, miškas, keliai, vandenys ir kita žemė apytiksliai nesiekia 100ha. Juridinių asmenų žemėje didžiausią plotą užima taip pat užstatyta teritorija – 40,9ha, kiek mažiau ariamoji žemė – 19,62ha. Sodai, pievos ir natūralios ganyklos, miškas, keliai, vandenys bei kita žemė, kaip ir fizinių asmenų apytiksliai nesiekia 100ha.

Analizės metu nustatėme, kad visos privačios paskirties žemėje didžiausią dalį pagal žemės naudmenas užima ariamoji žemė, miškai ir užstatyta teritorija. O taip pat, kad fiziniai asmenys turi žymiai daugiau žemės plotų nei juridiniai asmenys.

2. Užduotis. Analizė žemės paskirties pagal privačios ir asmenų bendrą žemės plotą, savininkų ir sklypų skaičių.

2.1. Žemės analizė pagal privačios ir asmenų bendrą žemės plotą

Visos privačios žemės didžiausią plotą sudaro žemės ūkio paskirites žemės – 83%, kiek mažiau miškų ū

. . .

Visos privačios žemės

Pateiktoje diagramoje, visos privačios žemės savininkų žemės sklypo plotas vienam asmeniui didžiausias tiek vandens ūkio paskirtes žemės tiek žemės ūkio paskirties – 5,35ha. Kiek mažiau miškų ūkio paskirties žemės – 4,22ha. Tačiau mažiausią dalis atitenka kitos paskirties – 0,26ha.

Fizinių asmenų

Analizuojant vienam fiziniui asmeniui priklausantį žemės sklypo plotą matome, kad didžiausias sklypo plotas – 5,35ha tai žemės ūkio paskirites žemė. Neatsilieka ir vandens ūkio paskirties žemė – 5,35ha. Panašus plotas laikosi miškų ūkio paskirties. Tačiau sodininkų bendrijų ir kitos paskirties žemės sklypų plotas yra nežymus 0,07-0,26ha.

Juridinių asmenų

Juridinių asmenų analizė kur kas paprastesnė, nes šioje dalyje analizė susideda iš trijų dalių. Pirmiausia tai, kad didžiausias juridinių asmenų turimas plotas žemės ūkio, kuris užima – 14,42ha, nedaug atsilieka miškų ūkio paskirites žemė – 9,39ha ir nežymią dalį užima kitos paskirties žemės plotas – 0,48ha. Kadangi, vandens ūkio paskirties žemių šie neturi, tai pats mažiausias turimas juridinių asmenų sklypo plotas.

Išanalizavę kiek tenka vienam savininkui žemės sklypo ploto iš visos privačios žemės, matome kad daugiausiai tai siekia vandens ūkio paskirties žemės, o mažiausiai kitos paskirties. Kadangi fiziniai asmenys dominuoja daugiausiai turimais žemės plotais tai vandens ūkio paskirties didžiausias žemės plotas priklauso jiems. Tuo tarpu juridiniams asmenims didžiausia dalis priklauso žemės ūkio paskirčiai.

3.3 Palyginti žemės paskirtis pagal visos registruotos privačios ir asmenų vienam sklypui tenkančio žemės sklypo ploto:

Visos privačios žemės

Analizuojant visos privačios žemės vienam sklypui tenkančio žemės sklypo plotą, matosi akivaizdus vandens ūkio paskirties žemės didžiausias plotas – 5,35ha. Tai didžiausias turimas sklypo plotas. Perpus mažiau miškų ūkio paskirties – 3,28ha, taip pat nedaug skiriasi žemės ūkio paskirties plotas – 2,81ha. Ir mažiausią dalį užima kitos paskirties plotas – 0,29ha.

Fizinių asmenų

Fizininų asmenų vienam sklypui tenkančio žemės sklypo plotas, kaip matosi diagramoje, didžiausias yra 5,35ha. Perpus mažesnis žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties plotai – 3,04 – 3,25ha. Sodininkų bendrijų ir kitos paskirties žemės plotas užima nežymią dalį 0,07-0,29ha.

Juridinių asmenų

Analizuojami trijų žemės paskirčių plotai. Juridinių asmenų didžiausią ploto dalį užima žemės ūkio paskirties plotas – 6,89ha. Kiek mažiau miškų ūkio paskirties – 4,88ha ir visai nežymi ir pats mažiausias juridinių asmenų turimas plotas – 0,48ha kitos paskirties žemės.

Taigi, kaip matome iš pateiktų diagramų daugiausiai vienam sklypui tenka vandens ūkio paskirites žemės, kuris priklauso fiziniams asmenims, ir mažiausias sklypo plotas sodininkų bendrijų ir kitos paskirties žemių. Pastaroji priklauso juridiniams asmenims.

Išvados

• Analizės metu nustatėme, kad Plungės rajone pagal žemės naudmenas daugiausiai dominuoja ariamoji žemė, miškai ir užstatyta teritorija.

• Taigi, kaip matome diagramose, visos privačios žemės didžiausias plotas yra žemės ūkio paskirties žemės plotai, o minimalus plotas atlieka tik vandens ūkio žemei.

• Plungės rajone, fiziniai asmenys lenkia juridinius asmenis turima žeme, sklypų skaičiumi, bei plotu.

• Duomenų susijusių su koncervacinės paskirites žeme nėra.

Join the Conversation