Technologines masinos

1.Staklių stovai ir kreipiančiosios. Stovas-bazinė staklių detalė ir gali būti vientisas arba sudarytas iš kelių sudėtinių dalių ir ant jo yra montuojami visi judami ir nepaslankūs staklių mechanizmai. Tas stovas iki remonto turi užtikrinti visų ant jo mechanizmų teisingą tarpusavio padėtį dirbant visais numatytais darbo rėžimais dėl to turi būti tiksli ir nekintanti stovo bazuojančių paviršių ant kurių sumontuota ir jais juda mechanizmai padėtis, kadangi nuo to priklauso apdirbimo tikslumas ir kokybė. Judančių mechanizmų bazuojantys paviršiai yra vad. kreipiančiosiomis. Jos juudančiam mechanizmui gali suteikti tik vieną laisvės laipsnį (gali judėti viena kryptimi). Priklausomai nuo paskirties ir konstrukcijos išpildymo kreipiančiąsias galima suklasifikuoti:1) pagal judesio jomis trajektoriją:tiesioginio arba apskritiminio judesio. 2) pagal erdvinę jomis judančio junginio trajektorijos kryptį:horizontaliosios; vertikaliosios; nuožulnios. 3) pagal geometrinę formą: plokščios; prizminės; kūginės; cilindrinės; bei įvairūs išvardinti deriniai. 4) pagal kostrukciją savo staklėse naudojamos dviejų rūšių kreipiančiosios: slydimo; riedėjimo. Nuo kreipiančiųjų apdirbimo labai priklauso darbo kokybė, todėl kreipiančiosios apdirbamos termiškai, po kurio atsparumas dylimui padidėja 2-3 kartus. Norint padidinti atsparumą dilimui dar laabiau, yra naudojamas plieninės termiškai apdirbtos prisukamos kreipiančiosios. Kreipiančiųjų konstrukcija dvejopa: riedėjimo ir slydimo. Ir vienos ir kitos gali būti skirstomas į gaubiančiąsias

ir gaubiamąsias.

Gaubiamosios naudojamos tada, kai yra mechanizmų maži greičiai, nes ant jų blogai laikosi tepalas. Judant dideliais greičiais naudojamos ga

aubiančiosios kreipenčiosios, pasižyminčios geresnėmis tepimo savybėmis, bet greitai užsiteršiančios. Dar labiau sumažina trintį ir padidina judančių mechanizmų ar junginių jautrumą riedėjimo kreipiančiosios, kurios vis plačiau naudojamos didelio tikslumo staklėse. Taip pat gali būti gaubiamosios ir gaubiančiosios, atvirosios bei uždarosios. Riedėjimo kreipiančiųjų formos gali būti: trikampės, plokščios, kregždės uodegos formos ir stačiakampės. Riedėjimo kreipiančiosios gali būti sudarytos iš ritinėlių arba rutuliukų.

Kreipiančiųjų atsparumas dylimui, stovo gamybos technologija ir medžiagos nulemia staklių savybių stabilumą. Stovo gamybos technologija turi įtakos stovo standumui. Standžiausi yra tuščiavidurės dėžės formos stovai, o kitokios formos stovų standumas yra įvertinamas įrengiant juose įvairias pertvaras, standumą didinančias briaunas, specialias ertmes, kurios yra pritaikomos ir kaip talpos drožlėms, aušinimo skysčiui arba stovo standumui padidinti nereikalingos ertmės yra užpildomos betonu ar įvairiom meedžiagom. Taip tvirtesnė jo konstrukcija, gaunasi sunkesnis, mažiau veikia vibracijos. Stovų liejimui yra naudojamas pilkasis ketus, o suvirintosios konstrukcijos gaminamos iš lakštinio plieno. Sunkių staklių stovai gaminami iš gelžbetonio arba sintegrano. Sintegranas-tai dirbtinė medžiaga, gaunama iš susmulkintų mineralinių medžiagų ir smalos, pasižyminti nežymiomis temperatūrinėmis deformacijomis.
2.Pastūmų dėžės, jų paskirtis, tipai. Jos reikalingos pastūmos dydžiui ir krypties pakeitimui apdirbant detales skirtingais darbo rėžimais. Pastūmos dydis turi užtikrinti reikalingą apdirbamo paviršiaus kokybę, įrankio atsparumą ir staklių našumą. Dažniausiai judesys į pastūmų dėžę yra perduodamas nu

uo sūklio veleno. Tai tekinimo, ištekinimo, gręžimo staklėse ir pastūma matuojama mm/aps. Frezavimo staklėse judesys perduodamas nuo atskiro variklio mm/min. Pastūmų dydžiai staklėse keičiami laipsniškai arba belaipsniškai esant laipsniškam reguliavimui. Pastūmos dydžiai parenkami pagal aritmetinę arba geometrinę skaičių eilę. Dažniausiai naudojama geometrinė skaičių eilė, nes tada maximalus našumo sumažėjimas tarp visų laipsnių pastūmų yra vienodas. Sriegio pjovimo ir apdirbimo staklėm geometrinės prigresijos eilutė netinka nes sriegių žingsniai yra sudaryti pagal eilutę, panašią į geometrinę progresiją. Drožimo staklėse periodiniam pastūmos judesiui gauti dažniausiai naudojamas strekties-reketo mechanizmas. Dažniausiai naudojamos krumpliaratinės pastūmų dėžės. Jos gali būti su keičiamais krumpliaračiais išlaikant pastovų velenų tarpašinį atstumą bei su perstūmiamais krumpliaračių blokais. Automatuose ir pusautomačiuose naudojami keičiamų krumpliaračių mechanizmai komponuojant juos su kitais pastūmų mechanizmais. Perstūmiamų krumpliaračių blokai paplitę universaliose staklėse. Šios tipo pastūmų dėžės yra papraščiausios ir savo konstrukcija yra analogiškos greičių dėžėms. Gręžimo revolverinėse, tekinimo staklėse naudojamos 2 krumpliaratinių kūgių pastūmų dėžės. Jose tarpašinis atstumas pastovus ir pastovus sukibusių krumpliaračių krumplių skaičius. Perdavimo santykis imamas iki 10. Trūkumas: susilpnėja velenai dėl išdrožų; naudojami tarpiniai žiedai sklandžiam perdavimui. Privalumas: gali būti naudojami ne vien tiesiakrumpliai bet įvairūs krumpliaračiai. Naudojamos Nortono perstūmų dėžės-tai mechanizmas, kai vienas kūginių krumpliaračių blokas paliekamas o kitas pakeistas užmetamuoju perslenkiamu krumpliaračiu. Privalumas lyginant su mi
inėtom pavaromis, kad gauti tą patį perdavimo skaičių reikia mažiau krumpliaračių. Trūkumas: silpnas ir netikslus sukibimas poroje ir pastarosios galimybė užsiteršti. Meandro tipo mechanizmą sudaro vienodi dvigubų krumpliaračių blokai. Juos paprasta valdyti, yra mažų gabaritų, o reguliavimo diapazonas gana didelis, bet trūkumas, kad visi krumpliaračiai yra besisukantys ir nuolatos sukibę. Gali būti su užmetamuoju krumpliaračiu arba su perslenkamuoju. Šie mechanizmai naudojami tekinimo staklėse. Konstrukcijos standumui padidinti juose užmetamąjį krumpliaratį galima pakeisti perslenkamuoju krumpliaračiu, bet taip sumažinamas pastūmų skaičius, o pastūmų dėžės konstrukcija išlieka tokio pačio sudėtingumo ir gabaritų. Dabartinėse staklėse pastūmų dėžės priklausomai nuo pastūmų variantų skaičiaus, jų reguliavimo diapazono reikalingo pastūmų tikslumo ir kitų reikalavimų sudaromos įvairiai komplektuojant išvardintus mechanizmus.
3.Greičių variatoriai ir jų veikimo principas. Iš belaipsnių reguliavimo perdavų staklėse naud frikciniai greičių variatoriai. Tai toroidiniai, kūginiai, išskečiamųjų kūginiai skriemuliai, diskiniai, rutuliniai ir kt. Tačiau jų reguliavimo diapazonas yra palyginti mažas, nes jį riboja šių perdavų konstrukciniai matmenys. Frikcinės poros nuolatos dyla, o jomis perduodamas galingumas palyginti nemažas. Todėl mechaniniai greičių reguliavimo variatoriai staklėse naud vis rečiau. Toroidinis variatorius:

Rutulinis variatorius. Kai ašis horizontali, tai i =1, varomosios ir varančiosios grandies žiedai sukasi į tą pačią pusę. Kai ašis vertikali, tai grandys sukasi į priešingas puses.

4.Skriejiko švaistiklio mechanizmai. Jų veikimo principas, paskirtis. Re

eketinis mech. sudarytas iš skriejiko, švaistiklio. Ant švaistiklio pritvirtinta strektės, kurios tam tikru kampu periodiškai pasuka dantytą diską. Yra keletas reguliavimų. Galima keisti skriejiko piršto padėtį centro atžvilgiu, todėl keičiama strektės eiga. Taip pat galima reguliuoti strekte užkabinimų dantyto disko dantų skaičių. Perstatant strektę iš vienos padėties į kitą, galima keisti dantyto disko sukimosi kryptį, nekeičiant skriejiko sukimosi krypties. Automatuose ir pusautomačiuose revolverinėms galvutėms, sūkliniams blokams, daugiapoziciniams stalams automatiškai pastoviu kampu pasukti naud. maltos kryžiaus mechanizmas. Jį sudaro maltos kryžius – tai diskas su spindulinėmis arba radialinėmis išpjovomis ir skriejikas su jame įtvirtintu pirštu, kuris būna varančiąją grandimi. Skriejikui sukantis pastoviu kampiniu greičiu, jo pirštas patenka į vieną iš išdrožų, ir iki to momento kuomet jis išeina iš išdrožos, pasuka maltos kryžių pastoviu kampu.
5.Greičių arba pavarų dėžės, jų paskirtis, tipai. Pavarų dėžės reikalingos suformuoti pjovimo judesius suteikiant pjovimo greitį ruošiniui, įrankiui arba abiem kartu. Pjovimo judesys gali būti:1) sukamasis, t.y tekinimo, gręžimo, frezavimo, šlifavimo, sriegimo staklėse; 2) slenkamai grįžtamasis – pjovimo judesys vyksta pakaitomis, periodiškai keičiantis darbinei ir tuščiajai eigai. Jis naud drožimo, pratraukimo staklėse. Pavarų dėžė perduoda sukimo momentą nuo pavaros šaltinio(elektros variklio) sukliui ir leidžia pakeisti jo sukimosi dažnį priklausomai nuo darbo režimo. Variklis gali būti montuojamas šalia staklių prie jų stovo išorėje arba viduje. Greičio dėžės staklėse montuojamos įvairiai. Tekinimo, ištekinimo ir kai kurių kitų staklių, jos sudaro atskirą junginį, kuris prie stovo tvirtinamas nejudamai arba gali judėti kreipiančiosiomis. Tokias greičių dėžes patogu surinkti, o surinkus galima išbandyti ir tik po to sumontuoti į stakles. Standesnės konstrukcijos staklės yra kuomet greičių dėžė neturi atskiro korpuso, o yra montuojama pačiame stove. Kai kuriose staklėse greičių dėžė gali būti daroma kaip atskiras reduktorius ir montuojama šalia staklių ir judesį perduoda diržinė perdava. PRIVALUMAI: mažiau apkraunamas suklys ir sumažėjo jo vibracijos bei temp. deformacijos. Tai sumažina vibracijas, padidėja apdirbimo tikslumas bei sukimosi tolygumas. TRŪKUMAI: nekompaktiška, nepatogi eksploatacija. Nors yra daug greičių dėžių konstrukcijų, visose naud tie patys junginiai ir detalės. Tai velenai, guoliai, krumpliaračiai bei jų blokai, movos. Labiausiai paplitę yra krumplinių pavarų dėžės. Dar yra greičio dėžės su perstūmiamais krumpliaračių blokais, jie plačiausiai naud. universaliuose rankinio valdymo ir apsisukimai keičiami sukabinant vienas ar kitas krumpliaračio poras. Jos nedideliu matmenų.
6.Dalijimo galvutės ir jų derinimas. Jos priskiriamos prie papildomos staklių įrangos. Jie yra vieni iš svarbiausių mechanizmų konsolinėse frezavimo staklėse. Jos naud. periodiškai pasukti ruošinį reikiamu kampu, t.y. dalinti tą ruošinį į lygias ar nelygias dalis. Kitas panaudojimas, t.y. nepertraukiamai sukti ruošinį frezuojant sraigtinį paviršių bei gaminio nustatymui reikiamu kampu. Yra keletas dalijimo būdų: 1) paprastasis – dažniausiai naud; 2) diferencialinis arba sudėtinis; 3) sraigtinių griovelių arba paviršių frezavimui. Dažniausiai naudojamos universaliosios dalijimo galvutės. Nors jų konstrukcija ir skiriasi, bet veikimo principas visų vienodas. Be universaliųjų dalijimo galvučių dar yra naud. optinės, betarpiško tiesioginio dalijimo galvutės, dalijimo stalai ir kitos priemonės. Dalijimo galvutės limbė yra koncentriškų duobučių eilės, skirtingos vienoje ir kitoje limbo pusėje. Kiekvienos dalijimo galvutės limbo duobučių skaičius gali būt kitoks. Taip pat būna skirtingos charakteristikos, t.y. skirtingas perdavimo santykis nuo rankenos iki suklio veleno. Dažniausiai dalijimo galvučių charakteristikos būna 40 ir 60. Daugelis galvučių dar turi įtaisą tiesioginiam dalijimui. Kartais naud specialios dalijimo galvutės, turinčios keletą suklių. Optinės dalijimo galvutės naud ruošiniui pasukti tikslesniu kampu, apdirbtoms detalėms kontroliuoti bei tikslioms staklėms išbrėžti. 7.Staklių griebtuvai. Trumpi ruošiniai yra apdirbami įtvirtinant juos griebtuvuose kai jų ilgis yra ne didesnis kaip 4 skersmenys. PVZ: įvorės, skriemuliai, krumpliaračių ruošiniai. Plačiausiai naudojami griebtuvai yra šie: 3 kumštelių centruojantys, dar naudojami 2 kumštelių centruojantys arba 4 kumštelių paprastieji. Taip pat spyruokliuojantys ir specialieji griebtuvai. 3-ijų kumštelių centruojančiuose griebtuvuose tvirtinami apvalūs šešiakampiai ruošiniai, mažo ir vidutinio skersmens ruošiniai. Jų visi kumšteliai yra perstūmiami vienodu greičiu ir vienodais atstumais, todėl taisyklingos formuos ruošiniai patys išsicentruoja, nereikia jokio papildomo reguliavimo. Paprastai šių griebtuvų kumšteliai būna grūdinti, todėl įtvirtinant jais glotniai apdirbtą paviršių ant pastarojo gali likti kumštelių įspaudos arba žymės, todėl tikslioms detalėms apdirbti kuomet teka tvirtinti jas jau prie apdirbtų paviršių yra naudojami negrūdinti pagal detalės formą pagaminti 2 –iejų kumštelių griebtuvai(centruojantys). Naudojamos ištekintos įvorės, kad atitiktų detalės išorinį paviršių. Lieka anspaudai, išspaustos įvorės. Tiksliai tvirtinti mažo skersmens detales ar ruošinius yra naudojami spyruokliuojantys centruojantys griebtuvai. Dažniausiai naudojami grąžtams tvirtinti. 4-ių kumštelių paprastieji greibtuvai naudojami apdirbant stambius ir nesimetriškus ruošinius, kurie centruojami perstūmiant kiekvieno griebtuvo kumštelį atskirai. Sudėtingos formos ruošiniams tvirtinti naud griebtuvo skydai. Prie jų tvirtinami varžtais. Griebtuvai paprastai būna gana masyvūs, todėl tvirtinat jį ant suklio reikia naudoti nukreipiančiąsias įspraustines, kurių kūginis kotas yra įstatomas į suklio kūginę kiaurymę.
8.Kulisės mechanizmai,jų naudojimas,veikimo principas. Kulisės mechanizmai naudojami sukamąjį judesį paversti slenkamuoju be reversavimo judesių. Jame yra reguliuojama įrankio padėtis priklausomai kur yra skriejiko pirštas, jei jis bus toliau nuo centro tai eiga didės ir atvirkščiai. Skersinio drožimo staklėse yra naudojami kulisės mechanizmai, kulisė suteikia šliaužikliui judesį.
9.Judesių belaipsnio reguliavimo perdavos ir mechanizmai. Belaipsnio reguliavimo pavaros plačiai naudojamos metalo pjovimo staklėse, nes jomis galima pasiekti optimalų pjovimo režimą ir reguliuoti judesio greitį, nesustabdžius staklių. Kai staklėse yra belaipsnio greičių reguliavimo pavaros, galima automatiškai reguliuoti pjovimo ir pastūmų greičius, PVZ: tekinant detalės galinį arba fasoninį paviršių, laiptuotą veleną. Staklėse belaipsniam greičių regulaivimui naudojamos elektrinės, hidraulinės, mechaninės ir kombinuotos pavaros. Elektriniam reguliavimui naudojami nuosekliai keičiamų sukimosi dažnių elektros varikliai su specialiomis reguliavimo sistemomis. Hidraulinėms belaipsnio reguliavimo pavaroms ypač dažnai suteikiami ir reguliuojami tiesialinijiniai pjovimo ir pastūmų judesiai drožimo, pratraukimo, šlifavimo ir kitose staklėse. Šių pavarų greičių reguliavimo diapozonas didelis, greičius patogu keisti; jos lengvai reversuojamos ir automatizuojamos. Tačiau hidraulinių belaipsnio reguliavimo pavarų greičio charakteristika yra ne stabili, ypač kai mažas judėjimo greitis, nes skystis neišvengiamai nuteka per nesandarumus. Sukamojo judesio pavaros naudojamos palyginti retai, nes jų didelė savikaina ir mažas naudingumo koeficientas. Iš mechaninių nuoseklaus greičių reguliavimo mechanizmų staklėse naudojami frikciniai greičių variatoriai: išskečiamų kūginių skriemulių, toroidiniai, diskiniai ir kiti. Tačiau jų greičių reguliavimo diapozonas yra palyginti mažas (Rn<=8), variatoriai greitai dyla, jų perduodamas galingumas nedidelis. Todėl mechaniniai nuoseklaus greičių reguliavimo mechanizmai staklėse retai naudojami. Variatorių brėžinukai:

toroidinis

rutulinis
10.Staklėse naudojamų stabdžių paskirtis, tipai ir pan. Stabdžiai – tai staklių mechanizmai greitai sustabdyti. Jie būna: elektriniai, pneumatiniai, hidrauliniai, mechaniniai. Jų įjungimas ir išjungimas dažniausiai būna sublokuotas su valdymo svirtimis. Dažniausiai jie būna mechaniniai, veikiantys trinties kūgių principu, taip pat juostiniai arba trinkeliniai. Kūginiai jie būna kaip ir paleidimui – naud sukimo momentui bei stabdant.

Nustoja suktis skriemulys ir atsijungęs pradeda stabdyti.
Juostiniai ir trinkeliniai panašūs į automobiliuose naud būgninius stabdžius. Juostiniuose užveržiama gaubiančioji juosta ant besisukančio būgno veleno, kuri pritvirtinta prie stovo.
Trinkeliniai su papildomomis trinkelėmis:

11.Judesių laipsniško reguliavimo perdavos ir mechanizmai. Judesio greičiams laipsniškai keisti naud diržinių, krumpliaratinių pavarų mechanizmai. Diržinės pavaros-su keičiamaisiais ar laiptuotais skriemuliais, kai lengvai apkraunamos, kai reikia perduoti didelį sukimosi dažnį. Jose išlaikomos vienodos skersmenų sumos: d1+d2=d3+d4=d5+d6. Naudojamos su plokščiais, trapeciniais, krumpliuotais diržais. Krumpliaratinės greičių ir pastūmų dėžės-labiausiai paplitę mechanizmai velenų sukimosi dažniui keisti universaliose metalo pjovimo staklėse. Pagal perjungimo būdą jos gali būti: su perstumiamais krumpliaračių blokais ar krumpliaračiais, su krumpliuotomis, frikcinėmis ar elektromagnetinėmis movomis ir mišrios. Pastūmų dėžėse kartais vietoj 2 krumpliaračių bloko būna1 krumpl z1, sukabinamas su dviem krumpl z2 ir z3, kurių krumplių sk skiriasi nedaug. Kai reikia išplėsti sukimosi dažnių keitimo mechanizmo perdavimų santykių ribas, naud papildomos pavaros mechanizmas, kuriame lygegriačiai laiptuotų skriemulių ar krumpliaračių bloko mechanizmui sumontuotos 2 krumpliaračių poros. Nortoninis mech naud kai kurių staklių pastūmų dėžėse. Sudarytas iš kelų krumpliaračių, sumontuotų ant veleno krumplių sk didėjimo tvarka, perstumiamojo krumpliaračio z1 ir užmetamojo parazitinio krumpliaračio z0, kuriuo jungiami abu velenai įvairiais perdavimų santykiais. Krumpliaračių kūgių mechanizmas sudarytas iš 2 krumpl kūgių, kurių krumpliaračiai nuolatos sukabinti. Varomą veleną suka viena šių krumpl porų, kuri įjungiama perstatomuoju pleištu. Kiti laisvi krumpl sukasi laisvai. Šis mechanizmas labai kompaktiškas, bet perstatomasis pleištas įtvirtintas nestandžiai.

12.Staklių greičių dėžių geometrinės progresijos vardiklių nustatymas. Kai yra k laipsnių špindelio sukimosi dažnių, didžiausias sukimosi dažnis nmax = nk = n1 × φk-1. Iš čia apsk geometrinės progresijos vardiklis: . Vardiklio reikšmės kinta nuo 1 iki 2, t.y. 1< φ≤ 2. Staklių gamyboje geometrinės progresijos vardiklis φ ir staklių špindelio sukimosi dažnis nustatytas staklių gamybos standartuose: φ =1,06; 1,12; 1,26; 1,41; 1,58; 1,78; 2,00. Greičių dėžėse pasirenkamas ekonomiškas pjovimo greičių variantų skaičius k, taip pat ir geometrinės progresijos vardiklis φ. Staklių, dirbančių grįžtamai slenkamu judesiu, šliaužiklio dvigubų eigų dažnius taip pat racionaliausia sudaryti geometrinės progresijos principu. Pstūmų greičiai taip pat dažniausiai keičiami pagal geometrinės progresijos eilutę, nes tada maksimalus našumo sumažėjimas tarp visų laipsnių pastūmų bus vienodas.
13.Greičių gitaros ir jų derinimas. Dažnai staklėse reikiamų pastūmų judesiai parenkami nenaudojant, o sustatant keičiamuosius krumpliaračius specialiuose įtaisuose vad. gitaromis. Jos dažniausiai naudojamos bendrosios paskirties universaliose staklėse. Ypač dažnai specialiose staklėse, automatuose, pusautomačiuose. Nors gitaras apsk ir suderinti sugaištama daug laiko, tačiau jos yra labai paprsti mechanizmai, kuriais galima gauti labai daug perdavimo santykių. Gitaros būna sudarytos iš vienos arba dviejų krumpliaračių porų. Labai tiksliems perdavimo santykiams gali būt naud 3 krumpliaračių porų gitaros. O vienos keičiamosios poros gitaros naud ten, kur nereikia tiksliai gauti perdavimo santykio. Varomojo veleno apsisukimai gali skirtis nuo teorinių apskaičiuotųjų. PVZ: pjovimo arba pastūmų kinematinėse grandinėse. Krumpliaračių suma gali būt lygi 72; 90; 120. Dažniausiai naud 2 keičiamųjų krumpliaračių porų gitaros. Jos naud tekinimo, sriegimo, krumplių pjovimo ir kitose staklėse sriegimo, dalijimo, pastūmų kinematinėse grandinėse. Dviejų keičiamųjų krumpliaračių porų gitaroje yra 2 pastovūs (neperstatomieji) velenai Oa ir Od, ir 1 perstatomas velenas Obc.

p- paslankus velenas
Taip pat gitaroje galima sumontuoti ir parazitinį krumpliaratį. Tačiau ne visuomet parinktus keičiamuosius krumpl galima tinkamai sukabinti gitaroje. Todėl parenkant krumpliaračius reikia išlaikyti sukabinimo sąlygą, kuri įvertina realius velenų skersmenis: 1)a+b>c+15; 2)c+d>b+15. gitarų keičiamieji krumpl būna komplekte prie staklių ir įvairiom staklių grupėm naud skirtingi komplektai. PVZ: tekinimo staklių grupei rekomenduojama tokia staklių eilutė: 20,24,25,28,30,32,36,40,44,45,48,50,55,60,65,68,70,71,72,75,76,80,85,90,95,100,110,113,120,127. Frezavimo staklių krumpl grupių komplektas: 20,25,30,35,40,50,55,60,70,80,90,100,120. Apdirbant kitomis staklėmis, dažniausiai naud universalus komplektas sudarytas iš krumpliaračių, kurių krumplių skaičiai sudaro eilutę nuo 20 iki 120. Tekinimo ir frezavimo grupių staklėse kartais naud taip pat šis universalus komplektas ir jo eilutė būna sudaryta kas keturi, kas penki krumpliai. Priedo yra pridedamas 127 krumplių krumpliaratis. Keičiamųjų krumpl parinkimas labai svarbus staklių derinimo etapas, nes nuo jo priklauso apdirbamosios detalės tikslumas. Perdavimo santykius galima apsk parenkant krumpliaračius tiksliai arba apytiksliai. Tiksliai jie parenkami tada kai perdavimo santykis skaidosi į atitinkamus daugiklius. Juos parenkant, atliekami įvairūs aritmetiniai veiksmai, naud specialios lentelės, skaičiavimo mašinos ir pan. Dažniausiai naud skaidymo būdas kai perdavimo santykio skaitiklis ir vardiklis išskaidomas ir dauginant gautuosius skaičius iš daugiklių arba atitinkamai juos dalinant, gaunami komplekte esančių krumpl krumplių skaičiai. Tai pats paprasčiausias ir tiksliausias gitarų derinimo būdas. Perdavimo santykis gitarose būna nuo 0,2.0,8.
14.Kreipiančiųjų apsaugos priemonės. Judančių mechanizmų bazuojantieji paviršiai vad. kreipiančiosiomis. Jos judančiam mechanizmui gali suteikti tik vieną laisvės laipsnį. Kreipiančiosios gali būt išlietos kartu su stovu arba prie jo pritvirtinamos. Kadangi nuo jų atsparumo dilimui priklauso darbo kokybė, tai kreipiančiosios apdirbamos termiškai, po kurio atsparumas dilimui padidėja 2-3 kartus. Norint dar daugiau atsparumą padidinti, naud termiškai apdirbamos plieninės kreipiančiosios(prisukamos). Kreipiančiųjų atsparumas dilimui labai priklauso ir nuo apsauginių priemonių naudojimo, kuriomis gali būt įvairūs apsauginiai skydai, juostos ir kitos uždangos, neleidžiančios ant kreipiančiųjų patekti drožlėms, abrazyvinėms dalelėms, aušinimo skysčiui, dulkėms ir pan. Apsauginės priemonės gaminamos iš metalinės, kaučiukinės ir įvairios polimerinės medžiagos.
a)skydas

b)juosta

c)dumplių tipo juosta.

15.Staklėse naudojamos movos. Movos naud dviejų lygiagrečių velenų pastoviam ar periodiniam sujungimui ir vieno veleno sukamojo judesio perdavimui kitam velenui. Priklausomai nuo paskirties movos būna: 1)pastoviosios; 2)skirtos periodiniam velenų ar kinematinių grandžių sujungimui; 3)saugiklinės, skirtos apsaugoti nuo perkrovų staklių junginius. Pastoviosios gali būt standžios ir kompensacinės. Jos naud sujungti nedidelio koncentriškumo velenus ir dirba esant dinaminiam apkrovimui. Jos sudarytos iš dviejų pusmovių, sujungtų pirštais per guminius ar odinius žiedus. Periodiškai kinematinės grandys sujungiamos kumštinėmis, krumplinėmis arba frikcinėmis movomis. Jos gana dažnai naud staklių ir greičių pastūmų dėžėms, velenams ir krumpliaračiams periodiškai sujungti. Viena movos dalis įtvirtinta ant veleno kietai, o kita gali slankioti juo ašine kryptimi. Kumštinės movos sudarytos iš 2 diskų su jų viens į kitą atgręžtuose šonuose esančiais krumpliais arba kumšteliais. Šių movų pagr trūkumas, jog jų negalima jungti esant dideliems greičiams, todėl perjungimui sugaištama daug laiko. Kuomet reikia perjungti perdavas nestabdant mechanizmo, naud frikcinės ar elektromagnetinės movos. Frikcinės movos atstoja ir saugiklinį vaidmenį. Jos būna kūginės arba diskinės. Dažniausiai naud daugiadiskinės movos, nes jų didesnis trinties paviršius ir jos yra efektyvesnės. Elektromagnetines movas galima valdyti per atstumą, taip pat distanciniu būdu. Kai sukimo judesys tam pačiam mechanizmui suteikiamas skirtingais elektros varikliais, naud vienakryptės movos. Jos apsaugo mechanizmą nuo sugadinimo. Jos naud tekinimo, gręžimo, frezavimo staklių pastūmų grandinėse tuščioms eigoms gauti.
16.Staklių diferencialiniai mechanizmai. Jie skirti dviem vienas nuo kito nepriklausomiems judesiams susumuoti arba vienam sukimosi judesiui išskaidyti į keletą į vienas nuo kito nepriklausomus judesius. Tai reikalinga kada norime gauti didesnį perdavimo santykį ir šie mechanizmai naud įvairiose staklėse, dažniausiai ištekinimo, frezavimo ir pan. Veikimo principas pagrįstas epiciklinių perdavų su cilindriniais arba kūginiais krumpliaračiais naudojimu. Jose krumpliaratis daro sudėtinį judesį ir sukasi apie savo ir dar kitą ašį. Diferencialiniai mechanizmai naudojami automobiliuose, kuriuose varomas galinis tiltas.
17.Staklių reversoriniai mechanizmai. Jie naudojami judesio krypčiai pakeisti. Jie būna: elektriniai, hidrauliniai, mechaniniai. Mechaniniai dažniausiai sudaromi iš cilindrinių arba kūginių krumplinių perdavų. Rečiau naudojamos sliekinės arba epiciklinės perdavos. Hidrauliniais mechanizmais judesio kryptis keičiama keičiant tepalo srautą į darbinį cilindrą judėjimo kryptį. Dažniausiai tam tikslui naud nukreipiantieji hidroskirstytuvai. Elektrinis reversavimas atliekamas keičiant elektros variklio sukimosi kryptį. Mechaniniuose mechanizmuose dažniausiai kryptis pakeičiama per tarpinį dar vad. parazitiniu krumpliaratį.
18.Liunetai, jų paskirtis, tipai. Apdirbant ilgus, plonus ruošinius, kurių ilgis didesnis kaip 10-12 skersmenų, tenka naudoti liunetą. Jis gali būti judamas arba nejudamas. Nejudamieji tvirtinami ant staklių stovo ties ruošinio viduriu iš anksto ant ruošinio aptekinant kakliuką. Prie kakliuko yra įremiami liuneto kumšteliai arba ritinėliai, todėl besisukantis ruošinys negali išlinkti ir vibruoti. Judamasis liunetas tvirtinamas ant suporto skersinių rogių ties tekinimo peiliu ir slenka kartu su juo. Todėl judamuosiuose liunetuose naudojami tik 2 kumšteliai, nes trečiąjį atstoja peilis, o nejudamuosiuose yra 3 kumšteliai.

Leave a Comment