susikalbejimas, garso saltiniai

1. Kas yra garsas.2. Kaip atsiranda garsas.3. Garso šaltiniai.4. Garso reikšmė mūsų gyvenime.5. Kaip mes susikalbame?6. Triukšmo poveikis susikalbėjimui.

Garsas-tai tam tikri virpesiai.Garsai gali sklisti dujomis,skysčiais, kietais kūnais, prietaisais sklinda greičiau. Garsas sklinda oruvisomis kryptimis ir juntamas kaip garsas.Garso bangos perneša energiją,kurią galima panaudoti.Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėlgarsas efektyvi ryšio priemonė. Ultragarsas ( aukšto dažnio garsas, kuriožmogus negirdi) padeda šikšnosparniams, delfinams ir banginiams orientuotiserdvėje.Tačiau net garsiausio garso energija nedidelė labai garsiaigrojančio simfoninio orkestro sukelto garso energija yra lygiavertė menkosgalios kaitinamosios lempos šviesos ir šiluminei energijai. Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos)forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas.Visų garsų priežastis yramechaniniai aplinkos virpesiai, nors paprastai jie nematomi. Susidūrusautomobiliams, jų paviršiai pradeda virpėti,ir išgirstame smūgiogarsą;muzika iš radijo imtuvo sklinda dėl to, kad virpa jo garsiakalbiomembrana; kalbame ir dainuojame virpant balso stygoms gerklose. Virpantis kūnas verčia virpėti arčiausiai esančias oromolekules.Virpesiai sklinda ore, sudarydami garso bangą, tačiau oras banganuslenka.Ten, kur molekulės susispiečia , susidaro didesnio slėgio sritis(sutankėjimas) ,o ten, kur jų lieka mažiau-žemesnio slėgio sritis(praretėjimas). Pakaitomis einančios sutankėjimų ir praretėjimų srityssklinda ore kaip garso banga.Pasiekusi ausį, ji virpina ausies būgnelį iržmogus girdi garsą. Savo aplinkos neįsivaizduojame ir be įvairiausių garsų (fizikojevisa, ką galime išgirsti, vadiname garsu) :artimųjų kalbos, televizoriausar magnetofono skleidžiamos muzikos, upelio čiurlenimo, paukščių čiulbesio,medžių ošimo, automobilių gaudesio ir pan.Palytėti ar paragauti jųneįmanoma.Garsai suvokiami tik klausos organais.

Žmonių bendravimo pagrindas yra kalba.Iš aplinkos į organizmąplūste plūsta įvairūs garsai.Garsą skleidžiantis objektas sukelia daugybęvirpesių, sklindančių oru visomis kryptimis. Garsui pajusti žmogaus organizmas turi specialius poriniusorganus –ausis. Šis organas sudarytas iš trijų dalių;: išorinės, vidurinėsir vidinės ausies. Išorinė ausis. Ji sudaryta iš ausies kaušelio ir klausomosioslandos. Vidurinė ausis. Nuo išorinės ausies ją skiria būgnelis, už kuriovidinėje ausyje yra trys ryžio grūdo didžio klausomieji kauleliai. Vidinė ausis. Ji su vidurine ausimi jungiasi per ovalųjįlangelį.Už yra organas, kuris susuktas kaip sraigės kriauklė, todėlvadinamas sraige.Ji pripildyta tam tikro skysčio.Be to joje yra klausosreceptorių. Klausos nervas. Nerviniai impulsai perduodami į galvos smegenųklausos zoną, kurioje atskiriamas garsas. Kaip sklinda garsas ausies viduje? Garso banga, kurią sugauna ausies kaušelis, suvirpina būgnelį,skirianti išorinę ausį nuo vidurinės. Su būgneliu pradeda virpėti irklausomieji kauleliai.Jie virpesius perduoda į sraigę pro ovalųjįlangelį.Nervinių ląstelių galūnėlės – receptoriai – pagauna sraigėjeesančio skysčio virpesius, kuriuos paverčia nerviniais impulsais irperduoda klausos nervu į smegenų žievės klausos zoną.Tada mes ir išgirstame(pajuntame) garsą. Net užmerktomis akimis tu gali nustatyti, iš kur ateina garsas,trijų laipsnių tikslumu. Vaiko ausis gali atskirti virpesius, kurių dažnis nuo 20 iki 20000 per sekundę. Žmogui senstant, šios ribos vis mažėja. Žmogaus ausis geba skirti 1500 girdimų tonų, nuo aukščiausių ikižemiausių. Be to, ji gali skirti 350 garsumo laipsnių – nuo tyliausiošnabždesio iki garsiausio riaumojimo. Žmogaus ausis gali ištverti garsus, kurie 10 000 000n 000 000((dešimt milijonų milijonų) kartų garsesni už silpniausią girdimągarsą.Labai smarkus triukšmas, kurį skleidžia, pavyzdžiui, pneumatiniaiplaktukai, reaktyviniai varikliai arba pernelyg tranki muzika, gali
pažeisti Korčio organą.Jaunų žmonių ausys girdi garsus, kurių dažnis iki 20000 virpesių per sekundę, bet su amžiumi šis skaičius mažėja. Kaip garsus girdi gyvūnai ? Klausa gyvūnams labai svarbi.Daugelis gyvūnų, pvz.šikšnosparniai, šunys, girdi daug didesnio aukščio garsus negu žmonės.Ypačjautrią klausą turi gyvūnai, kuriuos medžioja plėšrūnai.Klausos skirtumaspriklauso nuo išorinės ausies, kuri veikia tarsi ruporas ir nukreipiagarsus būgnelio link.Žmogus į garso šaltinį reaguoja pasukdamas galvą,gyvūnai tai dažniausiai daro ne tik galvos, bet ir ausų judesiais. Ne visigyvūnai turi visas ausies dalis. Žuvys, varliagyviai, ropliai ir paukščiaineturi išorinės ausies kaušelio. Šiems gyvūnams ausų kaušeliai tiktrukdytų. Gyvūnų ausys pritaikytos jų gyvenimo būdui. Žmogui labai kenksmingi lėktuvų keliamas triukšmas,todėldarbuotojams, dirbantiems prie pakilimo tako,reikia dėvėti apsauginesausines. Palei aerouostą triukšmo stiprumo lygis prilygsta maždaug 90 dB(tokio triukšmo pakanka, kad būtų neįmanoma susišnekėti) ; net už daugeliokilometrų nuo aerouosto triukšmas gali siekti 80 dB (panašus triukšmas estijudrioje gatvėje). Besileidžiančio lėktuvo sukeltas triukšmas yra kenksmingas negukylančio.Besileidžiantis lėktuvas ilgiau skrenda palei Žemės paviršių,skleisdamas garsą, panašų į erzinantį aukšto dažnio kauksmą.Kildamaslėktuvas gana greitai pasiekia reikiamą aukštį, todėl jo keliamas triukšmaspanašesnis į griausmą ir pasklinda mažesniame plote. Naujos kartos viršgarsinių reaktyvinių lėktuvų (išskyrusultragarsinius lainerius) varikliai palyginti su ankstesniaisiais, keliamenkesnį triukšmą, todėl šis pasklinda beveik dešimt kartų mažesniameplote. Jeigu mes negirdėtume garsų, tai negalėtume susikalbėti. Garsaitiek žmonėms, tiek gyvūnams yra labai svarbūs.

Papildoma literatūra:1.Populiarioji enciklopedija „Mokslas ir visata“ 1993m.2.Knyga „Žmogus ir visata“ 1995m.3.Fizika 7 klasė 1998m.4.Biologija 7 klasė 1999m.