susikalbejimas, garso saltiniai

1. Kas yra garsas.
2. Kaip atsiranda garsas.
3. Garso šaltiniai.
4. Garso reikšmė mūsų gyvenime.
5. Kaip mes susikalbame?
6. Triukšmo poveikis susikalbėjimui.

Garsas-tai tam tikri virpesiai.Garsai gali sklisti dujomis,
skysčiais, kietais kūnais, prietaisais sklinda greičiau. Garsas sklinda oru
visomis kryptimis ir juntamas kaip garsas.Garso bangos perneša energiją,
kurią galima panaudoti.Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėl
garsas efektyvi ryšio priemonė. Ultragarsas ( aukšto dažnio garsas, kurio
žmogus negirdi) padeda šikšnosparniams, delfinams ir banginiams orientuotis
erdvėje.Tačiau net garsiausio garso energija nedidelė labai garsiai
grojančio simfoninio orkestro sukelto garso energija yra lygiavertė menkos
galios kaitinamosios lempos šviesos ir šiluminei energijai.

Garsas yrra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos)
forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas.Visų garsų priežastis yra
mechaniniai aplinkos virpesiai, nors paprastai jie nematomi. Susidūrus
automobiliams, jų paviršiai pradeda virpėti,ir išgirstame smūgio
garsą;muzika iš radijo imtuvo sklinda dėl to, kad virpa jo garsiakalbio
membrana; kalbame ir dainuojame virpant balso stygoms gerklose.

Virpantis kūnas verčia virpėti arčiausiai esančias oro
molekules.Virpesiai sklinda ore, sudarydami garso bangą, tačiau oras banga
nuslenka.Ten, kur molekulės susispiečia , susidaro didesnio slėgio sritis
(sutankėjimas) ,o ten, kur jų lieka mažiau-žemesnio slėgio sritis
(praretėjimas). Pakaitomis einančios sutankėjimų ir praretėjimų ssritys
sklinda ore kaip garso banga.Pasiekusi ausį, ji virpina ausies būgnelį ir
žmogus girdi garsą.

Savo aplinkos neįsivaizduojame ir be įvairiausių garsų (fizikoje
visa, ką galime išgirsti, vadiname garsu) :artimųjų kalbos, televizoriaus
ar magnetofono skleidžiamos muzikos, upelio čiurlenimo, paukščių čiulbesio,
medžių ošimo, automobilių gaudesio ir pan.Palytėti a

ar paragauti jų
neįmanoma.Garsai suvokiami tik klausos organais.

Žmonių bendravimo pagrindas yra kalba.Iš aplinkos į organizmą
plūste plūsta įvairūs garsai.Garsą skleidžiantis objektas sukelia daugybę
virpesių, sklindančių oru visomis kryptimis.

Garsui pajusti žmogaus organizmas turi specialius porinius
organus –ausis. Šis organas sudarytas iš trijų dalių;: išorinės, vidurinės
ir vidinės ausies.

Išorinė ausis. Ji sudaryta iš ausies kaušelio ir klausomosios
landos.

Vidurinė ausis. Nuo išorinės ausies ją skiria būgnelis, už kurio
vidinėje ausyje yra trys ryžio grūdo didžio klausomieji kauleliai.

Vidinė ausis. Ji su vidurine ausimi jungiasi per ovalųjį
langelį.Už yra organas, kuris susuktas kaip sraigės kriauklė, todėl
vadinamas sraige.Ji pripildyta tam tikro skysčio.Be to joje yra klausos
receptorių.

Klausos nervas. Nerviniai impulsai perduodami į galvos smegenų
klausos zoną, kurioje atskiriamas garsas.

Kaip sklinda garsas ausies viduje?

Garso banga, kurią sugauna ausies kaušelis, suvirpina būgnelį,
skirianti išorinę ausį nuo vidurinės. Su būgneliu pradeda virpėti iir
klausomieji kauleliai.Jie virpesius perduoda į sraigę pro ovalųjį
langelį.Nervinių ląstelių galūnėlės – receptoriai – pagauna sraigėje
esančio skysčio virpesius, kuriuos paverčia nerviniais impulsais ir
perduoda klausos nervu į smegenų žievės klausos zoną.Tada mes ir išgirstame
(pajuntame) garsą.

Net užmerktomis akimis tu gali nustatyti, iš kur ateina garsas,
trijų laipsnių tikslumu.

Vaiko ausis gali atskirti virpesius, kurių dažnis nuo 20 iki 20
000 per sekundę. Žmogui senstant, šios ribos vis mažėja.

Žmogaus ausis geba skirti 1500 girdimų tonų, nuo aukščiausių iki
žemiausių. Be to, ji gali skirti 350 garsumo laipsnių – nuo tyliausio
šnabždesio iki garsiausio riaumojimo.

Žmogaus ausis gali ištverti garsus, ku
urie 10 000 000n 000 000(
(dešimt milijonų milijonų) kartų garsesni už silpniausią girdimą
garsą.Labai smarkus triukšmas, kurį skleidžia, pavyzdžiui, pneumatiniai
plaktukai, reaktyviniai varikliai arba pernelyg tranki muzika, gali
pažeisti Korčio organą.Jaunų žmonių ausys girdi garsus, kurių dažnis iki 20
000 virpesių per sekundę, bet su amžiumi šis skaičius mažėja.

Kaip garsus girdi gyvūnai ?

Klausa gyvūnams labai svarbi.Daugelis gyvūnų, pvz.
šikšnosparniai, šunys, girdi daug didesnio aukščio garsus negu žmonės.Ypač
jautrią klausą turi gyvūnai, kuriuos medžioja plėšrūnai.Klausos skirtumas
priklauso nuo išorinės ausies, kuri veikia tarsi ruporas ir nukreipia
garsus būgnelio link.Žmogus į garso šaltinį reaguoja pasukdamas galvą,
gyvūnai tai dažniausiai daro ne tik galvos, bet ir ausų judesiais. Ne visi
gyvūnai turi visas ausies dalis. Žuvys, varliagyviai, ropliai ir paukščiai
neturi išorinės ausies kaušelio. Šiems gyvūnams ausų kaušeliai tik
trukdytų. Gyvūnų ausys pritaikytos jų gyvenimo būdui.

Žmogui labai kenksmingi lėktuvų keliamas triukšmas,todėl
darbuotojams, dirbantiems prie pakilimo tako,reikia dėvėti apsaugines
ausines.

Palei aerouostą triukšmo stiprumo lygis prilygsta maždaug 90 dB
(tokio triukšmo pakanka, kad būtų neįmanoma susišnekėti) ; net už daugelio
kilometrų nuo aerouosto triukšmas gali siekti 80 dB (panašus triukšmas esti
judrioje gatvėje).

Besileidžiančio lėktuvo sukeltas triukšmas yra kenksmingas negu
kylančio.Besileidžiantis lėktuvas ilgiau skrenda palei Žemės paviršių,
skleisdamas garsą, panašų į erzinantį aukšto dažnio kauksmą.Kildamas
lėktuvas gana greitai pasiekia reikiamą aukštį, todėl jo keliamas triukšmas
panašesnis į griausmą ir pasklinda mažesniame plote.

Naujos kartos viršgarsinių reaktyvinių lėktuvų (išskyrus
ultragarsinius lainerius) varikliai palyginti su ankstesniaisiais, kelia
menkesnį triukšmą, todėl šis pasklinda b
beveik dešimt kartų mažesniame
plote.

Jeigu mes negirdėtume garsų, tai negalėtume susikalbėti. Garsai
tiek žmonėms, tiek gyvūnams yra labai svarbūs.

Papildoma literatūra:
1.Populiarioji enciklopedija „Mokslas ir visata“ 1993m.
2.Knyga „Žmogus ir visata“ 1995m.
3.Fizika 7 klasė 1998m.
4.Biologija 7 klasė 1999m.

Leave a Comment