1. Kas yra garsas.
2. Kaip atsiranda garsas.
3. Garso šaltiniai.
4. Garso reikšmė mūsų gyvenime.
5. Kaip mes susikalbame?
6. Triukšmo poveikis susikalbėjimui.
Garsas-tai tam tikri virpesiai.Garsai gali sklisti dujomis, skysčiais, kietais kūnais, prietaisais sklinda greičiau. Garsas sklinda oru visomis kryptimis ir juntamas kaip garsas.Garso bangos perneša energiją, kurią galima panaudoti.Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėl garsas efektyvi ryšio priemonė. Ultragarsas ( aukšto dažnio garsas, kurio žmogus negirdi) padeda šikšnosparniams, delfinams ir banginiams orientuotis erdvėje.Tačiau net garsiausio garso energija nedidelė labai garsiai grojančio simfoninio orkestro sukelto garso energija yra lygiavertė menkos galios kaitinamosios lempos šviesos ir šiluminei energijai.
Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos)
forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas.Visų garsų priežastis yra mechaniniai aplinkos virpesiai, nors paprastai jie nematomi. Susidūrus automobiliams, jų paviršiai pradeda virpėti,ir išgirstame smūgio garsą;muzika iš radijo imtuvo sklinda dėl to, kad virpa jo garsiakalbio membrana; kalbame ir dainuojame virpant balso stygoms gerklose.
Virpantis kūnas verčia virpėti arčiausiai esančias oro molekules.Virpesiai sklinda ore, sudarydami garso bangą, tačiau oras banga nuslenka.Ten, kur molekulės susispiečia , susidaro didesnio slėgio sritis (sutankėjimas) ,o ten, kur jų lieka mažiau-žemesnio slėgio sritis (praretėjimas). Pakaitomis einančios sutankėjimų ir praretėjimų sritys sklinda ore kaip garso banga.Pasiekusi ausį, ji virpina ausies būgnelį ir žmogus girdi garsą.
Savo aplinkos neįsivaizduojame ir be įvairiausių garsų (fizikoje visa, ką galime išgirsti, vadiname garsu) :artimųjų kalbos, televizoriaus ar magnetofono skleidžiamos muzikos, upelio čiurlenimo, paukščių čiulbesio, medžių ošimo, automobilių gaudesio ir pan.Palytėti ar paragauti jų neįmanoma.Garsai suvokiami tik klausos organais.
Žmonių bendravimo pagrindas yra kalba.Iš aplinkos į organizmą plūste plūsta įvairūs garsai.Garsą skleidžiantis objektas sukelia daugybę virpesių, sklindančių oru visomis kryptimis.
Garsui pajusti žmogaus organizmas turi specialius porinius organus –ausis. Šis organas sudarytas iš trijų dalių;: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies.
Išorinė ausis. Ji sudaryta iš ausies kaušelio ir klausomosios landos.
Vidurinė ausis. Nuo išorinės ausies ją skiria būgnelis, už kurio vidinėje ausyje yra trys ryžio grūdo didžio klausomieji kauleliai.
Vidinė ausis. Ji su vidurine ausimi jungiasi per ovalųjį langelį.Už yra organas, kuris susuktas kaip sraigės kriauklė, todėl vadinamas sraige.Ji pripildyta tam tikro skysčio.Be to joje yra klausos receptorių.
Klausos nervas. Nerviniai impulsai perduodami į galvos smegenų klausos zoną, kurioje atskiriamas garsas.
Kaip sklinda garsas ausies viduje?
Garso banga, kurią sugauna ausies kaušelis, suvirpina būgnelį, skirianti išorinę ausį nuo vidurinės. Su būgneliu pradeda virpėti ir klausomieji kauleliai.Jie virpesius perduoda į sraigę pro ovalųjį langelį.Nervinių ląstelių galūnėlės – receptoriai – pagauna sraigėje esančio skysčio virpesius, kuriuos paverčia nerviniais impulsais ir perduoda klausos nervu į smegenų žievės klausos zoną.Tada mes ir išgirstame (pajuntame) garsą.
Net užmerktomis akimis tu gali nustatyti, iš kur ateina garsas, trijų laipsnių tikslumu.
Vaiko ausis gali atskirti virpesius, kurių dažnis nuo 20 iki 20
000 per sekundę. Žmogui senstant, šios ribos vis mažėja.
Žmogaus ausis geba skirti 1500 girdimų tonų, nuo aukščiausių iki žemiausių. Be to, ji gali skirti 350 garsumo laipsnių – nuo tyliausio šnabždesio iki garsiausio riaumojimo.
Žmogaus ausis gali ištverti garsus, kurie 10 000 000n 000 000(
(dešimt milijonų milijonų) kartų garsesni už silpniausią girdimą garsą.Labai smarkus triukšmas, kurį skleidžia, pavyzdžiui, pneumatiniai plaktukai, reaktyviniai varikliai arba pernelyg tranki muzika, gali pažeisti Korčio organą.Jaunų žmonių ausys girdi garsus, kurių dažnis iki 20
000 virpesių per sekundę, bet su amžiumi šis skaičius mažėja.
Kaip garsus girdi gyvūnai ?
Klausa gyvūnams labai svarbi.Daugelis gyvūnų, pvz.
šikšnosparniai, šunys, girdi daug didesnio aukščio garsus negu žmonės.Ypač jautrią klausą turi gyvūnai, kuriuos medžioja plėšrūnai.Klausos skirtumas priklauso nuo išorinės ausies, kuri veikia tarsi ruporas ir nukreipia garsus būgnelio link.Žmogus į garso šaltinį reaguoja pasukdamas galvą, gyvūnai tai dažniausiai daro ne tik galvos, bet ir ausų judesiais. Ne visi gyvūnai turi visas ausies dalis. Žuvys, varliagyviai, ropliai ir paukščiai neturi išorinės ausies kaušelio. Šiems gyvūnams ausų kaušeliai tik trukdytų. Gyvūnų ausys pritaikytos jų gyvenimo būdui.
Žmogui labai kenksmingi lėktuvų keliamas triukšmas,todėl darbuotojams, dirbantiems prie pakilimo tako,reikia dėvėti apsaugines ausines.
Palei aerouostą triukšmo stiprumo lygis prilygsta maždaug 90 dB
(tokio triukšmo pakanka, kad būtų neįmanoma susišnekėti) ; net už daugelio kilometrų nuo aerouosto triukšmas gali siekti 80 dB (panašus triukšmas esti judrioje gatvėje).
Besileidžiančio lėktuvo sukeltas triukšmas yra kenksmingas negu kylančio.Besileidžiantis lėktuvas ilgiau skrenda palei Žemės paviršių, skleisdamas garsą, panašų į erzinantį aukšto dažnio kauksmą.Kildamas lėktuvas gana greitai pasiekia reikiamą aukštį, todėl jo keliamas triukšmas panašesnis į griausmą ir pasklinda mažesniame plote.
Naujos kartos viršgarsinių reaktyvinių lėktuvų (išskyrus ultragarsinius lainerius) varikliai palyginti su ankstesniaisiais, kelia menkesnį triukšmą, todėl šis pasklinda beveik dešimt kartų mažesniame plote.
Jeigu mes negirdėtume garsų, tai negalėtume susikalbėti. Garsai tiek žmonėms, tiek gyvūnams yra labai svarbūs.
Papildoma literatūra:
1.Populiarioji enciklopedija „Mokslas ir visata“ 1993m.
2.Knyga „Žmogus ir visata“ 1995m.
3.Fizika 7 klasė 1998m.
4.Biologija 7 klasė 1999m.