Saturnas

dau informacios apie saturną.Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai sukasi apie ašį. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (~74%), helio (~24%), amoniako, metano, etano, acetileno ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su puusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~500 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmosferos geometrinis albedas 50%. Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi kieto paviršiaus. Nuo paviršiaus link centro iki ~32 000 km gylio eina skysto mol. vandenilio ir helio sluoksnis, po to ~12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis ir ~16 000 km spindulio silikatų ir metano, amoniako ir vandens ledų branduolys. T-ra centre ~20 000 K, tankis ~13.5 g/cm3. Saturno efektinė t-ra 97 K, jis išspinduliuoja šilumos 2.5 karto daugiau, negu gaauna iš Saulės. Aplink Saturną pusiaujo srityje skrieja kietų dalelių spiečiai Saturno žiedai. Atrasta 18 Saturno palydovų. Saturnas turi magnetosferą, tačiau jo magn. laukas tik kelis kartus stipresnis negu Žemės. 1979-1981 JAV tarpplanetinės stotys Pioneer 11, Voyager 1 ir Voyager 2 perdavė į Žemę Saturno, jo ži

iedų ir palydovų televizijos vaizdų, atrado kelis naujus palydovus, išmatavo Saturno atmosferos chem. sudėtį, magn. lauko stiprumą, palydovų matmenis, ištyrė fiz. savybes, žiedų sandarą. 1997 į Saturną paleista NASA-ESA tarpplanetinė storis Cassini, kuri pasieks Saturną 2004.
Saturno charakteristika Paplokštumas 0.11
Masė 5.684·1026 kg(95.145 Žemės masės)
Vid. tankis 0.7 g/cm3
Laisvojo kritimo pagreitis(pusiaujyje prie paviršiaus) 9.28 m/s2
Pabėgimo (II kosminis) greitis 33.4 km/s
Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 10.66 h
Pusiaujo plokštumos posvyris įorbitos plokštumą 26.73
Apskriejimo aplink Saulę periodas 29.46 m.
Sinodinis periodas 378.1 d
Nuotolis nuo Saulės:

afelyjeperihelyjevidutinis

1 506 mln. km 1 348 mln. km 1427 mln. km
Orbitos ekscentricitetas 0.0556
Orbitos plokštumos posvyris įekliptikos plokštumą 2.49
Nuotolis nuo Žemės:

didžiausiasmažiausias

1 658 mln. km1 196 mln. km

Atmosfera ir debesų sluoksnis Kiekvienas, kas stebėjo planetas per teleskopą, žino, kad Saturno paviršiuje pastebima mažai detalių ir jų kontrastas su aplinkiniu fonu nedidelis. Tuo Saturnas skiriasi nuo Jupiterio, kur yra daug kontrastinių detalių, t.y. tamsių ir švviesių juostų, bangų, Šios detalės byloja apie Jupiterio atmosferos aktyvumą. “Vojadžeriams” pavyko gauti Saturno debesų nuotraukas, kuriose tiksliai atvaizduota atmosferos cirkuliacija: dešimtys debesų juostų, o taip pat atskiri uraganiniai vėjai. Tarp kitų aptiktas ir Jupiterio Didelės Raudonos Dėmės analogas, nors ir mažesnis. Nustatyta, kad vėjų greitis čia net aukštesnis, negu Jupiteryje. Taigi bebesuotumo nuotraukos demonstruoja Saturno atmosferos savitumą. Ši atmosfera net aktyvesnė už esančią Jupiteryje.Kosminiai aparatai nuodugniai ištyrė Saturno viršdebesinės atmosferos cheminę sudėtį. Jos 89% sudaro vandenilis. Antroje vietoje – helis (apie 11

1% pagal masę). Pažymėtina, kad Jupiterio atmosferoje jo 19%. Kitos dujos atmosferoje – metanas, amiakas, etanas, acetilenas, fosfidas – sutinkamos mažais kiekiais.Duomenys, gauti iš “Vojadžerio-1” padėjo su dideliu tikslumu nustatyti ekvatorialinį Saturno radiusą. Debesų sluoksnio viršūnės lygyje ekvatorialinis radiusas lygus 60330 km, t.y. jis 9,46 kartų didesnis už Žemės radiusą. Patikslintas taip pat ir apsisukimo aplink ašį periodas (10 val. 39 min. – 2,25 kartų greičiau už Žemę). Toks greitas sukimasis privedė prie to, kad Saturno susispaudimas daug didesnis, negu Žemės. Magnetinės Saturno savybės Duomenų apie magnetinį lauką išvis nebuvo iki to laiko, kol pirmieji kosminiai aparatai pasiekė Saturną. Dėl to, kad Saturnas pagal fizines savybes gana panašus į Jupiterį, astronomai galvojo, kad pastebimą magnetinį lauką turi ir Saturnas. Ši hipotezė pasitvirtino. Apskritai Saturno magnetosfera gana panaši į Žemės, bet, aišku, daug didesnė. Išorinis magnetosferos radiusas lygus 23 ekvatorialiniams planetos radiusams (Žemės – 10 planetos radiusų).Radiacinės Saturno juostos tokios plačios, kad tiesiasi ne tik per žiedus, bet ir per kai kurių vidinių planetos palydovų orbitas.Visos planetos dalelės sukasi su vienodu periodu – tai tuo pat metu yra didesnės planetos masės sukimosi periodas (išskyrus atmosferą, kuri sukasi ne kaip kietas kūnas). Žiedai Iš Žemės su teleskopo pagalba gerai matomi trys žiedai: išorinis žiedas A, vidutinio ryškumo; vidurinis, ryškiausias žiedas B ir vidinis neryškus pusiaupermatomas žiedas C. Žiedai ši
iek tiek baltesni už gelsvą Saturno diską. Jie yra planetos ekvatoriuje ir yra labai ploni: jų bendras plotis apie 60 000 km, o storis mažiau nei 3 km. Žiedai sukasi ne taip, kaip kietas kūnas, – kuo toliau nuo Saturno, tuo mažesnis greitis. Šiaip Saturno žiedai – tai gigantiška mažų dalelių “krūva”, besisukanti aplink planetą. Dalelės tokios mažos, kad jų nesimato ne tik iš Žemės, bet ir iš kosminio aparato borto. Žiedų sandaros ypatybė – tamsios žiedų “skylės”, kur medžiagos labai mažai. Didžiausia iš jų (3500 km) skiria žiedą B nuo žiedo A.Be žiedų A, B ir C “Vojadžeriai” aptiko dar keturis: D, E, F bei G. Visi jie labai neryškūs.Žiedai D ir E sunkiai matosi iš Žemės esant labai geroms sąlygoms, o žiedai F ir G aptikti pirmą kartą. Žiedų išsidėstymo tvarka nesutampa su abėcėlės tvarka. Pagal nutolimą nuo Saturno tvarka yra tokia: D, C, B, A, F, G, E.Saturno žiedų dalelės yra turbūt ledinės, viršuje padengti šerkšnu. Tai jau buvo žinoma iš stebėjimų nuo Žemės, o kosminių aparatų skrydžiai tik tai patvirtino. Dalelių dydis buvo spėjamas nuo centimetrų iki metrų (aišku, dalelės negali būti vienodos; gali būti, kad ir skirtinguose žieduose šis dydis skirtingas).Buvo pastebėta, kad žiedai turi savo dujinę atmosferą iš neutralaus atominio vandenilio. Pr
ridursiu, kad jau iki kosminių aparatų skrydžių daug mokslininkų atspėjo šios atmosferos egzistavimą.Taip pat “Vojadžeriai” pabandė išmatuoti žiedų masę. Tai buvo gana keblu, nes jų masė bent milijoną kartų mažesnė už Saturno masę. Bet apytiksliai šį skaičių nustatyti pavyko: žiedų masė lygi 17/10 000 000 planetos masės. Saturno palydovai Dar iki kosminių aparatų skrydžių buvo žinomi 10 planetos palydovų, dabar jau žinome 17. Nauji septyni palydovai labai maži, bet kai kurie iš jų įtakoja Saturno sistemos dinamikos dėsnius. Toks yra mažas palydovas, judantis prie išorinio žiedo A krašto; jis neduoda žiedo dalelėms išeiti už šios ribos.Atlasas. Atlasas (graikų mitologijoje daugiaakis milžinas, saugantis pagal Heros įsakymą Dzeuso mylimąją. Perkeltine prasme – budrus sargas).Titanas. Titanas – tai antras pagal dydį palydovas visoje Saulės sistemoje. Jo radiusas lygus 2575 kilometrų, o vidutinis tankis lygus 1,881 g/cm3. Tai vienintelis palydovas, turintis žymią atmosferą, o be to, ši atmosfera tankesnė už bet kurios Saulės sistemos planetos atmosferą (išskyrus Venerą). Pagrindinis atmosferos komponentas -azotas. Japetas. Turbūt pats paslaptingiausias Saturno palydovas. Buvo užregistruotas tamsus žiedas, kurio skersmuo – 300 km. Vojadžeriniai tyrinėjimai rodo, kad šviesi pusė stipriai kraterizuota (kas 10 km – 205 kraterių, kurių skersmuo didesnis nei 30 km ir 2000 kraterių, kurių skersmuo didesnis nei 10 km). Japeto tankis (1,16 g/cm3) būdingas lediniams Saturno palydovams.Rėja. Pagal dydį – šis palydovas beveik identiškas Japetui. Rėja – tai gana paprastas ledinio Saulės sistemos palydovo prototipas. Skersmuo – 1530 km, o tankis – 1,24 g/cm3. Geometrinis albedo lygus 0,6. Paaiškėjo, kad vidurinių Saturno palydovų (nuo Mimaso iki Rėjos, o taip pat Japeto) tankiai artimi vandens tankiui – nuo 1,0 iki 1,4 g/cm3. Yra pagrindas manyti, kad šie palydovai susideda pagrinde iš vandens (aišku, ne skysto, nes temperatūra -180 laipsnių).”Vojadžeriai” buvo taip priartėję prie palydovų, kad pavyko sužinoti ne tik jų skersmenis, bet ir perduoti į Žemę jų paviršiaus atvaizdus. Jau yra pirmi palydovų žemėlapiai. Labiausiai paplitę dalykai ten – apskriti krateriai, panašūs į esančius Mėnulyje. Kai kuriuos iš jų reikia paminėti atskirai. Pavyzdžiui, tai didelis krateris mažame Mimase. Kraterio skersmuo – 130 km, arba trečdalis palydovo skersmens.

Leave a Comment