Radiolokacija

RADIOLOKACIJA

Radiolokacija – tai radiotechniniai metodai ir priemonės fiziniams objektams erdvėje susekti, jų koordinatėms stebėti ir judėjimo parametrams matuoti.Radiolo-
kacijos principas : elektromagnetinės bangos atsispindi nuo įvairių kūnų paviršiaus.
Ši elektromagnetinių bangų savybė sudaro radiolokacijos pagrindą.Įrenginiai,skirti
atstumams matuoti radijo bangomis,vadiname radiolokatoriais arba radarais.Radio-
lokacijos stotis sudaryta iš radijo siųstuvo,imtuvo ir antenos.Siųstuvas siunčia į tai –
kinį siauru pluoštu elektromagnetines bangas, kurios nuo to taikinio atsispindi.Im –
tuvas priima taikinio atspindėtas elektromagnetines bangas.Norint išmatuoti atstumą,
reikia anteną nukreipti į objektą ir labai trumpam laikui įjungti siųstuvą.Radijo sig –
nalas, pasiekęs objektą, atsispindi nuo jo irr grįžta į radarą.Atsispindėjusį radijo sig –
nalą sugauna ta pati antena, kuri tuo metu yra atjungta nuo siųstuvo ir prijungta prie imtuvo, bet matavimo tikslumas, susekimo patikimumas didesni,kai atsispindėję signalai priimami keliomis antenomis. Radijo bangos paprastai siunčiamos trumpais impulsais, o jų pasiuntimas ir grįžimas fiksuojamas ekrane.Bangos turi būti labai trumpos, kad dėl difrakcijos neapeitų kliūčių.Meteorologinės sąlygos beveik neturi įtakos radiolokatorių darbui.
Jie vienodai gerai veikia bet kuriuo paros metu.

Atstumas iki taikinio randamas pagal formulę:

s=ct/2

Čia c – sklidimo greitis( 300000 km/s), t – laikas, praėjęs nuo siignalo pasiuntimo iki
jo priėmimo.

Pagal vartojimo sritis radiolokatoriai skirstomi į lėktuvų dispečerinės tarnybos,prieš-
lėktuvinės apsaugos, raketų susekimo ir nutaikymo, kosminių aparatų leidimo į orbi-
tą, jų sekimo, vandens ir žemės paviršiaus apžvalgos, meteorologonius, navigaci –
nius, astrologinių tyrimų,naudingų iškasenų paieškos.Meteorologiniais radarais su –
randamas lietaus debesų nuotolis, ju

udėjimo kryptis, greitis, audros frontų padėtis ir kiti parametrai,reikalingi meteorologinėms prognozėms. Planetų radiolokatoriais tiriamas Mėnulis, Saulė, Saulės sistemos planetos ir dideli asteroidai. Šie radarai siunčia labai didelės energijos zondojamuosius signalus, turi labai dideles antenas, šaldomus stiprintuvus, sudėtingus signalų kaupimo įrenginius.Laivų navigaciniais radarais nustatoma kryptis ir atstumas iki apžvalgos zonoje esančių krantų, ledkalnių arba kitų laivų.Policininkai radarais matuoja automibilių greitį.Radaro skeneris siunčia radijo bangų spindulį, kuris atšoka nuo važiuojančio automobilio.Judančio automobilio priekis suspaudžia bangas, todėl atspindėto signalo bangos tampa šiek tiek trumpesnės.Radaras išmatuoja kiek pakito bangos ilgis, ir apskaičiuoja auto –
mobilio greitį.Radiolokatoriai taip pat vartojami biologijoje( paukščių ir žvėrių migracijai stebėti) , geodezijoje ( žemėlapiams sudaryti) ir kitur.

Daugiau nei 250 metų navigatoriai naudoja prietaisą, vadinamą sekstantu. Jis iš –
matuoja tarp dviejų dangaus šviesulių kampą, paagal kurį galima apskaičiuoti laivo
buvimo vietą.Galima sakyti, kad sekstantas yra lyg ir radaro pirmtakas.Pati radio –
lokacijos idėja pirmą kartą aprašyta 1904 m. Vokietijos piliečiui Ch.Hiūlsmejeriui
išduotame patente.Britų mokslininkų grupė,vadovaujama Roberto Votsono-Vato,
išrado pirmą radaro sistemą.Pirmieji lėktuvų susekimo impulsiniai radiolokatoriai pastatyti D.Britanijos pietvakarių pakrantėje 1936 m.Per II pasaulinį karą radio –
lokacinėmis priemonėmis priemonėmis buvo sekami ir stebimi lėktuvai bei laivai.
1943 m. A.Bentas (JAV) pradėjo radiolokacinius liūčių ir audrų stebėjimus.V.Kos-
tarevas (TSRS) išmatavo vėjo greitį ir kryptį aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Tikslios, didelių nuotolių veikiančios raketų ir kosminių aparatų sekimo ra
adiolokaci-
nės sistemos sukurtos po II pasaulinio karo.

Leave a Comment