Neptūnas

Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta, jis priskiriamas prie planetų – gigančių. Jo orbita kai kur kerta Plutono orbitą. Dar Neptūno orbitą kerta Galilėjo kometa.Jo vidutinis atstumas nuo Saulės lygus apie 4500 mln. km. Tai reiškia, kad šviesa nuo Saulės iki Neptūno eina daugiau nei 4 valandas. Vieneri metai ten tęsiasi 164,8 Žemės metų. Ekvatorinis planetos radiusas 24750 km, jis beveik 4 kartus didesnis už Žemės radiusą. Tuo pat metu planetos sukimasis toks greitas, kad para Neptūne tęsiasi tik 17,8 valandų. Nors vidutinis tankis (1,67 g/cm3) tris kartus mažesnis už Žemės tankį, Neptūno masė dėl jo didumo 17,2 didesnė už Žemės masę. Danguje Neptūnas atrodo kaip žvaigždė, esant dideliam ryškumui turi žalsvo disko pavidalą. Bet jokių detalių nesimato. Neptūnas turi magnetinį lauką, jo stiprumas ašigaliuose du kartus didesnis, negu Žemėje.

Cheminė sudėtis ir fizinės sąlygos. Neptūno „ingredientai“ panašūs į Urano: įvairūs „ledai“ arba sukietėjusios dujos, yra šiek tiek vandenilio ir helio. Neptūnas turi nedidelį kietą branduolį (pagal masę lygų Žemei). Neptūno atmosfera – tai daugiausiai vandenilis, helis ir šiek tiek metano.Neptūne pučia greičiausi Saulės sistemoje vėjai, jų greitis siekia 2200 km/val. Jie pučia Vakarų kryptimi, priešingai planetos sukimuisi. Panašiai, kaip Jupiteris ir Saturnas, Neptūnas turi vidinį šilumos šaltinį – jis išskiria du su puse karto didesnę energiją, nei gauna iš Saulės.

Atradimo istorija. Po to, kai Geršelis atrado Uraną ir apskaičiavo jo orbitos parametrus, gana greitai pasirodė mįslingos anomalijos šios planetos judėjime. Ji tai „vėlavo“, tai „skubėjo“, lyginant su apskaičiuotu grafiku. Urano orbita neatitiko Niutono dėsnio. Tai ir privedė prie minties apie dar vienos planetos egzistavimą. Ir pagal apskaičiavimus Neptūno egzistavimas buvo įrodytas 19 a. pabaigoje. Tai padarė du astronomai: anglas Adamsas ir prancūzas Leverjė. Iš pradžių jie veikė atskirai, o po to susiejo savo tyrinėjimus į vieną.

Didžioji Tamsioji dėmė. Po „Vojadžerio-2“ praskridimo šalia planetos labiausiai žinoma detale Neptūne tapo Didžioji Tamsioji Dėmė pietiniame pusrutulyje. Ji du kartus didesnė už Jupiterio Didžiąją Raudoną Dėmę. Neptūno vėjai nešė Didžiąją Tamsiąją Dėmę į vakarus 300 m/s greičiu. „Vojadžeris-2“ taip pat pastebėjo mažesnę tamsią dėmę ir nedidelį baltą debesį.

Neptūno žiedai. Neptūnas taip pat turi žiedus. Jie buvo atrasti 1981 metais. Stebėjimai leido pastebėti tik silpnus lankus vietoj pilnų žiedų, bet 1989 m. „Vojadžerio-2“ nuotraukos parodė juos iki pilnai. Vienas iš žiedų turi įdomią kreivą struktūrą. Kaip ir Urano ir Jupiterio žiedai, Neptūno žiedai labai tamsūs ir jų sandara nežinoma.

Magnetosfera. Neptūno, kaip ir Urano, magnetosfera keistai orientuota ir turbūt yra sudaroma medžiagos judėjimu. Magnetinė ašis sudaro 47 laipsnių kampą su sukimosi ašimi.

Orbitos charakteristikosVidutinis atstumasnuo Saulės 4500 mln. km Perihelis 4 459 631 496 km29,81 avAfelis 4 536 874 325 km30,33 avOrbitinis periodas 60 223,35 dienos164,88 žmSinoidinis periodas 367,49 dienosVidutinis greitis orbitoje 5,432 km/sMaksimalus greitis orbitoje 5,479 km/sMinimalus greitis orbitoje 5,385 km/sOrbitos ekscentricitetas xx,xPalydovų skaičius 13Fizinės charakteristikosPusiaujo skersmuo 49 528 kmAšigalinis skersmuo 48 681 kmPaviršiaus plotas 7,619×109 km²Tūris 6,254×1013 km³Masė 1,0243×1026 kgVidutinis tankis 1,638 g/cm³Laisvojo kritimo pagreitis 11,15 m/s2Pabėgimo greitis 23,5 km/sApsisukimo apie ašįperiodas 16,11 val.Pusiaujo posvyris įorbitos plokštumą 28,32°Vidutinė paviršiaus temperatūra 53 KAtmosferos sudėtisAtmosferos slėgis >>100 MPaVandenilis 80% ±3,2%Helis 19% ±3,2%Metanas 1.5% ± 0,5%

Turi 8 gamtinius palydovus. Neptūną 1846 m. atrado J. G. Gale ~1 nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo U. Leverjė ir Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo JAV tarpplanetinė stotis Voyager 2. Neptūno planeta turi šiuos žinomus palydovus (išvardinti tolstant nuo Neptūno): Najada, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė. Palydovai aprašyti atskiruose straipsniuose.

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 48 230 km, orbitinis periodas – 0.30 d., skersmuo – 54 km. Atrastas 1989 m. trappl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų nimfų, globojusių upes, ežerus ir šaltinius, vardu. Talasa (Thalassa)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 50 070 km, orbitinis periodas – 0.31 d., skersmuo – 80 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų deivės vardu. Despina (Despina)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 52 530 km, orbitinis periodas – 0.33 d., skersmuo – 150 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2” nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo Poseidono ir derlingumo deivės Demetros dukters vardu. Galatėja (Galatea)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 61 950 km, orbitinis periodas – 0.40 d., skersmuo – 160 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievo Poseidono palydovių, vardu. Larisa (Larissa)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 73 550 km, orbitinis periodas – 0.55 d., dydis -208 178 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievo mylimosios, vardu. Protėjas (Proteus)

Antrasis pagal dydį Neptūno palydovas. Orbitos spindulys – 117 640 km, orbitinis periodas -1.12 d. dydis – 436 416 402 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pietiniame palydovo pusrutulyje matoma didelė įduba, turinti apie 250 km skersmenį ir 10 km gylį. Paviršius labai nelygus, yra kraterių. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo, Okeano ir Tetijos sūnaus, vardu. Tritonas (Triton)

Didžiausias Neptūno palydovas. Orbita skrieja priešinga kryptimi negu Neptūnas sukasi apie ašį. Orbitos spindulys – 354 590 km, orbitinis periodas – 5.877 d., skersmuo – 2720 km. Turi azoto atmosferą su nedideliu metano kiekiu. P. ašigalio sritį dengia azoto sniego ir ledo sluoksnis. Paviršiuje yra kraterių. Paviršius gana lygus, be kalnų, bet yra ilgų plyšių iki 80 km pločio. Rasta geizerių, išmetančių skystą azotą iki 8 km aukščio. Paviršiaus t-ra – 37 K. Vid. tankis 4.5 g/cm3. 1846 m. atrado V. Laselis. Pavadintas vieno iš senovės graikų jūros dievų vardu. Tritonas buvo Poseidono ir jūrų nimfos (nereidės) Amfitritės sūnus. Buvo vaizduojamas panašus į žmogų, bet su žuvies uodega vietoj kojų.

NereidėNereid

Tolimiausias Neptūno palydovas. Orbitos spindulys – 5.51 mln. km, orbitinis periodas -359.4 d., skersmuo – 340 km. 1949 m.atrado G. P. Koiperis.

Pavadinimo kilmėPlaneta pavadinta romėnų upių ir versmių, vėliau ir jūrų dievo Neptūno vardu.

StebėjimasTai aštunta pagal nuotolį nuo Saulės planeta.

TemperatūraNeptūno efektinė temperatūra 38 K.

AtmosferaNeptūno atmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių pastoviai dengia debesys. Neptūne pučia patys stipriausi vėjai visoje saulės sistemoje. Vėjų greitis siekia per tūkstantį km per valandą.

Planetos sudėtisPaviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, o centre ~20 500 km spindulio tų pat ledų ir silikatų branduolys. Tankis centre 4.8 g/cm3, t-ra 12 000 K.

OrbitaAplink Saulę skrieja elipsine orbita.

ATSTUMAS NUO SAULĖS:Vidutinis — 4 509 mln. kmArčiausias — 4 456 mln. kmToliausias — 4 537 mln. kmATSTUMAS IKI ŽEMĖS:Mažiausias — 4 304 mln. km

PLANETOS MATMENYS:Pusiaujo skersmuo — 48 600 kmAšigalinis skersmuo — 47 500 km

GREIČIAI IR PERIODAI:Vid. orbitinis greitis — 5,4 km/s vidPabėgimo greitis — 23,7 km/sMetai (žemės dienomis) — 60190 d.Sukimosi periodas — 18,2 hKITI PLANETOS DUOMENYS:Pusiaujo plokštumos posvyris į orbitosplokštumą — 29Masė (žemėss=1) — 17,2Vid. tankis — 1,71 g/cm3Gravitacija (žemės=1) — 1,14

PALYDOVAI ATSTUMAS NUO NEPTŪNO SKERSMUO Najada 48.227 km 58 km Talasa 50.075 km 80 km Despina 52.526 km 148 km Galatėja 61.953 km 158 km Larisa 73.548 km 193 km Protėjas 117.647 km 418 km Tritonas 354.760 km 2.705 km Nereidė 1,3 – 9,6 mln. km 340 km