Gamybos procesų klasifikavimasGamybos proceso organizavimas-moksliškai pagrįsta sistema, pagal kurią laiko ir vietos atžvilgiu derinamas darbas ir daiktiniai gamybos elementai atsižvelgiant į taikomą techniką ir technologiją, gaminamos produkcijos nomenklatūrą bei gamybos mastą ir siekiant gauti didžiausius rezultatus mažiausiomis sąnaudomisŠi išsami klasifikacija padės suprasti ir analizuoti gamybą. Gali būti nustatomi penki procesų tipai:• projektinė (project) gamyba;• vienetinė (jobbing) gamyba;• serijinė (batch) gamyba;• srovinė (line) gamyba;• nenutrūkstama (continuos flow) gamyba.Proceso pasirinkimą nulems įmonės finansiniai ištekliai ir laipsnis, kuriuo ji siekia gaminti diferencijuotą (priešingai homogeniniam) produktą (žiūrėti lentelę).• Projektinė gamyba yra naudojama didelio masto projektuose, parengtuose pagal vartotojų reikalavimus (tokiuose kaip naftos tanklaivis ar kelių, geležinkelių, tiltų, tunelių, kanalų, dokų ir pan. Statybos projektuose). Produktas yra unikalus ir surenkamas vietoje, naudojant kvalifikuotą darbo darbą ir lanksčius išteklius. Dėl uždavinio dydžio ir sudėtingumo, būtinas žymus planavimas. Kiekybiniai metodai, tokie kaip tinklo analizė, yra būtini sėkmingam projekto valdymui. Paprastai reikalinga išskaidyti visą projektą į atskims uždavinius, daugumai iš kurių yra sudaromos subkontrakto sutartys.• Vienetinė gamyba yra taip pat susijusi su unikalių, nestandartizuotų prekių, kurios gaminamos pagal užsakymus, gamyba. Skirtingai nuo projektinės gamybos, gaminiai yra nedideli ir gaminami vienetinės gamybos įmonėse (kaip kad pagaminti pagal užsakymus kostiumai ar burientės). Vienetinės gamybos įmonė yra išdėstoma pagal procesą. Vadinasi, įrengimai, atliekantys tas pačias ar panašias operacijas, yra grupuojami kartu ir produktas juda nuo vienos darbo vietos į kitą. Universalūs Įrengimai yra kombinuojami su aukštos kvalifikacijos, lanksčia darbo jėga. Vienetinės produkcijos gamintojai ekonomiškai tvarko atsargų laikymą, kadangi jie neturi užbaigtų gaminių atsargų, tačiau jie susiduria su kitomis problemomis. Trumpi gamybos laikotarpiai pastoviai padidina gaminių savikainą- Specializuoti įrengimai tikriausiai nebus pilnai panaudojami ir uždelsimai tarp operacinių sekų reikš, jog bendra gamybos trukmė bus ilgesnė, negu perdirbimo trukmė.• Serijinė gamyba Kaip leidžia suprasti pavadinimas, tai to paties pagrindinio produkto skirtingų modifikacijų (versijų) gamyba serijomis arba partijomis (kaip kad įvairių spalvų ar naudojant įvairius dažų tipus, įvairių rūšių kepinių ir pan.). Priešingai nuo ankstesnio proceso, čia yra tam tikras gamybos pasikartojimas gaminant sandėliui, o ne pagal užsakymus. Tačiau gamyba yra nutrūkstama. Santykinai trumpas gamybos laikotarpis sąlygoja aukštesnę gaminio savikainą, negu nenutrūkstamos gamybos atveju. Įrengimų perderinimai naujai produkcijos partijai gaminti ir tvarkymasis tarp partijų reiškia, jog ištekliai kartais yra nenaudojami.Dėl šios priežasties, gamybos vadovai turi planuoti gamybos kalendorinius grafikus, siekiant mažinti pertvarkymus. Panaudojami įrengimai bus daugiau specializuoti, negu ankstesniuose procesuose, bet turi išlaikyti tam tikrąumversalumąskirtingoms partijoms.• Srovinė gamyba yra geriausiai suvokiama surinkimo linijos (konvejerio), gaminančio automašinas ar elektros prekes pavyzdžiu. Specialūs (ar specializuoti) įrengimai bus naudojami procese ir, kadangi reikalingos didelės kapitalo investicijos, būtina pasiekti aukštą panaudojimo lygį. Tai reikalauja gana standartizuoto produkto, gaminamo sandėliui (o ne pagal užsakymą) aukštų pardavimo lygių. Srovinė gamyba yra susijusi su nediferencijuoto marketingo strategija (tuo tarpu, kai vienetinė ir serijinė gamyba reiškia, kad produktas yra pritaikomas patenkinti tam tikrų vartotojų ar rinkos segmentų poreikius). Darbo jėga yra specializuota, bet žemos kvalifikacijos ir atliekanti pasikartojantį darbą. Gamykla išdėstoma pagal proceso nuoseklumą, siekiant mažinti judėjimo laiką ir išlaidas. Srovinėje gamyboje privaloma daug investuoti į žaliavų atsargas, siekiant išvengti atsargų trūkumo, bet palaikyti nebaigtos gamybos atsargas žemame lygyje. Didelis srovinės gamybos pranašumas yra, kad, esant ilgam gamybos laikotarpiui, gaminio savikaina bus labai žema.
• Nenutrūkstama gamyba vykdoma, kai specializuojamasi gaminti vieną produktą ištisą parą, Tokios gamybos pavyzdžiai yra chemikalų gamyba ar naftos išskaidymas. Vadinasi, jei srovinė gamyba apima atskirų objektų gamybą, nenutrūkstama gamyba gali būti naudojama gaminti skystiems produktams gaminti. Dauguma srovinės gamybos charakteristikų yra tolygiai pritaikomos, bet yra vienas esminis skirtumas. Pagrindinė darbo jėgos užduotis nenutrūkstamoje gamyboje yra vykdyti stebėjimo ir priežiūros procesą, todėl labiau yra reikalinga kvalifikuota darbojėga.GAMYBOS ORGANIZAVIMASI. PRAMONĖS ĮMONĖPramonės Įmonė apibūdinama kaip organizacinė ir technologinė visuma, kuri naudodama įvairaus pobūdžio išteklius gamina tam tikrą produkciją ar teikia paslaugas, skirtas vartotojams. Jas galima klasifikuoti į žaliavas ir žemės ūkio produktus, gatavas vartotojų prekes, tarpinio vartojimo prekes ir įrengimus.PAGRINDINIAI ĮMONĖS BRUOŽAI– organizacinė vienybė, nes įmonė -tam tikru būdu organizuotas kolektyvas, turintis vidinę struktūrą ir valdymo tvarką;-tam tikras gamybos priemonių kompleksas; įmonėje sujungiami įvairūs ištekliai, gaminant prekes ir paslaugas, siekiant gauti pelną;-atskiras turtas; įmonė turi nuosavą turtą, kurį savarankiškai naudoja t.t. tikslams;-turtinė atsakomybė; įmonė visiškai atsako savo turtu už įvairius įsipareigojimus;-įmonė santykiauja su kitais objektais ir subjektais, turėdama savo pavadinimą;-operatyvinis ūkinis ir ekonominis savarankiškumas; įmonė pati vykdo įvairius sandorius ir operacijas, pati prisiima riziką, pati gauna pelną (ar patiria nuostolius), naudodama pelną siekia palaikyti stabilią finansinę būklę ir toliau tobulinti, plėsti gamybą.ĮMONE KADP SISTEMA Pramonės įmonė yra sudėtinga gamybinė, techninė, ekonominė ir socialinė sistema, susidedanti iš daugybės stniktūrmių padalinių. Įmonės turi savo speciflką, kurią lemia gaminamos produkcijos pobūdis, taikomos technikos ir technologijos ypatybės, darbo ir gamybos organizavimo skirtumai.Nagrinėjant įmonę kaip socialinę ir ekonominę sistemą, pravartu atsiminti sistemos apibrėžimą ir jos savybes. Remiantis sistemų terija, sistemą turi sudaryti daugiau kaip vienas elementas, tam tikrais ryšiais susijęs su kitais elementais; joje turi vykti procesai ir ji turi turėti tokių savybių, kurių neturi atskiri elementai. Todėl sakoma, kad sistemoms būdingas unikalumas. Be to, joms būdingas atvirumas, nes kiekviena reali sistema yra kurios nors didesnės sistemos dalis-posistemis’Jos veikia viena kitą, keičiasi daiktiniais, energetiniais, uiformaciniais ištekliais. Joms būdingas didžiausio organizuotumo, dažnai originalumo siekimas.Todėl akcentuotinas įmones visuomenims pobudis. Čia įgyvendinanii ir daugmaž seknungai derinami gana skirtingų grupių (darbdavių, akcininkų, darbuotojų), valstybės interesai, tenkinami jų ūkesčiai. Taigi, įmonė, siekdama savo tikslų, padeda arba trukdo spręsti visuomeninius politinius iždavinius. Su tuo glaudžiai susijęs didesnis ar mažesnis įmonės veiklos reglamentavimas, pasitelkiant skonominius ir teisinius svertus, etikos normas, kurių akcentai priklauso nuo viešpataujančios politinės sistemos. Visuomeninė politinė sistema lemia vieną svarbiausių įmonės požymių-nuosavybės formą.Uždarą sistemą galima gauti tiktai dirbtiniu būdu, nutraukus jos ryšį su aplinka.Tokioje iistemoje ryški entropijos ir netvarkos tendencija. Dėl įmonę sudarančių elementų bei jų tarpusavio yšių įvairovės į įmonę galima žiūrėti ir kaip į mechaninę, ir kaip į informacmę, socialinę ir net mergetinę sistemą. Paprastai čia skiriamas socialinis, techninis ir ekonoininis posistemis.Jei įmonė traktuojama kaip socialinė sritis, tai akcentuojami darbuotojų, akcininkų ir savminkų interesai, mėginama juos suderinti, siekiant didžiausio sistemos efektyvumo. Techninis posistemis Įmonė gali būti traktuojama kaip gamybinių veiksnių (darbo objektų, darbo priemonių ir darbo )visuma, leidžianti savininkui pasiekti savo tikslus (maksimizuoti pajamas, pakelti socialinį prestižą, pasiekti ekonominę valdžią). Ekonominis posistemis. Visų įmonėje vykstančių procesų efektyvumas įvertinamas ekonominiame posistemyje, čia vyksta pinigų apyvarta ir paskirstymasĮMONIŲ KLASIFIKAVIMO KRITERIJAISavarankiškai rinkos sąlygomis veikianti pramonės įmonė yra pagrmdinė nepriklausomos Lietuvos ekonomikos dalis. Perėjus į rinką, išsiplėtė ne tik įmonės juridinių įr organizacinių formų įvairovė, padidėjojų veiklos savarankiškumas, atsakomybė už veiklos rezultatus. Nepriklausomai nuo įmonės tipo, svarbiausias jos veiklos Įvertmimo kriterijus yra efektyvumas. Nuostolingai arba nepakankamai pelningai dirbanti įmonė bankrutuoja, padarydama žalą ne tik jos savininkams, kolektyvui, bet ir visos tautos ūkiui, visuomenei. Įmonė gali būti gerai organizuota ir valdoma tik tada, kaijos darbuotojai, ypač valdymo personalas yra gerai susipažinę su vadybos ir GO teorija ir praktika, naujausiais šios srities laimėjimais.
Įmonės gali būti klasifikuojamos pagal veiklos pobūdį dydį, teisinę padėtį, produkto tipą, gamybos vietą ir eilę kitų kintamųjų. Įmonės veiklos pobūdis: Norint įvertinti šalies ūkio veiklą, planuoti bei palyginti atskirų šalių įmonės, panašias įmones reikia suskirstyti į grupes. Veiklos panašumas nustatomas pagal veiklos paskirtį ir naudojamus išteklius. Veiklos paskirtis gali būti gamybinė ir paslaugų.Pirmiausia reikėtų aptarti gamybinių ir paslaugų įmonių ypatumus. Gamybinėse jmonėse gaminamos prekės, kurios toliau pačių gamybinių įmonių arba per paslaugų įmones pateikiamos vartotojams. Paslaugų įmonės pačios materialinių vertybių negamina. Jos aptamauja vartotojus įvainose srityse: mokymo, kvalifikacijos kėlimo, buitmio aptamavimo, prekybos ir kt. Pramonės įmonių vadyba turi savo specifiką. Tačiau pagrindiniai vadybos principai tinka ir kitoms gamybinėms bei paslaugų įmonėms, skiriasi tik konkrečios priemonės.Įmonių grupavimas pagal vienącnq kriterijųKriterijus Įmonių grupės Darbo/veiklos pobūdis Gamybinės įmonės Paslaugų įmonės Juridinis tipas Individualiosios (personalinės įmonės, tikrosios ūkinės bendnjos, komanditmės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės įr uždarosios akcinės bendrovės, investicinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės. Naudojamos žaliavos Gavybmės pramonės įinonės Apdirbamosios pramonės įmonės Gatavos produkcijos paskirtis Gamybos priemonių-A grupės Įmonės Vartojimo reikmių-B grupės įmonės Technologinis panašumas Mašinų gamybos, baldų, lengvosios pramonės ir kt.įmonės Dydis Mažos, vidutinės įr stambios įmonės Specializacijos lygis Technologinės, daiktinės ir detalinės specializacijos lygis Savarankiškumas Savarankiškos įmonės Įeinančios į koncemus, konsorciumus, asociacijas ir kitus jungmius įmonėsLabai dažnai įmonę priskirti kokiam nors konkrečiam tipui neįmanoma, išimtis-juridinis tipas, kuris įforminamas teisiškai. Šiandieninė įmonės veikla dažniausiai neapsiriboja vieno tipo gaminių gamyba, jos veikla diversifikuota-užsiimama įvairiarūše gamyba, prekyba, paslaugomis. Diversifikuotų įmonių padaliniai dažniausiai specializuoti tam tikros produkcijos gamybai ir juos žymiai lengviau priskirti tam tikram įmonių tipui.Rinkos sąlygomis ypač svarbu išskirti mažas, vidutines ir stambias įmones. Pastaruoju metu ypač padaugėjo mažų įmonių lyginamoji dalis. Pagrindinės jų atsiradimo priežastys-privatizavimo procesas, naujų įmonių kūrimas, rinkos poreikis. Ir kt. Stambios įmonės sunkiau prisitaiko prie nuolat kintančių rinkos situacijų. Šiuo požiūriu lankstesnės mažosios ir vidutiniosios įmonės. Tačiau stambiose įmonėse galima efektyviau panaudoti naujausius technologinius įrengimus, technologijas, jos labiau pajėgios fmansiškai. Mažosios įmonės turi daugiau savarankiškumo, bet yra priklausomos nuo stambių įmonių veiklos.ĮMONĖS EKONOMINĖ PUSIAUSVYRAVisi įmonėje atliekami darbai gali būti skirstomi į techninius-produkto gamybos ir rinkos-produkto pardavimo (pripažinimo) darbus. Skiriamos trysjų atlikimo fazės:1. Aprūpinimas (gamybos paruošimas); čia įmonė aprūpinama reikiama darbo jėga, gamybos priemonėmis (plotu, pastatais, įrengimais) ir gamybos objektais (medžiagomis, žaliavomis, pusgaminiais, energija), sukuriami nauji gaminiai, technologijos.2. Gamyba siaurąja prasme; čia gamybos objektai perdirbami į gatavus gaminius specialiai organizuotoje gamybos sistemoje.3. Pardavimai; parduodant įvertinamas įmonėje pagamintų gaminių naudingumas. Paprastai tarp api-ūpinimo ir gamybos ir gamybos-pardavimo yra laukimo-sandėliavimo fazė (Žr. pav.)Racionali įmonės veikla galima tik pasiekus visų fazių veiklos pusiausvyrą.Įmonės ekonominė pusiausvyra užtikrinama, kai aprupinimo fazė kiekvienu momentu atitirika gamybos fazę, o gamybos fazė- pardavimų fazę. Tačiau tokio apibendrinto apibrėžimo nepakanka, nes ši pusiausvyra gali būti užtikrinama įvairiai. pasirenkant realų realizavimo variantą, reikia vadovautis ekonomiškumo principu, mažų mažiausia, pajamos turi padengti išlaidas.Įmonės ekonominę pusiausvyrą veikia:a) aplinka-jos nuolatinis kitimas, verčiantis be paliovos koreguoti įmonėje vykstantį procesą. Tai dinaminis problemos aspektas;
b) konkreti įmonės procesų (aprūpmimo, gamybos, pardavimų) realizavimo forma įmonėje. Tai svarbus problemos aspektas. Visada galima pasirinkti, ar kurti naują gaminį, parduoti pagamintą patiems ar pavesti tai specializuotai organizacijai.Tarp būtinumo nuolat keistis, tobulėti ir noro išlaikyti stabilią struktūrą, laikytis senų tradicijų, visada yra prieštaravimas.II PRAMONĖS ĮMONĖS VIETOS PASIRINKIMASPagrindinis strateginis sprendimas, priimamas anksčiausiose gamybos planavimo stadijose yra įmonės vietos/ gamybos vietos pasirinkimas. Klaidos, padarytos šiame etape gali būti nuostolingos, nes:– nuo pasirinktos vietos priklausys statybos kaštai, turintys įtakos būsimo įmonės gaunamo pelno dydžiui;-simku ir fmansiškai nuostolinga perkelti įmonę prasidėjus gamybai;– prarandamas konkurencinis pranašumas dėl aukštesnių gamybos įr pateikimo kastų.Pasirinkimas gali būti subjektyvus (individualios preferencijos, darbuotoju požiūris, vyriausybės poveikis (paskatos ar mokesčiai) ir kt. ir objektyvus, tik atlikus kmopščią analizę, įmonės plėtotės galimybes, rinkos pasikeitimus, žaliavų ir medžiagų išteklius ir kt. Vakarų Europos šalyse, JAV įmonių statybos vietą parenka specialios kompanijos. Pav. JAV viena stambi komparuja yra parengusi įmonės vietos parinkimui vadinamąją “septynių žingsnių” metodiką. Ja grindžiamas naujos įmonės poreikis: remiantis biznio poreikiais, pasiūloma geriausia įmonės statybos geografinė vieta; numatomi gaminamos produkcijos reikalavimai; reikalingi įrengimai ir pastatai; komunalmiai patamavimai; darbuotojų skaičius; transporto paslaugos įr kt.; parenkamas įmonei statyti miestas; smulkiai analizei pateikiami keli variantai; atliekam optimalaus parinkimo ir pačios įmonės statybos varianto analizė. Mūsų sąlygomis įmonės statybos vietas parenka pačių įmonių vadovai, savininkai, talkinant mokslo, projektavimo organizacijoms bei miestų savivaldybių atstovams.Galima svarstyti vietos pasirmkimo problemą kaip pritaikomą dviem pagrindinėms situacijoms, t.y. naujo verslo ir esamo verslo atveju. Teoriskai naujas verslas turi daugybę galimų vietų pasirinkimo altematyvų. Jau veikianti įmonė, augant paklausai, gali pasirinkti tarp šių altematyvų: plėsti esamą įmonę; įkurti įmonės filialus kitose vietose; perkelti įmonę į kitą vietą.Pasirenkant gamybos vietą atsižvelgiama į šiuos veiksnius: šalies; regiono; konkrečios vietos veiksnius.Šalies veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui: atsižvelgiant į politinį stabilumą, teisinius reguliavimus, industrinį klimatą, kapitalo apribojimus, užsienio įmonių apmokestinimą, užsienio investicijų tendencijas, valiutos apribojimus ir ktRegioniniai veiksniai yra: Artumas prie rinkų; artumas prie žaliavų ir tiekėjų; transportavimo ir ryšių paslaugos; bendra darbo pasiūla, kvalifikacija ir kaštai; klimatas; įmonės plėtros potencialas ir kt/Konkrečios vietos veiksniai:Reikiamos darbo jėgos pasiūla; Vadovų preferencijos; Komunalinės paslaugos (elektra dujos vanduo) ir gyvenimo sąlygos; Transporto paslaugos; Mokesčiai; Tinkamų vietų esamumas; Statybos kaštai; Plėtros perspektyvos; Gyvenimo sąlygos ir kt.Tikriausiai negalima pagal kokį nors vieną veiksnį priimti sprendimą dėl įmonės statybos vietos.parinkimo. Praktiškai naudojami du vietos įvertinimo metodai: įvertinimo planai ir kastų analizės.Sakalas p. 132 Įvertinimo plano metodu kiekvienam veiksniui suteikiama tam tikra svarba.Svarbiausiems veiksniams suteikiama didžiausia reikšmė, o antraeiliams mažiausia. Šiuo metodu įvertinimo apskaičiavimas pateikiamas 6.3 lentelėje.Veiksniai Maksimalus galimas įvertinimas Amiestas B miestas C miestas1. Atstumas nuo žaliavų šaltinio 400 300 250 1502. Atstumas nuo rinkos 300 150 200 2503. Darbopasiūla 275 150 225 1754. Transportavimas 125 125 100 1255. Vandens tiekimas 200 100 150 1756. Energija 200 150 150 1007. Atliekų pašalinimas 100 50 75 758. Žemės ir statybos kaštai 70 60 50 509. Klimatas 40 35 25 4010. Mokesčiai ir įstatymai 40 35 25 4011. Pati vieta 40 40 30 35Iš viso 1800 1185 1295 1210Kastų analizės metode kiekvienai altematyviai vietai nustatomi kmtamieji ir tiksuoti kastai analogiškiems veiksniams ir pasirenkama žemiausių kaštų vieta.Kaštų palyginimo paskaičiavimas trims alternatyviems variantams___Kaštai A miestas B miestas C miestas Gamybos kaštai per metus: Transportavimo kaštai: Įvežamų medžiagų 100000 90000 85000 Išvežamų medžiagų 160000 165000 170000 Darbas 200000 225 000 250000 Energija 60000 65000 65000 Vanduo 30000 28000 32000 Kuras 60000 70000 65000 Gamybos pridėtmes išlaidos: Renta įr išlaikymo kaštai 60000 55000 64000 Mokesčiai 10000 12000 14000 Draudimas 5000 5000 5500 Kitos išlaidos 5000 8000 8500 Iš viso: 690 000 723 000 759 000 Statybos kaštai: Zemė 100000 50000 75000 Pastatai 1 500 000 1 250 000 1 600 000 Specialūs poreikiai 40000 Iš viso: 1 640 000 1 300 000 1 675 000 Pasirinkus tinkamiausią vietą vykdomi projektavimo ir statybos darbai. Naujos imonės statomos ir veikiančios rekonstruojamos pagal parengtus projektus. Projektų sprendimai turi užtikrinti:• Sveikas ir saugias žmonių gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas;• Aplinkos apsaugą ir statybos darną su gamta, tautos kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimą;• Efektyvų investicijų, taupų gamtos, žemės, energetikos, žaliavų ir darbo jėgos resursų naudojimą;• Pastatų, statinių ir įrengimų, konstrukcijų ir medžiagų patikimumą bei optimalų ilgaamžiškumą.III. GAMYBOS ORGANIZAVIMASGamybos procesas Gamybos procesas yra visuma tarpusavyje susijusių darbo ir gamtinių procesų, kurių metu pradinė medžiaga paverčiama gatavais gaminiais. Bet knriame darbo procese darbminkas, naudodamas darbo priemones veikia darbo objektus, paversdamas juos gatavais produktais. Galima išskirti šiuos procesus:1. Procesus, keičiančius darbo objekto formas, dydžius ir savybes (tokie procesai vadinami technologiniais);2. Procesus, nekeičiančius darbo objektų (netechnologinius).Norint, kad vyktų gamyba, būtina įsigyti tam tikrus išteklius, kuriuos įmonė panaudoja kaip sąnaudas prekei ar paslaugai sukurti. Jos gali turėti kapitalinių įrengimų, medžiagų ir žmogiškųjų išteklių formas, nors neturėtume vengti paminėti energiją (suteikiančią galią procesui) ir informaciją (planuojant ir kontroliuojant procesą). Šios sąnaudos yra transformuojamos (arba pakeičiamos) gamybos proceso metu. Procesas gali priimti vieną iš keturių formų:• Išgavimas (kaip kalnakasyba);• Medžiagų išskaidymas;• Apdirbimas (sujungimas kartu, kaip suvirinimas);• Sintezė (“sukuriant” naujas medžiagas ar surenkant komponentus į užbaigtą produktą.Kaip parodoma paveiksle, sąnaudų pakeitimas pateikia produkciją, kuri įgyja prekių, paslaugų ar informacijos formą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, nors procesą yra lengviau įsivaizduoti ryšium su prekių gamyba, sąnaudų transformavimo į produkciją koncepcija taip pat gali būti pritaikoma paslaugų sektoriui (kuriaine terminas operacijos gali būti suvokiamas kaip labiau tinkamas, negu žodis gamyba).DarbuotojaiĮrengimai Ištekliai Produkcija PrekėsMedžiagos (Sąnaudos) Pakeitimo (Rezultatas) irInformacija procesas paslaugosPinigaipaveikslas Gamybos funkcijaIš tikrųjų skirtumas tarp prekių gamybos ir paslaugų teikimo nėra toks absoliutus, kaip galėtume manyti. Mes turėtume matyti skirtumą tarp gamybos ir paslaugų teikimo. Tai gah būti paaiškinama nagrmėjant maitinimą restorane ir automobilio aptamavimą. Abiem atvejais vartotojas perka produkto (maisto, arba alyvos ir dalių) ir paslaugos (suteikiamos padavėjo ar automobilių mechaniko) kombinaciją. Taip pat, kai žmonės perka brangius, sudėtingus gaminius, jie perka tiek prekę, tiek paslaugą (patarimą, paslaugą po pardavimo, kreditą). Pagal kitą požiūrį gamybos procese galima išskirti tris sudedamąsias dalis: darbą, darbo priemones ir darbo objektus.Gamybos proceso schemaDarbo objektus galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes: žaliavas bei pagrindines medžiagas, pagalbines medžiagas, kooperuojamuosius ir komplektuojamuosius gaminius.Žaliavos ir pagrindinės medžiagos-tai darbo objektai, iš kurių tiesiogiai gaminama produkcija, kurie sudaro gaminių gamtinį turinį (metalas mašinų gamyboje, oda arba jos pakaitalai avalynės gamyboje, mediena baldų gamyboje ir pan.). Pagalbinės medžiagos-nesudaro gaminio daiktinio turinio, bet jos naudojamos gamybos procese (tepalai staklėms tepti, emulsija pjaunamam metalui ir pjovimo įrankiams aušinti, medžiagos ūkiniams reikalams ir kt.)Kooperuojamieji dirbiniai??? ūkio požiūriu nėra gatavi gaminai, nors ir įeina į juos gaminusios įmonės prekinę produkciją. Jie gaminami pagal įmonių vartotojų užsakymus, dažniausiai pagal užsakovo brėžinius bei kitokią techninę dokumentaciją. Įmonėje, kuri yra kooperuojamųjų darbų užsakovas, šie dirbiniai gamybos procese toliau apdirbami. Prie kooperuojamųjų dirbinių priskiriami pav., iš kitų įmonių gaunami liejiniai, kalti ruošiniai, kartais-ir gatavos detalės.Komplektuojamieji dirbiniai yra ir tarpinė kooperuojamųjų dirbinių ir gatavų gaminių stadįja. Jie ganunami pramoniniu mastu ir be papildomo apdirbimo naudojami surenkant įvairius gaminius. prie komplektuojamųj’ų dirbmių priskiriami, pav.: elektros varikliai, guoliai, rezistoriai, relės, transfbrmatoriai ir kt.Visų gamybos procesų pagrinduiis struktūrinis vienetas- operacija. Operacija vadinama elementari gamybos proceso dalis, kurią darbininkas arba darbįnmkų brigada, neperderindami įrenginių, atlieka toje pačioje darbo vietoje, tiems patiems darbo objektams.Darbo vieta- tai įrengimais ir įrankiais aprūpinta gamybinio ploto dalis, kurioje atliekama operacija.Operacijos, priklausomai nuojų vaidmens gamybos procese, gali būti1. gamybinės,2. transportinės3. kontrolinės, sandėliavimo.Gamybos operacija- tai tikslingas darbo objektų fizinių ir cheminių savybių keitimas, siekiant juos paversti gaminiais. Prie gamybinių taip pat priklauso natūralios operacijos, kurios vyksta gamtos (natūralios energijos sąskaita, darbininkui tiesiogiai nedalyvaujant, tik kontroliuojant (džiovininias, liejinių sendinimas ir pan.) Gamybinių operacijų visuma sudaro pagrindinius gamybos procesus.Transporto operacija- tai bet koks darbo objekto perkėlimas is vienos vietos į kitą (net ir toje pačioje darbo vietoje).Kontrolės operacija- darbo objektų, pusfabrikačių arba gaminių kokybės ir kiekio kontrolė.Sandėliavimas ir saugojimas- tai tokia gamybos objektų būklė, kaijų negalima paimti be atitinkamo asmens leidimo arba net be dokumentinio apiforminimo.Pertrauką taip pat sąlyginai galima laikyti operacija (“nuline”), kai gamybos sąlygos nereikalauja arba neleidžia tuoj atlikti tolimesnių operacijų. Kartais vienu metu atliekamos dvi skirtingos operacijos, pav., gamybinės operacijos metu gali būti kartu atliekama ir kontrolinė operacijaGamybos proceso organizavimo samprataĮmonei gali būti skirta teritorija, pastatai, nupirkti puikūs įrengimai, sandėliai prikrauti darbo objektų, sukomplektuota darbo jėga-ir vis dėlto gamybos procesas nevyks. Dar būtinai reikalinga organizacinė veikla.Gamybos organizavimas-moksliškai pagrįsta sistema, pagal kurią laiko ir vietos atžvilgiu derinamas darbas ir daiktiniai gamybos elementai atsižvelgiant į taikomą techniką ir technologiją, gaminamos produkcijos nomenklatūrą bei gamybos mastą ir siekiant gauti didžiausius rezultatus mažiausiomis sąnaudomisGamybos proceso organizavimas- tai sistema priemonių racionaliausiai derinančių dalinius gamybos procesus su darbo priemonių ir darbo objektų naudojimu. Ši priemonių sistema turi atsakyti į klausimus:kas, ką, kur, kada ir kaip turi daryti, kad būtų Įvykdyti įmonės arba susivienijimo uždaviniai: gautas kuo didesnis pelnas, pasiekti kuo geresni kiti veiklos rodikliai įr kuo geriau patenkinti vartotojų poreikiai.Taigi gamybos proceso organizavimas plačiąja prasme turi apimti visus įmonės arba susivienijimo veiklos etapus ir visas veiklos sritis.Sprendžiant visus gamybos proceso organizavimo uždavinius, būtina atsižvelgti į tai, kad gamybos procesas-tai atvira sistema, kuri fiziniais ir informaciniais ryšiais susieta su kitomis sistemomis (įmonėmis, organizacijomis, žinybomis) ir sudaryta iš daugelio atskirų posistemių (tamybų, cechų ir kt.) kurių fiziniai įr informaciniai tarpusavio ryšiai tiiri būti labai racionaliai organizuoti. Tai būtina gamybos proceso efektyvaus funkcionavimo sąlyga.GAMYBOS PROCESŲ RŪSYSPriklausomai nuo paskirties bendrame gamybos procese, skiriamos šios trys procesų rūšys:1. pagrindiniai2. pagalbiniai3. aptarnavimo procesaiPagrindiniai procesai-tai (technologiniai) procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo objektų savybės: forma ir metmenys (apdirbant metalą arba medį pjovimu, gaunamos detalės), vidine struktūra. fizinės ir cheminės savybės (terminis apdirbimas, rauginimas ir pan.), isvaizda (dažymas, chromavimas) arba atskirų darbo objektų padėtis vienas kito atžvilgiu (surinkimo procesai).Pagrindinių procesų tiesioginis rezultatas-gatavi gaminiai.Pagalbiniai procesai- sudaro sąlygas normalia, be sutrikimų vykti pagrindiniains procesams.Pagalbinių procesų produkcija nerealizuojama: ji naudojama įmonės vidaus reikalams, sakysim, įrankių gamyba įmonės reikalams, įrengimų remontas, garo, suspausto oro gamyba ir pan.Aptarnavimo procesai padeda nenutrūkstamai vykti pagrindiniams ir pagalbiniams procesamsJuos aptamauja. prie šių procesų priskiriamos, pav., transporto bei sandėliavimo operacijos, kokybės kontrolė, darbo vietų aptamavimas ir pan.Be abejo, kiekvienoje įmonėje svarbiausią vaidmenį vaidina pagrindiniai procesai. Bet būtų neteisinga menkinti pagalbinių ir aptarnavimo procesų vaidmenį: jų tinkamai neorganizavus, pagrindinis gamybos procesas vykti negalėsGAMYBOS FAZĖSPagrindiniai gamybos procesai paprastai susideda iš trijų fazių:1. pamosimo,2. apdirbimo;3. surinkimo.Paruosimo fazėje iš medžiagos gaminami ruosiniai, stengiantis, kadjie savo konfigūracija ir metmenimis būtų kuo artimesni būsimų detalių konfigūracijai ir matmenims. Tada vėlyvesniuose procesuose mažiau gaunam atliekų ir mažiau įdedama darbo. prie paruošimo fazės priklauso liejimas, kalimas ir štampavimas mašinų bei prietaisų gamybos įmonėse, ruošinių gamyba pjovimu mašinų bei baldų pramonėje ir kt.Apdirbimo fazėje pjovimu, galvaniniais ir terminiais procesais gaminamos detalės, stengiantis užtikrinti jų pakeičiamumą, nes tada surinkimo procesuose mažėja darbo imlumas (nereikalingos skutimo, dildinimo ir panašios operacijos).Surinkimo fazėje iš gatavų detalių gaminami surinkimo vienetai (mazgai) ir gatavi gaminiai. Surikimo fazei taip pat priklauso sunnkimo vienetų bei gaminių išbandymas, jų dažymas bei kitokia apdaila ir įpakavimas.Jeigu įmonėje yra visos trys gamybos fazės, sakoma , kad įmonė yra pilnos gamybos struktūros; jei bent vienos fazės nėra-nepilnos.Nepilnos gamybos struktūros, pav. yra ketaus liejyklos, tvirtinimo detalių gamyklos (čia nėra surinkimo fazės). Pastaruoju metu, vis dažniau taikant daiktinę cechų specializavimo fbrmą, jaučiama tendencija fazes juose sujungti. Kai knrie pagalbiniai procesai (pav. , technologinės įrangos gamyba) taip pat susideda iš trijų gamybos proceso fazių.GAMYBOS PROCESO ORGANIZAVIMO PRINCIPAIPramonėje sukauptas patyrimas leidžia suformuluoti prmcipus, kurių turėtų būti laikomasi, racionaliai organizuojant gamybos procesą. Tie principai:- tai proporcingumas, nenutrūkstamumas bei ritmingumas, specializavimas, sroviškumas, automatizavimas bei mechanizavimas, gamybos proceso lankstumas, gamybos integravimas ir kt.Gamybos proporcingumas reikalauja, kad visų įmonės struktūrinių vienetų gamybiniai pajėgumai būtų tarpusavyje suderinti, užtikrintų nepertraukiamą darbą.Visiškas gamybos nenutrūkstamas pasiekiamas retai, dažniausiai tik aparatiniuose procesuose. Tačiau, jei visiško nenutrūkstamumo pasiekti negalima, reikia stengtis, kad pertraukos gamybos procese būtų kuo trumpesnės ir kad jų būtų kuo mažiau. Tada sutrumpėja gamybos ciklas, sumažėja nebaigtos gamybos likučiai ir įmonei reikia mažiau apyvartinių lėšų. Gamybos nenutrūkstamumas pasiekiamas tada, kai maža darbų nomenklatūra, o daug dirbinių. Todėl ankstesniame etape susiformavo orientacija į masinę gamybą. Inžinieriniu organizaciniu požiuriu čia lengviausia pasiekti racionalumą. Tačiau pasikeitusios sąlygos verčia atsisakyti masinės gamybos, ir todėl nenutrūkstamumo užtikrinimas pasiekiamas organizuojant lanksčią gamybą.Proporcingumas ir nenutrūkstamumas labai glaudžiai susijęs ir sąlygoja gamybos organizavimo principą-gamybos ritmingumą.Gamybos ritmingumas pasiekiamas tada, kai bet kuriuo laikotarpiu kiekvienoje darbo vietoje, kiekviename padalinyje ir apskntai įmonėje pagaminamas vienodas arba nuolatos didėjantis produkcijos kiekis.Ritmingas darbas sudaro sąlygas visiškai apkrauti įrengimus, panaudoti visą darbo jėgą, išvengti prastovų mėnesio pradžioje ir šturmavimo mėnesio pabaigoje. Ritmingas darbas sudaro sąlygas gerinti produkcijos kokybę, išvengti broko ir galų gale-pasiekti geresnių techninių ekonominių rodiklių.Gamybos specializavimas įmonės viduje labai priklauso nuo bendrojo įmonės specializavimo. Specializuojant gamybos procesą, visi gaminiai, daliniai procesai ir operacijos pagal atskirus požymius paskirstomi atskiriems įmonės struktūriniams vienetams ir atskiroms darbo vietoms.Priklausomai nuo požymių, pagal kuriuos visi gamybos objektai paskirstomi atskiriems struktūriniams vienetams, skiriamos įvairios specializavimo formosDaiktinei specializavimo formai būdinga tai, kad atskiri struktūriniai vienetai specializuojami įvairiais įrengimais ir įvairiais technologijos procesais gaminti sąlyginai baigtus objektus: gaminius, agregatus, surinkimo vienetus arba detales. Sakykime, staklių įmonėje formuojami korpusinių detalių mechaninio apdirbimo ir kiti padaliniai.Technologinei specializavimo formai būdinga tai, kad atskiri struktūriniai vienetai specializuojami apdirbti labai įvairius objektus, kuriuos sieja tam tikros operacijos. Mašinų gamybos įmonėse pagal šią specializavimo formą organizuojamos liejyklos, kalvės, galvaniniai, o dažnai ir mechaniniai ir surinkimo cechai. Specializuojant pagal technologijos principą, pav., mechaninio cecho barus, organizuojami tekinimo, frezavimo, gręžimo, šlifavimo ir panašūs barai Gamybos sroviškumo principas reikalauja, kad visi darbo objektai gamybos procese judėtų nuosekliai, tmmpiausiu keliu, viena kryptimi. Pageidautina, kad darbo objektų maršrutai jokiame gamybos proceso etape negrįžtų atgal, nedarytų “kilpų”.Gamybos sroviškumas pasiekiamas deramai planuojant cechus, barus ir atskiras darbo vietas.Pirmiausia sandėliai ir atskirų gamybos fazių cechai suplanuojami laikantis sroviškumo principo tokiu eiliškumu: medžiaginių vertybių sandėliai-paruošimo fazės cechai-apdirbimo fazės cechai-surinkimo fazės cechai-gatavos produkcijos sandėliaiGamybos sroviškumas leidžia sumažinti išlaidas transportuojant darbo objektus tarp darbo vietų, tarp barų ir cechų, ir kartu prisideda prie produkcijos savikainos mažinimo. Be to, kai mažiau transportinių operacijų ir jos trumpesnės, tnimpėja gaminio gamybos ciklas, o tai leidžia pasitenkinti mažesne apyvartinių lėšų suma.Gamybos proceso lankstumas gamybos procesas būti taip organizuotas, techninė bazė turi būti tokia, kad gamybos procesą galima būtų greitai ir be didelių išlaidų pertvarkyti į naujų gaminių gamybą.GAMYBOSTIPAIŠi išsanū klasifikacija padės suprasti ir analizuoti gamybą. Gali būti nustatomi penki gamybos procesų tipai:• projektinė (project) gamyba;• vienetinė (jobbing) gamyba;• serijinė (batch) gamyba;• srovinė (line) gamyba;• nenutrūkstama (continuos flow) gamyba.Proceso pasirinkimą nulems įmonės finansiniai istekliai ir laipsnis, kuriuo ji siekia gaminti diferencijuotą (priešingai homogeniniam) produktą (žiūrėti lentelę žemiau).• Projektinė gamyba yra naudojama didelio masto projektuose, parengtuose pagal vartotojų reikalavimus (tokiuose kaip naftos tanklaivis ar kelių, geležinkelių, tiltų, tunelių, kanalų, dokų ir pan. statybos projektuose). Produktas yra unikalus ir surenkamas vietoje, naudojant kvalifikuotą darbo darbą ir lanksčius išteklius. Dėl uždavinio dydžio ir sudėtingumo, būtinas žymus planavimas. Kiekybiniai metodai, tokie kaip tinklo analizė, yra būtini sėkmingam projekto valdymui. Paprastai reikalinga išskaidyti visąprojektą į atskirus uždavinius, daugumai iš kurių yra sudaromos subrangos sutartys.• Vienetinė gamyba yra taip pat susijusi su unikalių, nestandartizuotų prekių, kurios gaminamos pagal užsakymus, gamyba. Skirtingai nuo projektinės gamybos, gaminiai yra nedideli ir gaminami vienetinės gamybos įmonėse (kaip kad pagaminti pagal užsakymus kostiumai ar burlentės). Vienetinės gamybos įmonė yra išdėstoma pagal procesą. Vadinasi, įrengimai, atliekantys tas pačias ar panašias operacijas, yra grupuojami kartu ir produktas juda nuo vienos darbo vietos į kitą. Universalūs įrengimai yra kombinuojami su aukštos kvalifikacijos, lanksčia darbojėga. Vienetinės produkcijos gamintojai ekonomiškai tvarko atsargų laikymą, kadangi jie neturi užbaigtų gammių atsargų, tačiau jie susiduria su kitomis problemomis. Trumpi gamybos laikotarpiai pastoviai padidina gaminių savikainą. Specializuoti įrengimai tikriausiai nebus pilnai panaudojami ir uždelsimai tarp operacinių sekų reikš, jog bendra gamybos trukmė bus ilgesnė, negu perdirbimo trukmė.Serijinė gamyba Kaip leidžia suprasti pavadinimas, tai to paties pagrmdinio produkto skirtingų modifikacijų (versijų) gamyba serijomis arba partijomis (kaip kad įvairių spalvų ar naudojant įvairius dažų tipus, įvairių rūšių kepinių ir pan.). Priešingai nuo ankstesmo proceso, Čia yra tam tikras gamybos pasikartojimas gaminant sandėhui, o ne pagal užsakymus. Tačiau gamyba yra nutrūkstama. Santykinai trumpas gamybos laikotarpis sąlygoja aukštesnę gaminio savikainą, negu nenutrūkstamos gamybos atveju. Įrengimų perderinimai naujai produkcijos partijai gaminti ir tvarkymasis tarp partijų reiskia, jog istekliai kartais yra nenaudojami. Dėl šios priežasties, gamybos vadovai turi planuoti gamybos kalendorinius grafikus, siekiant mažinti pertvarkymus. Panaudojami įrengimai bus daugiau specializuoti, negu ankstesniuose procesuose, bet turi išlaikyti tam tikrą universalumą skirtingoms partijoms.Srovinė gamyba yra geriausiai suvokiama suiinkimo linijos (konvejerio), gaminančio automašinas ar elektros prekes pavyzdžiu. Specialūs (ar specializuoti) įrengimai bus naudojami procese ir, kadangi reikalingos didelės kapitalo investicijos, būtina pasiekti aukštą panaudojimo lygį. Tai reikalauja gana standartizuoto produkto, gaminamo sandėliui (o ne pagal užsakymą) aukštų pardavimo lygių. Srovinė gamyba yra susijusi su nediferencijuoto marketmgo strategija (tuo tarpu, kai vienetinė ir serijmė gamyba reiškia, kad produktas yra pritaikomas patenkinti tam tikrų vartotojų ar rinkos segmentų poreikius). Darbo jėga yra specializuota, bet žemos kvalifikacijos ir atliekanti pasikartojantį darbą. Gamykla išdėstoma pagal proceso nuoseklumą, siekiant mažinti judėjimo laiką ir išlaidas. Srovinėje gamyboje privaloma daug investuoti į žaliavų atsargas, siekiant isvengti atsargų trūkumo, bet palaikyti nebaigtos gamybos atsargas žemame lygyje. Didelis srovinės gamybos pranašumas yra, kad, esant ilgam gamybos laikotarpiui, gaminio savikaina bus labai žema.• Nenutrūkstama gamyba vykdoma, kai specializuojamasi gaminti vieną produktą ištisą parą. Tokios gamybos pavyzdžiai yra chemikalų gamyba ar naftos išskaidymas. Vadinasi, jei srovinė gamyba apima atskirų objektų gamybą, nenutrūkstama gamyba gali būti naudojama gaminti skystiems produktams gaminti. Dauguma srovinės gamybos charakteristikų yra tolygiai pritaikomos, bet yra vienas esminis skirtuinas. Pagrindinė darbo jėgos užduotis nenutrūkstamoje gamyboje yra vykdyti stebėjimo ir priežiūros procesą, todėl labiau yra reikalinga kvalifikuota darbo jėga.IŠDĖSTYMASKiekvienos gamyklos ar darbo vietos išdėstymas turėtų būti kruopščiai projektuojamas užtikrinant maksimalų: lankstumą; koordinavimą, patikimumą; saugumą; prieinamumą; matomumą, efektyvumą; minimalų aptamavimą; minimalųjudėjimą.Planuojant efektyviausią išdėstymą gali būti naudojami analitiniai metodai. Reikėtų pažymėti, kad nėra universaliai pritaikomo idealaus išdėstymo, ir daug kas priklausys nuo gaminamo produkto prigimties ir pasirinkto gamybos proceso.