Marija Kiuri

Marija Kiuri ir radioaktyvumas

1898 m.Marija Kiuri (Marija Sklodovskaja) ir Pjeras Kiuri iš mineralo vadinamo uranitu ir randamo įvairose žemės regionuose, išskyrė du naujus elementus, kuriuos pavadino radžiu ir poloniu. Ji suprato, kad neįprastos jų savybės – savaiminis švytėjimas ir gebėjimas įsiskverbti į kitas substancijas – kyla dėl atominių reakcijų, o ne dėl cheminių procesų. Šis atradimas, atvėręs kelią radioaktyviojo skilimo teorijai, pasirodė kaip tik per patį naujų atomo prigimties ir elektromagnetizmo atradimų bumą (elektronas buvo atrastas prieš kelis metus) ir tapo branduolinės fizikos užuomazga.
Pasak Abbraomo Paiso(Abraham Pais), ponia Kiuri buvo”veržli ir galbūt pernelyg rūpestinga asmenybė, kurią reiktų prisiminti kaip svarbiausią radiochemijos iniciatorę”. Marija Kiuri arba Marija Skladovskaja, gimė Varšuvoje 1867m. lapkryčio 7d. Ji buvo jauniausia iš penkių Vladislavo ir Bronislavos Sklodovskių vaikų.Tėvas, nuskurdusios bajorijos atstovas, buvo fizikos mokytojas, o motina – pensiono direktorė. Motina mirė nuo turbekuliozės, kai Marijai buvo dešimt metukų. Užkrečiama liga neleido Bronislavai rodyti savo vaikams fizinio prieraišumo.
Marijos Kiuri mokslai – tai pasakojimas apie ryžtą ir įvairiausių kliucių įveikimą. Su Marija Kiuri gimnazijoje bllogai elgtasi, jai uždrausta siekti aukštojo mokslo, nors mokėsi gerai. Taigi 1883m. baigusi gimnaziją, ji pradėjo mokytis draudžiamame, slaptame, feministiniame universitete. 1886m., būdama 18m., Marija pradėjo dirbti guvernante ir su seserimi Brone (Bronia) susitarė baigti mokslus Paryžiuje. 1891m. persikėlė į Prancūziją, ku

ur buvo priimta į Paryžiaus Sorbonos universitetą. Ji tapo pirmąja moterimi, gavusia fizikės mokslinį laipsnį. 1893m. ji baigė Sorboną su pagirimu. O po metų čia gavo ir matematikės mokslinį laipsnį.

Nors iš pradžiu ji ketino po studijų grįžti i Lenkiją. Trumpa kelionė įtikino, jog jos viltis grįžti į tėvynę yra tuščios. Marija nusprendė likti Prancūzijoje. Jau buvo sutikusi aštuoneriais metais už ją vyresnį Pjerą Kiuri, vadovavusį laboratorijai Ecole de Physique at Chimie (Fizikos ir Chemijos mokykla). Susituokė 1895m., ceremonija buvo pasaulietiška: jie nesusikeitė sutuoktuvių žiedais, o medaus mėnesį keliavo dviračiais per Prancūzijos kaimus.
1895m. Vilhelmo Rentgeno atrasti spinduliai ir netrukus po to sekę Anri Bekerelio paslaptingų urano savybių tyrimai paveikė ir fizikos mokslą, ir Marijos Kiuri gyvenimą. 1897m. ji nusprendė studijuoti Bekerelio spindulius saavo daktarinės disertacijos tezėse. Marija ėmėsi tirti urano savybes ir įvairius mineralus, turinčius urano. Uranitas netikėtai pasirodė esanti aktyvesnė už Bekerelio uraną. Kai Kiuri atrado, kad toris taip pat yra radioaktyvus , paslaptis dar labiau sustiprėjo. Apie savo tyrimus Marija pirmą kartą padarė pranešimą 1898m. balandžio mėn., o kitame dokumente, išleistame liepos mėn., Kiuri pranešė apie medžiagos, kuri vėliau pasiūlyta vadinti poloniu, atradimą. Pasirodė, kad Bekerelio spinduliai reiškiasi keliose substancijose; jie yra plitimo fenomeno gamtoje dalis. Marija ir Pjeras Kiuri pasiūlė jį

į vadinti radioaktyvumu.

Už savo darbą 1903m. Marija ir Pjeras Kiuri kartu su Anri Bekereliu gavo Nobelio premiją. Pjero nuopelnas, kad intensyviai kovojo už savo žmonos vardą – mat iš pradžių premija buvo numatyta jam vienam. Vyras ir žmona pasidaro plačiai žinomi, tačiau po trejų metų, 1906m. Pjeras žuvo avarijoje Port Neufe, Paryžiuje. Nelaimės priblokšta Marija vis dėl to perėmė Pjero pareigas Sorbonoje ir tapo pirmąja universiteto moterimi profesore. 1911m. Mariją vienas dienraštis apkaltino turėjusią nesantuokinį romaną su Poliu Lanzevenu(Paul Languin), mokslininku, kuris dirbo Kiuri laboratorijoje ir buvo tokių pat politinių bei socialinių isitikinimų. Kilo skandalas. Netrukus po to – galbūt kaip kompensacija – Marijai Kiuri buvo įteikta antrojo Nobelio premija, šį sykį už darbus chemijos srityje. Moteris pareiškė, jog ji viena ėmėsi užduoties ir išskyrė radį.

Per Pirmąjį pasaulinį karą, kuris sunaikino jaunąją prancūzų kartą, Marija Kiuri buvo labai aktyvi ir patriotiškai nusiteikusi. Ji suarganizavo, kad Rentgeno spinduliai būtų naudojami medicinoje ir chirurgijoje – įkūrė mobilią ir stacionarią rentgenologijos stotis ir apmokė technikus. Po karo Marija įkūrė Paryžiuje Radžio institute ir labai iškilo Prancūzijos moksle. Ji buvo liaupsinama Jungtinėse Valstijose, kai jas aplankė 1921m. ir dar kartą – po 8 metu. 1922m. ji tapo pirmąja moterimi, išrinkta i Prancūzijos medicinos akademiją. 1923m. Prancūzijos parlamentas jai paskyrė pensiją iki gy

yvos galvos.

Kai Pjeras ir Marija Kiuri pradėjo tyrimus, apie radioaktyvumo pavojų nežinota, todėl jie labai neatsargiai elgėsi su naujuoju elementu, kurį atrado. Pjeras nešiojosi mėginių vamzdelį su radžio tirpalu kišenėje ir nuo jo nudegė, bet pastebėjo, kad nudegimo žaizdos gyja lėtai. Marija laikė radioaktyvias substancijas šalia lovos. Jiems abiems pasireiškė simptonai, kurie dabar vadinami spinduline liga, o vėliau Marija turėjo sveikatos problemų, kurias norėjo nuslėpti. Jos laboratorijos užrašai netgi šiandien yra labai radioaktyvus.

Marija Kiuri artimai bendravo su dviem savo dukromis Ieva(Eve) ir Irena(Irene); ji buvo supratinga, rūpestinga, bet santūri motina. Irena tapo garsia fizike ir iūtekėjo už Žano Frederiko Zolio(Jean-Frederic Joliot). 1935m. Frederikas ir Irena Žolio-Kiuri(Joliot-Curies) gavo Nobelio premiją už dirbtinio radiaktyvumo atradimą. Ieva(Eve) rūpinosi sergančia motina ir paraše švelnius ir pagarbius memuarus ”Madame Curie”(Ponia Kiuri). 1934m. liepos 4d. Marija Kiuri mirė nuo leukemijos, kuria susirgo nuo radiacijos. Ji buvo palaidota tame pačiame kape kaip ir Pjeras – kapinėse prie teisingumo rūmų ir šventosios koplyčios.

Leave a Comment