Magnetai

Nuolatiniai magnetai

Taip vadinami kūnai per ilgą laiką neišsimagnetinantys.Medžiagos turinčios
tokių savybių vadinamos feromagnetikais: Fe, Ni, Co, Cr ir t.t. Šiose
medžiagose ,dėl elektronų sąveikos, susidaro skirtingai įmagnetintos
sritys. Magnetiniame lauke jų įmagnetinimai supanašėja ir visa medžiaga
tampa nuolatiniu magnetu. Medžiagos gebėjimą įsimagnetinti nusako magnetinė
skvarba μ – tai skaičius , rodantis kiek kartų jėga, kuria magnetinis
laukas veikia magnetinę rodyklę arba laidininką, kuriuo teka srovė, toje
medžiagoje yra didesnė negu vakuume. Ne feromagnetinės medžiagos praktiškai
neturi įtakos magnetiniam laukui. Feromagnetinės medžiagos daug kartų
padidina srovės magnetinio lauko jėgą, todėl naudojama gaminant
elektromagnetus, elektros variklius, generatorius, transformatorius.
Magnetinės medžiagų savybės susijusios su atomų ir molekulių viduje
esančiomis elektros srovėmis. Aplink branduolį skriejantys elektronai
sudaro uždaras elektros sroves, kurios kuria savus magnetinius laukus.
Nuolatiniai magnetai yra įvairių formų. Pvz.: pasagiškieji, strypiniai.
Vienas iš man geriausiai pažystamų nuolatinių magnetų tai magnetinė
rodyklė. Nuolatinės magnetas kaip ir kiti turi šiaurinį ir pietinį, polius.
Tikriausiai pastebėjote, jog magneto pietinis polis traukia tik kito
magneto šiaurinį polį. Išvada yra vienintelė ir nepaneigiama:
įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienvardžiai –
stumia. Tikriausiai teko tai pastebėti suartinus du šaldytuvo mmagnetukus.
Vos priartinus juos ,ta pačia puse, tarp jų pajuntame stiprią stūmą.
Nuolatinio magneto pietinis polius visada bus atsisukęs į pietus, o
šiaurinis į šiaurę. Toks magnetų privalumas buvo panaudotas konstruojant
kompasą. Nevieną kartą jis išgelbėjo žmones ieškančius kelio jūroje.

Istoriniai faktai

• Magnetai kaip kompasai buvo gaminami Kinijoje ja

au 2000 m. prieš Kr.

• Europoje magnetinis kompasas pradėtas naudoti ХI – ХII a.

Žemės magnetinis laukas

Seniau būna manyta, jog išsilydžiusi geležis, tekanti Žemės išoriniame
branduolyje, sukuria elektringųjų dalelių srautą, o šis savo ruožtu – Žemės
magnetinį lauką. Dabar manoma jog Žemės magnetiniam laukui geležies
sankaupos nedaro didelės įtaigos, bet tikima, kad tai iš tiesų sukelia jau
minėtės elektringųjų dalelių srautas, kuris pats sukuria magnetinį lauką
sau. Kaip iš tiesų bebūtų vis vien aišku jog Žemės magnetinis laukas
egzistuoja. Jis sklinda toli, į kosminę erdvę daugiau kaip 60 000 km.
Žemė turi du magnetinius polius: šiaurės ir pietų. Per šiuos polius išvesti
apskritimai vadinami magnetiniais dienovidiniais. Sakoma jog magnetinis
laukas kas kiek laiko apsiverčia : Šiaurės polius virsta Pietų poliumi ir
atvirkščiai. Mokslininkai negali paaiškinti kodėl taip atsitinka.
Paskutinis toks pasikeitimas įvyko prieš 30 000 metų. Kintant magnetinių
polių padėtims jie vis artėja prrie geografinio Žemės ašigalio.
Žemės magnetinio lauko elementai: magnetinio lauko stiprumas, magnetinė
deklinacija ir inklinacija.
Magnetinė deklinacija – tai kampas tarp geografinio ir magnetinio
dienovidinių bet kuriam Žemės paviršiaus taške.
Magnetinė inklinacija – tai magnetinės rodyklės nuokrypio nuo horizontalios
plokštumos kampas.

Žemės magnetinis laukas nėra simetriškas. Jį deformuoja Saulės skleidžiamas
greitų elektringų dalelių srautas, kuris vadinamas Saulės vėju. Saulė
sukelia ir kitų problemų Žemės magnetiniam laukui. Dėl Saulės aktyvumo
padidėjimo kyla magnetinės audros ( netaisyklingi, trumpalaikiai Žemės
magnetinio lauko sutrikimai). Dėl jų suintensyvėja poliarinės pašvaistės,
pablogėja trumpabangis radijo ryšys, troposferoje kyla cunamiai. Žemėje yra
magnetinių anomalijų –

– vietos, kur magnetinė rodyklė visą laiką būna
nukrypusi nuo tai vietai normalios krypties. Priežastis: negiliai
slūgsantys milžiniški geležies rūdos klodai.
Elektringas daleles, skriejančias iš kosmoso link Žemės pagauna Žemės
magnetinis laukas, ir jos ima skrieti spirale apie magnetines linijas.Dėl
to jos susikaupia tam tikrose srityse – radiacijos juostose. Jų yra dvi:
vidinė – 2400 km. Aukštyje, išorinė – 12000 km.

Istoriniai faktai

Magnetinai matavimai buvo pradėti 1930 m. Jie buvo daromi Baltijos jūros
pakrantėje. 1947m. Kauno mokslininkai tyrė Tauragės magnetinę anomaliją,
vėliau sudarė Lietuvos dalių magnetinio lauko žemėlapius.

Žemės magnetinis laukas padeda orientuotis gyviems organizmams erdvėje,
suvokti laiką, rasti kelią migruojantiems paukščiams, žuvims. Kai kurių
augalų šaknys išsidėsto išilgai magnetinių linijų.

Leave a Comment