Nuolatiniai magnetai
Taip vadinami kūnai per ilgą laiką neišsimagnetinantys.Medžiagos turinčios tokių savybių vadinamos feromagnetikais: Fe, Ni, Co, Cr ir t.t. Šiose medžiagose ,dėl elektronų sąveikos, susidaro skirtingai įmagnetintos sritys. Magnetiniame lauke jų įmagnetinimai supanašėja ir visa medžiaga tampa nuolatiniu magnetu. Medžiagos gebėjimą įsimagnetinti nusako magnetinė skvarba μ – tai skaičius , rodantis kiek kartų jėga, kuria magnetinis laukas veikia magnetinę rodyklę arba laidininką, kuriuo teka srovė, toje medžiagoje yra didesnė negu vakuume. Ne feromagnetinės medžiagos praktiškai neturi įtakos magnetiniam laukui. Feromagnetinės medžiagos daug kartų padidina srovės magnetinio lauko jėgą, todėl naudojama gaminant elektromagnetus, elektros variklius, generatorius, transformatorius.
Magnetinės medžiagų savybės susijusios su atomų ir molekulių viduje esančiomis elektros srovėmis. Aplink branduolį skriejantys elektronai sudaro uždaras elektros sroves, kurios kuria savus magnetinius laukus.
Nuolatiniai magnetai yra įvairių formų. Pvz.: pasagiškieji, strypiniai…
Vienas iš man geriausiai pažystamų nuolatinių magnetų tai magnetinė rodyklė. Nuolatinės magnetas kaip ir kiti turi šiaurinį ir pietinį, polius.
Tikriausiai pastebėjote, jog magneto pietinis polis traukia tik kito magneto šiaurinį polį. Išvada yra vienintelė ir nepaneigiama:
įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienvardžiai –
stumia. Tikriausiai teko tai pastebėti suartinus du šaldytuvo magnetukus.
Vos priartinus juos ,ta pačia puse, tarp jų pajuntame stiprią stūmą.
Nuolatinio magneto pietinis polius visada bus atsisukęs į pietus, o šiaurinis į šiaurę. Toks magnetų privalumas buvo panaudotas konstruojant kompasą. Nevieną kartą jis išgelbėjo žmones ieškančius kelio jūroje.
Istoriniai faktai
• Magnetai kaip kompasai buvo gaminami Kinijoje jau 2000 m. prieš Kr.
• Europoje magnetinis kompasas pradėtas naudoti ХI – ХII a.
Žemės magnetinis laukas
Seniau būna manyta, jog išsilydžiusi geležis, tekanti Žemės išoriniame branduolyje, sukuria elektringųjų dalelių srautą, o šis savo ruožtu – Žemės magnetinį lauką. Dabar manoma jog Žemės magnetiniam laukui geležies sankaupos nedaro didelės įtaigos, bet tikima, kad tai iš tiesų sukelia jau minėtės elektringųjų dalelių srautas, kuris pats sukuria magnetinį lauką sau. Kaip iš tiesų bebūtų vis vien aišku jog Žemės magnetinis laukas egzistuoja. Jis sklinda toli, į kosminę erdvę daugiau kaip 60 000 km.
Žemė turi du magnetinius polius: šiaurės ir pietų. Per šiuos polius išvesti apskritimai vadinami magnetiniais dienovidiniais. Sakoma jog magnetinis laukas kas kiek laiko apsiverčia : Šiaurės polius virsta Pietų poliumi ir atvirkščiai. Mokslininkai negali paaiškinti kodėl taip atsitinka.
Paskutinis toks pasikeitimas įvyko prieš 30 000 metų. Kintant magnetinių polių padėtims jie vis artėja prie geografinio Žemės ašigalio.
Žemės magnetinio lauko elementai: magnetinio lauko stiprumas, magnetinė deklinacija ir inklinacija.
Magnetinė deklinacija – tai kampas tarp geografinio ir magnetinio dienovidinių bet kuriam Žemės paviršiaus taške.
Magnetinė inklinacija – tai magnetinės rodyklės nuokrypio nuo horizontalios plokštumos kampas.
Žemės magnetinis laukas nėra simetriškas. Jį deformuoja Saulės skleidžiamas greitų elektringų dalelių srautas, kuris vadinamas Saulės vėju. Saulė sukelia ir kitų problemų Žemės magnetiniam laukui. Dėl Saulės aktyvumo padidėjimo kyla magnetinės audros ( netaisyklingi, trumpalaikiai Žemės magnetinio lauko sutrikimai). Dėl jų suintensyvėja poliarinės pašvaistės, pablogėja trumpabangis radijo ryšys, troposferoje kyla cunamiai. Žemėje yra magnetinių anomalijų – vietos, kur magnetinė rodyklė visą laiką būna nukrypusi nuo tai vietai normalios krypties. Priežastis: negiliai slūgsantys milžiniški geležies rūdos klodai.
Elektringas daleles, skriejančias iš kosmoso link Žemės pagauna Žemės magnetinis laukas, ir jos ima skrieti spirale apie magnetines linijas.Dėl to jos susikaupia tam tikrose srityse – radiacijos juostose. Jų yra dvi:
vidinė – 2400 km. Aukštyje, išorinė – 12000 km.
Istoriniai faktai
Magnetinai matavimai buvo pradėti 1930 m. Jie buvo daromi Baltijos jūros pakrantėje. 1947m. Kauno mokslininkai tyrė Tauragės magnetinę anomaliją, vėliau sudarė Lietuvos dalių magnetinio lauko žemėlapius.
Žemės magnetinis laukas padeda orientuotis gyviems organizmams erdvėje, suvokti laiką, rasti kelią migruojantiems paukščiams, žuvims. Kai kurių augalų šaknys išsidėsto išilgai magnetinių linijų.