IAE

Referatas

Ignalinos atominės elektrinėsLikimas ir įtaka Baltijosšalių energetikai

Iš savo netolimos preities paveldėjome gana modernų ir galingą ekonominį ūkį, kurio pajėgumai ženkliai viršija šiandieninius poreikius. Tačiau atrodo, kad dėl kelių veiksnių tas perteklius greit sumažės, ir palyginti greitai (apie 2010-2015m.) mes turėsime įvesti naujus pajėgumus. Kada, kur ir kokio tipo naujos elektrinės gali atsirasti, priklausys nuo kiekvienos šalies energetinės politikos, nusiteikimo tarpusavio bendradarbiavimui, santykių su kaimynais rytuose, taip pat naujausių tendencijų pasaulyje generavimo technologijų srityje bei pirminių energijos šaltinių (naftos, dujų, anglių, urano) resursų ir jų tarpusavio konkurencijos. Be abejo, labai ambicingi ES siekiai aplinkosaugos srityje, jei jie bus visiškai įgyvendinami, darys esminę įtaką pasirenkant elektrinės tipą.

Kodėl Lietuva uždarys Ignalinos AE

Ignalinos AE turi tokio pat tipo reaktorius, kaip ir Černobylio AE. Jokie argumentai, paremti išsamiomis tarptautinėmis studijomis, nepadeda pasaulio galingųjų įtikinti, kad po to, kai buvo įgyvendint daugybė saugos priemonių, iš esmės padidinusių Ignalinos AE patikimumą, jos sauga tapo artima Vkaruose veikiančioms jėgainėms. Visų ES valsybių vadovai vieningai reikalavo, kad Lietuva priimtų aiškius įsipareigojimus, kad Ignalinos AE būtų uždaryta jų nustatytais terminais: pirmas reaktorius iki 2004m. pabaigos, o antras reaktorius iki 2009m. pabaigos. Buvo vienintelė, vargu, ar prieinama alternatyva, leidžianti išsaugoti Ignalinos AE – atsisakyti, arba atidėti Lietuvos narystę ES , kol bus uždaryta Ignalinos AE arba sulaukta, kol iš esmės pasikeis Vakarų visuomenės daugumos požiūris į branduolinę energetiką. Tai buvo nepaprastai sunkus iššūkis Lietuvos seimui, Prezidentui ir Vyriausybei, taciau po aštrių diskusijų vis dėlto buvo apsispręsta patenkinti Europos komisijos reikalavimus ir atskiu įstatymu užfiksuoti reikalaujamas ignalinos AE galutinio uždarymo datas. Vakarai turėjo dar vieną galingą svertą priversti Lietuvą Sutikti su keliamomis sąlygomis. Jei nebūtų sutrta dėl Ignalinos AE uždarymo, nedelsiant būtų sustabdyta visa Vakarų valstybių parama Lietuvai sprendžiant saugios ir tvarkingos šios elektrinės eksploatacijos problemas. Patys būtume nepajėgę vykdyti plačios ir brangios saugumo gerinimo programos, o tai savo ruožtu dar labiau sustiprintų paudimą uždaryti Ignalinos AE.

Ilgenis Ignalinos AE veikimas leistų Lietuvai savarankiškai sukaupti didžiąją dalį lėšų, reikalingų tvarkingam elektrinės demontavimui ateityje ir panaudoto kuro galutiniam palaidojimui. Jokiame Lietuvos stojimo į ES dokumente nėra tvirtai užfiksuotas ES įsipareigojimas visiškai finansuoti tuos labai brangius darbus. O iki šiol tam sukauptų lėšų kiekis lyginant su poreikiu Ignalinos AE sąskaitoje yra labai mažas, ir jis bus visiškai išnaudotas parengiamiesiems su sustabdymu susijusiems darbams. Šiuo metu Lietuva pradeda tyrimus, susijusius su panaudoto kuro galutinio palaidojimo vietos paieška Lietuvos teritorijoje.Visiškai neaišku, kokio bus tų tyrimų išvados. Atsižvelgiant į tai, kad Vakaruose vyrauja nuomonė, jog kiekviena šalis turi panaudotą kurą ir kitas radioaktyvias atliekas saugoti ir galutinai palaidoti savo teritorijoje, o Lietuvos geologinės struktūros nėra labai tinkamos šiam tikslui, visų apsaugos barjerų įrengimas bus labai brangus. Tik viena šalis – Rusija sutinka priimti panaudotą kurą iš kitų šalių, tačiau tos paslaugos kaina yra nepriimtna daugumai valstybių, tarp jų ir Lietuvai. Todėl Lietva priėmė vienintelį teisingą esamomis sąlygomis sprendimą – saugoti panaudotą kurą specialiuose konteineriuose elektrinės teritorijoje įrengtoje saugykloje 50-100 metų. Gana tikėtina, kad per tą laiką pasaulyje vis didėjant pirminės energijos šaltinių stygiui, bus sugrįžta prie panaudoto kuro visiško perdirbimp, išimant iš jo ten susikaupusį plutonį ir likusį uraną ir galutinai juos sudeginti moderniuose ateities greitųjų neutronų reaktoriuose, taip ilgam išsprendžiant apsirūpinimo energija problemą. Tačiau tai labai tolima ateitis – po 30-50 metų.

Kuo pakeisime Ignalinos AE

Be abejo, Ignalinos AE uždarymas tai toks veiksnys, kuris iš esmės veikia viso Lietuvos energtikos komplekso raidą, taip pat kažkiek ir mūsų artimiausių kaimynų. Žinoma, vieno labai galingo elektros energijos šaltinio dominavimas sukėlė ir tam tikras deformacijas elektros bei šiluminės energijos generatorių struktūroje. Tai ypač trukdė kombinuotai šilumos ir elektros gamybai nedidelėse termofikacinėse elektrinėse, dislokuotose arti esamų centralizuotos šilumos tiekimo sistemų, o drauge ir spartesniam vietinių atsinaujinančių šaltinių panaudojimui.

Per pastaruosius dešimtį metų Lietuvos energetikos institute kartu su įvairių šalių specialistais buvo atlikta nemažai išsamių ekonominių studijų norint atsakyti į klausimą: kaip turėtų atrodyti Lietuvos energetikos struktūra priklausomai nuo Ignalinos AE abiejų blokų uždarymo terminų ir įvairių kuro rūšių tiekimo galimybių ir jų kainos. Visų tų studijų bendra vieninga išvada – pigiausia yra apkrauti dabar turimus, bet nepanaudojamus pajėgumus termofikacinėse elektrinėse (bendras galingumas 600MW) ir Lietuvos šiluminėje elektrinėje (1800MW).Tuo pačiu metu atlikti prognoziniai poreikių vertinimai parodė, kad Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo atveju šiandien turimos elektrinės turėtų tenkinti 2010-2012m. poreikius nuosaikaus jų augimo atveju.Tik esant labai spartiems elektros energijos poreikių augimo tempams susidaro nedidelis pajėgumo deficitas. 2010m. lygiu metinis poreikių generuojantiems pajėgumams augimo tempas Lietuvoje būtų tarp 60 ir 110MW, t.y. kasmet reikėtų įvesti apie 100MW naudojamų pajėgumų.Nustatyta, kad kai turimų pajėgumų ims nebeužtekti, pigiausias naujas generatoriu to laiko sąlygomis – tai naujos termofikacinės elektrinės, pastatytos vietovėse, kur yra šilumos ėmėjai su jais jau esamais tinklais. O tokių Lietuvoje yra gana daug. Tačiau optimalus naujų termofikacinių elektrinių kiekis Lietuvoje neturėtų būti didesnis kaip 400MW. Todėl jų statyba išsprendžia problemą, o drauge atideda naujos elektrinės statybą 5-6 metams. Beje, šiuo keliu jau eina privats Lietuvos kapitalas. Kėdainių gamykloje „Lifosa“ jau keletas metų veikia nedidelė 31MW elektrinė, azotinių tąšų gamykla „Achema“ prieš keletą metų paleido 22MW galingumo dujų turbininę elektrinę su technologinės šilumos gamyba.