Fotovandenilinės energetikos panaudojimo perspektyvų eksperimentinis tyrimas

Šiaulių universitetas Fizikos ir matematikos fakultetas Fizikos katedra

Darbą atliko: Ignas Lelis Fizikos specialybės III kursostudentas Vadovas: doc. A. Lankauskas

Šiauliai 2004 TURINYS

1. Įvadas 3 2. Eksperimento pagrindimas 6 2.1. Vandenilio gavimas 6 2.2. Fotovandenilis 8 3. Eksperimento rezultatai 10 3.1. Saulės elemento voltamperinių charakteristikų tyrimas 10 3.2. Saulės elemento naudingumo koeficiento nustatymas 13 4. Išvados 15 5. Literatūra 16 1. ĮVADAS

Žmonija XX amžiuje intensyviai didino naftos ir dujų gavybą. Pastovusgamtinių angliavandenių deginimas sukėlė neigimas pasekmes aplinkai- nuosmogo ant didžiųjų miestų iki šiltnamio efekto pasauliniu mastu. Ekologiniųkatastrofų priežastimi ne retai tampa naftos produktų transportavimas. Dėlpakankamai dažnų naftą gabenančių tanklaivių arba vamzdynų avarijų, jipatenka i vandens telkinius, skverbiasi į dirvą- teršia aplinką. O irnaftos atsargos nėra beribės- pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmisdabartiniais gavybos tempais jos užtektų ne daugiau šimtui metų. Aišku, kadšiuolaikinei ekonomikai reikalinga kitos alternatyvos benzinui ir mazutui. Tokios alternatyvos yra: ✓ Branduolinė energetika ✓ Hidroenergetika ✓ Biomasės energija: – Augalinė biomasė – Biodujos – Biodegalai ir bioalyvos ✓ Geoterminė energija ✓ Vėjo jėgainės ✓ Saulės energija ✓ Vandenilis kaip kuras Dabartinės branduolinės energetikos pranašumai ir trūkumai geraižinomi. Techniškai tobula branduolinė energetika būtų ekologiškai vienapačių švariausių ir saugiausių iš visų didžiųjų energetikų. Tačiau visiškaitobulų realių technologijų nebūna, bet kokia technika genda, ją reikiaprižiūrėti, taisyti. Vakarų Europos ilgametis patyrimas rodo (ten kai kuriųreaktorių amžius yra apie 30 metų), kad dabartinė branduolinė energetikagali būti pakankamai saugi. Hidroenergija – viena iš vietinių, atsinaujinančių ir atliekinėsenergijos šaltinių technologijų, kuri šiuo metu yra gana dideliu mastukomerciali. Ji pasižymi 4 svarbiausiais privalumais: atsinaujina; mažina“šiltnamio” dujų išmetimus; yra pigus būdas rezervuoti didelius energijoskiekius; paprastai prisitaiko prie elektros apkrovos kitimų.

Nepaisant privalumų, hidroelektrinės turi ir trūkumų. Statantelektrines užtvenkiamos upės ir užliejami dideli sausumos plotai. Tosevietose pasikeičia ekologinė pusiausvyra, gali išnykti tenykštė fauna irflora. Ne gana to upės gali pradėti pelkėti.

Augalinė biomasė (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) yra vienasiš reikšmingiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir sudarosvarbią vietinio kuro dalį. Biomasė yra ekologiškai gana švarus kuras.Augalinė biomasė naudojama biodujoms, biodegalams ir bioalyvoms gaminti.

Geoterminė energija(Žemės energija) – viena iš atsinaujinančiosenergijos rūšių Lietuvoje jau įsisavinta privačiame sektoriuje iš negiliai(iki 100 m) slūgsančių vandeningų horizontų Vilniuje ir Klaipėdoje(instaliuotas galingumas 0.114 MWt). Geoterminės energijos šaltinis yražemės gelmėse ir pastoviai atnaujinamas radioaktyviųjų elementų (urano,radžio, torio ir kt.) skilimo energija bei mantijos šiluma iš vidaus irSaulės energija iš viršaus.

Nuo senų laikų naudojama ir vėjo energetika. Šiuo metu vėjo jėgainėslabai ištobulintos ir gamina elektros energiją. Vienos tokios jėgainėsgalingumas yra iki 1,5-1,8MW, kai vėjo greitis kinta nuo 3 iki 25 m/s.Moksliniams tyrimams ir technologijoms vėjo energijai skiriama 10,86procento.

Fotoelektrinė saulės energija, kaip vienintelis nuolatinis energijosšaltinis gali būti panaudojama tik turint galimybę ją akumuliuoti, tokiubūdu perdengiant energijos nepakankamumą, sukeltą sezoninių, paros irmeteorologinių kitimų. Šiuo metu naudojami trys akumuliavimo būdai:elektros akumuliatoriuose, vandens akumuliaciniuose baseinuose, jungiantisprie valstybinio elektros tinklo per reversinius skaitiklius. Perspektyvuskompensacijos būdas – jungimas su vėjo jėgaine. Esama atvejų, kaiakumuliacija nereikalinga (pvz., tiltų, požeminių įrengimų katodinėapsauga). Dėl saulės spinduliuojamosios energijos sezoninio, paros,meteorologinio kitimo negalima tikėtis visą reikiamą elektros energijągauti iš fotoelektros. Tačiau fotoelektrinės energijos panaudojimas gali išesmės sumažinti importuojamo iškasamojo kuro (urano, naftos, dujų, akmens

anglies) reikmes. Situacija gali pasikeisti tolimesnėje perspektyvoje,panaudojus saulės energiją vandeniliui ir deguoniui gaminti iš vandens.

Vandenilis yra viena iš patraukliausių energijos kaupimo irtransportavimo medžiagų. Jis sudaro 75% visos visatos. Vandenilis yradidelės energinės vertės kuras, jį deginant neteršiama aplinka.Suskystintas vandenilis yra perspektyvūs degalai. Šių lengvų degalųnaudojimas praplėstų viršgarsinių lėktuvų ir kosminių laivų galimybes. Deja, kol kas nežinomi pigūs vandenilio gavimo ir patikimi saugojimobūdai. Vandenilį galima būtų gaminti elektrolizuojant jūros vandenį, bettam reikia pigios elektros energijos. Šis būdas būtų tinkamas, jei pavyktųsukurti termobranduolines elektrines. Vandenilis susidaro termiškai skaidant vandenį, tačiau net 2000°Ctemperatūroje skyla tik apie 1% vandens. Pasinaudojus termodinamikosdėsniais šią kliūtį galima būtų apeiti. Virsmą, kurį sunku atliktitiesiogiai, galima atlikti aplinkinėmis reakcijomis. Svarbu tik, kadkiekviena iš tų reakcijų vyktų nelabai aukštoje temperatūroje, o sudėjęvisų reakcijų lygtis turėtume gauti vandens skilimo lygtį: 2 H2O(s) →2H2(d) + O2(d). Mokslininkai gvildena klausimą, kaip būtų galima suskaidytivandenį fotocheminiu būdu, t.y. naudojant saulės šviesą. Jau dabar yra sukurtas elektrocheminis įrenginys, vadinamasis kuroelementas, kuriame vyksta vandenilio ir deguonies jungimosi reakcija, oatsipalaiduojanti energija iš karto paverčiama elektros energija. Tokiųįrenginių efektyvumas yra daug didesnis, nei tradicinių elektros gamybosbūdų. Kuro elementai jau dabar naudojami kosminiuose laivuose. Ne menkesnė yra vandenilio saugojimo problema. Dujiniam vandeniliuilaikyti reikia labai didelių indų, o jį suskystinti sunku. Vandenilisužverda – 253°C temperatūroje, vadinasi, indus su skystu vandeniliu reikialabai atšaldyti. Reikia nepamiršti dar ir to, kad vandenilis su deguonimiir oru sudaro sprogiuosius mišinius. Kai kurie mokslininkai siūloištirpinti vandenilį metaluose arba jų lydiniuose, pavyzdžiui, geležies ir

titano lydinyje, o po to išskirti silpnai pašildžius. Ateities automobilyjevietoj benzino bako galėtų būti vandenilį sugeriančio metalo luitas.Vandenilio išskyrimui būtų panaudojama išmetamųjų dujų šiluma. Jeigu pavyktų išspręsti visas paminėtas problemas, vandenilis galėtųpakeisti būstui apšildyti naudojamas gamtines dujas, metalurgijoje – akmensanglį ir koksą. Be abejo, kaip dabar, taip ir ateityje milžiniškivandenilio kiekiai būtų naudojami amoniakui sintetinti. Sukūrus ekonomiškainaudingus vandenilio gavimo būdus, žmonijos gyvenimas stipriai pasikeistų,prasidėtų vandenilio amžius. Mes manome, kad vienas iš pigiausių vandenilio gavimo būdų yranaudojant saulės energiją. Savo darbe bandysime išsiaiškinti ar šis būdasyra perspektyvus Lietuvos sąlygomis. 2. EKSPERIMENTO PAGRINDIMAS

2.1. Vandenilio gavimas

Gryno vandenilio gamtoje yra nedaug. Jį galima gauti vandenselektrolizės, anglies monoksido konversijos, metano konversijos būdu irišskirti iš koksavimo dujų. VANDENS ELEKTROLIZĖ. Leidžiant nuolatinę elektros srovę panardintais įvandenį elektrodais, vanduo skyla į vandenilį ir deguonį: vandenilisskiriasi ant katodo (neigiamo elektrodo), Šiuo būdu gaunami labai gryniproduktai, bet sunaudojama daug elektros energijos. Taip vandenilisgaunamas ten, kur pigi elektros energija. 2H2O → 2H2 + O2 ANGLIES MONOKSIDO KONVERSIJA. Anglies monoksido ir vandens garų mišinįleidžiant per katalizatorių ( 250-525 0C ), susidaro vandenilis ir angliesdioksidas: CO + H2O→ CO2 + H2 + 20kJ (2.1.1) Pagrindinės žaliavos vandeniliui šiuo būdu gauti – vandens garai iranglis. METANO KONVERSIJA. Norint gauti vandenilį, gamtinės dujos veikiamosvandens garais ir deguonimi. Šis procesas vadinamas metano konversija. Jometu vyksta tokios reakcijos: CH4 + H2O→CO + 3H2 – 203kJ (2.1.2) CH4 + 1/2O2→CO + 2H2 + 36kJ (2.1.3) Gautas anglies monoksidas toliau konvertuojamas pagal (2.1.1)reakciją. Metano konversijos (2.1.2) reakcija – grįžtamoji endoterminė.Metano konversijai reikalingą šilumą galima gauti atliekant (2.1.3)reakciją. VANDENILIO GAVIMAS IŠ KOKSAVIMO DUJŲ. Pramonėje gana daug vandenilio

išskiriama iš koksavimo dujų. Koksavimo dujos gaunamos, anglį be orokaitinant 800-1050 0C temperatūroje. Visi komponentai, išskyrus vandenilį,verda aukštesnėje kaip – 252,6 0C temperatūroje. Atšaldžius koksavimo dujasiki – 200 0C temperatūros, visi komponentai virs skysčiu – dujinis liks tikvandenilis. Taip vandenilis išskiriamas iš koksavimo dujų. VANDENILIS IŠ ALKOHOLIO. Jau sukurtas kompaktiškas reaktorius.Minesotos universiteto specialistų sukurtoji sistema gali pakeisti visąkuro elementų panaudojimo elektromobiliuose ateitį. Reaktoriaus prototipas,kuris gamina vandenilį yra 10 cm ilgio ir 2 cm skersmens. Dabartiniaipramoniniai vandenilį gaminantys reaktoriai yra gerokai didesni.[pic] Reaktoriuje alkoholis (etanolis) yra verčiamas vandeniliu pasitelkusdviejų etapų procesą. Pradžioje etanolio, vandens ir oro mišinys yraįpurškiamas į reakcijos kamerą ir įkaitinamas iki 140 oC temperatūros,kurioje visos jį sudarančios medžiagos išgaruoja. Garai yra praleidžiamipro rodžio ir cerio oksido katalizatorių, kuris suskaldo etanolį,paversdamas jį vandeniliu, anglies viendeginiu ir anglies dvideginiu. Tuopat metu išsiskiria ir papildoma šiluma, pakelianti temperatūrą iki 700 oCir paspartinanti reakciją. Ši šiluma taip pat gali būti naudojamapapildomai įpurškiamų dujų pašildymui. Vėliau mišinys patenka į kamerą, kurioje jis atšaldomas iki 400 oC irpraeina platinos ir cerio oksido katalizatorių. Šioje vietoje su karštaisvandens garais sureaguoja anglies viendeginis ir gaunasi anglies dvideginisir vandenilis. Vandenilio iš reaktoriaus išeinančiose dujose yra apie 50procentų. Naujajam reaktoriui tiks etanolis, pagamintas fermentuojant grūdus arbulves. Tokiu būdu gaunamo vandenilio kaina prilygtų benzino kainai, tuotarpu visos procese naudojamos žaliavos būtų atsinaujinančios. Aišku,vandenilio kaina šiuo atveju svyruotų priklausomai nuo atitinkamų metųderliaus.

2.2.Fotovandenilis

Pastaruoju metu didžiausio dėmesio, tame tarpe ir finansinio, sulaukėfotovandenilinė arba Saulės – vandenilio energetika (agl. SolarHydrogen).Fotovandenilinės energijos tyrimams ir šios srities technologijų kūrimui

dižiosios pasaulio valstybės skiria nepaprastai daug dėmesio ir lėšų. VienJAV kitais metais numato finansuoti projektus , bendra vertė apie 1,2milijardo dolerių. Neatsilieka Japonija, Kanada, Vokietija. Egzistuoja irEuropos Sąjungos programa remianti minėtus tyrinėjimus ir technologijas.

Fizikiniai šių technologijų pagrindai buvo atrasti beveik prieš 150metų, Kai seras William Robert Grove (1811-1896) ir Christian FriedrichSchoenbein (1799-1868) sukūrė taip vadinamą kuro celę, kurioje cheminiųreakcijų pagalba buvo generuojama elektros energija. Vandenilinio kuro celęišrado anglų inžinierius Francis Thomas Bacon(1902 –1992). Šis atradimasbuvo prisimintas tik 1960 metais, kai NASA kosmoso įsisavinimo tikslaisprireikė atsinaujinančio (angl. renewable) ir neteršiančio aplinkosenergijos šaltinio. Labiausiai šiam tikslui tiko vandenilinio kuro celė,kurioje vandeniliui jungiantis su deguonimi išsiskiria elektros energija.Vandenilis kosmose buvo gaunamas elektrolizės būdu skaidant vandenį.Pirminis energijos šaltinis buvo puslaidininkiniai Saulės elementai. Tokiupavidalu sukaupta vandenilio energija buvo naudojama efektyviau negutradiciniai elektros energijos akumuliavimo būdai. Tačiau svarbiausia yratai, kad tokio energijos gavimo būdo pašalinis produktas yra tas patsvanduo, kurį galima naudoti cikliškai ir visiškai neteršti aplinkos.

F.T.Bacon vandenilinio kuro celės pagrindas yra protoninių mainųmembrana (angl. Proton Exshange Membrane), kuri yra laidi elektronams irnelaidi protonams.

Labai paprastos cheminės reakcijos metu

2 H2 + O2 → 2 H2O (2.2.1) išsiskiria keturi laisvieji elektronai, kurie protoninių mainųmembranos pagalba atskiriami nuo protonų ir tarp celės (1 pav.) anodo irkatodo susidaro maždaug 1,16 voltų potencialų skirtumas.

Didesnei galiai ir voltažui gauti celės jungiamos į baterijas.Dabartiniu metu daug dėmesio skiriama pramoninių didelės galiosfotovandenilinių įrenginių kūrimui bei konstravimui.

Kuriami stacionarūs ir mobilūs fotovandeniliniai agregatai, šiuoprincipu veikiančios trasporto priemonės, šildymo sistemos ir kt.Fotovandenilinės energijos panaudojimas turi techninių privalumų:

• Geri našumo rodikliai;

• Daugiacikliškumas; • Mažatriukšmiai; • Ekologiškumas Tačiau norint plačiai naudoti fotovandenilinę energiją reikiaišspręsti kai kurias problemas:• Padidinti saugumą, kadangi vandenilis turi plačias sprogstamumo ribas. Tam reikalingos efektyvios kontrolės sprogimo prevencijos sistemos.• Išspręsti saugojimo problemą, kadangi normaliomis sąlygomis vandenilio tūrinis energijos tankis yra mažas, o kriogeninės priemonės pernelyg techniškai sudėtingos. Reikia ieškoti ko nors panašaus į metalhidridines talpas.• Sumažinti kainą, kadangi dabartiniu metu 1kW galios kuro celė kainuoja apie 8000 JAV dolerių.• Sukurti efektyvias vandenilio gavybos sistemas, visų pirma panaudojant Saulės energiją ir didinant Saulės baterijų našumą, kuris dabartiniu metu tesiekia vos keliolika procentų. Mes savo darbe tyriame fotovandenilinės energijos panaudojimą Lietuvossąlygomis. Šis darbas susideda iš trijų etapų: saulės elemento tyrimas,elektrolyzerio tyrimas, kuro celės tyrimas. Šiame etape darėme eksperimentus su saulės elementu: • Tyrėme voltamperines charakteristikas; • Elemento galios priklausomybę nuo įtampos prie dirbtinės ir natūralios šviesos; • Naudingumo koeficientą. 3. EKSPERIMENTO REZULTATAI

Mes savo darbe tyrėme saulės elemento voltamperinescharakteristikas, elemento galios priklausomybę nuo įtampos prie dirbtinesir natūralios šviesos ir nustatėme naudingumo koeficiento.

3.1. Saulės elemento voltamperinių charakteristikų tyrimas

Sujungėme grandinę pagal schemą:[pic] Pastatėme šviesos šaltinį (P=600W) L atstumu nuo saulės elemento.Keičiant varžą R surašėme ampermetro ir voltmetro parodymus ilentelę(žiūrėti 1 priedą). Bandymą pakartojome esant skirtingiems L. Tą patį bandymą atlikome prieš saulę iš ryto, per pietus ir vakare.Duomenis surašėme i lentelę(žiūrėti 2 priedą). Pagal formulę P= U•I apskaičiavome galią. Nubrėžėme grafikus U=f(I)ir P=f(U).[pic][pic] Iš 2 ir 3 paveikslo matome, kad galia priklauso nuo atstumo tarpsaulės elemento ir šviesos šaltinio. Kuo atstumas didesnis, tuo galia

mažesnė.

[pic]

Iš 4 ir 5 paveikslo matome, kad šviesos intensyvumas didžiausiasvidurdienį, nes tada saulė yra savo aukščiausiame pakilimo taške. Iš lentelės(2 priedas) matome, kad saulės elemento maksimali galia yratada, kai grandinės varža lygi 4 Ω. Palyginę 2 ir 3 su 4 ir 5 paveikslais akivaizdu, kad galia, kuriąsuteikia saulės šviesa elementui yra žymiai didesnė nei dirbtinioapšvietimo. Santykis tarp maksimalios galios prie saulės ir maksimaliosgalios prie dirbtinio apšvietimo(L=0.2m) yra lygus 131. Tai reiškia, kaddirbtinės šviesos galia sudaro tik 0,7% saulės šviesos galios. Taip yratodėl, kad dirbtiniai šaltiniai skleidžia mažo spektro UV spindulius, kurieturi didžiausia energija.

3.2. Saulės elemento naudingumo koeficiento nustatymas

Iš lentelės(2 priedas) apskaičiavome saulės elemento naudingumokoeficientą prie didžiausios galios pagal formulę:

[pic]

Čia Pn – saulės elemento galia, Pv – į saulės elementą krintančios saulėsgalia. Pv apskaičiuojamas pagal formulę: [pic]I0 – stipris, esant trumpam jungimui (R=0);S – saulės elemento paviršiaus plotas(S=62,5 cm2);f – saulės elemento efektyvumo rodiklis (f=2,86 W/m2 mA).

[pic] Čia 1000 W/m2 yra apytikslis saulės šviesos intensyvumas saulėtąvasaros dieną, kai trumpo jungimo srovė lygi 350mA.Skaičiavimus surašėme į 1 lentelę.

|t,va|I,A |Pn,W|Pv,W | η ||l | | | | ||10:2|1,94 |3,59|34,7 |10,4%||0 | | | | ||13:2|2,12 |3,92|37,9 |10,3%||0 | | | | ||16:2|1,85 |3,66|33,1 |11,1%||0 | | | | |

Vidutinis saulės elemento naudingumo koeficientas yra: ηvid=10.6%

Šiuo metu gaminamų saulės elementų naudingumo koeficientas yra 12 –15%. Mūsų apskaičiuotas yra mažesnis(10,6%). Taip yra dėl rodiklio fnetikslumo, nes mes eksperimentą atlikome balandžio mėnesį, o efektyvumorodiklis apskaičiuojamas vasarą, kai saulės intensyvumas didžiausias. Mūsų saulės elemento galia P vidurdienį yra 3,92W, o tai yra 0,004kWh. Mūsų elemento paviršiaus plotas S= 62.5 cm2. Jeigu plotas būtų 1m2,tada gautume 0,64kWh, o per dieną(jei tarsime, kad yra 6 valandos, kurios

tinka gaminti saulės energiją) susidarytų apie 3,9 kWh. Tokie duomenys yra,kai saulės elemento naudingumo koeficientas tik 10,6%, tačiau mums svarbutą energija naudoti vandenilio gavimui. Žinant stiprį galima apskaičiuoti išsiskyrusio vandenilio tūrį Vnormaliomis sąlygomis. [pic]

R=8,314 J/mol•K (universali dujų konstanta); p=1,013•105 Pa (slėgis n.s.); F=96485 C/mol (Faradėjaus konstanta); T=290 K (aplinkos temperatūra); I=2,12 A (srovės stipris esant didžiausiai saulės elemento galiaiprieš saulę); t=3600 s (laiko tarpas per kurį kaupiasi vandenilis); z=2 (vieno vandenilio atomo elektronų skaičius).

Tada per 1 valandą vandenilio išsiskiria V=9,5•10-4 m3=950 cm3 Vandenilio panaudojimą Lietuvos sąlygomis plačiau tirsime savobakalauro darbe. 4. IŠVADOS Tirdami saulės elementą gavome šias išvadas: ▪ Didinant atstumą tarp šviesos šaltinio ir saulės elemento, elemento galia mažėja; ▪ Saulės šviesos intensyvumas yra didesnis nei dirbtinės; ▪ Natūralios šviesos intensyvumas yra didžiausias vidurdienį; ▪ Saulės elemento naudingumo koeficientas yra apie 10,6%; ▪ Saulės elemento naudojimas yra perspektyvus net ir Lietuvos sąlygomis.

5. LITERATŪRA 1. Šiaulių kraštas.2004 kovo 19 d. Priedas Saulės miestas 3 psl. 2. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/06/06hidro.html 3. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/06/06atsi.html 4. http://news.mireba.lt/ml/179/branduoline.htm 5. http://saule.lms.lt/main/hidrol.html 6. http://saule.lms.lt/main/windl.html 7. http://saule.lms.lt/main/solarl.html 8. http://saule.lms.lt/main/geol.html 9. http://saule.lms.lt/main/biomassl.html 10. http://saulesenergija.w3.lt/lt/index.htm 11. http://vejoenergija.w3.lt/lt/FORTIS_Titulinis.htm 12. http://www.h-tec.com 13. http://www.waterland.lt/leidinys_lt/tomai/t10_lt.htm#s1 14. http://www.worldenergy.org/wec- geis/publications/statements/stat2003lt.asp 15. http://www.chf.vu.lt/Elementai/AElem/vandenilis.htm 16. http://www.rtn.lt/mi/0307/vandenilis.html

———————–F. T. BACON

3,00E-02

2,50E-02

2,00E-02

1,50E-02

1,00E-02

5,00E-03

0,00E+00

1 lentelė

5 pav. Saulės elemento P=f(U) priklausomybės grafikas prie saulės

4 pav. Saulės elemento voltamperinės charakteristikos prie saulės

3 pav. Saulės elemento P=f(U)priklausomybės grafikas prie dirbtinioapšvietimo

2 pav. Saulės elemento voltamperinės charakteristikos dirbtinio apšvietimo

500

3,50E-02

1000

1500

2000

2500

U,mV

P,W

L=0,2m

L=0,3m

L=0,4m

-200

300

800

1300

1800

2300

I,mA

U,mV

L=0,2m

L=0,3m

L=0,4m

0,5

1,5

2,5

0,5

1,5

2,5

I,A

U,V

10:20 val

13:20 val

16:20 val

0,5

1,5

2,5

3,5

4,5

0,5

1,5

2,5

U,V

P,W

10:20

13:20

16:20

1 pav. Eksperimento grandinė

(3.2.1)

(3.2.2)

(3.2.3)

(3.2.4)