fizikos rasinys apie dangaus kunus

Tokios ir tokios vid. m-klos
Xa klasės mokinės VArdenes pavardenes

Referatas

„Dangaus mažieji kūnai“

Fizikos mokytojai V.Pavardenei

2007 m.
Asteroidai
( gr. aster – žvaigždė, eidos – pavidalas)

• Asteroidai – tai mažosios planetos, kurių skersmuo nuo 1-1000 km.
• Asteroidų kilmė nežinoma, gal būt tai dalys kokios vienos suskilusios planetos.
• Daugiausia (95%) asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų vadinamame asteroidų žiede.

Marso palydovai Fobas ir Deimas yra asteroidai

• Sandaros požiūriu asteroidai yra beveik apskriti arba netaisyklingos formos luitai, kosminės uolos, įvairiai atspindinčios šviesą.

• Didžiausi asteroidai: Cerera, Paladė, Vesta, Higėja, Eunomija, Junona.
• Pirmasis asteroidas atrastas 1801 metais ir pavadintas Cerera. Joo skersmuo siekia 1000 km.

Iki 1988 sukataloguota ~5500 asteroidų
Dabar kasdien atrandama ir užregistruojama 150 – 200 naujų asteroidų, kurių dydis nuo 1km iki 1000 km.

Jiems suteikiamas eilės numeris ir įžymaus žmogaus, valstybės ar miesto vardas.
Trys mažosios planetos turi lietuviškus vardus: 2420 Čiurlionis, 2577 Lietuva, 3072 Vilnius.

Žiūrint pro teleskopą asteroidai atrodo kaip šviečiantys taškai. 2000 m. vasario mėn. teleskopu nufotografuotas maždaug 20 km skersmens kūnas, skriejantis aplink 140 km dydžio asteroidą 762 Pulcova

Asteroidų pavojingumo skalė
Kaip ir žemės drebėjimams, taip asteroidų kritimams galima sudaryti skalę, pagal kurią galima nustatyti, kiek pavojingas dangaus kūūnas artėja į tam tikrą žemės paviršių. Taip vadinamą Turunišką skalę 1999 m sukūrė amerikiečių astronomas R. Binzelis.

2. Kometos
gr. kometes aster-

uodegota žvaigždė

• Kometos – mažos masės ir mažo tankio kosminiai dangaus šviesuliai su uodegomis.
• Kometą sudaro branduolys, galva ir uodega.
• Branduolys yra 1-50 km sk

kersmens vientisas luitas, susidedantis iš negaruojančių silikatų, metalų dulkių ir sušalusių į ledą lengvai garuojančių medžiagų.
• Kometų išvaizda priklauso nuo nuotolio iki Saulės. Kai kometos branduolys priartėja prie Saulės, sušąlusios dujos (metanas, amoniakas, vanduo ir kt.) ima sparčiai garuoti, branduolys apsisiaučia dujų skraiste, ir susidaro kometos galva (jos skersmuo iki 100 000 km).
• Saulės vėjas ir trumpabangiai spinduliai išstumia iš galvos dalį dujų ir dulkių. Taip susidaro viena ar kelios kometos uodegos, kurios ištįsta per milijonus km (taip kometos medžiaga pamažu sklaidosi tarpplanetinėje erdvėje).
• Jei kometa daug kartų sugrįžta prie Saulės, jos masė pastebimai sumažėja, ir pagaliau kometa kartais visai išyra.

• Kometos švyti jų atspindėta saulės šviesa. Skraistės ir uodegos dujos, gavusios saulės spindulių energijos, ima spinduliuoti pačios.
• Tikimybė, kad Žemė susidurs su kometa yrra viena per 100 000 metų. Dažniausiai pasitaiko atvejų kai Žemė patenka į kometos uodegą. 1910 m. pro Halio kometos uodegą pranėrusiai Žemei nieko neatsitiko. Ši kometa grįžta prie Žemės kas 76 metus.
• Pastebėtos naujos kometos pavadinamos jų atradėjo pavarde ir pažymimas eilės numeris. 1980 m. liepos 31 d. pirmieji kometą pastebėjo ir Vilniaus universiteto studentai Kazimieras Černis ir Jovaras Petrauskas. Ši kometa pavadintas Černio-Petrausko kometa. K.Černius vėliau atrado dar dvi kometas.
• Šiuo metu yra žinoma maždaug tūkstantis kometų.
• Kometos skrieja aplink saulę įvairiomis orbitomis.
• Tos kometos, kurių praskriejimo pe

eriodas yra trumpesnis nei 200 metų, vadinamos trumpaperiodėmis, o kurių ilgesnis – ilgaporiodėmis ir net vienkartinėmis.
• Dažniausias Žemės aplinkos svečias yra Enkės kometa, pasirodanti kas 3,3 metų.

Kometos uodegos
Heilo-Bobo kometa (K.Černio nuotrauka)

• Yra du skirtingos sudėties ir išvaizdos uodegų tipai – joninė uodega ir dulkinė uodega.
• Joninė uodega būna tiesi ir melsvos spalvos. Ją sudaro jonizuotos molekulės
• Dulkinė uodega yra atsilenkusi link kometos orbitos ir paprastai kreivos formos. Ji susideda iš kietų 10-100 m dydžio dulkelių, atspindinčių Saulės šviesą.
Kometos baigtis

Jei kometa daug kartų sugrįžta prie Saulės, jos masė pastebimai sumažėja, ir pagaliau kometa kartais visai išyra.
• 1999 m. liepos 5 d. astronomai užfiksavo LINEAR kometą.
• Rugpjūčio 5 d. LINEAR kometa astronomų akyse virto meteoroidų telkiniu.

2004 metų sausio 2 d. amerikiečių kosminis laivas “Stardust” susitiko su kometa “Wild-2“, praskrido pro ją 240 km atstumu, nusiuntė į Žemę kometos nuotraukas ir paėmė sudėties mėginius .

3. Meteoroidai (meteoriniai kūnai) – mažesni negu 1 km skersmens kūnai, skriejantys aplink Saulę ir planetas.

Tai kometų liekanos ar asteroidų nuolaužos.
• Dideliu greičiu įlėkęs į Žemės atmosferą, meteoroidas dėl trinties smarkiai įkaista ir sudega, virsdamas švytinčiu meteoru arba bolidu, kurį galima matyti.
• Dažnai tokį meteorą matome kaip “krintančią žvaigždę”.
• Meteorų srautai, kurie skrieja iš kurio nors žvaigždyno yra vadinami jo vardu. Pvz. Liūto žvaigždyne galima pamatyti loenidus.
• Persėjos žvaigždyne – perseidus.

Kartais Žemę nesudegę pasiekia nemaži meteoritai

• Pagal sudėtį meteoritai skirstomi į

akmeninius ir geležinius.
• Dažniausiai krinta akmeniniai meteoritai.

Ant žemės kasmet nukrinta iki 100 000 t meteoritų: nuo dulkių dydžio iki 1000 kg luitų, bet randama jų nedaug
• Atsitrenkdami į žemę , dideli meteoritai išmuša kraterius, vadinamus astroblemomis – “žvaigždžių žaizdomis”. Kartais tie krateriai būna labai dideli.
• Astroblemų yra ir Lietuvoje:

8 km skersmens – Verpiuose(Ukmergės raj.),

5 km skersmens – Mizarų kaime prie Druskininkų.

Meteoritų aukos

• 2003 metų rugsėjo 29 dienos vakare Indijos Oriso valstijoje Sudusudijos kaime nukrito meteoritas.
• Rezultate – du namai visiškai sudegė, 20 žmonių sužeista, vienas žuvo. Šimtai žmonių panikos metu paliko savo namus.
• Vienas žmogus ,bandydamas išgelbėti savo namus, stipriai apdegė, o du kaimo gyventojai gavo tokį šoką, kad net prarado sąmonę.
• Indijos kaime nukritęs kūnas – tai skeveldra didžiulio bolido, kuris pralėkė pro pietinę šalies dalį.
• Jo judėjimą stebėjo net 11–oje vietovių, keliose iš jų buvo rastos dar kelios skeveldros.
• Viena svėrė net 5,7 kg. Ją rado Pasčima Suniti kaimo vietovėje.
• „Šviesa buvo tokia ryški, kad naktis trumpam virto diena“- pasakoja gyventojai.

Apibendrinimas:

• Asteroidai

tai mažosios planetos, kurių skersmuo nuo 1-1000 km.
• Kometos

tai mažos masės ir mažo tankio kosminiai dangaus šviesuliai su uodegomis.
• Meteoroidai (meteoriniai kūnai)

tai mažesni negu 1 km skersmens kūnai, skriejantys aplink Saulę ir planetas.
• Meteoras arba bolidas

meteoroidas dėl trinties smarkiai įkaista ir sudega, virsdamas švytinčiu meteoru arba bolidu.
• Meteoritas

tai bolido liekana, nukritusi ant žemės.

Leave a Comment