Elektros srovė skysčiuose

Elektros srovė skysčiuose

Laidininkai

Pirmos rūšies laidininkai

Metalais, jų lydiniais, anglimi elektros srovė teka visiškai nekeisdama jų cheminės sudėties. Tekant srovei, jie tik įšyla. Joms būdingas elektroninis laidumas.

Antros rūšies laidininkai

Rugščių, bazių ir druskų tirpalai bei daugelis išlydytų kietųjų dielektrikų (pvz. druska, molis) tekant elektros srovei ne tik įšyla, bet ir chemiškai skyla į sudėtingas dalis.

• Elektrolitai – tai medžagos, kurios ištirpintos arba išlydytos praleidžia elektros srovę.
• Elektrolitinė disociacija – tai elektrolito molekulių skilimas į jonus, veikiant tirpikliui.
• Jonai – tai dalelės turinčios teigiamą arba neigiamą krūvį.
• Molizacija arba jonų rekombinacija – tai diisociajai prišingas procesas. Skirtingų ženklų jonai gali susijungti ir vėl sudaryti neutralią molekulę.

Nesant išorinio elektrinio lauko, tirpalo jonai ir molekulės juda chaotiškai. Atsiradus tirpale elektriniam laukui, atsiranda ir kryptingas jonų judėjimas: teigiami jonai juda link neigiamo elektrodo, vadinamo katodu, o neigiami jonai – link teigiamo elektrodo, vadinamo anodu.
Elektrolitų, laidumas yra joninis. Elektrolitu tekančiai srovei galioja Omo dėsnis.

Elektrolizė – tai medžiagos išsiskyrimas ant elektrodų, tekant srovei elektrolitu.
Elektrolizės metu išsiskyrusios medžiagos masė yra tiesiog proporcinga srovės stiprumui ir jos tekėjimo laikui:

m = kIt
arba, turint omenyje, kaad q = It

m = kq

k – elektrocheminis ekvivalentas

Elektocheminis ekvivalentas – tai dydis, kurio skaitinė vertė lygi ant elektrodų nusėdusios medžiagos masei, pro elektrolitą pratekėjus 1C krūviui.
Gali būti apskaičiuojamas:
k = [1k] =

M – molinė masė

F – Faradėjaus skaičius

F = 9,65 . 104 C/mol

n – elemento valentingumas

Elektrolizės taikymas praktikoje

Elektrolizės būdu vieno metalo paviršius pa

adengiamas plonu kito metalo sluoksniu (nikeliavimas, chromavimas, variavimas ir kt.). Ši tvirta danga apsaugo paviršių nuo korozijos. Tokiu pat būdu sidabruojami ir auksuojami papuošalai.
Metalinių dangų nusodinimas ant gaminių vadinamas galvanostegija. Pastaruoju metu išrasti būdai nusodinti tokias dangas ir ant plastmasės paviršių.
Įvairiomis priemonėmis padedant elektrolizės dangą atskirti nuo paviršiaus, ant kurio nusėdęs metalas, galima gauti reljefinio paviršiaus kopiją.
Tikslių metalinių kopijų gamyba elektrolizės būdu vadinama galvanoplastika. Galvanoplastikos būdu gaminamos tipografinės klišės, patefono plokštelių matricos, skulptūrų ir bajerliefų kopijos.
Elektrolizės būdu iš metalų pašalinamos priemaišos.

Leave a Comment