Petro Vileišio gimnazija istorijos darbas
Istorijos darbas
XIX a. Išradimai – atominė energija.
2004 m.
Įvadas
Šiame darbe rašoma, kaip buvo sukurta atominė energija, kas ją išrado ir kaip. Tema yra „ATOMINĖ ENERGIJA“, ji buvo pasirinkta todėl, kad įdomu sužinoti kaip atsirado toks didžiulis atradimas ir gana pavojingas, kaip atominė energija.
Atominė energija
Žmonijai kasdien suvartojant milžiniškus organinio kuro: akmens angliesar naftos, kiekius, visiems jau senokai buvo neramu, kas bus, kai tas kuraspasibaigs. Daug dirbama stengiantis pakeisti senkančias kuro atsargassaulės ir kitomis alternatyviomis energijos rūšimis, bet šie energijosšaltiniai vis dar nesugeba atstoti anglies ir naftos. Todėl atomobranduolio energijos įsisavinimas savo metu sukėlė didžiulį entuziazmą. Atrandant šios energijos įsisavinimo būdus prireikė daugelio žmoniųpastangų. Pats radioaktyvumo reiškinys 1896 m. buvo netyčia buvo atrastasprancūzo Henri Becquerelio, palikusio stalčiuje su fotoplokštelėmis truputįurano druskos. Išryškinęs plokšteles jis pamatė, kad jos yra apšviestos. Pokeleto eksperimentų paaiškėjo, kad plokštelę apšvietusias dalelesspinduliuoja pats uranas. Dar po poros metų Marie ir Pierre Curie iš rūdosišskyrė naują cheminį elementą radį, kuris nustebino visus mokslininkus,nes nuolat, be jokios regimos priežasties generavo šilumą bei visainelauktai virsdavo kitais elementais. 1905 m. Albertas Einsteinas išnarpliojo neišsenkančios radžio energijospaslaptį parodęs, kad energija gali virsti pati medžiaga. Mažai kas tuomettikėjo, kad atomų energiją kada nors būtų galima panaudoti. Įžymusisišradėjas Nicola Tesla kartą pasakė, kad atominės energijos paieškos jamatrodo dar labiau beviltiškos, nei stengimasis sukurti amžinąjį variklį. Jomanymu skaldant atomus visada reikėtų sunaudoti daugiau energijos, negu poto būtų galima iš tokios reakcijos gauti.
Metams bėgant fizikai sukaupė vis daugiau žinių apie atomų sandarą, bettai, kaip reikėtų gaminti ir naudoti atomuose sukauptą energiją nepasidarėaiškiau. Taip buvo iki 1938 m., kuomet du vokiečiai Otto Hahnas ir FritzasStrassmanas nesurado urano atomų branduolių skilimo. Uraną sudaro duizotopai: U235 ir U238. Mokslininkai aptiko, jog tuomet, kai į U235 atomąpataiko neutronas, jis skyla perpus, o šio proceso metu išsiskiriadidžiulis energijos kiekis. Dar daugiau, skylant branduoliui išsilaisvinanauji neutronai, galį skaldyti kitus atomus ir sukelti grandininę reakciją.Galiausiai išsiskiria tiek daug energijos, kad ją jau galima naudotielektros gamyboje arba, blogesniu atveju, kuriant atominę bombą. A.Einsteinas iškart perspėjo JAV prezidentą Ruzveltą, kad naciųVokietija gali pasigaminti be galo galingas naujos rūšies bombas irpareiškė, kad tokius tyrimus būtina pradėti ir Amerikai. Prezidentaspaklausė žymiojo fiziko ir gimė labai slaptas projektas “Manhattan”,skirtas urano ir branduolių skilimo tyrimui. Pirmasis pasaulyje branduolinis reaktorius atsirado Čikagos universitetosporto salėje. Jį sudarė dideli švaraus grafito blokai, kuriuose buvopadarytos skylės urano strypams. Vadovaujant Nobeliopremijos laureatui, italų fizikui Enrico Fermi reaktorius buvo pradėtasbandyti. Lėtai buvo traukinami lauk kontrolės strypai, turėję pristabdytibranduolinę reakciją. Dėl viso pikto greta stovėjo laborantas su kirviurankose, pasiruošęs bet kuriuo momentu nukirsti lyną, kuriuo kontrolėsstrypai buvo keliami. Atidžiai stebėjęs savirašio plunksnos virpėjimą Fermipraneša:” Reakcija palaiko save pačią”. Nors atominės energijos tuomettebuvo gauta vos pusė vato, ši 1942 m. gruodžio 2 diena pateko į istoriją.Pirmąjį kartą pavyko gauti grandininę branduolių skilimo reakciją. Dar po trijų metų, 1945 m. liepą Niu Meksiko dykumoje buvo susprogdintapirmoji atominė bomba. Sprogimas sukūrė tiek energijos, kad plieno bokštas,kuriame bomba buvo įtaisyta, išgaravo, o dykumos slėnis aplink jį išsilydė.Nedaugelis iš sprogimą stebėjusių mokslininkų suprato, kad vos po mėnesiotoks pat sprogimas sunaikins tūkstančius žmonių gyvybių. Tuo metu JAV kariavo su Japonija ir prezidentui Trumenui teko spręsti,panaudoti ar ne atominę bombą. Jo sprendimas pakeitė istoriją. Rugpjūčio 6d. bomba sprogo Hirosimoje, o dar po trijų dienų – Nagasakyje. Atominė bomba tebuvo pirmasis iš naujo baisių ginklų arsenalo. Kitoskartos bombos – termobranduolinės arba vandenilinės, naudojo dviejųvandenilio atomų susijungimą į helio atomą. Ši reakcija teikia energijąSaulei ir kitoms žvaigždėms. Nuo tada, kai 1952 m. JAV susprogdino pirmąjąvandenilinę bombą, šių ginklų griaunamoji jėga imta matuoti jau nebetūkstančiais, o milijonais trinitrotoluolo tonų. Metams bėgant SSSR ir JAVbandė vis galingesnes ir galingesnes vandenilines bombas. Pasaulis ėmė visdaugiau nerimauti dėl šių bombų sukuriamos radioaktyvios aplinkos taršos.Galiausiai, dauguma branduolinių valstybių pasirašė bombų bandymusdraudžiančią sutartį. 1956 m. Anglijoje buvo paleista pirmoji pasaulyje atominė elektrinė.Tuomet buvo prognozuojama, kad apie 2000 m. tokios elektrinės gaminsdaugiau nei 50 proc. elektros energijos. Tačiau panašūs pranašaineatsižvelgė į tai, kokias katastrofiškas pasekmes gali sukelti atominiųelektrinių avarijos. Po avarijų Three Mile Island (JAV) ir Černobylio(SSSR) atominėse elektrinėse, sukėlusių didelę ir visoms gyvybės rūšimspavojų keliančią radioaktyvią taršą, požiūris į branduolinę energetiką ėmėradikaliai keistis. Dabar naujos atominės elektrinės yra statomos beveikvien besivystančiose Azijos šalyse, o turtingesnės šalys svarsto jų visiškoatsisakymo galimybes. Pastaraisiais metais vis daugiau domimasi transmutacija pavadintuprocesu. Manoma, jog jis gali padėti išspręsti labai aktualią radioaktyviųbranduolinių elektrinių atliekų problemą. Transmutacija paverčia ilgąradioaktyvaus skilimo trukmę turinčias atliekas greitai skylančiomis.Procese yra naudojamas protonų greitintuvas, todėl jo sukūrimas pareikalausnemažiau laiko ir lėšų, nei savo laiko reikėjo pačiai branduolinei
reakcijai atrasti.Naudota literatūra
Interneto svetainės: http://www.google.lt http://www.rtn.lt/mi/index.html http://www.rtn.lt/