Šiaulių universitetas Fizikos ir matematikos fakultetas Fizikos katedra
Referatas
Aktyvieji mokymo metodai
fizikos pamokoje
Daiva Šiaudkulytė Fizika – informatika 5 kursas
Šiauliai, 2004 TurinysĮvadas 3Aktyviųjų mokymo metodų samprata 4Aktyviųjų mokymo metodų rūšys 5 Įtraukianti paskaita 5 Klausimų pateikimas 5 Klasės diskusija 6 Grupės diskusija 7 Svarbus įvykis 8 Atvejo analizė 9 Skaitymas 9 Minčių lietus 10 Jėgos lauko analizė 11 Mokinių interviu 12 Grupės pranešimas 13 Debatai arba pranešimas nurodytu klausimu 13 Vaidmenų atlikimas 14 Mokymosi kontraktas 14 Akvariumas 14 Aukcionai 15 Dėstymas etapais 15 Euritmijos metodas 15 Kampų metodas 15 Minčių ežys 16 Maltinukas 16 Meno metodas 16 Modelio metodas 17 Projektų kūrimas 17 Užmokyklinių užduočių metodas 17 Žmogaus pažinimo metodas 18Aktyviųjų mokymo metodų pritaikymas fizikos pamokoje 19Išvados 21Literatūra 22
Įvadas
Ilgai buvo naudojami tradiciniai mokymo metodai, nuo kurių buvonedrąsu nutolti, ir pamokos tapo vienodos bei nuobodžios. Mokiniams buvostengiamasi suteikti kuo daugiau žinių. Tačiau šiandien atsirado galimybėrinktis programas ir naudoti naujus metodus, kurie skatina mokiniųsavarankiškumą, loginį mąstymą, pratina aktyviai dalyvauti ugdymo procese.
Aktyviųjų mokymo metodų samprata
Aktyvaus mokymosi metodai – tai būdas pasiekti tikslą. Jie padedamokytojams išdėstyti dalyko turinį taip, kad mokiniai lengviauįsisąmonintų. Šiuo atžvilgiu svarbu ne tik žinių suvokimo, bet ir tų žiniųpanaudojimo aspektas. Mokantis aktyviaisiais mokymosi metodais, įgyjama iržinių, ir gebėjimų. Aktyvaus mokymosi metodai – tai pedagogikos įrankiai, kuriaismokytojai naudojasi siekdami padėti mokiniams įsitraukti į kritinį mąstymą. Kritinis mąstymas reiškia būdus, kuriais perdirbamos, sutelkiamosir apmąstomos žinios. Tai ne pats turinys, o informacijos apsvarstymoprocesas, kuris gali būti taikomas visose srityse. Mes gyvename greitai besikeičiančiame ir nenuspėjamame pasaulyje.Kad išliktume ir klestėtume, mums reikia išmokti tokių mąstymo būdų, kurienepasentų atsirandant naujoms specialybėms, naujai informacijai. Privalomegalvoti ne tik apie save pačius, bet ir apie didesnį pasaulį. Gebėjimas kritiškai mąstyti: ➢ Skatina visuomenės atvirumą; ➢ Skatina tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius tarp žmonių; ➢ Ugdo mokinių ir mokytojų gebėjimą klausytis; ➢ Padeda suprasti įvairius požiūrius; ➢ Įgalina mokinius, pasinaudojant tuo, ko išmoko, suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę; ➢ Leidžia imtis naujos veiklos; ➢ Garantuoja mokinių mokymosi integralumą ir saviraišką. Kritinis mąstymas nėra negatyvus, priešingai – jis pozityvus irproduktyvus. Nors jis gali sukelti sunkumų, verčiančių patikrintiankstesnes prielaidas, kritinis mąstymas padeda mums keistis. Gebėjimas kritiškai mąstyti yra svarbus tam, kad žmonės aktyviaigyventų, veiksmingai dirbtų besikeičiančioje visuomenėje. Mokiniai kasdienturi rinktis, vertinti, spręsti apie: ➢ Informaciją, kuri gaunama, panaudojama ir kuria tikima; ➢ Kuriamus planus; ➢ Veiksmus, kurių imamasi. Užaugę mokiniai gyvens sudėtingame pasaulyje, demokratiškoje visuomenėje, kur ir individualūs, ir kolektyviniai sprendimai reikalaus rinktis, perdirbti ir naudoti informaciją.
Aktyviųjų mokymo metodų rūšys
Įtraukianti paskaita
Mokytojas turi perteikti informaciją taip, kad mokiniai apmąstytųtemą įvairiais aspektais ir prieitų prie savo išvadų apie šios informacijostinkamumą. „Faktai“ pateikiami kaip tokie, bet daugelis temų pateikiamapasiūlant kelis požiūrius. Mokytojas išdėsto medžiagą ir pagrindžia jostinkamumą. Mąstymas stimuliuojamas duodant klausimus ir parodant įvairiuspožiūrius į dalyką. Pavyzdžiui, matematikos formulės ne tik pateikiamos, bet irpaaiškinamas jų išvedimas. Jei mokoma literatūros, pateikiamos keliosgalimos interpretacijos ir duodami klausimai, skatinantys mokiniusapsvarstyti kiekvieną požiūrį. Tai naudinga tam, kad: ➢ būtų perduodama informacija, kurios pagrįstumą mokiniai apsvarsto, o ne priima kaip „abstrakčią tiesą“; ➢ mokiniai pradėtų svarstyti kelis požiūrius prieš prieidami prie išvados; ➢ būtų modeliuojamas kritinio mąstymo procesas. Būtini elementai: ➢ atsižvelgti į mokinių interesus ir tai, kokia medžiaga juos
gali sudominti; ➢ pateikti kelis požiūrius į tą patį dalyką; ➢ pateikti mokiniams klausimus apmąstymams; ➢ suteikti mokiniams galimybę klausinėti. Vengtini pavojai: Venkite pateikti medžiagą kaip faktus, kai yraįvairių nuomonių; venkite nesustodami pasakoti – skirkite laiko klausimamsir tam, kad juos pateiktų mokiniai. Kitas kraštutinumas – nesileiskitemokinių įtraukiami į nuklystančius nuo temos klausimus bei atsakymus. Toišvengti galima garantuojant, kad mokinių klausimas laiko tikrai likspamokos gale.Klausimų pateikimas
Paprašykite mokinių ką nors atsiminti ar įvertinti, taippaskatindami juos palyginti ar supriešinti sąvokas, pateikite pagrįstąsprendimą. Svarbiausi klausimų tipai yra šie: faktų atsiminimo, kelių galimųatsakymų į klausimą išvardijimas (pasirinkimas iš kelių variantų),palyginimo ir supriešinimo, atviri klausimai. Tai naudinga tam, kad mokiniai būtų įtraukti į mąstymo procesą.Patyrimas parodė, kad grupė, aktyviai dalyvaudama šiame mąstymo procese,lengviau supranta, priima ir įsimena medžiagą. Kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti klausimai turi būti formuluojamitaip, kad stimuliuotų mokinių mąstymą ir padrąsintų juos diskutuoti.Būtini elementai: ➢ Kritinio mąstymo akivaizdumas: galėjimas analizuoti alternatyvas, kad būtų prieita prie pagrįstų vertinimų bei išvadų. ➢ Paverskite klaidas pamokančiu patyrimu, o ne bauskite už jas. Svarbiau ne tai, kad būtų atsakyta „teisingai“, o tai, kad mąstymo procesas būtų logiškas. Panaudokite klaidas kaip pamokantį patyrimą, padėdami mokiniams analizuoti minčių eigą, atvedusią prie neteisingo atsakymo. ➢ Reikalaukite, kad mokiniai pagrįstų atsakymus, prašykite, kad jie patvirtintų išvadas faktais. Vengtini pavojai: Nepateikite nepakankamai pasirengusioms grupėmsatvirų klausimų. Duokite klausimus, kurie suteikia tam tikrą kryptį irnurodo, ką mokiniai turėtų veikti, kad imtų kritiškai mąstyti.
Klasės diskusija
Mokytojas siekia įtraukti mokinius, pasinaudodamas jų patyrimu,skaitymu, dėstomąja medžiaga, ir skatina mokinius reikšti nuomonę pamokostema. Mokinių prašoma atsakinėti į mokytojo pateiktus klausimus ir patiemsduoti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams. Tai naudinga tam, kad mokiniams būtų sudaryta galimybė patiemspagalvoti apie temą, kad jie susidarytų savo nuomonę ir išmoktų medžiagą, omokytojas galėtų stebėti mokinių minčių eigą ir suteiktų mokiniams galimybęmokytis vieniems iš kitų. Buvimas grupės nariu skatina mokinius veikti, suteikia tapatumojausmą, naujų minčių, plečia požiūrį, skatina kūrybiškumą. Būtini elementai – privalomos taisyklės: ➢ Gerbkite grupės narius. ➢ Nustatykite aiškų diskusijos tikslą ir konkrečius rezultatus. ➢ Nekalbėkite apie asmeninius dalykus. ➢ Elkitės konstruktyviai (rekomenduokite, o ne kritikuokite). ➢ Būkite imlūs. ➢ Nenukrypkite nuo temos. ➢ Kalbėkite po vieną. ➢ Aktyviai klausykite vieni kitų. Vengtini pavojai: Svarbu išdėstyti taisykles ir jų laikytis; taipadeda kontroliuoti sąveiką, garantuoti pamokos produktyvumą, sumažintikonfliktus, kontroliuoti klasę. Neleiskite diskutuoti be tikslo ar nukrypti nuo temos.
Grupės diskusija
Mokytojas siekia įtraukti klasės mokinius į diskusiją, naudodamasisjų patyrimu, skaitymu ar pamokos medžiaga, skatina mokinius reikšti savonuomonę pamokos tema. Mokiniai raginami atsakinėti į mokytojo klausimus irpateikti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams. Homogeninis ir heterogeninis mokinių paskirstymas į grupes turisavų privalumų. Homogeninėse grupėse panašių sugebėjimų mokiniai dirbakartu. Šis paskirstymas pranašesnis tuo, kad mokiniai dirba vienodu tempu,kuris gali būti lėtesnis ar greitesnis negu kitų grupių. Taigi geriaubesimokantys mokiniai gali dirbti greičiau ir atlikti sudėtingesnesužduotis. Tačiau menkesnių sugebėjimų mokiniai gali nejausti susidomėjimoir nesistengti iš visų jėgų. Heterogeninėse grupėse kartu dirba įvairių sugebėjimų mokiniai. Taiskatina silpnesnius mokinius rimčiau dirbti, o stipresniems mokiniams tenka„trenerių“ vaidmuo. Tai naudinga, nes būdami mažos grupės nariai, mokiniai turi sąlygas
aktyviai dalyvauti darbe; mokytojas gali palyginti ir analizuoti grupiųdarbo rezultatus visoje klasėje; buvimas grupės nariu skatina veikti, jisgali skatinti ir bendradarbiauti, ir konkuruoti, padeda susitapatinti sumokomąja grupe. Grupė, kurioje mokiniai bendrauja tarpusavyje, – tai naujųminčių ir kūrybiškumo šaltinis. Būtini elementai – privalomos taisyklės: ➢ Gerbkite grupės narius. ➢ Konkretizuokite ir paaiškinkite diskusijos tikslus (laukiamus rezultatus). ➢ Neaptarinėkite asmeninių dalykų. ➢ Analizuodami ir ką nors siūlydami, būkite konstruktyvūs ir konkretūs. ➢ Nenukrypkite nuo temos. ➢ Kalbėkite po vieną. ➢ Klausykitės vieni kitų. Vengtini pavojai: Būtina pateikti taisykles ir jų nuosekliailaikytis. Tai kontroliuoja sąveiką tarp mokinių ir garantuoja pamokosproduktyvumą, padeda sumažinti konfliktus ir kontroliuoti grupę, kad jisiektų produktyvių rezultatų.Svarbus įvykis
Svarbaus įvykio metodas skatina mokinius įvardyti tam tikrą jiemssvarbų įvykį, susijusį su pamokos tema. Mokytojas paaiškina, kokiąkonkrečią situaciją reikėtų prisiminti, o mokinių prašoma parašyti vieną ardvi pastraipas, atsakant į mokytojo nurodytus klausimus apie tą situaciją. Šie atvejai turi būti aprašyti kiek galima konkrečiau, nurodantmokytojo reikalaujamas detales. Yra du svarbaus įvykio metodo panaudojimo būdai: 1) kai mokiniaituri aprašyti savo gyvenimo įvykį pagal mokytojo nurodymus; 2) mokytojoužrašyti svarbūs įvykiai pateikiami klasei nagrinėti ir aptarti. Pirmo būdo instrukcijos, kurią mokytojas pateikia mokiniams,pavyzdys: „Pagalvokite apie situaciją, kai jūs mokykloje išmokote ko norsnaujo. Aprašykite viena pastraipa: 1) Ko jūs išmokote? 2) Kaip to išmokote?3) Iš kur žinojote, kad to išmokote? Kodėl jums tai buvo svarbu?“ Tai naudinga tam, kad mokiniai imtų mąstyti naudodamiesi savo pačiųsvarbiu patyrimu. Padeda mokiniams atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosiosmedžiagos ir jos taikymo, kuris jiems yra svarbus. Padeda pajausti vidinįryšį su mokymusi. Mokytojai ir mokiniai nustato svarbias išankstines prielaidas irvertybes. Susitelkti ties kuo nors konkrečiu lengviau, negu abstrakčiaimąstyti. Mokytojas gali vesti klasę nuo konkrečių dalykų prieapibendrinimų. Svarbaus įvykio metodo privalumas yra tas, kad jis skatina mokiniuskurti prielaidas remiantis konkrečiomis situacijomis ir įvykiais. Mokinių prašoma rašyti ne abstrakčias sąvokas, o susitelkti tiestam tikrais atsitikimais. Apie tai lengva reikšti savo nuomonę irprielaidas. Tai taip pat padeda sutelkti dėmesį, nukreipia diskusiją įasmeninę patirtį. Būtini elementai: ➢ Konkretūs nurodymai ir klausimai. ➢ Kiekvienam mokiniui prasmingas situacijos kontekstas. ➢ Sutelktas pratimas ir diskusija. Vengtini pavojai: Po to, kai jau užduosite užduotis, neatsakinėkiteį mokinių klausimus ir neduokite patarimų. Mokiniai turi savarankiškaigalvoti apie tai, kokia konkreti situacija jiems yra svarbi.
Atvejo analizė
Situacija turi būti aprašyta ypač detaliai, išdėstant matytus argirdėtus faktus, jų nevertinant. Ji gali būti paslaptinga, neturėtigalutinio sprendimo. Galima pateikti situaciją, kad klasė ją analizuotų,arba paprašyti, kad mokiniai parašytų savo situaciją. Atvejo analizė gali būti atliekama bent trim skirtingais būdais: 1)raštu; 2) individualiai; 3) grupėje. Tai naudinga tam, kad būtų: ➢ nustatytos svarbiausios mokinių vertybės ir atskleistas analizės procesas; ➢ vertinama faktinė informacija; ➢ sprendžiamos problemos, priimami sprendimai; ➢ dirbama grupėse kartu su kitais mokiniais sprendžiant problemas. Būtini elementai: ➢ Atvejis turi atitikti mokinių interesus ir jų motyvaciją. ➢ Parodykite faktus, bet neužrašykite nuomonės. Mokiniams turi būti leista patiems susidaryti nuomonę apie pateiktos informacijos svarbą ir neatskleistus faktus. ➢ Būkite objektyvūs. Venkite atskleisti rašančiojo požiūrį į faktus. ➢ Pateikite išplėstą, įvairiapusišką požiūrį, o ne tik faktų interpretaciją. ➢ Pasistenkite aprašyti tarpusavio santykius. ➢ Perteikite procesą, t. y. kaip viskas ilgainiui keitėsi.
➢ Būkite lankstūs. Kai mokiniai ieško atvejo prasmės, priminkite jų pagrįstas interpretacijas. ➢ Įtraukite problemų sprendimą ir sprendimų priėmimą. Kai atvejis analizuojamas grupėje, atsiranda galimybių eksperimentuoti su įvairiais darbo būdais, kurie gali padėti išspręsti daugelį problemų. Vengtini pavojai: Atvejo aprašymas neturėtų būti labai ilgas irdetalus, kad mokiniams nebūtų nuobodu jį skaityti.Skaitymas
Skaitymas – tai žinių įgijimo variklis. Jis tinka visiems dalykamsvisiems amžiaus tarpsniams. Skaitymas ypač svarbus kritinio mąstymogebėjimams ugdyti. Kai mokiniai skaitydami kritiškai mąsto, jie pereina nuožinių prie žinojimo. Baigę mokyklą, žmonės toliau mokosi skaitydami knygas, be mokytojo.Todėl nenutrūkstantis mokymasis visą gyvenimą labai priklauso nuo to, kaipmokiniai išmokomi kritiškai mąstyti tada, kai jie skaito. Tai naudinga padedant mokiniams skaityti apie faktus, tam, kad jiesuprastų, analizuotų, sintetintų ir įvertintų mokomąją medžiagą. Būtini elementai: Mokinių prašoma: ➢ Apibūdinti problemą, kurią autorius mėgina spręsti (žinių lygmuo). ➢ Interpretuoti svarbiausius autoriaus vartojamus žodžius bei terminus (supratimo lygmuo). ➢ Nustatyti, kokie yra autoriaus argumentai ir bendras požiūris (analizė, sintezė). ➢ Nustatyti, kurias problemas autorius išsprendė ir kurios liko neišspręstos (sintezė). ➢ Rasti skirtumą tarp žinojimo ir asmeninės nuomonės pateikiant pagrįstus sprendimus (įvertinimas). ➢ Parodyti, kokių autoriui trūksta žinių, kokios žinios netikslios ar nelogiškos (įvertinimas). Mokiniai gali atsakyti į šiuos klausimus individualiai (paprastairaštu) ir tada aptarti grupėje. Atsakinėdami į klausimus, mokiniai ugdosavo mąstymo sugebėjimus. Užrašydami atsakymus, jie susitelkia ir apmąsto.Rašymas padeda atskleisti mintis ir jų eigą, plėtoti mintis. Priimdami sprendimą, mokiniai geriau supranta dalyką ir peržiūrisavo atsakymus, remdamiesi požiūriais, apie kuriuos išgirdo iš kitųmokinių. Vengtini pavojai: Nepateikite mokiniams medžiagos, kurios jienesupras. Šiam tikslui geriau tinka homogeninės grupės.
Minčių lietus
Minčių lietus – tai spontaniškai atliekamas struktūrinis pratimas:mokiniai aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jotikslas – pateikti klausimą ir leisti mokiniams siūlyti kuo daugiau galimųproblemos sprendimų. Generuojant idėjas laikinai susilaikoma nuo vertinimų – tai leidžiaišgauti originalių minčių. Po to mokiniams skiriama 15 minučių idėjomssugrupuoti, apsvarstyti jų tinkamumą ir galimumą. Mokytojas pateikia klausimą ir nurodo pagrindines taisykles.Pratimui vadovauja arba mokytojas, arba paskirtas mokinys, kurisgarantuoja, kad bus laikomasi taisyklių. Jei jos pažeidžiamos, pratimaskurį laiką sustabdomas. Trumpai pasiruošę, mokiniai atsakinėja į klausimą. Atsakymai turibūti greiti ir neapmąstyti. Mokytojas užrašo atsakymus lentoje. Tai trunka tol, kol klasės idėjos išsenka. Tada mokytojas prašomokinių tęsti dar 5 minutes. Dažnai tai būna laikas, kai gimsta pačiosgeriausios idėjos. Tada mokytojas veda diskusiją, kurios metu įvertinamas visų idėjųgalimumas. Mokiniai pamato, kurie atsakymai iš tikrųjų padeda spręstiproblemą. Tai naudinga tam, kad būtų generuojamos naujos idėjos ir problemųsprendimai, ugdomas mokinių kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. Taip patnaudinga ugdant mokinių įgūdžius dirbti grupėje, gerbti ir toleruoti kitųnuomones. Būtini elementai: Elgesio gairės, kurių turi griežtai laikytis visi grupės nariai: ➢ Gerbkite grupės narius. ➢ Nusistatykite aiškius ir konkrečius diskusijos tikslus. ➢ Nekalbėkite apie asmeninius dalykus. ➢ Būkite konstruktyvūs (rekomenduokite, o ne kritikuokite). ➢ Būkite imlūs. ➢ Nenukrypkite nuo temos. ➢ Kalbėkite po vieną. ➢ Aktyviai klausykitės vieni kitų. Idėjų vertinimo kriterijai: ➢ Ar idėja tikrai susijusi su problema? ➢ Ar idėja gali sukelti kitų problemų? ➢ Ar idėja yra praktiška ir realiai panaudojama?
Vengtini pavojai: Svarbu išdėstyti pagrindines taisykles ir kurįlaiką jų laikytis. Tai garantuoja pratimo atlikimo produktyvumą, mažinakonfliktus, įgalina kontroliuoti grupę. Būtina turėti apibrėžtus tikslus ir jų siekti. Neleiskitediskusijai nukrypti nuo temos ir tikslo. Kadangi susilaikoma nuo vertinimų, grupė gali nukrypti nuo temos irduoti nerealius pasiūlymus. Tai nėra blogai, jei grupė žino, kad po idėjųgeneravimo bus vertinamas kiekvienos idėjos realumas. Minčių lietausmetodas padeda realiai spręsti problemas.Jėgos lauko analizė
Mokytojas veda klasėje diskusiją (arba duoda instrukcijasdiskusijai mažose grupėse), kurios metu kiekvienas problemos sprendimasįvertinamas pagal tai, kiek jis yra realus. Tai naudinga daryti po minčiųlietaus metodo. Kiekvienas galimas sprendimas patikrinamas: mokiniai paprašomiišvardyti visus palankius veiksnius, kurie galėtų padėti sėkmingaiįgyvendinti sprendimą, o po to – veiksnius, kurie tam trukdytų. Tai yra„jėgos laukas“, kurį sudaro aplink sprendimą esančios teigiamos irneigiamos jėgos. Klasė įvertina, ar naudojant kūrybišką strategiją kurie nors išneigiamų veiksnių gali būti paversti teigiamais ar neutraliais. Tada,pasverdama teigiamus ir neigiamus veiksnius, klasė galutinai nusprendžia,ar įmanoma šį sprendimą sėkmingai įgyvendinti. Tai naudinga tam, kad būtų patikrintos prielaidos, mokiniaiapmąstytų, vertintų ir nuspręstų, kūrybiškai susiedami mokomąją medžiagą suproblemų sprendimu. Būtini elementai: pagrindinės taisyklės, galimi problemossprendimai. Vengtini pavojai: Visa turi būti daroma realiai. Nereali kritikaturėtų būti apsvarstoma. Šis pratimas turi sietis su realiu pasauliu irkonkrečių problemų sprendimu.
Mokinių interviu
Mokiniai pateikia iš anksto parengtus klausimus kitiems mokiniams,svečiams ar kitiems pasirinktiems žmonėms. Mokiniai gauna užduotįpasinaudoti šiais klausimais, kad išaiškintų konkrečią informaciją arnuomonę. Vėliau jie atsiskaito apie interviu rezultatus. Jei imamas vienas interviu, pabrėžiamos žinios ir supratimas, jeidaugiau negu vienas – gali būti atliekama lyginamoji analizė, sintezė beivertinimas. Tai naudinga tam, kad mokiniai naudotųsi kitais žmonėmis kaipmokymosi šaltiniais, aktyviai įsiklausytų į kitų požiūrius ir juosužsirašytų nevertindami. Įgalina pamatyti kitus požiūrius. Būtini elementai: Interviu tikslas, suderintas su pamokos kontekstu (ką mes siekiameišsiaiškinti ir kodėl); parengti klausimai, kuriuos pateikiant bus renkamainformacija ar nuomonės, susijusios su tikslais; užrašymo, analizės irataskaitos apie rezultatus metodai. Tikslą nurodo mokytojas. Kitus elementus gali nurodyti mokytojasatba užrašyti patys mokiniai – šiuo atveju mokytojas peržiūri klausimus irjiems pritaria prieš imantis interviu. Vengtini pavojai: Tikslas turi būti aiškus. Mokinių klausimaiprivalo būti gerai parengti, kad jie gautų norimą informaciją, o ne tikišgirstų neapibrėžtus klausinėjamo žmogaus teiginius. Interviu, kaip aktyvaus mokymosi metodą, galima labai plačiaitaikyti: ➢ Planuojant naujos temos pamokas. Rengiantis pamokoms, labai svarbu remtis ir mokinių nuomone. Mokytojas turi žinoti, ko vaikai tikisi iš naujos temos pamokų, kas juos domina. Todėl interviu su mokytoju (ar mokinių interviu vienų su kitais) įvadinėje pamokoje suteiks daug informacijos, kaip pasirengti kitoms temos pamokoms. ➢ Tikrinant, kaip mokiniai atliko namų darbą. Mokiniai ima interviu vieni iš kitų (poromis ar mažomis grupėmis). Iš to, kokius klausimus mokiniai duoda vieni kitiems, galima spręsti, kaip jie pasirengę pamokai. Šiuo atveju mokiniai paprastai duoda tokius klausimus, į kuriuos patys galėtų atsakyti. Todėl mokytojas gali įvertinti ne tik atsakinėjančius, bet ir pateikiančius klausimus mokinius. ➢ Įgyjant naujų žinių. Tai galėtų būti interviu su pamokos svečiu ar mokiniu (grupe mokinių), kurie iš anksto daugiau pasiruošę nagrinėjamais klausimais. Šiuo atveju galimi vaidybiniai žaidimai – interviu.
➢ Interviu, kaip pamokos įvertinimas. Pamokos pabaigoje mokiniai ima interviu vieni iš kitų (ar grupėmis). Iš interviu klausimų, mokinių aktyvaus (ar pasyvaus) dalyvavimo mokytojas gali įvertinti pamokos informatyvumą, nustatyti, ar tema sudomino mokinius, ar jiems ji buvo aktuali. ➢ Interviu – namų darbas. Mokiniams pateikiama užduotis (prieš tai aptarus detales) parengti interviu pagal pamokoje nagrinėtus klausimus ar problemas. Nusprendžiama, iš kokių asmenų (savo šeimos narių, kaimynų,bendraamžių) bus imamas interviu. Pasiskirsčius grupėmis, galima imtiinterviu iš įvairaus amžiaus, įvairių profesijų asmenų. Tuomet mokiniaigalės palyginti įvairius požiūrius į vieną problemą.Grupės pranešimas
Paprašykite mokinių patyrinėti ir pranešti apie savo atradimusnurodyta programos tema. Tai gali būti atliekama grupėse ar individualiai. Tai naudinga tam, kad mokiniai imtųsi atsakomybės už mokymąsi.Geriausias būdas ko nors išmokti – tai ką nors tyrinėti ir mokyti to kitus. Būtini elementai: aiškus tikslais ir rezultatas; prieš mokiniamspradedant darbą, mokytojas turi patvirtinti projektą; mokiniai turiparengti pranešimą ir perskaityti jį visai klasei, laikydamiesi tam tikrųtaisyklių.
Debatai arba pranešimas nurodytu klausimu
Pasirenkamas klausimas (problema, į kurią yra du vienodai galimi,bet vienas kitam prieštaraujantys požiūriai). Mokinių prašoma išanalizuotikiekvieną poziciją ir parašyti pranešimą (arba diskutuoja dvi opozicinėsgrupės), pagrindžiantį vieną požiūrį ir atmetantį kitą. Būtina pagrįstipoziciją faktais, o ne nuomone. Pozicija turi būti dėmesingai išnagrinėtair išdėstyta arba užrašyta. Tai naudinga tam, kad mokiniai visapusiškai ištyrinėtų ir pagrįstųpožiūrį.
Vaidmenų atlikimas
Vaidmenų atlikimas sutelktas į svarbiausią kritinio mąstymoelementą – gebėjimą įsijausti į kitų žmonių požiūrius. Siekiama padėtimokiniams pritaikyti tai, ko jie išmoko, konkrečiomis aplinkybėmis,įsijaučiant į nurodyto asmens vaidmenį. Taigi taikant šį mokymo metodą(taip pat ir išgyvenant jausmus, kylančius atliekant vaidmenį) svarbus yrair patyrimo elementas. Tai naudinga tam, kad padėtume mokiniams patirti kitų žmoniųjausmus, mintis, veiksmus, pasijusti kitais žmonėmis, atsikratyti drovumo,elgtis laisvai. Greičiausiai jie aktyviai dalyvaus darbe, nes mokiniaimėgsta susitapatinti su kitais žmonėmis. Būtini elementai: aiškiai išreikštas tikslas, konkrečiaipaskirstyti vaidmenys. Paskirkite stebėtoją, kuris palaikys objektyvųatgalinį ryšį, paremtą stebėjimais.
Mokymosi kontraktas
Mokinys pasirenka mokymosi tikslus ir projektą, susijusį su tuo, kojis nori išmokti iš mokomojo dalyko temos. Tai kontraktas tarp mokinio irmokytojo. Mokytojas sutinka peržiūrėti ir patvirtinti kontraktą beiprojektą ir padeda mokiniui nuspręsti, kaip atlikti šį darbą. Tai naudingą tam, kad mokinys pats pajustų dalyko prasmę ir jotaikymo galimybes. Būtini elementai: ➢ Mokinio nustatyti mokymosi tikslai. ➢ Mokinio pateiktas pagrindimas, kodėl jis nori to išmokti ir kaip tai bus galima taikyti. ➢ Tikslo ir projekto apibrėžimas. ➢ Mokinio nustatyti mokymosi metodai (skaitymas, interviu, rezultatus analizuojantis pranešimas). ➢ Projekto įvertinimo kriterijai. (Kaip mokinys žinos, ar jis įgyvendino mokymosi tikslus? Ar tie tikslai buvo tinkami?) ➢ Puslapio apimties įvertinimas, parašomas baigiant projektą. Čia mokinys analizuoja savo projektą kaip mokymosi patyrimą. Vengtini pavojai: Mokiniams tai visiškai naujas dalykas, irpradžioje jiems bus sunku apibrėžti mokymosi tikslus. Leiskite jiemspakovoti.
Akvariumas
Baigus temą daromas aptarimas, kuriame išsiaiškinama, kas buvoteigiama, kas kritikuotina, kas nauja, kas naudinga ir pan. Į „akvariumą“kviečiami dalyviai – kaskart nauji mokiniai, tokiu būdu savo nuomonęišreiškia ne tik aktyviausi dalyviai, bet ir pasyvieji. Akvariumo metodusiekiama suaktyvinti mokinius pamokoje, pačią pamoką padaryti prasmingesnęir įdomesnę, ugdyti mokinių kalbinę raišką, mokėjimą klausytis ir ypač
lavinti jų kūrybiškumą.Aukcionai
Tai vienas iš azartiškiausių netradicinio ugdymo metodų,skatinantis mokinių, mokytojo ir tėvų bendradarbiavimą bei kūrybiškumą.Aukciono organizavimo eiga mokykloje: trimestro metu už geras žinias,elgesį gaunami „bonai“, kurie turi perkamąją galią, o trimestro gale,susumavę mokymosi rezultatus, mokiniai suskaičiuoja savo „bonus“ ir visidalyvauja aukcione. Aukcioną rengia tėvai, jie turi prizų fondą. Mokiniaiperka ne tik prekes, bet ir idėjas. Pirkti galima tik už tą sumą, kuriąturi surinkę per trimestrą.
Dėstymas etapais
Tai to paties dalyko mokymas 2-3 savaites. Dėstymas etapaistaikomas ne daugiau kaip 2 kartus per mokslo metus. Taikant šį metodąmokiniai mažiau pavargsta, noriau mokosi, pasidaro aktyvūs ir kūrybiški.Pavyzdžiui, mokiniai, pradėję mokytis gimtosios kalbos, kitų pagrindiniųdalykų laikinai nesimoko, bet daug piešia, vyksta muzikos, darbeliųpamokos. Praėjus 2-3 savaitėms, gimtąją kalbą keičia matematika ir t. t.
Euritmijos metodas
Šis metodas pradėtas taikyti R. Steinerio (gr. eurythmia – tolyguspasikartojimas, kaitaliojimas). Tai kalbos ar muzikos garsų išraiška kūnojudesiais. Vaikai mokomi judesiu išgyventi kiekvieną garsą, tobulaiįvaldyti savo kūną, pajusti ryšį su gamta, kosmosu.
Kampų metodas
Tai debatų metodo atmaina. Jeigu įprastuose debatuose būna dvipriešingos stovyklos, tai pagal kampų metodą – bent trys: už, prieš irneapsisprendusieji. Metodo taikymas. Pristatant temą prašoma mokiniųapibrėžti savo poziciją diskutuojamu klausimu, kurią galima rinktis iškelių mokytojo siūlomų. Mokiniai turi savo poziciją suformuluoti raštu irpo to 3 minutes kalbėti, atskleisti savo požiūrį. Artimų ar panašių pažiūrųmokiniai susigrupuoja, išrenkami grupelių lyderiai – kalbėtojai. Po to tarpšių grupių pradedami debatai. Darbe daromos pertraukos, o debatamspasibaigus požiūriai reziumuojami raštu.
Minčių ežys
Tikslas – nustatyti, kokios mokinių žinios prieš naujų sąvokųpateikimą. Mokiniai skatinami mąstyti, savo teiginius grįsti argumentais,įvairiais faktais; mokosi laisvai reikšti mintis, diskutuoti. Ežio metodas daugiausia naudojamas per geografijos, fizikos,chemijos pamokas. Ežį sudaryti mokiniai gali ir individualiai, ir grupėmis. Mokytojas lentoje nubrėžia patį ežį – sąvoką ir 1 – 2 pagrindiniusspyglius – klausimus. Mokiniams pateikiami dar keli klausimai. Kiekvienamnaujam atsakymui mokiniai brėžia naujus spyglius ir mąsto toliau. Galipateikti ir neteisingų, mokslo nepagrįstų atsakymų. Gali kilti diskusijų,būtina viską aptarti. Žaisdami minčių ežį, mokiniai geriau supranta sąvokas, galiišreikšti save, atskleisti ir turtinti intelektą, mąstyti apie mokslolaimėjimus, jų reikšmę ir praktinį taikymą. Išryškėja mokinių sugebėjimai.
Maltinukas
Diskusijos forma, įtraukianti į darbą kuo daugiau dalyvių irmokanti būti gerais klausytojais. Optimalus dalyvių skaičius – ikidvidešimties. Dalyviai sudaro vidinį ir išorinį ratus. Vidiniame rate sėdi 2-3dalyviai, kurie tarpusavyje diskutuoja. Išorinio rato dalyviai tylėdamistebi diskusiją. Norėdami išsakyti savo nuomonę, jie turi pakeisti kurįnors vidinio rato dalyvį tuo metu, kaišis nekalba. Tai daroma priėjus irpalietus nekalbančiojo petį. Dirbant apibrėžiamas laikas, o pasibaigusdarbui grupėje daromas aptarimas.
Meno metodas
7 – 14 metų vaikas (nuo dantų pasikeitimo iki lytinės brandos) tamtikra prasme yra menininkas. Jį veikia ir ugdo meniniai vaizdai, todėl irpedagogas, perteikdamas mokomąją medžiagą, turi būti kūrėjas, menininkas.Medžiaga turi būti tiesiog sunkte persunkta vaizdais. Vaikas juos išgyvena.Dailė, muzika, choreografija, teatras – patikimi mokytojo pagalbininkai. Mokinys šio amžiaus tarpsnyje – jutimų organas. Jis visu kūnujaučia skonį, mato spalvą, girdi garsus, užuodžia kvapus, visu kūnureflektyviai reaguoja į tai, kas vyksta aplinkoje. Taip yra dėl to, kad
kūnas, siela ir dvasia dar neišsiskyrę, o persmelkę vienas kitą. Šio amžiaus moksleiviui mokymo vaizdumas geriausiai padeda pažintipasaulį.Modelio metodas
Tai išmokimo stebint metodas, tai yra stebint kitų elgesiomodelius. Pagrindinė išmokimo stebint prielaida – dėmesys. O modeliu galuibūti mokytojas, filmas, literatūra, paveikslas ir kt. Šis metodas padeda netik įgyti žinių, bet ir skatina motyvaciją, moko socialinių įgūdžių,trinkamo elgesio, ugdo kūrybiškumą.
Projektų kūrimas
Metodo tikslas – paruošti mokinius gyvenimui, išmokyti kūrybiškaitaikyti žinias praktikoje. Dirbama mažose grupėse pagal tokį projektoschemą: ➢ Problemos iškėlimas ir įvardijimas. ➢ Kontekstas (su problema susijusių faktų nustatymas). ➢ Tikslai. ➢ Grupės analizė. ➢ Metodologija (aprašymas to, kaip bus veikiama ir siekiama norimų rezultatų). ➢ Šaltiniai, kuriais remiamasi. ➢ Bendradarbiavimas su mokykla, jos pagalba. ➢ Įvertinimas (projekto sėkmė). ➢ Ataskaita. Ši schema tinka darbui pamokose, bet ypač popamokinei veiklai.Projektai gali būti kuriami įvairiems dalykams ir pačiomis įvairiausiomistemomis. Projekte gali dalyvauti tėvai, tačiau visas idėjas kuria irprojektą vykdo patys vaikai. Mokytojas konsultuoja projekto kūrimo metu.Rengiant projektus mokinių kūrybiškumui nėra ribų.
Užmokyklinių užduočių metodas
Tai metodas, leidžiantis pamoką vesti ne įprastoje klasės arkabineto aplinkoje, o už jos ribų. Metodikos tikslas – mokymo žiniaspajusti realiu gyvenimu, patirti mažos grupės solidarumo jausmą, ugdytiporeikį tyrinėti aplinką, kūrybingumą. Rengtis tokiai pamokai reikia iš anksto. Metodas tinka integruotammokymui, tad reikėtų bendradarbiauti su kitų dalykų mokytojais ar numatytąišvyką vesti keliems pedagogams kartu. Metodo reikšmė ta, kad jis atveria plačias integruoto mokymogalimybes, kiekvieną moksleivį įtraukia į aktyvią mokslinę-tiriamąjąveiklą, ugdo kūrybingumą, padeda pajusti grupinio darbo privalumus.
Žmogaus pažinimo metodas
Valdorfo pedagogai teigia, kad mokymo ir auklėjimo esmė – tai, kasvyksta mokytojo ir mokinių sielose. Išmokę suprasti žmogų, galėsime suvoktisubtilius žmonijos dvasinius ryšius, tobulinti juos. Tad vienas iš svarbiausių mokytojo uždavinių – nustatyti savomokinių temperamentus. Po to pagal charakterius klasėje susodinti grupėmis(vaikams to neįtariant). Tai labai patiks melancholikams – jie vienikitiems neįkyrės. Plepieji sangvinikai ir peštukai cholerikai, veikiaminuolatinės tarpusavio konfrontacijos, turės puikią progą „gludinti“charakterio nelygumus. Flegmatikai taip įkyrės vieni kitiems, kad noromnenorom pagyvės. Labai svarbu ir mokytojo temperamentas. Jam reikia taikytis. Visųvaikų akys į jį nukreiptos, visus veikia mokytojo artumas. Ne žinios, obendravimo menas, dvasios lobiai yra pedagogikos ir didaktikos viršukalnė.Pažindamas save ir vaikus, mokytojas kaip geras aktorius turėtų būti toksgyvas, nuolat besikeičiantis, kad sangvinikas vos spėtų sekti paskui jį;toks užjaučiantis, viską suprantantis, nuoširdus, kad melancholikaspamirštų amžinąsias savo negandas; toks dramatiškas, kad „pagautų“choleriką ir sutelktų jo dėmesį dėstomam dalykui. Mokytojas neturi pamiršti, kad jo sėkmės paslaptis – veikti neprieš vaiko temperamentą, o kartu su juo. Nereikia stengtis nugalėti arpalaužti sudėtingą charakterį. Kurio nors kelio dalį paėjėti kartu, opaskui atsargiai, harmoningai stengtis keisti. Mokytojas turi mokėti reikiamu momentu pasirodyti: flegmatikui – abejingas, bet audringai išgyvenantis; cholerikui – susijaudinęs, bet išlaikantis vidinę rimtį; sangvinikui – susidomėjęs, sujaudintas, bet gebąs susikaupti,susitvardyti; melancholikui – kenčiąs, bet gyvenimo sunkumus bei negandas gebąsįveikti humoru ir vidine energija. Išmokti šito – vadinasi, suvokti pedagogikos meną.
Aktyviųjų mokymo metodų pritaikymas fizikos pamokoje
Ne visus čia išvardintus aktyviuosius metodus galima pritaikytifizikos pamokose. Įtraukiančią paskaitą galima naudoti beveik visose fizikospamokose, kai dėstoma nauja medžiaga. Naudojant šį metodą galima labiau
mokinius sudominti dėstomu dalyku. Klausimų pateikimo metodas taip pat gali būti taikomas beveikvisose fizikos pamokose. Mokiniai tada priversti įsitraukti į mokymoprocesą. Jie skatinami mąstyti. Taip pat šis metodas patogus, kai norimapatikrinti mokinių žinias. Klasės diskusiją galima panaudoti tada, kai dėstoma medžiaga buvonagrinėjama žemesnėse klasėse. Todėl kai ši medžiaga nagrinėjama plačiau,šio metodo pagalba, galima išsiaiškinti, pakartoti tai kas jau žinoma. Svarbaus įvykio metodą galima pritaikyti temai “Fizikospanaudojimas buityje”. Tada mokiniai gali papasakoti kur buityje pastebifizikinius reiškinius. Atvejo analizės metodą galima panaudoti nagrinėjant atvejį aprašytąknygos ištraukoje, arba matytą per televizorių. Tai gali būti “Paprastųjųmechanizmų” nagrinėjimas arba “Laiko mašinos” konstravimas. Skaitymo metodas naudojamas visų dalykų pamokose. Tad fizikos taippat. Mokiniai dažniausiai namuose skaito teorinę medžiagą vadovėliuose. Betskaitymo metodą galima pritaikyti ir pamokoje nagrinėjant naują medžiagą. Opo to taikomi kiti metodai (pvz., diskusija) šiai medžiagai apibendrinti. Minčių lietaus ir debatų metodus šiek tiek sunkiau pritaikytifizikos pamokoms, tai labiau tiktų fakultatyvams, nagrinėjant probleminessituacijas. Po šių metodų reikėtų taikyti jėgos lauko analizę, kad būtųįvertinti problemų sprendimai. Interviu galima panaudoti norint praplėsti mokinių akiratį. Pvz.,suorganizuoti ekskursijas į Ignalinos atominę elektrinę, Molėtųobservatoriją. Mokiniai turėtų paimti interviu iš ten dirbančių žmonių irtaip plačiau sužinotų apie atitinkamas temas. Grupės pranešimo metodą galima pritaikyti norint paskatintimokinius dirbti grupėse . Pvz., temą išskaidyti į dalis ir duoti kiekvienaigrupei paruošti pranešimą. Tada mokiniai mokosi vieni iš kitų, mokosiklausytis vieni kitų. Po pranešimų daromas apibendrinimas ir prieinamosišvados. Mokymosi kontaktą būtų galima pritaikyti ruošiantis kontroliniamdarbui, egzaminui. Minčių ežį galima panaudoti kartojant sąvokas, matavimo vienetus,dėsnius, formules. Kitus metodus pritaikyti sunkiau, bet manau įmanoma. Pvz. dėstymąetapais jau reikia derinti su kitų dalykų mokytojais.Išvados
Aktyviaisiais mokymo metodais yra paįvairinamas mokymo procesas.Mokiniai yra labiau sudominami, įtraukiami, skatinami mąstyti, domėtis,bendradarbiauti. Tačiau ne visus metodus galima taikyti vienodai. Reikia atsižvelgtiį klasės pasirengimą. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kaitiksliai įvertinamos mokinių savybės ir mokymo tikslai. Vieni metodaipadeda geriau išmokyti vienus mokinius, kiti – kitus.
Literatūra
1. Aktyvaus mokymosi metodai. (1998). Vilnius. 2. Černius V. Mokytojo pagalbininkas. (1992). Vilnius. 3. Jansen E. Tobulas mokymas. (1999). Vilnius. 4. Netradiciniai mokymo metodai. (1995). / Mokykla. Nr. 10-11. 5. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. (2001). Vilnius.