Aktyvieji mokymo metodai fizikos pamokoje

Šiaulių universitetas

Fizikos ir matematikos fakultetas

Fizikos katedra

Referatas

Aktyvieji mokymo metodai

fizikos pamokoje

Daiva Šiaudkulytė

Fizika – informatika

5 kursas

Šiauliai, 2004

Įvadas

Ilgai buvo naudojami tradiciniai mokymo metodai, nuo kurių buvo nedrąsu nutolti, ir pamokos tapo vienodos bei nuobodžios. Mokiniams buvo stengiamasi suteikti kuo daugiau žinių. Tačiau šiandien atsirado galimybė rinktis programas ir naudoti naujus metodus, kurie skatina mokinių savarankiškumą, loginį mąstymą, pratina aktyviai dalyvauti ugdymo procese.

Aktyviųjų mokymo metodų samprata

Aktyvaus mokymosi metodai – tai būdas pasiekti tikslą. Jie padeda mokytojams išdėstyti dalyko turinį taip, kad mokiniai lengviau įsisąmonintų. Šiuo atžvilgiu svarbu ne tik žinių suvokimo, bet ir tų žinių panaudojimo aspektas. Mokantis aktyviaisiais mokymosi metodais, įgyjama ir žinių, ir gebėjimų.

Aktyvaus mokymosi metodai – tai pedagogikos įrankiai, kuriais mokytojai naudojasi siekdami padėti mokiniams įsitraukti į kritinį mąstymą.

Kritinis mąstymas reiškia būdus, kuriais perdirbamos, sutelkiamos ir apmąstomos žinios. Tai ne pats turinys, o informacijos apsvarstymo procesas, kuris gali būti taikomas visose srityse.

Mes gyvename greitai besikeičiančiame ir nenuspėjamame pasaulyje.

Kad išliktume ir klestėtume, mums reikia išmokti tokių mąstymo būdų, kurie nepasentų atsirandant naujoms specialybėms, naujai informacijai. Privalome galvoti ne tik apie save pačius, bet ir apie didesnį pasaulį.

Gebėjimas kritiškai mąstyti:

➢ Skatina visuomenės atvirumą;

➢ Skatina tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius tarp žmonių;

➢ Ugdo mokinių ir mokytojų gebėjimą klausytis;

➢ Padeda suprasti įvairius požiūrius;

➢ Įgalina mokinius, pasinaudojant tuo, ko išmoko, suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę;

➢ Leidžia imtis naujos veiklos;

➢ Garantuoja mokinių mokymosi integralumą ir saviraišką.

Kritinis mąstymas nėra negatyvus, priešingai – jis pozityvus ir produktyvus. Nors jis gali sukelti sunkumų, verčiančių patikrinti ankstesnes prielaidas, kritinis mąstymas padeda mums keistis.

Gebėjimas kritiškai mąstyti yra svarbus tam, kad žmonės aktyviai gyventų, veiksmingai dirbtų besikeičiančioje visuomenėje. Mokiniai kasdien turi rinktis, vertinti, spręsti apie:

➢ Informaciją, kuri gaunama, panaudojama ir kuria tikima;

➢ Kuriamus planus;

➢ Veiksmus, kurių imamasi.

Užaugę mokiniai gyvens sudėtingame pasaulyje, demokratiškoje visuomenėje, kur ir individualūs, ir kolektyviniai sprendimai reikalaus rinktis, perdirbti ir naudoti informaciją.

Aktyviųjų mokymo metodų rūšys

Įtraukianti paskaita

Mokytojas turi perteikti informaciją taip, kad mokiniai apmąstytų temą įvairiais aspektais ir prieitų prie savo išvadų apie šios informacijos tinkamumą. „Faktai“ pateikiami kaip tokie, bet daugelis temų pateikiama pasiūlant kelis požiūrius. Mokytojas išdėsto medžiagą ir pagrindžia jos tinkamumą. Mąstymas stimuliuojamas duodant klausimus ir parodant įvairius požiūrius į dalyką.

Pavyzdžiui, matematikos formulės ne tik pateikiamos, bet ir paaiškinamas jų išvedimas. Jei mokoma literatūros, pateikiamos kelios galimos interpretacijos ir duodami klausimai, skatinantys mokinius apsvarstyti kiekvieną požiūrį.

Tai naudinga tam, kad:

➢ būtų perduodama informacija, kurios pagrįstumą mokiniai apsvarsto, o ne priima kaip „abstrakčią tiesą“;

➢ mokiniai pradėtų svarstyti kelis požiūrius prieš prieidami prie

Išvados

➢ būtų modeliuojamas kritinio mąstymo procesas.

Būtini elementai:

➢ atsižvelgti į mokinių interesus ir tai, kokia medžiaga juos gali sudominti;

➢ pateikti kelis požiūrius į tą patį dalyką;

➢ pateikti mokiniams klausimus apmąstymams;

➢ suteikti mokiniams galimybę klausinėti.

Vengtini pavojai: Venkite pateikti medžiagą kaip faktus, kai yra įvairių nuomonių; venkite nesustodami pasakoti – skirkite laiko klausimams ir tam, kad juos pateiktų mokiniai. Kitas kraštutinumas – nesileiskite mokinių įtraukiami į nuklystančius nuo temos klausimus bei atsakymus. To išvengti galima garantuojant, kad mokinių klausimas laiko tikrai liks pamokos gale.

Klausimų pateikimas

Paprašykite mokinių ką nors atsiminti ar įvertinti, taip paskatindami juos palyginti ar supriešinti sąvokas, pateikite pagrįstą sprendimą.

Svarbiausi klausimų tipai yra šie: faktų atsiminimo, kelių galimų atsakymų į klausimą išvardijimas (pasirinkimas iš kelių variantų), palyginimo ir supriešinimo, atviri klausimai.

Tai naudinga tam, kad mokiniai būtų įtraukti į mąstymo procesą.

Patyrimas parodė, kad grupė, aktyviai dalyvaudama šiame mąstymo procese, lengviau supranta, priima ir įsimena medžiagą.

Kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti klausimai turi būti formuluojami taip, kad stimuliuotų mokinių mąstymą ir padrąsintų juos diskutuoti.

Būtini elementai:

➢ Kritinio mąstymo akivaizdumas: galėjimas analizuoti alternatyvas, kad būtų prieita prie pagrįstų vertinimų bei išvadų.

➢ Paverskite klaidas pamokančiu patyrimu, o ne bauskite už jas. Svarbiau ne tai, kad būtų atsakyta „teisingai“, o tai, kad mąstymo procesas būtų logiškas. Panaudokite klaidas kaip pamokantį patyrimą, padėdami mokiniams analizuoti minčių eigą, atvedusią prie neteisingo atsakymo.

➢ Reikalaukite, kad mokiniai pagrįstų atsakymus, prašykite, kad jie patvirtintų išvadas faktais.

Vengtini pavojai: Nepateikite nepakankamai pasirengusioms grupėms atvirų klausimų. Duokite klausimus, kurie suteikia tam tikrą kryptį ir nurodo, ką mokiniai turėtų veikti, kad imtų kritiškai mąstyti.

Klasės diskusija

Mokytojas siekia įtraukti mokinius, pasinaudodamas jų patyrimu, skaitymu, dėstomąja medžiaga, ir skatina mokinius reikšti nuomonę pamokos tema. Mokinių prašoma atsakinėti į mokytojo pateiktus klausimus ir patiems duoti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams.

Tai naudinga tam, kad mokiniams būtų sudaryta galimybė patiems pagalvoti apie temą, kad jie susidarytų savo nuomonę ir išmoktų medžiagą, o mokytojas galėtų stebėti mokinių minčių eigą ir suteiktų mokiniams galimybę mokytis vieniems iš kitų.

Buvimas grupės nariu skatina mokinius veikti, suteikia tapatumo jausmą, naujų minčių, plečia požiūrį, skatina kūrybiškumą.

Būtini elementai – privalomos taisyklės:

➢ Gerbkite grupės narius.

➢ Nustatykite aiškų diskusijos tikslą ir konkrečius rezultatus.

➢ Nekalbėkite apie asmeninius dalykus.

➢ Elkitės konstruktyviai (rekomenduokite, o ne kritikuokite).

➢ Būkite imlūs.

➢ Nenukrypkite nuo temos.

➢ Kalbėkite po vieną.

➢ Aktyviai klausykite vieni kitų.

Vengtini pavojai: Svarbu išdėstyti taisykles ir jų laikytis; tai padeda kontroliuoti sąveiką, garantuoti pamokos produktyvumą, sumažinti konfliktus, kontroliuoti klasę.

Neleiskite diskutuoti be tikslo ar nukrypti nuo temos.

Grupės diskusija

Mokytojas siekia įtraukti klasės mokinius į diskusiją, naudodamasis jų patyrimu, skaitymu ar pamokos medžiaga, skatina mokinius reikšti savo nuomonę pamokos tema. Mokiniai raginami atsakinėti į mokytojo klausimus ir pateikti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams.

Homogeninis ir heterogeninis mokinių paskirstymas į grupes turi savų privalumų. Homogeninėse grupėse panašių sugebėjimų mokiniai dirba kartu. Šis paskirstymas pranašesnis tuo, kad mokiniai dirba vienodu tempu, kuris gali būti lėtesnis ar greitesnis negu kitų grupių. Taigi geriau besimokantys mokiniai gali dirbti greičiau ir atlikti sudėtingesnes užduotis. Tačiau menkesnių sugebėjimų mokiniai gali nejausti susidomėjimo ir nesistengti iš visų jėgų.

Heterogeninėse grupėse kartu dirba įvairių sugebėjimų mokiniai. Tai skatina silpnesnius mokinius rimčiau dirbti, o stipresniems mokiniams tenka „trenerių“ vaidmuo.

Tai naudinga, nes būdami mažos grupės nariai, mokiniai turi sąlygas aktyviai dalyvauti darbe; mokytojas gali palyginti ir analizuoti grupių darbo rezultatus visoje klasėje; buvimas grupės nariu skatina veikti, jis gali skatinti ir bendradarbiauti, ir konkuruoti, padeda susitapatinti su mokomąja grupe. Grupė, kurioje mokiniai bendrauja tarpusavyje, – tai naujų minčių ir kūrybiškumo šaltinis.

Būtini elementai – privalomos taisyklės:

➢ Gerbkite grupės narius.

➢ Konkretizuokite ir paaiškinkite diskusijos tikslus (laukiamus rezultatus).

➢ Neaptarinėkite asmeninių dalykų.

➢ Analizuodami ir ką nors siūlydami, būkite konstruktyvūs ir konkretūs.

➢ Nenukrypkite nuo temos.

➢ Kalbėkite po vieną.

➢ Klausykitės vieni kitų.

Vengtini pavojai: Būtina pateikti taisykles ir jų nuosekliai laikytis. Tai kontroliuoja sąveiką tarp mokinių ir garantuoja pamokos produktyvumą, padeda sumažinti konfliktus ir kontroliuoti grupę, kad ji siektų produktyvių rezultatų.

Svarbus įvykis

Svarbaus įvykio metodas skatina mokinius įvardyti tam tikrą jiems svarbų įvykį, susijusį su pamokos tema. Mokytojas paaiškina, kokią konkrečią situaciją reikėtų prisiminti, o mokinių prašoma parašyti vieną ar dvi pastraipas, atsakant į mokytojo nurodytus klausimus apie tą situaciją.

Šie atvejai turi būti aprašyti kiek galima konkrečiau, nurodant mokytojo reikalaujamas detales.

Yra du svarbaus įvykio metodo panaudojimo būdai: 1) kai mokiniai turi aprašyti savo gyvenimo įvykį pagal mokytojo nurodymus; 2) mokytojo užrašyti svarbūs įvykiai pateikiami klasei nagrinėti ir aptarti.

Pirmo būdo instrukcijos, kurią mokytojas pateikia mokiniams, pavyzdys: „Pagalvokite apie situaciją, kai jūs mokykloje išmokote ko nors naujo. Aprašykite viena pastraipa: 1) Ko jūs išmokote? 2) Kaip to išmokote?

3) Iš kur žinojote, kad to išmokote? Kodėl jums tai buvo svarbu?“

Tai naudinga tam, kad mokiniai imtų mąstyti naudodamiesi savo pačių svarbiu patyrimu. Padeda mokiniams atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosios medžiagos ir jos taikymo, kuris jiems yra svarbus. Padeda pajausti vidinį ryšį su mokymusi.

Mokytojai ir mokiniai nustato svarbias išankstines prielaidas ir vertybes.

Susitelkti ties kuo nors konkrečiu lengviau, negu abstrakčiai mąstyti. Mokytojas gali vesti klasę nuo konkrečių dalykų prie apibendrinimų.

Svarbaus įvykio metodo privalumas yra tas, kad jis skatina mokinius kurti prielaidas remiantis konkrečiomis situacijomis ir įvykiais.

Mokinių prašoma rašyti ne abstrakčias sąvokas, o susitelkti ties tam tikrais atsitikimais. Apie tai lengva reikšti savo nuomonę ir prielaidas. Tai taip pat padeda sutelkti dėmesį, nukreipia diskusiją į asmeninę patirtį.

Būtini elementai:

➢ Konkretūs nurodymai ir klausimai.

➢ Kiekvienam mokiniui prasmingas situacijos kontekstas.

➢ Sutelktas pratimas ir diskusija.

Vengtini pavojai: Po to, kai jau užduosite užduotis, neatsakinėkite į mokinių klausimus ir neduokite patarimų. Mokiniai turi savarankiškai galvoti apie tai, kokia konkreti situacija jiems yra svarbi.

Atvejo analizė

Situacija turi būti aprašyta ypač detaliai, išdėstant matytus ar girdėtus faktus, jų nevertinant. Ji gali būti paslaptinga, neturėti galutinio sprendimo. Galima pateikti situaciją, kad klasė ją analizuotų, arba paprašyti, kad mokiniai parašytų savo situaciją.

Atvejo analizė gali būti atliekama bent trim skirtingais būdais: 1)

raštu; 2) individualiai; 3) grupėje.

Tai naudinga tam, kad būtų:

➢ nustatytos svarbiausios mokinių vertybės ir atskleistas analizės procesas;

➢ vertinama faktinė informacija;

➢ sprendžiamos problemos, priimami sprendimai;

➢ dirbama grupėse kartu su kitais mokiniais sprendžiant problemas.

Būtini elementai:

➢ Atvejis turi atitikti mokinių interesus ir jų motyvaciją.

➢ Parodykite faktus, bet neužrašykite nuomonės. Mokiniams turi būti leista patiems susidaryti nuomonę apie pateiktos informacijos svarbą ir neatskleistus faktus.

➢ Būkite objektyvūs. Venkite atskleisti rašančiojo požiūrį į faktus.

➢ Pateikite išplėstą, įvairiapusišką požiūrį, o ne tik faktų interpretaciją.

➢ Pasistenkite aprašyti tarpusavio santykius.

➢ Perteikite procesą, t. y. kaip viskas ilgainiui keitėsi.

➢ Būkite lankstūs. Kai mokiniai ieško atvejo prasmės, priminkite jų pagrįstas interpretacijas.

➢ Įtraukite problemų sprendimą ir sprendimų priėmimą. Kai atvejis analizuojamas grupėje, atsiranda galimybių eksperimentuoti su įvairiais darbo būdais, kurie gali padėti išspręsti daugelį problemų.

Vengtini pavojai: Atvejo aprašymas neturėtų būti labai ilgas ir detalus, kad mokiniams nebūtų nuobodu jį skaityti.

Skaitymas

Skaitymas – tai žinių įgijimo variklis. Jis tinka visiems dalykams visiems amžiaus tarpsniams. Skaitymas ypač svarbus kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti. Kai mokiniai skaitydami kritiškai mąsto, jie pereina nuo žinių prie žinojimo.

Baigę mokyklą, žmonės toliau mokosi skaitydami knygas, be mokytojo.

Todėl nenutrūkstantis mokymasis visą gyvenimą labai priklauso nuo to, kaip mokiniai išmokomi kritiškai mąstyti tada, kai jie skaito.

Tai naudinga padedant mokiniams skaityti apie faktus, tam, kad jie suprastų, analizuotų, sintetintų ir įvertintų mokomąją medžiagą.

Būtini elementai:

Mokinių prašoma:

➢ Apibūdinti problemą, kurią autorius mėgina spręsti (žinių lygmuo).

➢ Interpretuoti svarbiausius autoriaus vartojamus žodžius bei terminus (supratimo lygmuo).

➢ Nustatyti, kokie yra autoriaus argumentai ir bendras požiūris (analizė, sintezė).

➢ Nustatyti, kurias problemas autorius išsprendė ir kurios liko neišspręstos (sintezė).

➢ Rasti skirtumą tarp žinojimo ir asmeninės nuomonės pateikiant pagrįstus sprendimus (įvertinimas).

➢ Parodyti, kokių autoriui trūksta žinių, kokios žinios netikslios ar nelogiškos (įvertinimas).

Mokiniai gali atsakyti į šiuos klausimus individualiai (paprastai raštu) ir tada aptarti grupėje. Atsakinėdami į klausimus, mokiniai ugdo savo mąstymo sugebėjimus. Užrašydami atsakymus, jie susitelkia ir apmąsto.

Rašymas padeda atskleisti mintis ir jų eigą, plėtoti mintis.

Priimdami sprendimą, mokiniai geriau supranta dalyką ir peržiūri savo atsakymus, remdamiesi požiūriais, apie kuriuos išgirdo iš kitų mokinių.

Vengtini pavojai: Nepateikite mokiniams medžiagos, kurios jie nesupras. Šiam tikslui geriau tinka homogeninės grupės.

Minčių lietus

Minčių lietus – tai spontaniškai atliekamas struktūrinis pratimas:

mokiniai aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jo tikslas – pateikti klausimą ir leisti mokiniams siūlyti kuo daugiau galimų problemos sprendimų.

Generuojant idėjas laikinai susilaikoma nuo vertinimų – tai leidžia išgauti originalių minčių. Po to mokiniams skiriama 15 minučių idėjoms sugrupuoti, apsvarstyti jų tinkamumą ir galimumą.

Mokytojas pateikia klausimą ir nurodo pagrindines taisykles.

Pratimui vadovauja arba mokytojas, arba paskirtas mokinys, kuris garantuoja, kad bus laikomasi taisyklių. Jei jos pažeidžiamos, pratimas kurį laiką sustabdomas.

Trumpai pasiruošę, mokiniai atsakinėja į klausimą. Atsakymai turi būti greiti ir neapmąstyti. Mokytojas užrašo atsakymus lentoje.

Tai trunka tol, kol klasės idėjos išsenka. Tada mokytojas prašo mokinių tęsti dar 5 minutes. Dažnai tai būna laikas, kai gimsta pačios geriausios idėjos.

Tada mokytojas veda diskusiją, kurios metu įvertinamas visų idėjų galimumas. Mokiniai pamato, kurie atsakymai iš tikrųjų padeda spręsti problemą.

Tai naudinga tam, kad būtų generuojamos naujos idėjos ir problemų sprendimai, ugdomas mokinių kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. Taip pat naudinga ugdant mokinių įgūdžius dirbti grupėje, gerbti ir toleruoti kitų nuomones.

Būtini elementai:

Elgesio gairės, kurių turi griežtai laikytis visi grupės nariai:

➢ Gerbkite grupės narius.

➢ Nusistatykite aiškius ir konkrečius diskusijos tikslus.

➢ Nekalbėkite apie asmeninius dalykus.

➢ Būkite konstruktyvūs (rekomenduokite, o ne kritikuokite).

➢ Būkite imlūs.

➢ Nenukrypkite nuo temos.

➢ Kalbėkite po vieną.

➢ Aktyviai klausykitės vieni kitų.

Idėjų vertinimo kriterijai:

➢ Ar idėja tikrai susijusi su problema?

➢ Ar idėja gali sukelti kitų problemų?

➢ Ar idėja yra praktiška ir realiai panaudojama?

Vengtini pavojai: Svarbu išdėstyti pagrindines taisykles ir kurį laiką jų laikytis. Tai garantuoja pratimo atlikimo produktyvumą, mažina konfliktus, įgalina kontroliuoti grupę.

Būtina turėti apibrėžtus tikslus ir jų siekti. Neleiskite diskusijai nukrypti nuo temos ir tikslo.

Kadangi susilaikoma nuo vertinimų, grupė gali nukrypti nuo temos ir duoti nerealius pasiūlymus. Tai nėra blogai, jei grupė žino, kad po idėjų generavimo bus vertinamas kiekvienos idėjos realumas. Minčių lietaus metodas padeda realiai spręsti problemas.

Jėgos lauko analizė

Mokytojas veda klasėje diskusiją (arba duoda instrukcijas diskusijai mažose grupėse), kurios metu kiekvienas problemos sprendimas įvertinamas pagal tai, kiek jis yra realus. Tai naudinga daryti po minčių lietaus metodo.

Kiekvienas galimas sprendimas patikrinamas: mokiniai paprašomi išvardyti visus palankius veiksnius, kurie galėtų padėti sėkmingai įgyvendinti sprendimą, o po to – veiksnius, kurie tam trukdytų. Tai yra „jėgos laukas“, kurį sudaro aplink sprendimą esančios teigiamos ir neigiamos jėgos.

Klasė įvertina, ar naudojant kūrybišką strategiją kurie nors iš neigiamų veiksnių gali būti paversti teigiamais ar neutraliais. Tada, pasverdama teigiamus ir neigiamus veiksnius, klasė galutinai nusprendžia, ar įmanoma šį sprendimą sėkmingai įgyvendinti.

Tai naudinga tam, kad būtų patikrintos prielaidos, mokiniai apmąstytų, vertintų ir nuspręstų, kūrybiškai susiedami mokomąją medžiagą su problemų sprendimu.

Būtini elementai: pagrindinės taisyklės, galimi problemos sprendimai.

Vengtini pavojai: Visa turi būti daroma realiai. Nereali kritika turėtų būti apsvarstoma. Šis pratimas turi sietis su realiu pasauliu ir konkrečių problemų sprendimu.

Mokinių interviu

Mokiniai pateikia iš anksto parengtus klausimus kitiems mokiniams, svečiams ar kitiems pasirinktiems žmonėms. Mokiniai gauna užduotį pasinaudoti šiais klausimais, kad išaiškintų konkrečią informaciją ar nuomonę. Vėliau jie atsiskaito apie interviu rezultatus.

Jei imamas vienas interviu, pabrėžiamos žinios ir supratimas, jei daugiau negu vienas – gali būti atliekama lyginamoji analizė, sintezė bei vertinimas.

Tai naudinga tam, kad mokiniai naudotųsi kitais žmonėmis kaip mokymosi šaltiniais, aktyviai įsiklausytų į kitų požiūrius ir juos užsirašytų nevertindami. Įgalina pamatyti kitus požiūrius.

Būtini elementai:

Interviu tikslas, suderintas su pamokos kontekstu (ką mes siekiame išsiaiškinti ir kodėl); parengti klausimai, kuriuos pateikiant bus renkama informacija ar nuomonės, susijusios su tikslais; užrašymo, analizės ir ataskaitos apie rezultatus metodai.

Tikslą nurodo mokytojas. Kitus elementus gali nurodyti mokytojas atba užrašyti patys mokiniai – šiuo atveju mokytojas peržiūri klausimus ir jiems pritaria prieš imantis interviu.

Vengtini pavojai: Tikslas turi būti aiškus. Mokinių klausimai privalo būti gerai parengti, kad jie gautų norimą informaciją, o ne tik išgirstų neapibrėžtus klausinėjamo žmogaus teiginius.

Interviu, kaip aktyvaus mokymosi metodą, galima labai plačiai taikyti:

➢ Planuojant naujos temos pamokas. Rengiantis pamokoms, labai svarbu remtis ir mokinių nuomone. Mokytojas turi žinoti, ko vaikai tikisi iš naujos temos pamokų, kas juos domina. Todėl interviu su mokytoju (ar mokinių interviu vienų su kitais)

įvadinėje pamokoje suteiks daug informacijos, kaip pasirengti kitoms temos pamokoms.

➢ Tikrinant, kaip mokiniai atliko namų darbą. Mokiniai ima interviu vieni iš kitų (poromis ar mažomis grupėmis). Iš to, kokius klausimus mokiniai duoda vieni kitiems, galima spręsti, kaip jie pasirengę pamokai. Šiuo atveju mokiniai paprastai duoda tokius klausimus, į kuriuos patys galėtų atsakyti. Todėl mokytojas gali įvertinti ne tik atsakinėjančius, bet ir pateikiančius klausimus mokinius.

➢ Įgyjant naujų žinių. Tai galėtų būti interviu su pamokos svečiu ar mokiniu (grupe mokinių), kurie iš anksto daugiau pasiruošę nagrinėjamais klausimais. Šiuo atveju galimi vaidybiniai žaidimai – interviu.

➢ Interviu, kaip pamokos įvertinimas. Pamokos pabaigoje mokiniai ima interviu vieni iš kitų (ar grupėmis). Iš interviu klausimų, mokinių aktyvaus (ar pasyvaus) dalyvavimo mokytojas gali įvertinti pamokos informatyvumą, nustatyti, ar tema sudomino mokinius, ar jiems ji buvo aktuali.

➢ Interviu – namų darbas. Mokiniams pateikiama užduotis (prieš tai aptarus detales) parengti interviu pagal pamokoje nagrinėtus klausimus ar problemas.

Nusprendžiama, iš kokių asmenų (savo šeimos narių, kaimynų, bendraamžių) bus imamas interviu. Pasiskirsčius grupėmis, galima imti interviu iš įvairaus amžiaus, įvairių profesijų asmenų. Tuomet mokiniai galės palyginti įvairius požiūrius į vieną problemą.

Grupės pranešimas

Paprašykite mokinių patyrinėti ir pranešti apie savo atradimus nurodyta programos tema. Tai gali būti atliekama grupėse ar individualiai.

Tai naudinga tam, kad mokiniai imtųsi atsakomybės už mokymąsi.

Geriausias būdas ko nors išmokti – tai ką nors tyrinėti ir mokyti to kitus.

Būtini elementai: aiškus tikslais ir rezultatas; prieš mokiniams pradedant darbą, mokytojas turi patvirtinti projektą; mokiniai turi parengti pranešimą ir perskaityti jį visai klasei, laikydamiesi tam tikrų taisyklių.

Debatai arba pranešimas nurodytu klausimu

Pasirenkamas klausimas (problema, į kurią yra du vienodai galimi, bet vienas kitam prieštaraujantys požiūriai). Mokinių prašoma išanalizuoti kiekvieną poziciją ir parašyti pranešimą (arba diskutuoja dvi opozicinės grupės), pagrindžiantį vieną požiūrį ir atmetantį kitą. Būtina pagrįsti poziciją faktais, o ne nuomone. Pozicija turi būti dėmesingai išnagrinėta ir išdėstyta arba užrašyta.

Tai naudinga tam, kad mokiniai visapusiškai ištyrinėtų ir pagrįstų požiūrį.

Vaidmenų atlikimas

Vaidmenų atlikimas sutelktas į svarbiausią kritinio mąstymo elementą – gebėjimą įsijausti į kitų žmonių požiūrius. Siekiama padėti mokiniams pritaikyti tai, ko jie išmoko, konkrečiomis aplinkybėmis, įsijaučiant į nurodyto asmens vaidmenį. Taigi taikant šį mokymo metodą (taip pat ir išgyvenant jausmus, kylančius atliekant vaidmenį) svarbus yra ir patyrimo elementas.

Tai naudinga tam, kad padėtume mokiniams patirti kitų žmonių jausmus, mintis, veiksmus, pasijusti kitais žmonėmis, atsikratyti drovumo, elgtis laisvai. Greičiausiai jie aktyviai dalyvaus darbe, nes mokiniai mėgsta susitapatinti su kitais žmonėmis.

Būtini elementai: aiškiai išreikštas tikslas, konkrečiai paskirstyti vaidmenys. Paskirkite stebėtoją, kuris palaikys objektyvų atgalinį ryšį, paremtą stebėjimais.

Mokymosi kontraktas

Mokinys pasirenka mokymosi tikslus ir projektą, susijusį su tuo, ko jis nori išmokti iš mokomojo dalyko temos. Tai kontraktas tarp mokinio ir mokytojo. Mokytojas sutinka peržiūrėti ir patvirtinti kontraktą bei projektą ir padeda mokiniui nuspręsti, kaip atlikti šį darbą.

Tai naudingą tam, kad mokinys pats pajustų dalyko prasmę ir jo taikymo galimybes.

Būtini elementai:

➢ Mokinio nustatyti mokymosi tikslai.

➢ Mokinio pateiktas pagrindimas, kodėl jis nori to išmokti ir kaip tai bus galima taikyti.

➢ Tikslo ir projekto apibrėžimas.

➢ Mokinio nustatyti mokymosi metodai (skaitymas, interviu, rezultatus analizuojantis pranešimas).

➢ Projekto įvertinimo kriterijai. (Kaip mokinys žinos, ar jis įgyvendino mokymosi tikslus? Ar tie tikslai buvo tinkami?)

➢ Puslapio apimties įvertinimas, parašomas baigiant projektą.

Čia mokinys analizuoja savo projektą kaip mokymosi patyrimą.

Vengtini pavojai: Mokiniams tai visiškai naujas dalykas, ir pradžioje jiems bus sunku apibrėžti mokymosi tikslus. Leiskite jiems pakovoti.

Akvariumas

Baigus temą daromas aptarimas, kuriame išsiaiškinama, kas buvo teigiama, kas kritikuotina, kas nauja, kas naudinga ir pan. Į „akvariumą“

kviečiami dalyviai – kaskart nauji mokiniai, tokiu būdu savo nuomonę išreiškia ne tik aktyviausi dalyviai, bet ir pasyvieji. Akvariumo metodu siekiama suaktyvinti mokinius pamokoje, pačią pamoką padaryti prasmingesnę ir įdomesnę, ugdyti mokinių kalbinę raišką, mokėjimą klausytis ir ypač lavinti jų kūrybiškumą.

Aukcionai

Tai vienas iš azartiškiausių netradicinio ugdymo metodų, skatinantis mokinių, mokytojo ir tėvų bendradarbiavimą bei kūrybiškumą.

Aukciono organizavimo eiga mokykloje: trimestro metu už geras žinias, elgesį gaunami „bonai“, kurie turi perkamąją galią, o trimestro gale, susumavę mokymosi rezultatus, mokiniai suskaičiuoja savo „bonus“ ir visi dalyvauja aukcione. Aukcioną rengia tėvai, jie turi prizų fondą. Mokiniai perka ne tik prekes, bet ir idėjas. Pirkti galima tik už tą sumą, kurią turi surinkę per trimestrą.

Dėstymas etapais

Tai to paties dalyko mokymas 2-3 savaites. Dėstymas etapais taikomas ne daugiau kaip 2 kartus per mokslo metus. Taikant šį metodą mokiniai mažiau pavargsta, noriau mokosi, pasidaro aktyvūs ir kūrybiški.

Pavyzdžiui, mokiniai, pradėję mokytis gimtosios kalbos, kitų pagrindinių dalykų laikinai nesimoko, bet daug piešia, vyksta muzikos, darbelių pamokos. Praėjus 2-3 savaitėms, gimtąją kalbą keičia matematika ir t. t.

Euritmijos metodas

Šis metodas pradėtas taikyti R. Steinerio (gr. eurythmia – tolygus pasikartojimas, kaitaliojimas). Tai kalbos ar muzikos garsų išraiška kūno judesiais. Vaikai mokomi judesiu išgyventi kiekvieną garsą, tobulai įvaldyti savo kūną, pajusti ryšį su gamta, kosmosu.

Kampų metodas

Tai debatų metodo atmaina. Jeigu įprastuose debatuose būna dvi priešingos stovyklos, tai pagal kampų metodą – bent trys: už, prieš ir neapsisprendusieji. Metodo taikymas. Pristatant temą prašoma mokinių apibrėžti savo poziciją diskutuojamu klausimu, kurią galima rinktis iš kelių mokytojo siūlomų. Mokiniai turi savo poziciją suformuluoti raštu ir po to 3 minutes kalbėti, atskleisti savo požiūrį. Artimų ar panašių pažiūrų mokiniai susigrupuoja, išrenkami grupelių lyderiai – kalbėtojai. Po to tarp šių grupių pradedami debatai. Darbe daromos pertraukos, o debatams pasibaigus požiūriai reziumuojami raštu.

Minčių ežys

Tikslas – nustatyti, kokios mokinių žinios prieš naujų sąvokų pateikimą. Mokiniai skatinami mąstyti, savo teiginius grįsti argumentais, įvairiais faktais; mokosi laisvai reikšti mintis, diskutuoti.

Ežio metodas daugiausia naudojamas per geografijos, fizikos, chemijos pamokas. Ežį sudaryti mokiniai gali ir individualiai, ir grupėmis.

Mokytojas lentoje nubrėžia patį ežį – sąvoką ir 1 – 2 pagrindinius spyglius – klausimus. Mokiniams pateikiami dar keli klausimai. Kiekvienam naujam atsakymui mokiniai brėžia naujus spyglius ir mąsto toliau. Gali pateikti ir neteisingų, mokslo nepagrįstų atsakymų. Gali kilti diskusijų, būtina viską aptarti.

Žaisdami minčių ežį, mokiniai geriau supranta sąvokas, gali išreikšti save, atskleisti ir turtinti intelektą, mąstyti apie mokslo laimėjimus, jų reikšmę ir praktinį taikymą. Išryškėja mokinių sugebėjimai.

Maltinukas

Diskusijos forma, įtraukianti į darbą kuo daugiau dalyvių ir mokanti būti gerais klausytojais. Optimalus dalyvių skaičius – iki dvidešimties.

Dalyviai sudaro vidinį ir išorinį ratus. Vidiniame rate sėdi 2-3

dalyviai, kurie tarpusavyje diskutuoja. Išorinio rato dalyviai tylėdami stebi diskusiją. Norėdami išsakyti savo nuomonę, jie turi pakeisti kurį nors vidinio rato dalyvį tuo metu, kaišis nekalba. Tai daroma priėjus ir palietus nekalbančiojo petį. Dirbant apibrėžiamas laikas, o pasibaigus darbui grupėje daromas aptarimas.

Meno metodas

7 – 14 metų vaikas (nuo dantų pasikeitimo iki lytinės brandos) tam tikra prasme yra menininkas. Jį veikia ir ugdo meniniai vaizdai, todėl ir pedagogas, perteikdamas mokomąją medžiagą, turi būti kūrėjas, menininkas.

Medžiaga turi būti tiesiog sunkte persunkta vaizdais. Vaikas juos išgyvena.

Dailė, muzika, choreografija, teatras – patikimi mokytojo pagalbininkai.

Mokinys šio amžiaus tarpsnyje – jutimų organas. Jis visu kūnu jaučia skonį, mato spalvą, girdi garsus, užuodžia kvapus, visu kūnu reflektyviai reaguoja į tai, kas vyksta aplinkoje. Taip yra dėl to, kad kūnas, siela ir dvasia dar neišsiskyrę, o persmelkę vienas kitą.

Šio amžiaus moksleiviui mokymo vaizdumas geriausiai padeda pažinti pasaulį.

Modelio metodas

Tai išmokimo stebint metodas, tai yra stebint kitų elgesio modelius. Pagrindinė išmokimo stebint prielaida – dėmesys. O modeliu galui būti mokytojas, filmas, literatūra, paveikslas ir kt. Šis metodas padeda ne tik įgyti žinių, bet ir skatina motyvaciją, moko socialinių įgūdžių, trinkamo elgesio, ugdo kūrybiškumą.

Projektų kūrimas

Metodo tikslas – paruošti mokinius gyvenimui, išmokyti kūrybiškai taikyti žinias praktikoje. Dirbama mažose grupėse pagal tokį projekto schemą:

➢ Problemos iškėlimas ir įvardijimas.

➢ Kontekstas (su problema susijusių faktų nustatymas).

➢ Tikslai.

➢ Grupės analizė.

➢ Metodologija (aprašymas to, kaip bus veikiama ir siekiama norimų rezultatų).

➢ Šaltiniai, kuriais remiamasi.

➢ Bendradarbiavimas su mokykla, jos pagalba.

➢ Įvertinimas (projekto sėkmė).

➢ Ataskaita.

Ši schema tinka darbui pamokose, bet ypač popamokinei veiklai.

Projektai gali būti kuriami įvairiems dalykams ir pačiomis įvairiausiomis temomis. Projekte gali dalyvauti tėvai, tačiau visas idėjas kuria ir projektą vykdo patys vaikai. Mokytojas konsultuoja projekto kūrimo metu.

Rengiant projektus mokinių kūrybiškumui nėra ribų.

Užmokyklinių užduočių metodas

Tai metodas, leidžiantis pamoką vesti ne įprastoje klasės ar kabineto aplinkoje, o už jos ribų. Metodikos tikslas – mokymo žinias pajusti realiu gyvenimu, patirti mažos grupės solidarumo jausmą, ugdyti poreikį tyrinėti aplinką, kūrybingumą.

Rengtis tokiai pamokai reikia iš anksto. Metodas tinka integruotam mokymui, tad reikėtų bendradarbiauti su kitų dalykų mokytojais ar numatytą išvyką vesti keliems pedagogams kartu.

Metodo reikšmė ta, kad jis atveria plačias integruoto mokymo galimybes, kiekvieną moksleivį įtraukia į aktyvią mokslinę-tiriamąją veiklą, ugdo kūrybingumą, padeda pajusti grupinio darbo privalumus.

Žmogaus pažinimo metodas

Valdorfo pedagogai teigia, kad mokymo ir auklėjimo esmė – tai, kas vyksta mokytojo ir mokinių sielose. Išmokę suprasti žmogų, galėsime suvokti subtilius žmonijos dvasinius ryšius, tobulinti juos.

Tad vienas iš svarbiausių mokytojo uždavinių – nustatyti savo mokinių temperamentus. Po to pagal charakterius klasėje susodinti grupėmis (vaikams to neįtariant). Tai labai patiks melancholikams – jie vieni kitiems neįkyrės. Plepieji sangvinikai ir peštukai cholerikai, veikiami nuolatinės tarpusavio konfrontacijos, turės puikią progą „gludinti“

charakterio nelygumus. Flegmatikai taip įkyrės vieni kitiems, kad norom nenorom pagyvės.

Labai svarbu ir mokytojo temperamentas. Jam reikia taikytis. Visų vaikų akys į jį nukreiptos, visus veikia mokytojo artumas. Ne žinios, o bendravimo menas, dvasios lobiai yra pedagogikos ir didaktikos viršukalnė.

Pažindamas save ir vaikus, mokytojas kaip geras aktorius turėtų būti toks gyvas, nuolat besikeičiantis, kad sangvinikas vos spėtų sekti paskui jį;

toks užjaučiantis, viską suprantantis, nuoširdus, kad melancholikas pamirštų amžinąsias savo negandas; toks dramatiškas, kad „pagautų“

choleriką ir sutelktų jo dėmesį dėstomam dalykui.

Mokytojas neturi pamiršti, kad jo sėkmės paslaptis – veikti ne prieš vaiko temperamentą, o kartu su juo. Nereikia stengtis nugalėti ar palaužti sudėtingą charakterį. Kurio nors kelio dalį paėjėti kartu, o paskui atsargiai, harmoningai stengtis keisti.

Mokytojas turi mokėti reikiamu momentu pasirodyti:

flegmatikui – abejingas, bet audringai išgyvenantis;

cholerikui – susijaudinęs, bet išlaikantis vidinę rimtį;

sangvinikui – susidomėjęs, sujaudintas, bet gebąs susikaupti, susitvardyti;

melancholikui – kenčiąs, bet gyvenimo sunkumus bei negandas gebąs įveikti humoru ir vidine energija.

Išmokti šito – vadinasi, suvokti pedagogikos meną.

Aktyviųjų mokymo metodų pritaikymas fizikos pamokoje

Ne visus čia išvardintus aktyviuosius metodus galima pritaikyti fizikos pamokose.

Įtraukiančią paskaitą galima naudoti beveik visose fizikos pamokose, kai dėstoma nauja medžiaga. Naudojant šį metodą galima labiau mokinius sudominti dėstomu dalyku.

Klausimų pateikimo metodas taip pat gali būti taikomas beveik visose fizikos pamokose. Mokiniai tada priversti įsitraukti į mokymo procesą. Jie skatinami mąstyti. Taip pat šis metodas patogus, kai norima patikrinti mokinių žinias.

Klasės diskusiją galima panaudoti tada, kai dėstoma medžiaga buvo nagrinėjama žemesnėse klasėse. Todėl kai ši medžiaga nagrinėjama plačiau, šio metodo pagalba, galima išsiaiškinti, pakartoti tai kas jau žinoma.

Svarbaus įvykio metodą galima pritaikyti temai “Fizikos panaudojimas buityje”. Tada mokiniai gali papasakoti kur buityje pastebi fizikinius reiškinius.

Atvejo analizės metodą galima panaudoti nagrinėjant atvejį aprašytą knygos ištraukoje, arba matytą per televizorių. Tai gali būti “Paprastųjų mechanizmų” nagrinėjimas arba “Laiko mašinos” konstravimas.

Skaitymo metodas naudojamas visų dalykų pamokose. Tad fizikos taip pat. Mokiniai dažniausiai namuose skaito teorinę medžiagą vadovėliuose. Bet skaitymo metodą galima pritaikyti ir pamokoje nagrinėjant naują medžiagą. O

po to taikomi kiti metodai (pvz., diskusija) šiai medžiagai apibendrinti.

Minčių lietaus ir debatų metodus šiek tiek sunkiau pritaikyti fizikos pamokoms, tai labiau tiktų fakultatyvams, nagrinėjant problemines situacijas.

Po šių metodų reikėtų taikyti jėgos lauko analizę, kad būtų įvertinti problemų sprendimai.

Interviu galima panaudoti norint praplėsti mokinių akiratį. Pvz., suorganizuoti ekskursijas į Ignalinos atominę elektrinę, Molėtų observatoriją. Mokiniai turėtų paimti interviu iš ten dirbančių žmonių ir taip plačiau sužinotų apie atitinkamas temas.

Grupės pranešimo metodą galima pritaikyti norint paskatinti mokinius dirbti grupėse . Pvz., temą išskaidyti į dalis ir duoti kiekvienai grupei paruošti pranešimą. Tada mokiniai mokosi vieni iš kitų, mokosi klausytis vieni kitų. Po pranešimų daromas apibendrinimas ir prieinamos išvados.

Mokymosi kontaktą būtų galima pritaikyti ruošiantis kontroliniam darbui, egzaminui.

Minčių ežį galima panaudoti kartojant sąvokas, matavimo vienetus, dėsnius, formules.

Kitus metodus pritaikyti sunkiau, bet manau įmanoma. Pvz. dėstymą etapais jau reikia derinti su kitų dalykų mokytojais.

Išvados

Aktyviaisiais mokymo metodais yra paįvairinamas mokymo procesas.

Mokiniai yra labiau sudominami, įtraukiami, skatinami mąstyti, domėtis, bendradarbiauti.

Tačiau ne visus metodus galima taikyti vienodai. Reikia atsižvelgti į klasės pasirengimą.

Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliai įvertinamos mokinių savybės ir mokymo tikslai. Vieni metodai padeda geriau išmokyti vienus mokinius, kiti – kitus.

Literatūra

1. Aktyvaus mokymosi metodai. (1998). Vilnius.

2. Černius V. Mokytojo pagalbininkas. (1992). Vilnius.

3. Jansen E. Tobulas mokymas. (1999). Vilnius.

4. Netradiciniai mokymo metodai. (1995). / Mokykla. Nr. 10-11.

5. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. (2001). Vilnius.